Kultūros, kalbos, istorijos politika

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 11 d. 10:20

18     

    

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas ir suinteresuotus asmenis vykdyti įamžinimo darbus. Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose.

PAMINKLAI LIETUVOS PARTIZANŲ APYGARDOMS
TIPINIAI ATMINIMO ŽENKLAI (aut. R. Navickas, projektas patvirtintas Laisvės kovų įamžinimo tarybos prie LGGRTC 1997 m. gruodžio 18 d. protokolu Nr. 5) LIETUVOS PARTIZANŲ ŽUVIMO, UŽKASIMO GIMTŲJŲ SODYBŲ IR KT. VIETOSE
TIPINĖS ATMINIMO LENTOS (aut. J. Jagėla, projektas patvirtintas Laisvės kovų įamžinimo tarybos prie LGGRTC 1998 m. vasario 26 d. protokolu Nr. 6) KALINTIEMS IR KANKINTIEMS KOVOTOJAMS DĖL LIETUVOS LAISVĖS ATMINTI ANT BUVUSIŲ NKVD–NKGB–MGB–KGB PASTATŲ BEI STRIBŲ BŪSTINIŲ. Tas pats projektas taikomas atminimo lentoms, IŠ GELEŽINKELIO STOČIŲ MASIŠKAI TREMTIEMS LIETUVOS GYVENTOJAMS ATMINTI
TIPINĖS ATMINIMO LENTOS (aut. J. Jagėla, 2000 m.) MOKYTOJAMS IR MOKINIAMS, ŽUVUSIEMS PER SOVIETŲ IR NACIŲ OKUPACIJAS, ATMINTI ANT MOKYKLŲ PASTATŲ
ATMINIMO LENTOS SVARBIEMS REZISTENCIJOS ĮVYKIAMS, UŽKASIMO VIETOMS, ANTKAPINĖS LENTOS IŠKILIEMS REZISTENCIJOS DALYVIAMS, DISIDENTAMS IR KT.
PAMINKLAI SVARBIEMS REZISTENCIJOS ĮVYKIAMS, UŽKASIMO VIETOMS, ANTKAPINIAI PAMINKLAI IŠKILIEMS REZISTENCIJOS DALYVIAMS, DISIDENTAMS IR KT.
PAMINKLAI LLKS TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS SIGNATARAMS

Rezistencinio judėjimo, ypač partizaninio pasipriešinimo įamžinimu rūpinasi Valstybė per LGGRTC ir visuomenė per savo organizacijas.  Iki šiol LGGRTC rūpesčiu partizanų žūties vietose yra pastatyti 402 tipiniai atminimo ženklai, 229 tipinės atminimo lentos, 33 memorialiniai ženklai. Kiek ir kokių atminimo ženklų yra sukūrę visuomenininkai, sunku nustatyti, nes ne visi panašūs darbai tik dar neseniai pradėti viešinti.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos viena iš veiklos krypčių ir yra rezistencinio judėjimo įamžinimas, jo apsauga nuo užmaršties. Sąjungos nariai savo atsiminimuose, knygose, publikacijose žiniasklaidoje plačiai nušvietė rezistencinę veiklą, nesiliaujantį pasipriešinimą okupacijai. Pasibaigus atvirai kovai su okupantais, LLKS veikė pogrindyje, atgavus nepriklausomybę, - viešai. Kur tik buvo kuriami ir statydinami atminimo ženklai, LLKS nariai prisidėjo savo veiklumu. LLKS buvo kai kurių stambių, tęstinių įamžinimo projektų iniciatorė ir aktyvi dalyvė.

Itin reikšmingas, kelis metus trukęs įamžinimo projektas buvo kenotafų iškiliems Lietuvos valstybės veikėjams Rasų kapinėse Vilniuje sukūrimas ir realizavimas.

Memorialas Naujųjų Rasų kapinėse

LLKS trylikoje kenotafų įamžino 473 asmenis, paaukojusius savo gyvybes už Tėvynės laisvę. Šią vietovę karių kapų teritorijoje pavadinome „LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ MEMORIALU“, belieka jį įteisinti Vilniaus miesto savivaldybėje kaip ypatingą tautos ir jos valstybės paveldą.


Atskiroje Memorialo granito plokštėje lietuvių ir anglų kalbomis įrašyta:

VIEŠPATIE, SUTEIK AMŽINĄJĄ RAMYBĘ LIETUVIŲ TAUTOS VAIKAMS, 1918-1990 METAIS KOVOJUSIEMS, MIRUSIEMS IR ŽUVUSIEMS DĖL LIETUVOS LAISVĖS, SOVIETMEČIU PERSEKIOTIEMS, NUKANKINTIEMS, ĮKALINTIEMS, IŠTREMTIEMS, NUŽUDYTIEMS IR PASITRAUKUSIEMS IŠ TĖVYNĖS NUO KOMUNISTINIO TERORO.

