Įžvalgos

Jonas Burokas. Šaukštas deguto 2016 metų moksleivių dainų šventės repertuaro pynėje

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 8 d. 19:32

23     

    

Jonas Burokas. Šaukštas deguto 2016 metų moksleivių dainų šventės repertuaro pynėje

Nuaidėjo moksleivių dainų šventės „TU MUMS – VIENA“ paskutiniai akordai. Į šią nuostabią šventę teko eiti ir grįžti iš Vingio parko pėsčiųjų tiltu, kuriuo ėjo įvairiaspalve apranga apsirengusių gausybė šventės dalyvių ir žiūrovų. Nuo sunkaus svorio metaliniu garsu virpėjo tilto tvirtinimo atotampos lyg pritardamos į šventę einantiems savo keistais muzikos garsais. Moksleivių ir žiūrovų neišgąsdino ir oro prognozės. Į šventę rinkomės šiek tiek anksčiau. Kas minutę dalyvių, žiūrovų gausėjo, kol visa estrada pasipuošė įvairių aprangų spalvomis, kepuraitėmis ir gėlių vainikėliais.

Dainų šventė prasidėjo, iškilo šventinė vėliava, aukštai suliepsnojo ugnis. Nepaisant blogo oro ir pradėjusio krapnoti lietaus, visi buvome pasiryžę išklausyti dainų šventės repertuaro ir kartu su visais pasaulio lietuviais 21 valandą sugiedoti Lietuvos himną.

Šventės repertuaras prasidėjo lietuvio širdžiai miela „Lietuviais esame mes gimę“ daina. Vėliau aidėjo Lietuvos tarmiškos dainos ir šventės prologas baigėsi antruoju Lietuvos himnu „Lietuva brangi“. Antroje dalyje – „Mus mažus užauginai“ – gražiomis dainomis sužavėjo jaunučių chorai. Jų buvo penkios ir visos buvo lydimos žiūrovų plojimais.

Žiūrovai taip pat plojo profesionaliai atliktai dainai „Tau, mano mamyte“ Kosto Kubilinsko žodžiais. Čia ir buvo deguto šaukštas, nepagarbos kovotojams, Tėvynei paaukojusiems savo gyvybes už jos laisvę, atspindys. Kodėl į tokios didelės jaunimo, visos Lietuvos šventę buvo parinkta šio poeto daina?

Nemanau, kad dainų repertuaro sudarytojai, Švietimo ir Kultūros ministerijų atsakingi pareigūnai nežinojo apie minimo poeto „nuopelnus“. Kostas Kubilinskas sovietinio saugumo buvo užverbuotas, jam į pagalbą saugumas pasitelkė taip pat poetinės sielos iš to paties krašto kilusį Algirdą Skinkį, kurie įgijo partizanų pasitikėjimą ir tapo jų ryšininkais, gavo slapyvardžius. Pagal sovietinio saugumo pulkininko Iljos Pučkajaus užduotį jie turėjo ištyrinėti partizanų buveines, nustatyti juose esančius partizanus turint tikslą juos sunaikinti.

Tai abu ir atliko. 1949 m. kovo 7 dieną, kai visi partizanai buvo gavę užduotis ir išvyko į kitus objektus, o bunkeryje liko su jais tik Dainavos apygardos vadas karininkas, literatas Benediktas Labėnas-Kariūnas, niekšai ėmėsi išdavystės. Kai vadas užmigo, Kubilinskas nelaukė, šaltakraujiškai nušovė miegantį Kariūną, Skinkys paleido, pagal duotą instruktažą, dar kontrolinį šūvį. Po šio kruvino darbo abu nuskubėjo, pasiekė saugumo būstinę ir atvedė gausų būrį sovietinių karių ir stribų prie partizanų slėptuvių. Netikėtai užklupti 15 partizanų žuvo. Tarp jų tarpe žuvo rusų karinio garnizono ir stribų siaubas, daugelį mūšių laimėjęs ir legenda tapęs Kazimieraičio apygardos vadas narsusis Vaclovas Voveris-Žaibas.

