Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 20:05

16     

    

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Jie dažniausiai išryškėja labai anksti – dar žengiant į paauglystę. Antai klasės auklėtoja paskelbia, kad reikia išsirinkti seniūną ir bendraklasiams jau aišku, ką siūlyti. O ir pats pasiūlytasis priima savo kandidatūrą, kaip natūraliai suprantamą, išskyrus tuos retus atvejus, kai mokinių bendrijoje neatsiranda norinčių prisiimti atsakomybės.

Sovietmetyje tie būsimieji kandidatai į visokiausio rango vadovus dažniausiai būdavo vadinami „aktyvistais“ ir jų karjera klostydavosi gana nuosekliai: pionierių grandies grandininkas – būrininkas – draugovės tarybos pirmininkas – pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius ir t. t.

Vienintelis siekis – aukštyn karjeros laiptais, o tam būtina sąlyga – jausti „aukščiau sėdinčių“ nuostatas ir prisitaikyti taip, kad galėtum jomis operatyviai pasinaudoti. O kadangi „viršūnėse“ taip pat vyksta pokyčiai ir nereta net nuožmi konkurencija, labai svarbu visa tai kuo greičiau pastebėti ir nuspėti, kas laimės. Nė vienas aktyvistas nerems vadovo, kurio pozicijos smunka, nors pastarojo veiklą palankiai vertintų bendruomenė.

Aktyvistai retai būna tais asmenimis, kuriais bendruomenė pasitiki ir yra nusiteikusi jais sekti. Visuomenėje, kuriai būdingas karjeros kelias, grįstas paklusnumu „valdžiai“, aktyvistai nėra mėgstami. Už akių iš jų ir pasišaipoma: „ Nori bulvinio medalio?“.

Aplinkiniai gana greitai pastebi aktyvistų egoizmą, o neretai ir moralinių vertybių ignoravimą arba net jų neturėjimą. Visa veikla remiasi asmeninės naudos principu. Sovietinio režimo valdomoje Lietuvoje dauguma aktyvistų tapo tipiškais kolaborantais, įsitikinusiais, kad tik taip ir dera elgtis.

Net ir dabar, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams nuo sovietinio režimo pabaigos, retai išgirstame savikritišką savo buvusios kolaborantinės buvusios veiklos įvertinimą. Žymiai dažniau aiškinama, kad „nebuvo kito pasirinkimo“ arba „ir tada mes dirbome Lietuvai“.  Štai kodėl iki šiol dedamos sutelktos pastangos įslaptini visa tai, kas buvo nedora ir net nusikalstama.

Kolaborantai ir šiandien išryškina tik tuos savo veiklos faktus, kurie gali būti bent kiek pateisinami, kaip diplomatiški ar bent suvokiami kaip objektyviai neišvengiami. Kaip kitaip galima vertinti pastangas ilgiems dešimtmečiams įslaptinti asmenų bendradarbiavusių su SSRS KGB (Valstybės saugumo komitetas) arba GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba, .t. y. karine žvalgyba) bei Varšuvos blokui priklausiusių bei kitų valstybių vadinamosiomis saugumo arba žvalgybos institucijomis.

Motyvacija visa tai slėpti – labai paprasta: po septynerių dešimtmečių sovietinių represijų, kalinimo ir tremties epizodai bus tik seniai praėjusio istorijos laikotarpio ženklai. Vos vienas kitas buvusių tremtinių ar kalinių provaikaitis domėsis į amžinybę išėjusių kartų patirtimi. Patys kolaborantai taip pat jau bus seniai mirę ir nusinešę į užmarštį, kaip anuo metu prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo praradimo ir dalyvavo, persekiojant Pirmosios Respublikos visuomenės šviesuolius.

