Demokratija ir valdymas, Savivalda, Partijos

Jonas Ivoška. Teisės ir tiesos valdžia

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 25 d. 17:33

2     

    

Jonas Ivoška. Teisės ir tiesos valdžia

„Lietuvos žinios“

Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai skatinant valstybingumo evoliuciją realios pilietinės savivaldos kryptimi, netenka vertės istoriškai atgyvenęs žmonių skirstymas į „valdžią“ ir „paprastus žmones“.

Kol mokslas nėra aptikęs „valdžios žmogaus“ genomo ypatumų, diskusija, matyt, būtų beprasmiška įrodinėjant priešingai. Vien tai, kad tarp žmogaus ir šimpanzės genų yra tik dviejų procentų skirtumas, paneigia „valdžios žmogaus“ kokybinį išskirtinumą. Tai tik subjekto funkcinė charakteristika. Be kita ko, tai patvirtina ir gyvenimo praktika, įrodanti, kad sėkmingai privačiame sektoriuje dirbęs žmogus, sąžiningai veikdamas viešajame sektoriuje, pasiekia puikių rezultatų. Kadangi į valstybines įstaigas, kurioms suteikta daugiausia galių tvarkyti paveldą ir viešuosius išteklius bei spręsti ginčus dėl subjektų konfliktinių situacijų, skiriamus ar renkamus žmones įprastai ir vadiname valdžia, jų mistifikacija, išskiriant iš „paprastų žmonių“, neturi jokio pagrindo. Tai inercinio mąstymo klaida iš luominio ir klasinio žmonių skirstymo laikų, palikusių žmonijos atmintyje daugybę kruvinų brydžių, kurių tęstinumui sveikas protas nepritaria.

Ar reikėtų atsisakyti personifikuotos valdžios, kaip privilegijuotos žmonių grupės?

Kas pilietinio lygiateisiškumo sąlygomis turėtų turėti didžiausias galias, tvarkant tautos paveldą, skirstant bendruosius (viešuosius) išteklius ir sprendžiant ginčus interesų konflikto atvejais?

Pagal ilgalaikę žmonių gyvenimo valstybinėje sąrangoje patirtį ir žmogiškųjų silpnybių bei lūkesčių prigimtį pakankamai darniam žmonių sugyvenimui socialinėje aplinkoje, atrodo, labiausiai tinka teisės ir tiesos valdžia. Tokia valdžia suprantama kaip metodologinė vertybė, neturinti subjektyvių interesų, todėl ji negali patekti į viešų ir privačių interesų konfliktą. Suprantama, kad savo galių įgyvendinimo procese teisės ir tiesos valdžia patektų į žmonių valios laisvę, tačiau profesionaliai sumodeliuotas kiekvieno valstybės funkcinio subjekto teisių ir pareigų balansas, esant personalinei atsakomybei už savavaldžiavimą ir piktnaudžiavimą, minimizuotų negatyvius padarinius ir tarpsubjektinius konfliktus. Todėl pilietinės savivaldos valstybės skiriamasis bruožas – valstybės funkcinių subjektų teisių ir pareigų balansas.

Kiekvienam blaivios teisėjautos žmogui, valstybę suvokiant kaip teisės ir tiesos valdomą bendruomeninę sistemą, negali atrodyti, jog nuo jo šalyje niekas nepriklauso. Teisės ir tiesos valdžia įgalina kiekvieną pilietį įžvelgti tautos ir valstybės vienovę, valstybę suprantant kaip tautos savivaldos sistemą. Tokia sistema Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamas prigimtinės laisvės ir pilietinio lygiateisiškumo vertybes gali paversti realybe.

Teisės ir tiesos valdžiai įgyvendinti itin svarbi teisėkūrinė valstybės funkcija. Pilietiniam lygiateisiškumui tampant gyvenimo norma, dorovinė tautojauta turi tapti teisėkūros pagrindu. Tokios LR Konstitucijos normos kaip 9-ajame straipsnyje nustatyta 300000 rinkėjų pilietinė iniciatyva ar 68-ajame straipsnyje 50000 rinkėjų reikalaujanti pilietinė iniciatyva neturi jokio panašumo į pilietinį lygiateisiškumą. Štai 2–3 procentai į partines grupuotes susibūrusių Lietuvos piliečių teisėkūroje turi nepalyginamai didesnes teises už visus nepartokratizuotus piliečius. Ne paslaptis, kad LR Seimas pagal šiandieninę rinkimų tvarką yra ne tautos, o partijų atstovybė. Pilietinės savivaldos valstybei svetimos partokratinės valstybės įstaigos. Pilietinė teisėjauta partines privilegijas laiko atgyvena.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vilnietis       2017-07-28 20:58

AČIŪ.
Dėja mes išrenkam gyvulių ūkį ir jis valdo.

pavyzdys yra       2017-07-25 19:41

tai ką ponas Ivoška čia dėsto akademine kalba ir stiliumi, šveicarai yra įgyvendinę savo valstybėje, kuri yra tapusi nepsiekiamu idealu daugumai net Europos valstybių.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.