Naudodamasis darbų užbaigimo N.Rasų karių kapinėse proga nuoširdžiai dėkoju LLKS valdybos nariams E.Subačiui, A.Zolubui, R.Ščerbavičiui, Reginai ir Juozui Parnarauskams, A.Bikulčiui, L.Dieniniui, K.Garšvai ir savo broliams Edvardui ir Antanui, o ypatingai – Ž. Mačionienei, kuri nuo pat pradžių iki pat pabaigos tvarkė karių kapų, takų, apželdinimo, kenotafų architektūrinius reikalus. Labai dėkoju LGGRTC direktorei B.Burauskaitei ir šio centro darbuotojams G.Šidlauskui, R. Godliauskienei, A.Gelžiniui už sovietinio teroro aukų iš archyvų ir kitų dokumentų išrinkimą. Už kokybišką, operatyvų darbą paruošiant granitines plokštes kenotafams, raidžių iškalimą ir kenotafų montavimą dėkojame UAB „Balgra ir Ko“ direktorei V. Barauskienei ir Jaunučiui Barauskui, įrašų vykdytojui Valdui Varkaliui, kenotafų montuotojui Č.Makauskui. Labai dėkojame Vilniaus miesto merui A.Zuokui ir miesto savivaldybės darbuotojams už finansinę paramą bei kitokią pagalbą. Memorialo atidengimo proga kariškai pavyzdingai tvarkė eiseną su fakelais ir portretais miesto gatvėmis link kapinių ir pačiose kapinėse Vytautas Račkauskas ir Antanas Burokas. Labai džiaugėmės, kad renginyje dalyvavo jaunieji šauliai iš Šalčininkų rajono.

Kryžkalnyje memorialai partizanams

Raseinių rajone, Kryžkalnyje, baigtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams, sutvarkyta jo teritorija. Kalvos papėdėje įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, trinkelėmis išklotas takas su turėklais, vedantis į viršuje stovinčią koplyčią, įrengtos apšvietimo, lietaus nuotekų surinkimo sistemos, pastatyti biotualetai, konteineriai šiukšlėms rūšiuoti, sutvarkyta infrastruktūra, pranešė Raseinių savivaldybė. Viršutinė terasa taip pat išklota trinkelėmis, sutvarkyta architektūrinių elementų sienelė, mažųjų architektūros formų kompozicijos padengtos nerūdijančio plieno plokštėmis su Kęstučio apygardos kovotojų už Lietuvos laisvę pavardėmis, slapyvardžiais bei gimimo ir žuvimo datomis. Partizanų auką žymi lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje ant santvarų pakabinta keletas varpų, jais skambinti galės atvykę lankytojai. Darbus atliko bendrovė „Projektas Karma“. Jie kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos. Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga metų pradžioje pranešė renkanti pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje jie įsigijo didelį sklypą. 1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams

Raseinių rajone, Kryžkalnyje, pirmadienį pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams. Simbolinės kapsulės įleidimo į žemę ceremonijoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad partizanai parodė pasauliui tikrąjį sovietinio totalitarinio režimo veidą. Pasak ministro pirmininko, partizanų auka turėtų žmonėms priminti, kad laisvės niekas nedovanoja, ją tenka išsikovoti ir saugoti patiems. „Čia, beveik Lietuvos centre, Raseinių krašte, ant šios kalvos kitais metais iškilsiantis obeliskas-kalavijas turėtų simbolizuoti mūsų nepalaužiamą pasiryžimą ginti Tautos laisvę, o mūro siena su joje iškaltais didvyrių vardais – amžiną padėką, pagarbą ir meilę Tėvynės gynėjams“, – pranešime cituojamas S.Skvernelis. „Tai būtų labai prasminga dovana Lietuvos žmonėms atkurtos Nepriklausomybės 30-mečio proga. Iškilsiantis obeliskas bus puikiai matomas iš tolo. Norėtųsi, kad jis kiekvieną pakeleivį masintų stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų atminimą“, – sveikinimo kalboje teigė Vyriausybės vadovas. Ceremonijoje dalyvavo partizanai Juozas Jakavonis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Juozas Mocius-Šviedrys ir Bronius Juospaitis-Direktorius, Algimantas Stankūnas-Antanėlis.

Lukiškių aikštėje Vilniuje memorialą visų laikų kovojusiems ir žuvusiems lieka užbaigti

Per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvą relikvijos,

sudėtos į kapsules ir įleistos į Lukiškių aikštėje Vilniuje

Šimtmečio rato centre esančią ertmę 2018.01.12 ir 2018.02.16

1. Žemė iš Žalgirio mūšio lauko (Griunvaldas).

2. Žemė iš Saulės mūšio lauko, įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d.