Tačiau dabartis dar daug ko nėra paslėpusi. Dar gyvi ir patys represuotieji, ir jų vaikai bei vaikaičiai. Anot poeto žodžių, dar tebėra tie, kuriems skauda. Todėl kolaborantais tapę asmenys deda milžiniškas pastangas, siekdami supainioti istorinių faktų autentiškumą, apipinti juos neva objektyvių aplinkybių traktuote, neretai pasitelkiant ne tik nutylėjimą, bet ir faktų klastotes. Įdomu tai, kad išdavikišką tėvų ir kitų artimų giminaičių veiklą įnirtingai bando teisinti jų vaikai. Neretai tai daroma gana subtiliai, pasitelkus tiek realias aplinkybes, tiek ir įžūlią demagogiją.

Vienu iš ryškiausių pavyzdžių yra „Lietuvos TSR himno“ autoriaus, sovietinio švietimo komisaro Antano Venclovos sūnaus Tomo Venclovos veikla. Šis asmuo, į viešąją erdvę įžengęs neva astronomijos tematikai, vaikams ir jaunimui skirta knygele „Raketos, planetos ir mes“ (Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962, 166 p.) pasitelkia tiek gana platų savo apsiskaitymą, tiek susikurtą „disidento“ etiketę.

Daugybėje dabartinio laikotarpio publikacijų jis bando įžūliai menkinti Sąjūdžio veiklą ir Lietuvos valstybės atkūrimo reikšmę, tendencingai pasisako apie atkurtos valstybės literatūrą, ypač poeziją (Justiną Marcinkevičių, Bernardą Brazdžionj), lietuvišką tautinį paveldą, bandydamas jam pripiršti antilenkiškumą ir kitas neva nacionalistines tendencijas.

Prabėgus vos porai metų po Kovo 11-osios Akto paskelbimo, naujų knygų lentynose pasirodė itin gausi memuarų serija. Puikiai poligrafiškai apipavidalintos, skambiais, neretai net poetiškais pavadinimais apdovanotos vakarykščių kolaborantų prisiminimų knygos pasipylė didžiuliu srautu.

Padedant nusamdytiems literatūriniams bendraautoriams, šios knygos parašytos gana sklandžia kalba. Jų turinys sudėliotas taip, kad patrauktų skaitytojų dėmesį neva dar niekam nežinomais faktais, demonstruojant neva visapusišką išprusimą, platų politinių įvykių panoramos išmanymą ir net gebėjimą pasinaudoti sovietinio laikotarpio silpnybėmis

Ne vienas buvęs aršus kolaborantas, pajutęs stiprėjančią Sąjūdžio įtaką, staiga „persiorientavo“: iš karingo ateisto tapo… istoriku ir labai skubėdamas puolė rašyti apie Vasario 16-osios Akto signatarus ar Pirmosios Respublikos visuomenės veikėjus, analizuoti naujausius visuomenės pasaulėžiūros virsmus. Taip atsirado gausybė naujų, tiesa, gana paviršutiniškų „tyrimų“ apie Sąjūdžio gimimą ir kt. Dabartiniu metu tokia „produkcija“ gerokai trukdo šiuos virsmus objektyviai įvertinti.

Būtina atsižvelgti į tai, kad neretai anų laikų aktyvistai, patekę į kitą laikmetį, parodė ir neįtikėtiną darbštumą. Jie labai skubėjo supratę, kad iki jų apie tai dar niekas nerašė. Taip ir atsirado autorių, sugebėjusių per kelerius metus išleisti net po keliolika storų „monografijų“.

Kai kurie iš tokių autorių net niekada neturėjo jokio rimtesnio bazinio pasirinktos srities išsilavinimo. Ateities tyrinėtojams teks gerokai nustebti sužinojus, kad daugybės istorijos tematikai skirtų knygų autorius – visai ne istorikas, o pagal specialybė, kuri nuodyta jo diplome, taip niekada ir nedirbęs. Sovietinio laikotarpio pabaigoje stropiai rašęs daktarinę disertaciją apie mokslo klestėjimą „tarybų Lietuvoje“, bet nespėjęs jos užbaigti, puolė į kitą sritį ir kitą vertinimų skalę.