Kaip rašė partizanų spauda, tokios niekšybės ir velniškos išdavystės dar nebuvo partizanų istorijoje. Judas, išdavęs Kristų, šiuo atveju buvo smarkiai pralenktas. Beje, Kubilinskas buvo pamalonintas žadėtais Judo pinigais – 7300 rublių. Jų abiejų, kaip ir Judo likimas, liūdnas: Skinkys nusižudė, o Kubilinskas, išsiųstas saugumo į sanatoriją, prasigėręs mirė neaiškiomis aplinkybėmis.

Keista, kad praslinkus 67 metams po tragiško įvykio moksleivių dainų šventėje suskamba Lietuvos Judo-poeto daina, kurią dainuoja 8 000 jaunų širdžių.

K. Kubilinskas nenusipelnė, kad jo eilės būtų mokyklų vadovėliuose, nes jis buvo išdavikas ir laisvės duobkasys pats asmeniškai nušaudamas savo kolegą literatą ir išduodamas mirčiai 15 partizanų.

Nejaugi nebuvo tarp visų organizavusių šią gražią šventę nė vieno asmens, galėjusio paprotinti neįtraukti į šventės repertuarą minimo vargšo poeto, pardavusio savo Tėvynę, eilių. Deja, dar kai kurie mano, kad Kubilinsko, kaip žmogaus, tragiška istorija moko mąstyti ir atleisti, bet tai jokiu būdu nepriimtina ypač tokios didelės moksleivių šventės repertuaro programoje. Moksleiviai ir žiūrovai, nežinantys šios tragiškos istorijos, buvo apgauti.

Laikas visiems tokias šventes organizuojantiems gerai apmąstyti ir grąžinti Lietuvai, ypač jaunimui, istorinę atmintį. Pagrindinis moksleivių šventės šūkis TU MUMS VIENA, suprantu, – tai LIETUVA, negali būti dar kita – LTSR ar SSSR.

Tikimės, kad ateityje bus išvengta tokių klaidų, suskambės tokiose šventėse talentingų poetų- partizanų Broniaus Krivicko, Dianos Glemžaitės ir kitų, paaukojusių savo gyvybes už Tėvynės laisvę, dainos.

Laisvės kovų dalyvis Jonas Burokas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Rimas       2016-07-16 14:25

Tik paskutinis padugnė gali lyginti KK su Salomėja Nėrim, o eilutė , - “tau mano mamyte pirmieji žiedai” kas čia poezijos bomba? Tik Lietuvos tikrieji pardavikai gali slėptis už poetės nugaros(poetė pardavė, mat, okupuotą Lietuvą). Matai, jie yra kovotojai su Lietuvos pardavikais. Šlykštūs veidmainiai. Dėl “pirmųjų žiedų”, tai gelbsti tik muzika, nuoširdi. Įkėlė į repertuarą ir šlovinimą ESLR - nes valdžios struktūros perpildytos veisliniais kolaborantais.

Supratimas Letui       2016-07-13 7:18

Ačiū už išsamų išaiškinimą. Na štai, pagaliau priiėjome vietą kur nebegaliu ginčytis. Tamstos argumentai yra geri, priimu. Sutinku.