3. Žemė, kryželiai ir rožančiai paimti nuo Kryžių kalno.

4. Žemė iš 1863 m. Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių kapavietės Gedimino kalne.

5. Žemė iš 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų nežinomo kario kapo (Naujųjų Rasų kapinės).

6. Žemė iš Miknių sodybos (Minaičių k., Radviliškio r.), kur 1949 02 16 buvo pasirašyta LLKS

deklaracija.

7. Žemė iš Tuskulėnų parko masinės žudynių kapavietės.

8. Žemė iš 1830-31 m. Panerių mūšio sukilimo lauko vietos.

9. Žemė ir relikvijos iš 1941 m. birželio sukilėlių kapų: Gedimino Kazimiero Ruzgio, Stasio Aukselio ir Juozo Žuko.

10. Žemė iš Širvintų – Giedraičių mūšio prie Motiejūnų kaimo, Širvintų rajonas.

11. Žemė iš Nepriklausomybės karių, nežinomo kareivių kapo Musninkų kapinėse.

12. Žemė iš Širvintų Nepriklausomybės kovotojų, nežinomo kareivio kapo.

13. Žemė iš Aukštųjų Panerių vietinės rinktinės karių kapų memorialo. Sušaudyti 1944 gegužės 15-17 d.

14. Žemė iš Šlynakiemio, Punsko valsč., Jurgio Krisčiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūties vietos.

15. Žemė iš 18 Lietuvos partizanų žūties vietos ties Klaibūnų kaimu. Partizanai žuvo mūšyje 1945 m. vasario 9 d.

16. Žemė iš partizanų žūties vadavietės vietos. Susisprogdino Mindaugo srities vadas Antanas

Slučka–Šarūnas, jo žmona Joana Railaitė-Slučkienė – Neringa ir štabo įgaliotinis Juozas Jovaiša.

17. Žemė iš 7 Lietuvos partizanų žūties vietos Šimonių girios. Bunkeryje 1949 m. lapkričio 1 d. kautynėse žuvo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Monte, partizanės Birutė Šniolytė – Ida, Stasė Vigelytė – Živilė.

18. Žemė iš Ašmintos kaimo, 1947 m. liepos 16 kautynių metu bunkeryje žuvusių partizanų vietos.

19. Žemė iš Naravų kaimo, Prienų šilo, Sergėjaus Staniškio – Litas, Viltis žūties vietos.

20. Žemė iš Paburstupio kaimo, Alšėnų sen., Kauno raj. Juozo Lukšos – Daumanto žūties vietos.

21. Žemė iš Juodbūdžio kaimo, Veiverių sen., Lukšų gimtinės.

22. Žemė iš Veiverių kaimo, Veiverių sen., Skausmo kalnelio – partizanų išniekinimo vietos.

23. Žemė iš generolo Kazio Veverskio – Senio prie buvusio senojo Raudondvario tilto prieigų žūties vietos.

24. Žemė iš Pagraižio miško, Šilavoto sen., Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės vado, Juozo Stravinsko – Kardo ir jo bendražygių žūties vietos.

25. Žemė iš Šilavoto kapinių, kuriose palaidota apie 40 partiznų.

26. Žemė iš Pakiauliškio kaimo, Šilavoto sen., partizano Senovaičių gimtinės.

27. Žemė iš Kalniškių miško, Simno valsč. vietos, kur vyko didžiausias Lietuvos partizanų mūšis su sovietų kariuomene 1945 m. gegužės 16 d.

28. Žemė iš Bestragiškės miško, Šarūno rinktinės partizanų žūties vietos, 1951 rugsėjo 27 d.

29. Žemė iš Merkinės kryžių kalnelio, kur 1945 – 53 m. buvo niekinami nužudyti Dainavos krašto partizanų kūnai.

30. Žemė iš Juodkiškių kaimo, Ukmergės r. žuvusių Didžiosios kovos apygardos vado Alfonso Morkūno – Plieno ir jo štabo žūties vietos.

31. Žemė iš Ukmergės miesto, Dukstinos kapinių, kuriose perlaidota 218 partizanų. Prie jų palaidotas mons. Alfonsas Svarinskas.

32. Žemė iš Pašilės miško kur 1989-90 m. buvo išniekinti 57 partizanų palaikai.

33. Žemė iš Bartkūnų kaimo miškelio partizanų žūties vietos 1948 m. gegužės 17 d.

34. Žemė iš Deltuvos miestelio, Ukmergės raj, 2001 m. pastatyto kryžiaus žuvusiems partizanams.

35. Žemė iš Lėno miško, pratizanų žūties vietos kur 1945 sausio 12 d. žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas Juozas Krikštaponis.

36. Žemė iš Šimkaičių miško, Jurbarko r. Jono Žemaičio-Vytauto – Lietuvos Respublikos prezidento suėmimo vietos.