Žinoma, moksle kartais pasitaiko, kad tyrėjas kardinaliai pakeičia tyrimų sritį arba tyrinėja kelias, visai negiminingas sritis. Todėl vertinimo skuba čia nepriimtina. Tik praėjus keliems dešimtmečiams, kiti tyrėjai, naudodami ir kitus šaltinius, ir kitus tyrimų metodus, gebės įvertinti, kas išanalizuota kruopščiai, o kas – tik paviršutiniškai ar net tendencingai.

Tai nėra lengva istorinės analizės sfera. Gerai žinomi (tiesa, gana reti) faktai, kai asmuo net įstodavo į komunistų partiją, taip tikėdamasis išsaugoti dabar užimamas svarbias pareigas, įtaką mokslo ir kultūros institucijose – tautos kultūros labui. Ne vienas anų dienų liudytojas gali priminti, kokie motyvai lėmė, kad tvirtus patriotinius įsitikinimus turintis žmogus tapdavo tos partijos nariu vien todėl, kad bet laikinai apsaugotų instituciją nuo pražūtingų tautai tendencijų įsigalėjimo.

Antai, gerai žinomas tautos folkloro saugotojas net kolegų buvo perspėtas, kad tik tapęs „partiniu“, gali tikėtis dar kiek pratęsti patriotinę veiklą. Todėl negalima skubėti klijuoti kolaboranto etiketės, giliai neišanalizavus dar neišnagrinėtų aplinkybių. Čia dera priminti ir tai, kad net ginkluotoje kovoje prieš okupantus dalyvavę tautos patriotai kuriam laikui buvo tapę „partiniais“. Tiesa, labai neilgam – tol, kol buvo aktyvistų įskųsti. Bet tenka pakartoti, kad tai buvo labai reti ir trumpalaikiai atvejai, nes tuometinė sistema gana greitai priversdavo priiminėti sprendimus, niekaip nesiderinančius nei su patriotinėmis nuostatomis, nei su sąžine.

Vis tik yra dar vienas reiškinys – žymiai pavojingesnis mūsų dienoms. Tai ne valstybės istorijos, bet jos dabarties tema. Anaiptol ne visi vakarykščių aktyvistų – komunistų ir komjaunuolių – palikuonys rašo memuarus. Žymiai gausesnis jų būrys darbuojasi srityse, nuo kurių raidos priklauso mūsų dabartinis gyvenimas, dabar priimami valstybės institucijų sprendimai, teisės aktai, strategijos.

Šio sluoksnio atstovai itin mėgsta pabrėžti, kad „vaikai už tėvų nuodėmes neatsako“. Bet ir dabartinė, neseniai praūžusios pandemijos prislopinta visuomenė vis dažniau klausia, kodėl Pirmojoje Respublikoje žemės reforma buvo įvykdyta per keletą metų, o Antrojoje tęsiasi jau ketvirtą dešimtmetį. Kodėl praradome daugiau kaip milijoną savo valstybės piliečių? Kodėl susiformavo toks atotrūkis tarp dabartinių valdančiųjų ir tautos?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