Marginalas Kaipsuprasčiui       2016-07-13 3:05

Koks ryšys tarp Judo ir indėlių? Kokių būta Judo indėlių?
Ne “negalima nusikaltėlių rūšiuoti pagal indėlį [į kultūrą]”, bet reikia laikytis civilizuotai: už nusikaltimus kalinti arba šaudyti, o indėlius palikti. Kas čia neaiškaus? Kas sako, neva Judo nusikaltimas ne nusikaltimas arba Kubilinsko nusikaltimas ne nusikaltimas?
Jei vis dėlto neaišku, tada imamės burliokinio sprendimo: visų nusikaltėlių indėlius ištrinam iš kultūros kartu su jų vardais (non-person). Tokiu atveju reikia išbraukti ne tik kubilinskus, bet pirmiausiai tuos visiems žinomus garsius asmenis, kurie, kaip tautos atstovai, laisvai nukeliavo į Maksvą ir ten prašė inkorporuoti Lietuvą (t.y. panaikinti jos valstybingumą, nes durniui aišku, koks buvo “raspublikų” “valstybingumas”) į svetimą ir priešišką valstybę. Tuo smarkiai parėmė okupantus ideologiniame kare ir padėjo užsieniui užsimerkti į Baltijos inkorporavimą, t.y. suvokti jį kaip neva teisėtą grąžinimą atgal į ruskiją (juk patys lietuviai prašo!) Pagal pasekmes tai nepalyginti didesnis nusikaltimas savo žemei, tėvams ir tautai, nei dviejų tautiečių nušovimas, kuris žmogiškai žiūrint, atrodo klaikiai, bet blanksta pažvelgus tautos ir valstybės požiūriu į žymių išdavikų delegacijos kelione į Maksvą būtent demonstruojant jiems savo uolumą, tik viso pasaulio akivaizdoje.
O jei ne taip, kyla klausimas, ko tada verta ši tauta? O jei taip, visi argumentai apie Nėries nuopelnus bei atgailas darosi nuliniai. Išeitis (vėl pakartokim) tik viena: atskirti kūrinius nuo nusikaltimų, viena ir kita vertinti nesusietai: nusikaltimus - juridiškai, kūrybą - literatūrologiškai. Ir taškas. Nedora čia kaišioti Nėries poeziją ir atgailą lyginant su Kubilinsko poezijos lygiu. Net šlykštybė, pasityčiojimas iš dorovės.
Bijau, Tamsta nesupranti nei kas yra dorovė, nei kas yra krikščionybė. Taip, prieš D-vo teismą visi yra lygūs. Bet D-vas nesvarstys literatūrinių indėlių, jau neminint, kad mes nežinome Jo nuosprendžio, kuris vyksta Golgotos Atpirkimo šviesoje pagal asmens atgailavimą / neatgailavimą, o pastarasis, savo ruožtu, mums irgi nežinomomas. Kitaip tariant, juridinis žmogaus teismas (t.y. ne teokratinėje valstybėje) niekaip netapatintinas su D-vo teismu. Todėl kalbėdamas apie D-vo teismą, Tamsta iš tikrųjų pakeiti jį žmonių teismu. O žmonėms pasakyta neteisti (t.y. nekišti į paragrafus savų nuomonių arba skambučių “iš viršaus”, kaip praktikuoja dabartiniai “teismai”).
PS Kur dega Judas, mes nežinome, tik pasikliauname autoritetų tradicija. Bet apie Kubilinską ir Nėrį net ir autoritetų tradicijos nėra, todėl imamės spręsti už D-vą.