37. Žemė iš Antegluonio kaimo, Batakių sen., Tauragės r. Jungtinės Kęstučio apygardos vado, aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus-Visvaldo ir jo adjutanto Albino Biliūno-Džiugo žūties vietos – 1947 m.

38. Žemė iš Plunksnočių miško, Rokiškio r., kuriame žuvo Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų vadas Juozas Bulovas-Iksas, jo žmona, poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė ir jų bendražygiai.

39. Žemė iš Vaičėnų kaimo, Obelių sen., 7 partizanų žūties vietos.

40. Žemė iš Padupio mūšio vietos, Juodupės sen., 1945 m. sausio 4-9 d. žuvo 150 laisvės kovotojų kartu su būrio vadu Petru Gudu.

41. Žemė iš Grubų miško, Plunksnočių masyvo bunkerio, kur 1955 m. žiemojo nenugalėtieji partizanai Streikai: Juozas, Izidorius, Valė ir jų bendražygiai.

42. Žemė iš Notigalės pelkės, kur žuvo Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanų vadai – Jonas Šiupinis-Bermontas, Juozas Mikėnas-Žvirblis ir jų bendražygiai.

43. Žemė iš 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelio kur žiauriai buvo nukankinti 76 lietuvių tautos patriotai.

44. Žemė iš 1949 m. gegužės 21 d. įvykusio Žemaitijos Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšio, Dievo Krėslamiškuose, 7 partizanų žuvimo vietos ir iš Ariškių miškelio, Žarėnų sen. partizanų palaidojimo vietos. Amunicija iš mūšio lauko – 2 šoviniai.

45. Žemė iš 1944 m. spalio 7 d. įvykusių kautynių Sedos apylinkėse su sovietine kariuomene ir du šoviniai iš mūšio vietos.

46. Žemė iš Ginkūnų kapinių Šiaulių raj., partizano Vytauto Slapšinsko kapo.

47. Žemė iš Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo bunkerio vietos, kuriame 1952 m. žuvo rinktinės vadas Boleslovas Kriščiūnas-Puntukas ir jo bendražygiai.

48. Žemė iš Vedeckio Ąžuolyno, Raseinių r., kur buvo išniekinti Kęstučio apygardos, Birutės rinktinės partizanai.

49. Žemė gilzėje iš 1991 metų sausio 13 dienos žuvusių aukų vietų prie televizijos bokšto.

50. Žemė gilzėje iš savanorio Artūro Sakalausko žūties vietos prie LR Seimo, 1991 m. rugpjūčio 21 d.

51. Žemė iš Medininkų pasienio punkto memorialinio muziejaus, kur 1991 liepos 31 d. buvo žiauriai nužudyti Lietuvos sieną saugoję 7 pareigūnai.

52. Žemė iš Dragonių-Ažagų miško partizanų žūties vietos, Pasvalio raj, 1945 m. kovas. Šiame mūšyje partizanų žuvo apie 76–80. Žuvo partizanų junginio vadai J. Blieka-Genys, A. Bručas-Strazdelis, A.Petrauskas, partizanų būrių vadai B. Giedrikas-Švelnys, J. Kazlauskas, K. Miknevičius, partizanai S.Baranauskas, K. Blynas, P. Dirvonauskas, J. Janulevičius-Montė, J. Kazlauskas.

53. Kiauneliškio kautynės, žuvo 52 partizanai ir 300 rusų karių. Iš vieno Šeškinių kaimo žuvo 28

partizanai. Žemė paimta iš žuvusių partizanų palaidojimo vietų Cirkliškių dvaro Švenčionių raj.

54. Žemė iš Virtukų miško mūšio vietos, Kelmės valsč., Raseinių apskritis. Mūšis įvyko 1945 metais. Mūšyje žuvo 15 partizanų, kurie dengė kitų partizanų atsitraukimą. Atsitraukimą dengti savanoriškai stojo Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko. Žuvo jis pats ir jo būrio partizanai – J. Čepaitė, E. Gailiūtė, V. Gailius, A. Jankauskas, J. Elsbergaitė, Rutkauskaitė, Rutkauskas, O. Lukošiūtė, B. Venclauskas, K. Globys, P. Markevičius, du broliai Linkai. Mūšyje žuvo 40 sovietinių karių ir stribų.

55. Žemė iš Kražių skerdynių, bažnyčios teritorijos kur nuo caro žandarų 1893 lapkričio 21-22 dieną žuvo 9 ir nukentėjo 154 bažnyčios gynėjai.

56. Žemė iš Kuršų kaimo, Telšių rajono kur Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas- Žemaitis ūkininkų S. Servos ir J. Juškos pirtyje buvo įsirengęs bunkerį.

57. Žemė paimta iš Pažukų kaimo Kelmės raj, kur 1953 sausio 17 dieną Rūko sodyboje žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros srities) štabo nariai: A. Bakšys-Germanas (srities vadas), Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda, Aleksas Jurkūnas – Valeras.