realistas SasiuiSG       2022-06-30 18:10

Už pateiktą biografiją dėkoju. Tačiau ką matau? Ogi mokytojėlį kuris išsilavinimą gavo Šiauliuose ir… Maskvoje. Maskvoje! Ar suprantat žmonės veidmainystę? Žmogus kuris tuomet rašė mokslinius darbus kur būtinai cituodavo Marksą, Engelsą ir Leniną dabar mokina ir aiškina kas yra koloborantai, bet apie save nutyli. Medice, cura te ipsum! Be dvigubų standartų! Tai va Stasy, aš ne koloborantas, o realistas, supratau, jūs norėjote kad Lietuvos TSR vadovautų visiškai aprusėję veikėjai kaip vaupšasovai. Tomas Venclova nebuvo koloborantas, nes 1940 birželį Tomas Venclova buvo nepilnametis. Jis niekaip negalėjo įtakoti to meto politinių įvykių. Pilnamečiu tapo gyvendamas LTSR. Sniečkus taip pat 1940 birželį niekaip negalėjo įtakoti politinių įvykių, NES sedėjo kalėjime kur jį įgrudo Smetonos režimas. Mobiliųjų ir interneto tuomet nebuvo. Tai va, moralizuotojai ir kiti veidmainiai, sužinokite kas yra koloborantas žodžio prasmė, o tik po to moralizuokite. O jei imate samprotauti maksimalistinėmis juoda-balta kategorijomis, tai pirmiau pasižiūrėkite į save.

StasysSG       2022-06-29 18:49

KLAUSIA p. “realistas     2022-06-29 17:43
O kas yra Jonas Jasaitis?....”
———————————————————-
“1962 baigęs Šiaulių pedagoginį institutą 1962–67 mokytojavo Jurbarko, Raseinių rajonų ir Šiaulių mokyklose. 1970–74 studijavo SSRS pedagogikos mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute aspirantūroje. 1967–75 ir 1986–88 Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto (iki 1973 Mokyklų mokslinio tyrimo institutas) mokslo darbuotojas. 1975–86 dėstė Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute, 2001–03 dėstė tarptautiniame kalbų centre Berlitz, nuo 2005 – Šiaulių universitete, šio universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius (2005–14), universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle; profesorius (2014). 1988–90 Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų Organizacinio skyriaus vedėjas, 1988–92 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1992–95 Informatikos ir prognozavimo centro Mokslinio pedagoginės sociologijos skyriaus vedėjas. 1995–96 Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas. 2004–05 dirbo Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyboje, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėjas.
1996–2004 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių savaitraščio Dirva redaktorius, nuo 2014 laikraščio Mokslo Lietuva vyriausiasis redaktorius.
Nuo 2005 Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos, nuo 2008 – Baltijos universitetų programos, nuo 2010 – Europos regionų mokslo asociacijos, nuo 2011 – Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos, nuo 2013 – EUROSCIENCE, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos Užsienio skyriaus narys. Asociacijos Mokslininkai – visuomenei vienas steigėjų (2009).”

StasySG       2022-06-29 18:29

Ne “realistas” (2022-06-29 17:43), o tipiškas kolaborantas.

realistas       2022-06-29 17:43

Didžiapatriotiniai niekalai iš žmogaus, kuris yra kas? Kas yra Tomas Venclova žinau, jis žinomiausias lietuvis intelektualas šiuolaikiniame pasaulyje. O kas yra Jonas Jasaitis? Ir taip, Brazauskas ir tada dirbo Lietuvai, nes Lietuva tada egzistavo Lietuvos TSR pavidalu. Kitokios Lietuvos tada nebuvo. Tai neigiantys yra bepročiai. Ir gerai, kad Brazauskas, Sniečkus, Šumauskas dirbo Lietuvos TSR naudai, jūs ką, norite, kad būtų buvęs koks Vaupšasov? Pasižiūrėkite į Estiją ir Latviją: tautiškai nusiteikę estų ir latvių komunistai buvo pakeisti Rusijoje, Sibire gimusiais homo sovieticus su estiškomis ir latviškomis pavardėmis. Jūs norite kad ir Lietuvai taip būtų atsitikę? Jūs norite, kad rusakalbių Lietuvoje dabar būtų 33%? Tai ką surašiau yra akivaizdu. Šlovė Sniečkui, kad išsaugogo Lietuvą lietuvišką! Šlovė Venclovai, kad rašė knygas lietuviškai!