Kaip suprasti?       2016-07-12 7:03

Jeigu negalima rūšiuoti nusikaltėlių / nusidėjėlių pagal ” indėlį”, tuomet kyla tam tikrų kolizijų. Kaip žinia, Judas Iskariotas išdavė Kristų apkabindamas ir pabučiuodamas. Davė ženklą kareiviams ir tiek. Judas savo darbu nesimėgavo ir atlygiu nesidžiaugė. Ilgai netrukus pasikorė.
Judo išdavystė nebuvo netikėtumas jo išdavystės aukai. Kristus žinojo, kad Jį išduos ir žinojo kas išduos. Gi Judui išdavystē neatrodė itin sunkia nuodėme.
Duodamas ženklą kareiviams, Judas galėjo ir nenumatyti baisių savo išdavystės pasekmių. Galų gale Judas gal tiesiog netikėjo Kristaus dieviškumu, o įduoti kažką valdžiai tais laikais ir dar senokai okupuotame krašte buvo gana įprastas reiškinys.
Gi kubilinskas pats prašėsi į tarnybą, pats stengėsi įrodyti savo lojalumą, uolumą okupantams. Eidamas pas partizanus šnipinėti, o vėliau žudyti, kubilinskas žinojo jog jo veikla yra mirtina okupantui besipriešinantiems tautiečiams. Eidamas išdavinėti, eidamas žudyti, kubilinskas žinojo jog už savo pastangas gaus atlygį- pinigų ir karjeros galimybes.
Kubilinskas tikrai sąmoningai vykdė savo mirtiną veiklą, kubilinskas žinojo jog jo aukų laukia mirtis.
Gi Judas galėjo naiviai manyti kad jo įduotą Kristų tikriausiai blogiausiu atveju gal nuplaks.
Judas ir kubilinskas veikė to meto paprotinės teisės ir įstatymų sąlygomis.
Judo veiksmai teoriškai nekėlė Kristui neabejotino mirtino pavojaus.
Tai kas nutiko vėliau, buvo nenumatyta pervetsija. Beje, kai įvykiai pakrypo Kristui nepalankia puse, Judas dėl savo išdavikiško poelgio susikrimto ir pats nuteisė save pasikardamas. Reiškia, Judas ...atgailavo?
Vienok dabar Judas dega pačiame pragaro dugne kaip didžiausias visų laikų nusikaltėlis/nusidėjėlis.
O kubilinskas nužudés miegantį partizaną nepuolė kartis. Ne, kubilinskas kartu su sėbru tekini nulėkė į NKVD, džiugiai raportavo apie sėkmingai atliktą “darbą” ir su dar didesniu entuziazmu asmeniškai nuvedė smogikų būrius į partizanų būrio stovyklą. Vedė, rodė kelią ir netrukus kubilinsko dėka žuvo visas Lietuvos partizanų būrys.
Už savo veiklą kubilinskas gavo 7500 rublių premiją, labai džiaugėsi kad buvo įvertintas. Taigi, kubilinsko vaikiški eilėraštukai parašyti su îkvėpimu- iš džiaugsmo jog pavyko sėkmingai išduoti, kad pavyko sėkmingai nužudyti.
Ir tik gavęs viską ko troško, kubilinskas pradėjo suvokti jog ta laimė gal nelabai tikra.
Judas savo poelgiu nusivylė iškart po įvykio ir save nuteisė greitai. Judas pinigais nesimėgavo, jis net neturėjo tokio išankstinio tikslo- parduoti Kristų. Pinigus paėmė beveik mašinaliai.
Kubilinskas už savo veiklą siekė atlygio - pinigų ir pripažinimo, o tai taip pat pinigai.
Tai kr dabar kubilinskas? Pragare ar danguje?
Jeigu kubilinskas pragare, dainuoti jo daineles yra gana żiauru, nes vyksta išdaviko darbo tąsa- moralißkai naikinami šimtai kubilinsko aukų artimûjų.
Komentaras ßis yra teologiniu atžvilgiu visiškai mėgėjiškas ir hal būt klaidingas, bet širdis sako, jog kubilinsko niekšybėms negali būti atleidimo, jeigu atleidimo nebuvo ir nėra Judui.
Judas kaip ir kubilinskas buvo tik žmonės, o prieš Viešpaties teismą visi žmonės lygūs.

Marginalas       2016-07-12 4:51

Svarstyti niekas nedraudžia, tačiau ne mes teisėjai (jei esame krikščionys). Turime teisę gintis nuo priešų ir tiek. Tačiau nepaprastas indėlis į kultūrą ne tik neatleidžia nuo padarytų nusikaltimų, bet turbūt net ir apsunkina: viena, kai gelbėdamas kailį koks nors neraštingas kiemsargis įsipainioja į priešo nusikaltimus, kas kita, kai garsus kultūros atstovas vyksta pas priešus siūlydamas jiems sunaikinti savo valstybę inkorporuojant ją į jų valstybę.
Vis dėlto esu tos nuomonės, kad vienus veiksmus reikia smerkti ir, kai reikia, už juos net ir gyvybę atimti, o kitus, jei to verti (t.y. rezultatai) palikti be nereikalingų emocijų, kurių po poros šimtų metų (jei tiek dar bus pasaulis) niekas nebeprisimins. Tačiau bendras kultūros lygis priklausys nuo visų, įdėjusių savo indėlį į ją, nesvarbu, ar tokie buvo sušaudyti už išdavystę, ar priešingai, krito herojiška mirtimi. Tai jau istorijos dalykai.
Akivaizdus absurdas palikti Lietuvą be Nėries. O jei su ja, kodėl be Kubilinsko? Darkart: nusikaltimų vertinimas atsižvelgiant į indėlius į kultūrą diskredituoja pačią dorovę. Tai tikrai laukinis požiūris, kuris turi būti svetimas civilizuotam žmogui.