58. Žemė iš Tauro apygardos vado Zigmo Drungos- Šerno žuties vietos, Šakių rajonas, Agurkiškių kaimas.

59. Žemė iš Geležinių kaimo, Marijampolės savivaldybės kur žuvo partizanai Petras Šližauskas-Arūnas ir Jonas Savičius-Uranas.

60. Žemė nuo 7 partizanų kapo iš Kazlų Rudos kur palaidoti Jonas Staniulis-Šarūnas (vadas), Mykolas Adomavičius-Plienas, Jonas Vosylius-Strazdas, vokiečiai Hansas, Paulius, Karolis.

61. Žemė iš Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo žūties vietos Gulbiniškių kaime, Pilviškių sen., Vilkaviškio rajoje. Žuvusio 1948 m. vasario 1 dieną.

62. Žemė nuo partizanų Sutkų vyro, žmonos ir dukros žūties vietos prie Višakio Rūdos. Susisprogdino po 7 valandų mūšio – Sutkus Vincas-Senis, Sutkuvienė Ona-Senė, Sadauskienė Sutkutė Bronė-Barbė 1950 m. vasario 2 dieną.

63. Žemė nuo paminklo skirto Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės vadui Feliksui Žindžiui-Tigrui

žuvusiam 1950 rugsėjo 27 dieną Andrijauskų kaime, Kazlų Rūdos sav.

64. Žemė iš Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės memorialo partizanams Kazlų Rūdoje.

65. Žemė nuo paminklo Tauro apygardos partizanams Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse.

66. Žemė nuo paminklo kunigams rezistentams – Antanui Yliui (Tauro apygardos įkūrimo iniciatorius) ir Justinui Lelešiui- Grafui (Tauro apygardos partizanų kapelionas) žuvęs 1947 rugsėjo 24 dieną Birutės rinktinės štabo bunkeryje prie Veiverių, Prienų raj.

67. Žemė nuo kryžiaus skirto Žalgirio rinktinės vadui Jonui Kleizai-Žalvariui, Katinų kaimas, Kazlų Rūdos sav. Žuvo kautynėse 1946 m. balandžio 14 dieną.

68. Žemė iš Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto paminklo Šunkarių miške prie atstatytos slėptuvės, Kazlų Rūdos sav. Sužeistas vadas prie savo slėptuvės nusišovė 1949 m. rugpjūčio 28 dieną.

69. Žemė nuo paminklo prie Jankų, Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizanams, Kazlų Rūdos sav.

70. Žemė iš Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės partizanų K. Kyžio-Gintaro, A. Popieros-Žilvyčio žūties vietos, 1948 birželio 7dieną, Nendriniškių kaimas, Marijampolės sav.

71. Žemė nuo brolių Juozo ir Jono Krupavičių kapo Kazlų Rūdos naujose kapinėse. Tai pirmieji Kazlų Rūdos partizanai žuvę 1945 metų gegužės pabaigoje, birželio pradžioje Eglupių kaime.

72. Žemė nuo vyskupo, kankinio Vincento Borisevičiaus kryžiaus, esančio Kazlų Rūdos bažnyčios šventoriuje. Šį kryžių pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

73. Žemė nuo Algimanto apygardos partizano Vyto Lapieniaus-Uosio kapo ir paminklo Kazlų Rūdos naujose kapinėse.

74. Žemė iš Vytauto apygardos, Tigro rinktinės žuvusių partizanų palaidojimo vietų, Švenčionių ir Mielagėnų kapinės.

75. Žemė iš Ylakių Strėlio sodybos daržinės priestato kur buvo nukankinti, sukapoti ir užpilti

negesintomis kalkėmis Lietuvos partizanų Antanto Dirkščio-Mokytojo, Edvardo Bičkaus ir dar 2

nežinomų partizanų kūnai. Nužudyti 1946 metų pavasarį.

76. Žemė ir gabalėlis eglės iš Didžiosios kovos apygardos, A rinktinės 4 batalionio, Koto būrio bunkerio Pagrindos miške, Semeliškių valsč, kur 1945 metų sausio 20 dieną žuvo 7 partizanai: Bolius Česonis, broliai Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Jazupka-Ščerbavičius, broliai Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos.

77. Žemė iš Žemaičių apygardos vado Mantvydo-Žemaičio tėviškės žuvusio 1953 m. rugpj. 23 dieną su adjutantu Bronium Alūza.

78. Žemė iš Jūros srities vado Vaclovo Ivanausko-Vytenio, štabo viršininko Antano Liesio-Ideno ir organizacinio skyriaus viršininko Stasio Gedvilo-Bedalio žūties vietos 1951 m. vasario 10, Čepaičių k., Laukuvos sen.