Tomui       2022-06-29 15:44

Ale kaip i ta kompanija neisipaise V.Petkevicius,zmogus su sautuvu…tOKS PAT IDEJISKAI,ALE KAIP ASMENYBE,OT IR NE.tURBUT VIENINTELIS SU FABERZE.

Nuogirda       2022-06-29 14:41

Valstybininkas” žydrasis Albinas Januška, buvęs prezidento V.Adamkaus patarėjas bei šiandien tebesantis spec.tarnybų bendradarbis, yra vienas iš organizatorių mirties 34 metų amžiaus Sveikatos ministro Juro Požėlos 2016 metų spalyje, kada ministras pasipriešino tarptautinei farmacininkų mafijai , nenorėdamas įtraukti jų stipriai stumiamų proteguojamų vaistų į kompensuojamųjų sąrašą. Ministras J.Požėla per savo atostogas buvo “pavaišintas” vakariene Neringoje, po ko nebeatsigavo iš komos. Lygiai taip žydrasis Albinas su spec.tarnybų vyrukais, jei gerai pamenate, organizavo jiems nepalankaus Vyt.Pociūno išmetimo per viešbučio langą Baltarusijoje operaciją…

T0mas J.       2022-06-29 14:25

Straipsnio pabaigoje iškelti labai svarbūs klausimai. Pasakysiu ką manau.
Priešingai, nei įsitikinusi tautos dauguma - Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis nepadarė revoliucijos, t.y. buvusi valdžioje politinė jėga (komunistai) nebuvo nustumta nuo valdžios, kolaborantai nebuvo nukenksminti. Sąjūdis neįvykdė desovietizacijos: buvusiems valdžios žmonėms nebuvo užkirstas kelias ir toliau užimti valdžios postus.
Kodėl? Todėl, kad Sąjūdis savo VADOVYBĖS prasme buvo pusiau komunistinė organizacija, o pats Landsbergis - slaptas slapta prisipažinęs KGBistas. Sąjūdžio Seimo Taryboje kas antras buvo TSKPistas, o dalis iš jų - LKP CK nariai. Jie negalėjo savęs desovietizuoti.
Kas valdė šalį po Nepriklausomybės paskelbimo?
Net praėjus nemažai metų po 1990 – valdžioje buvo daug prezidentų, premjerų – TSKP narių: Brazauskas, Alg.Butkevičius, R.Paksas, G.Kirkilas, D.Grybauskaitė, L.M.Stankevičius, A.Šleževičius, K.Prunskienė.
Ministrai TSKP nariai:
J.Bernatonis, R.Šadžius, R.Šalaševičiūtė, A.Vinkus, Č.V.Stankevičius, Rimantas Sinkevičius, P.Kūris, V.Knašys, M.Misiukonis, B.Bradauskas, J.Prapiestis, Artūras Paulauskas, P.Gylys, A.Matulevičius, V.Domarkas, V.Einoris, V.Žiemelis, Algirdas Monkevičius, Sigitas Kaktys, Baguška, Brėdikis, A.Valionis, P.Papovas, Balčytis, R.Karazija, E.Gustas, Linas Linkevičius, Aleksandras Vasiliauskas ir daugybė kitų. Išvardinau tik dalį.
Generalinei Prokuratūrai vadovavo TSKPistas Artūras Paulauskas.
Konstituciniam Teismui – TSKPistas Egidijus Kūris.
VRK 20 metų vadovavo TSKPistas Z.Vaigauskas.
Nacionalinių premijų skyrimo komisijai - Daujotytė Pakerienė, komunistė nuo 1975 m.
Kodėl TSKPistai yra blogis? Todėl, kad tai bailiai kolaborantai, sunkiais tėvynei okupacijos metais tarnavę PRIEŠUI. Bailys nėra kūrėjas.
Kolaborantiškos prigimties žmogus visada ieško kam laižyti batus, o ne Tėvyne rūpinasi.