Al.       2016-07-11 19:31

Kokie buvo Kubilinsko motyvai,nežinau. Gal galimybė likti gyvam ? Ar jis tikrai sušaudė savo draugus? Tai žinom,turbūt,tik iš čekistinių ataskaitų.Bet čekistinėse ataskaitose partizanams prirašytos ir Vietrovo civilių žudynės. Kūrybos vertinimas,patinka tai ar ne, yra atskiras klausimas. Nacių sukurtu folksvagenu sėkmingai naudojasi ir nenaciai. Manau, tai tinka ne tik techniniams dalykams. Daug kūrybingų žmonių pasidavė blogio spaudimui ar vilionėms. Ir Lietuva čia ne išimtis. Ar Kubilinskas buvo gabus? Mano nuomone, taip. Ar gailėjosi? Man atrodo,jo kūryba parodo,kad taip. Atmetus aiškiai propagandinius eilėraštukus, jo poemos vaikams pagal lietuviškas pasakas, kartu su Neries, yra, manau, geriausiai sueiliuotos mūsų pasakos vaikams. Ir kaikurių pasakų temos,manonuomone,aiškiai antiokupacinės - pvz. Vilko vilkišiaus. Ko nepasakysi,pavyzdžiui, apie Marcinkevičiaus Grybų karą. Savižudybė neaiškiomis aplinkybėmis - tik patvirtintų, kad gailėjosi. Nors gal būt jis buvo tiesiog pašalintas,kaip galimai pavojingas.

Marginalas Irenai, Salomėjai       2016-07-11 16:17

Kalbama ne apie Nėrį, bet apie dorą. Negalima daryti dorovinių sprendimų pagal kūrybos tobulumą-netobulumą. Jei išmetam Kubilinską, išmetam ir Nėrį, ir priešingai. Matuoti Nėries atgailą jos eilėraščių verte, bet iš anksto teigti, jog Kubilinskas neturėjo atgailos, yra burliokinis mąstymas. Kas iš jūsų D-vas? Toloka iki krikščionybės ir ne tik:
matau, kad už savo mintis gaunu vienu “minusiuku” daugiau. Tai primena akad. Pavlovo pasakymą, kad burliokai reaguoja tik į emocijas, bet ne į žodžio turinį.

Salomėja       2016-07-11 14:05

S. Nėris didelės kaltės, bet ir didelės atgailos žmogus. Tuo ji absoliučiai skiriasi nuo Cvirkos jau nekalbant apie kubilinską. Atgailaujančiam, suvokusiam savo paklydimus ir kaltes krikščioniškoji atjauta privalo atleisti. Mane jau ne vienerius metus dažnokai sunervina Leto arba net Leto Palmaičio vardu parašyti komentarai. Manau, kažkas tyčia ,,trolina’’ naudodamas garbingo, labai padoraus ir įžvalgaus mokslininko bei piliečio (tą sprendžiu iš straipsnių, ypač susijusių su Kusaitės byla) vardą.

Irena       2016-07-11 10:31

Kas cia per samprotavimai apie Neries ismetima is musu literaturos?Tai yra musu DIDZIOJI poete, neziurint jos paklydimu.Dabar mes turim tikrai didesniu paklydeliu savo tautos atzvilgiu.Niekada nepateisinsiu globalistu.

Letas kolnežinojumei       2016-07-11 6:16

Teisingai: arba ištrinti visus, įskaitant Nėrį, arba atskirti poelgius nuo kitų darbų ir vertinti nepriklausomai. Jei Nėriai leidžiama išduoti valstybę, nes jos eilėraščiai genialūs, tuo pastatome dorą žemiau literatūrinės kūrybos. Šitaip negali būti. Taigi jei paliekam Nėrį literatūroje, paliekame ir Kubilinską. Ir priešingai.

kol nezinojome,       2016-07-10 18:33

galejome dainuoti. Taciau, kai isgirdau, kad KK isdave partizanus, tai visi jo eilerastukai, nors ir vaikysteje buvo pamegti, dingo is mano atminties. Kas zino, ar ne KK pagalba zuvo artimas giminaitis…

oho       2016-07-10 17:08

pirmą kartą girdžiu. ir nesuprantu, kodėl tokie šunsnukiai neišdeletinami iš dabartinio gyvenimo, jei tai - tiesa.