79. Žemė iš Vaičių k, Šilalės sen., žuvusių partizanų Povilo Beržinio-Ąžuolo, Antano Beržinio-Dobilo, Kazimiero Beržinio-Algirdo, Petro Beržinio-Dobilo, Eugenijos Beržinienės-Dargevičiūtės, partizanų ryšininkų Zofijos Beržynytės-Baranauskienės, Juozo Beržinio, jų tėvų Onos ir Petro Beržinių žemės nuo atminimo ženklo skirto visai šeimai.

80. Žemė iš Lentinės kaimo, Šilalės sen. 1949 m. spalio 21 dieną vykusio partizanų mūšio vietos. Žuvo Leonas Kentra-Sakalas, Jonas Rupšlaukis-Šarūnas, Vaclovas Žilius-Artojas, Juozas Kentra-Tauras, Kazys Kentra-Papartis.

81. Žemė iš Gubrių k., Traksėdžio sen., partizanų Kentrų tėviškės: Jono-Rūtenio-Lūkšto, Juozo-Tauro, Leono-Sakalo, Elenos-Snaigės, Albino-Šarkio tėviškės bunkerio, neatrasto NKVDistų ir stribų.

82. Žemė iš Karoblių k., Bijotų sen. kur 1949 m. rugsėjo 9 dieną mūšyje žuvo Jūros srities vadas

Aleksandras Milaševičius-Ruonis.

83. Žemė iš Šilų-Girėnų miško, Rietavo savivaldybės iš 1952 vasario 18 dieną žuvusių partizanų vietos: Konstancija Žilienė-Juodakė (su kūdikiu po širdimi), Algirdas Liatukas-Vasaris, Juozas Matutis-Laimutis, Juozas Vitkus-Aidas, Alfonsas Pudžiamis-Arimantas, Pranas Kromelis-Šalis.

84. Žemė iš 1919 m vasario 13 dieną žuvusio ant tilto per Nemuną. Lietuvos karininko Antano

Juozapavičiaus kapo Alytaus miesto kapinėse.

85. Žemė iš Dzūkų rinktinės Dainavos apygardos kunigaikščio Vaidoto grupės partizanų perlaidojimo vietos Balbieriškio kapinėse.

86. Žemė iš Dainavos apygardos partizanų štabo bunkerio sunaikinto 1947 08 11 Punios šile Alytaus rajone.

87. Žemė iš Ūtos kaimo, Kaniavos sen, Varėnos raj, pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko žūties vietos žuvusio nuo raudonosios armijos 1940 m. birželio 15 d.

88. Žemė iš Karmėlavos kapinių: Algimanto Ruzgio, Norilsko sukilėlio, Algimanto Ruzgio jaunesniojo(Kalantos riaušių dalyvio), Mindaugo Ruzgio 1991 AT gynėjo.

89. Žemė iš Salaspilio (Kirchholmo) 1605 metų mūšio vietos, kuriame Lietuvos kariuomenė (apie 4500 tkst.) vadovaujama etmono Chodkevičiaus sumušė 14000 švedų elitinę kariuomenę.

90. Žemė iš Luožmetėjkalns kulkosvaidininkų kalvos, kur I pasaulinio karo metu, 1916 metais žuvo 3000 Rygos studentų, apie 500 lietuvių.

91. Žemė iš Kabelių kaimo miško, Pietų Lietuvos partizanų srities vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės ir Kabelių kaimo partizanų vado Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno žūties vietos.

92. Žemė iš Červonkos (Sartenės) kapinių, Latvijoje, kur šalia didingo paminklo pastatyto 1932 metais palaidotas 31 1919-1920 metais žuvęs Lietuvos karys – savanoris.

93. Žemė iš Kaniūkų žudynių, kurias 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų kaime įvykdė sovietų teroristai. Buvo nužudyti 38 žmonės ir sudegintas beveik visas kaimas.

94. Žemė iš Vytautiškių kaimo, Krosnos Valsčiaus, Lazdijų rajono kur žuvo Tauro apygardos partizanai: Juozas Naivckas-Liūtas, Juozas Vinkūnas-Šamas, Oskaras Ilingas-Oskaras, karo belaisvis-austras, Juozas Karašauskas-Liepa.

95. Žemė iš Išlandžių kaimo, Šeštokų valsč, Lazdijų raj, kur Grėbliko sodyboje žuvo Tauro apygardos 2 partizanai: Vincas Bubnys-Boksas, Vytas Čėpla-Uosis.

96. Žemė iš Krakūnų kaimo, Dieveniškių seniūnijos, Šalčininkų rajono, kur 1991 m. gegužės 19 dieną saugodamas valstybės sieną žuvo pasienietis, pamainos viršininkas Gintaras Žagunis.

97. Žemė iš Ašmenos miesto kapinių, Baltarusijos Respublika, palaidotų vietinės rinktinės karių, žuvusių 1944 m. kovoje su Armija Krajova.