 

BEVILTISKAI LAUKIANCIAM       2022-06-29 12:48

... V VOLCEJ STAJIE VOLKOM VYTJ…

lauksiu tęsinio...       2022-06-29 12:22

Beveik su viskuo drąsiai galima sutinkt. Bet turint tiek patirties mūsų lietuviškoj “pelkėj” , būtų gerai bent užsimint : O kaip žmogui tokioj Lietuvoj išgyvent ,ką daryt ,kad gyvenimas įgytų perspektyvą ,kažkokią prošvaistę.Lauksiu.

vyrauja ruskių banditiškas mentalitetas       2022-06-29 9:09

ypač teisėsaugoje
taip pat vyriausybėje, biudžetinėse įmonėse
Kodėl?
liustracijos nebuvimas, korumpuotų kolaborantų komunistų ir kgbistų ir okupantų ruskelių palikimas valdžioje.
patriotinių, katalikiškų žmogelių ištūmimas į paribį ar net išvarymas į emigraciją - daugiausia tų pačių kolaborantų rankomis.

bjž       2022-06-29 8:55

Visi pertvarkymai į paviršių iškelia rėksnius, nemokšas ir kitokią smulkmę. Tą matome ir LT. Iš esmės žmonės skirstomi į gerus ir blogus, o ne į partinius ir ne. Ir partiniai gali būti geri ir blogi. Kitas skirstymas yra į protingus ir kvailius. Čia aiškiai vyrauja kvailiai. Ir Autoriui nereikia sielotis, kad “anų laikų aktyvistai” yra aktyvūs ir dabar. Deja bet anie yra dažniausiai darbštus, išsimokslinę ir protingi, o dabartiniai partijų stumiami-tinginiai, kvailoki ir mažaraščiai, dažniausiai veikiantys pagal principą-burna nebūk durna mokėk loti - būsi soti. Anksčiau dėl visko buvo kalta KGB, o dabar? buvę valdžioje? Tomas Venslova?

LT snabzdesys       2022-06-29 6:39

....o man tai kas…

Amerikos balsas       2022-06-28 23:24

JAV Kongreso Žvalgybos komiteto posėdis: Respublikonų atstovai reikalauja komiteto pirmininko atstatydinimo /Live: Слушания в Комитете по разведке Палаты представителей: стратегия Кремля
https://www.youtube.com/watch?v=BaXKm_kYWh8&ab;_channel=ГолосАмерики

tAIGI       2022-06-28 21:43

turim rasele jukneviciene,linkeviciu ir t.t.Anokie cia dyvai..Ale uztai januska,cia tai gyvuloidas ohoho..

NE.       2022-06-28 21:14

..taip viska teisingai sudeliojai,o paskutiniu sakiniu sugriovei..Va tai tau..

Taip       2022-06-28 21:04

Ypač nūdien valstybei pavojinga yra tai,jog Kovo 11-osios Lietuvos teisinė sistema yra viena iš valdymo grandžių,kuri iš viso nebuvo iš esmės pertvarkyta,ypatingai personalijų atžvilgiu.Tad,šioje teisinėje sistemoje gausu buvusių sovietinių teisėjų,prokurorų,tyrėjų ,arba kolaborantų palikuonių.Dažnai nuostabą kelia keisti,tautai ir valstybei ypatingai keisti ir žalingi teisiniai sprendimai.Apmaudu ir tai,jog ir dabartinis Lietuvos Prezidentas,J.E. G.Nausėda,pagrindinis teisinės sistemos dabotojas,beveik nieko nedaro-pasitelkiant politines jėgas-šią kiaurą teisinę sistemą pradėti iš pagrindų pertvarkyti.Gerb.Šalies Vadove, laukiame ne kalbų,o prasmingų veiksmų.

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt trečioji (rugpjūčio 5 diena)

Almantas Stankūnas. Elektros kaina Lietuvoje yra didesnė net 100 kartų!!!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.