Letas Reikėjui       2016-07-10 16:44

Lieku prie savo nuomonės. Kieno kūryba ko verta yra santykiniai dalykai - visada rasis, kas moksle ar literatūroje aukščiau ar žemiau: aš pvz., nė iš tolo neprilyginčiau Cvirkos Nėriai. Mano galva, Kubilinsko kūryba nė kiek ne prastesnė nei Cvirkos.
Tačiau ir pačia geniauliausia kūryba neįmanoma pateisinti niekingų veiksmų. Todėl svarbus ir doras principas būtų atsietai vertinti viena ir kita, nes žmoguje, kol gyvas, visą laiką vyksta gėrio ir blogio kova, o tik D-vas yra tikras Teisėjas: Mt 7:1. Žmonės turi teisę gintis, bet ne teisti. Mat teisėjai turėtų teisti ne nuo savęs ar “savo nuomone”, bet vadovautis paragrafu (šitaip įmanoma tik teokratijoje, plg. šariato teismus). Paragrafas normalioje šalyje reikalingas teisybei nešališkai atkurti ir žmogaus saugumui užtikrinti, bet ne keršyti (juo labiau - piktdžiugiškai). Todėl pateisinama likviduoti išdavikus. Tai natūrali apsaugos priemonė, bet ne kerštas. Atkeršyti - tik D-vo teisė, o kaip Jis teisia, ne mums spręsti. Žmogus gali būti išganytas vieną paskutinę akimirką, nes:
NĖRA TOKIOS NUODĖMĖS, UŽ KURIĄ JAU NEBŪTŲ BUVĘ ATMOKĖTA GOLGOTOJE! Kitaip mūsų tikėjimas beprasmis. Norint gauti Atpirkimą tereikia tik prisipažinti nusikaltus ir atgailauti. Tai juk tikėjimo abėcėlė.
Tokio prieštaringo padaro, kaip žmogus, gyvenimo palikimas turi būti vertinamas konkrečiai “papunkčiui”, kitaip gausis laukinė savivalė “balsų dauguma”.
Todėl darkart: tik laukiniai mestų lauk arba nuasmeninę pavogtų Jono Kubiliaus (Kubilinsko atvejis) mokslo darbus arba Salomėjos Nėries poeziją. Individualios doros požiūriu Kubilinsko nusikaltimas sunkesnis, o valstybės požiūriu sunkesnis yra būtent Nėries su Cvirka! Tai ką dabar, vertinkim juos pagal kūrybos tobulumą? Kuris niekšas tobulai rašė, tą palikim, o kuris prastai - tą ištrinkim? Būtent tai ir bus šlykščiausiai nedora.
Kas kita - repertuaro parinkimas dainų šventei. Čia galėčiau ir sutikti (ypač turėdamas galvoje Al.o pastabą), nes LTSR nė viena šventė nebuvo įmanoma be dainos apie leniną arba “partiją” (= LTSR-2 apie “eurointegraciją”). Tačiau dalyko esmė ne repertuaras: svarbu tvirtai laikytis civilizuotų vertinimų.

Tremtis       2016-07-10 14:43

Tikra tiesa, kad laisvoje Lietuvoje, ypač švietimo sistemoje, dedasi tokie, protu nesuvokiami dalykai, kaip totalus neišmanymas Lietuvos istorijos, jos tikrų partizanų, nešusių Lietuvai laisvę ir už ją kovojusių ir žuvusių, o moksleivių dainų šventės organizatoriai pakišo tokią kiaulystę kaip tarybinių išdavikų dainą. Didžiulė gėda tokiems šventės organizatoriams ir jie turi būti griežtai pasmerkti.