98. Žemė iš Rimdžiūnų kaimo, Baltarusijos Respublika, sovietų sušaudytų vietinės rinktinės karių laidojimo vietos.

99. Žemė iš Rusių Rago, Čiobiškio sen, Širvintų raj, kur mūšyje su sovietais žuvo Žaslių bataliono vadas Kazimieras Surmilavičius-Klevelis ir Adomas Lapinskas-Uosis.

100. Žemė iš Degučių seniūnijos, Zarasų rajono, Lietuvos savanorio pirmosios karininkų laidos Jurgio Sideravičiaus žuvimo vietos.

Kitos relikvijos:

I. Relikvijos iš Kryžių kalno – kryželiai, rožančius ir kitos relikvijos.

II. Adolfo Ramanausko-Vanago liemenės siūlai, kurią dėvėjo generolas Vanagas partizaninio karo metais.

III. Žemė iš Birutės bunkerio Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietės su laukų rieduliu ir ant jo

pritvirtinta juodo granito lenta (pridedama nuotrauka).

IV. Lukšų giminės nuotraukos, partizanų ženkliukas, saga ir sagė.

V. Sedos ir Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšio šoviniai.

VI. Antano Kraujelio-Siaubūno 1928 m. – 1965 m. plaukų sruoga.

VII. 1941 m. birželio sukilėlio Gedimino Ruzgio nuotraukos, segės, Gedimino stulpų ženkliukas ir kitos relikvijos.

VIII. 1953 – 55 m. Vorkutos ir Norilsko sukilimo organizatoriai ir LLKS sovietiniuose lageriuose įkūrėjai vykdę sunkiosios sovietinės pramonės ir partinių susirinkimų žlugdymą: Stasys Ignatavičius, Vytautas Vaineikis, Vladas Šiška, Apolonija Liekytė Navickienė, Natalija Gudonytė, Justas Šilinas, Povilas Vaičekauskas, Jonas Navizkas, Vytautas Svilas, Ignas Kazys Uogintas, Eligijus Smetona, Petras Aleksiūnas, Jonas Dailidė, Jonas Valaitis, Bronius Kinertas, Vincas Korsakas, Povilas Krisčiūnas, Zigmas Laugalaitis, Vytautas Laugalys, Adomas Lukoševičius, Zenonas Paldavičius, Petras Paulaitis, Motiejus Pečiulionis, Stasys Ulevskis, Edvardas Burokas, Martynas Kemtys, Bronius Zlatkus ir kt. Edvardo Buroko relikvijos – LLKS ženkliukas, drabužių atraiža ir 2000 m. tribunolo, sovietiniams nusikaltimams įvertinti, ženkliukas.

IX. Partizano Vytauto Česnakavičiaus-Valo vadovaujamos grupės ryšininko Petro Černos nuo 1947 m. iki šių dienų saugotos relikvijos – 15 vnt deaktyvuotų šovinių. Šie šoviniai simbolizuoja partizanų kovą už laisvę ir pasiruošimą iškilus reikalui ginti Lietuvos nepriklausomybę.

X. Detektorinio radijo imtuvo ausinė per kurią Dainavos apygardos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Adlofas Ramanauskas-Vanagas klausėsi radijo iš JAV. Ausinė paimta iš Kasčiūnų kaimo, Merkinės apyl, Varėnos raj bunkerio (Juozo Jakavonio sodybos).

XI. Granito nuolauža, spygliuota viela nuo Lietuvos Aukščiausos Tarybos gynybinės barikados ir Agotos duona.


Per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvą relikvijas į kapsules surinko ir susistemino:

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas (LLKS) Jonas Burokas

LLKS Narys Šarūnas Valentinavičius

Lietuvos Sąjūdžio sekretorius, LLKS narys Lukas Grinius

LLKS narys Gediminas Ruzgys

Lietuvos Sąjūdžio sekretorė Genė Vaišnorienė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> 14:03       2019-10-12 19:51

SIMBOLIS, pupuliuk. Juk pats sakei. Bet jei vietoj lietuviškų simbolių vis norisi tai nezabudkių, tai gladiolių, tai kapčiaus vidury miesto, tai niekada niekas tamstai ir neįtiks. Nes vis primins Lietuvą, jos kovą už laisvę ir orumą. Pasistatyk savo kieme ką nori ir kokį nori, ir džiaukis. Kai kas jau pademonstravo turįs kūjį, tu gali pasistatyti pjautuvą, ir niekas neprikibs. O čia neburbuliuok, - nemandagu. Čia teisė spręsti tiems, kurie žino, kas tai, ką tai reiškia ir kodėl. Jie atvyko, jie pamatė, jeigu jiems tinka, tai kas tu toks, kad čia vėjus rašinėtum?