Reikėjas Letui       2016-07-10 11:19

Nenorėčiau sutikti. Tiek S. Neris, tiek P. Cvirka nors ir buvo pirsivirę košės veždami Lietuvon Josifo “saulę”, bet anie du bent buvo talentingi ir iki parsidavimo burliokijai buvo parašę kūrinių vertų literatūros termino.
Gi niekšas kubilinskas kaip poetas buvo gana primityvus, jo “kūryba” tai tiesiog nevykėliška impotencija mēgdžiojant S. Nerį ar Vytę Nemunėlį.
Savo nieko neatrado ir neparašė. Žmogžudžio/išdaviko eilėraštukai vaikams šūvio į miegantį partizaną kontekste atrodo perdėm makabriškai.
Kadangi kubilinskas palaidotas ir prieš teisingumą nebestos, lieka tik vienas būdas jį nubausti- ištrinti jo pėdsaką žemėje. Nugramzdinti užmarštin lyg tokio nebūtų buvę, tuo paverčiant to šlužo gyvenimą beprasmybe.
Taigi, kol lietuvių vaikai dainuoja stribo dainas, tol teisingumas yra trypiamas.
Užduosiu klausimą: kodėlgi nenuvedus vaikučių choro prie kubilinsko aukų kapų?
Gal ten visai tiktų kubilinsko dainelių skambējimas?
Suprantama, be žmonių teismų yra dar Viešpaties Teismas. Neabejotina jog tas Teismas kubilinskui duos Atpildą kokio nusipelnyta.
Bet, ką dabar pasakyti kubilinsko aukų artimiesiems, visų kankinių už Lietuvos Laisvę artimiesiems?
Kad kubilinskas buvo poetas?

Buroke       2016-07-10 10:18

Gal galėtūm prisiminti ir aprašyti “miško brolių” paprastų žmonių žudynes. Kiek jų nugalabijot, net mažus vaikus, šeimas išžudėt.

Marginalas Reikėjui       2016-07-10 2:39

Gal reikėjo teisti po mirties (juk yra ir apdovanojimai po mirties), bet dėl nusikaltimų išbraukti iš literatūros ar iš mokslo būtų tas pats, kaip išbraukti S. Neries poeziją ar Jono Kubiliaus (VU rektoriaus, Kubilinsko atvejis) indėlį į “tikimybių teoriją”.
Ačiū už puikų naują terminą!

Marginalas       2016-07-10 2:24
Stebėtojas       2016-07-9 23:07

Kultūros, Mokslo ir švietimo ministerijoms bei šventės organizatoriams iš šios „klaidelės“ reikėtų ne tik pasimokyti, bet derėtų tų tūkstančių vaikučių atsiprašyti.

Al.       2016-07-9 20:08

Antras šaukštas, mano nuomone -  Zvonkaus ,,Suktinis” su tvistais ir skanduote ,,EUROPA” pabaigoje. Manau, tvistų ir europų ir taip pakanka per televizijas kiaurus metus. Bet daugeliui visa tai patiko - tokią jau tautą užsiaugino kolaborantų luomas. Per tokias šventes kažkodėl niekad nedainuoja Stoviu aš parimus, Mėnulis tikras brolis jo ar Neverk motušėl. Tenka kurti alternatyvią lygegrečią Lietuvą, su savo spauda, dainų šventėmis, susikuriant bent kultūrinę autonomiją, kaip tarpukario žydai.

Runkeli       2016-07-9 15:33

p. Burokai, o Jūs įrodykit Tautai, kad Landsbergis nėra išdavikas ir ne KGB agentas. Kad ne jam priklauso Dėdulės vardas. Įrodykit, kad Magnolija, tai ne Grybauskaitė, kad ne ji KGB raudonoji komunistė. Gal Jums daugiau tokių panašių paminėti Tautos išdavikų ir priešų. Ieškodami kaltų kituose, pasižiūrėkite į savo praeitį..., gal surasite niekšybių...

Pritariu       2016-07-9 10:09

Stribų dvasia dar šmėžuoja.

Reikėjo       2016-07-8 20:35

Na ir žmogelis, ot kaimo jurgis.
Nesuprato jis mat.
Ko čia nesuprast.
Taigi renginyje dayvavo pati pačiausia R-r-r-rezidentė!
Garbės svečias, vansi. Ne šuns papas.
O svečią priklauso pamaloninti, va taip.
Sudainuot kokią nors širdžiai mielą dainelę iß stribų laikų.
Na, jei ne tų laikų, tai bent stribo parašytą.
NKVD požarnyko dukrytei tokia kūryba lyg Vovočkai P. ” S čego načinajetsia Matuška”.
Gyvybės eleksyras, įkvėpimo šaltinis dideliems darbams.
O darbų tai jo majo- dafiga.
Ar juokas
- 2030-ji ne už kalnų, o Lietuvoje dar nemažai lietuvisų likę.
Reikia suspėti vykdyti soc. įpareigojimus ir Partijos bei Vadovybės planus:
Lietuva be lietuvių.


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.