Gal mergaitėms atrodo kitaip?       2019-10-12 16:34

Man kalavijas taip pat patinka. Bet kalavijas kalavijui nelygu.
Estai irgi pasistatė kalaviją. Ir ne nukarusiais ūsais, ir proporcingą, ir be svambalo ant galo.
Tikri vyrai žino, kad ne dydyje esmė.

Dzeikas       2019-10-12 14:18

Man paminklas su kalaviju patinka.
O gincai del nukarusiu rankos apsaugu man primena ginca NKVD:
- Paziurekite draugas majore sito mokyklinio sasiuvinio iliustracija.
- Na, menine iliustracija…pynes, azuolo lapai, darbo simboliai, zvaigzde…
- O va apverskite ir taip paziurekite, siuo kampu. Dabar matote, paveiksliukas tampa panasus i abreviatura VKP(b) kaukoles fone, kas reiskia “mirtis bolshevikams!”
Majoras ilgai ziuri.
- Na kazkas panasaus. Bet kam tokia konspiracija, niekas gi nesupras…
- Ogi, liaudies priesai is beviltisko isiucio nors spyga kyseneje nori Tarybu valdziai parodyti, nors taip pakenkt.
- Is tiesu. Kas dizaino autorius? Arestuoti!

>9:41       2019-10-12 14:03

Pažiūrėjau į jūsų Herbo kalaviją ir matau ne Vyčio, o Každailio vaizduotės įrankį. Trečiąsyk kartoju - kalba juk 9:41ne apie tai!

> 2:54       2019-10-12 9:41

Reikia lia lia. 1. Su tokiu kalaviju, kokį nupiešė tamstos fantazija, niekas niekada nebūtų galėjęs kovoti, nes tuoj pat susižalotų ranką - ir tai reikštų neišvengiamą ir gėdingą pralaimėjimą dėl neišmanymo. 2. Pažiūrėk į mūsų Herbo kalaviją. 3. Jei negalėsi žiūrėti, tai visai dėl kitų priežasčių, negu čia nurodei, ir nereikia čia lia lia smile .

>aha       2019-10-12 2:54

Natūralistas tamsta. Kalba ne apie kalavijus, o apie simbolius, paminklus ir NLP. Parašyta, kad nereikia lialia.
P.S. Dar nemačiau vaikų žaidžiančių su tokio tipo kalavijais, o ir pačiam neteko tokių išriesti. Bet ne apie tai daina.

ah1>2019-10-11 21:04       2019-10-11 22:55

Kiba niekad vaikystėje susiklę medinius kalavijus trijų muškietininkų nežaidėt?... Tai va, kalavijo kryžmos vaidina apsauginę rolę ir pavaizduota teisingai.

O grėblys, ant kurio lipam, amžinas       2019-10-11 21:04

Viskas lyg ir gerai, bet negerai, kad patriotams vėl pakišo kiaulę: nukarę kalavijo kryžmos galai žiūrinčiam visada reikš pralaimėjimą ir rezignaciją, o ne kovą ir pasipriešinimą. Ir nereikia čia lia lia apie lietuviškus kalavijus.
Teks važiuojant pro šalį, kad nepjautų nervo, nusisukti, kaip nusisukdavome nuo Raseinių Magdės.

Al.       2019-10-11 20:31

Stribų palikuonys šiek tiek susinervino.

burokas       2019-10-11 18:13

apgavo RUNKELIUS, vietoj pamimklo kapsules su zemem

Nuosirdus       2019-10-11 16:56

aciu uz rupesti viesinant, pagerbiant ir neleidziant isnykti uzmarstyje musu Dydvyriu.

nebūtų       2019-10-11 14:15

burokas, t.y. runkelis

> Nepamenu       2019-10-11 12:40

Nepameni? Alzheimeris? Ir komjaunuoliais buvo ne visi. Net ir pionieriais buvo ne visi, nors spaudimas buvo baisus ir vaikui, ir jo šeimai. Kai kas ir spaliuko ženkluką, privalomą visiems, sugebėjo nešioti tik pusę dienos. Paskui jis ,,sulūžo”. Laimė, kad tie ženkliukai iš tikrųjų buvo labai netvirti - tarybinė masinė gamyba smile .

> senikei       2019-10-11 12:31

Mylėk, ir būsi mylima.

Už Lietuvą!       2019-10-11 12:24
stasys        2019-10-11 12:04

yra dar ko pasimokyti lietuviams iš putino Rusijos įamžinant atminimą žuvusiems didvyriams smile kuklumas neišpasakytas .

Nepamenu       2019-10-11 12:04

jog Brežnevo laikais būtų buvus ta rezistencija, visi buvom bent jau tais komjaunuoliais .

senikė       2019-10-11 10:42

Dieve mano, kad gyvus lietuvius taip mylėtų...


Rekomenduojame

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.