Jonas Algirdas Kronkaitis. Su dabartine kariuomene neįmanoma atremti grėsmės

Tiesos.lt siūlo   2014 m. kovo 29 d. 21:27

15     

    

Jonas Algirdas Kronkaitis. Su dabartine kariuomene neįmanoma atremti grėsmės

Bernardinai.lt

Praėjo 24 metai, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir jau 10 metų, kai ji yra NATO narė. Lietuva – ir Europos Sąjungos narė, tai mums teikia ekonominių privalumų ir papildomo saugumo. Visa tai neatsirado savaime, tai vieningo tautos ryžto rezultatas, leidžiantis sukurti gyvybingą ir saugią valstybę. Tačiau šių dienų įvykiai Ukrainoje parodo, kad mūsų iškovota nepriklausomybė nėra visiškai saugi. Laisvė turi savo kainą, o krašto apsauga – mūsų visų atsakomybė. Kiek mes esame pasiryžę už ją sumokėti?

Kelias į NATO narystę mums buvo nelengvas. Senbuves NATO šalis turėjome įtikinti, kad mes nebūsim išlaikytiniai, kad rimtai prisidėsime prie kolektyvinės gynybos. Sprendžiant šį klausimą, į mūsų šalį atvykdavo įvairių NATO pareigūnų. 1998 m. lapkrity Lietuvoje lankėsi aštuoni JAV senatoriai norėdami susipažinti su Baltijos valstybių situacija. Krašto apsaugos ministras Č. Stankevičius man, einančiam viceminstro pareigas, pavedė supažindinti svečius su mūsų planais ir ketinimais vykdant visus NATO reikalavimus.

Svečiams pabrėžiau, kad Lietuva, kilus pavojui, ginsis bet kuriuo atveju, su draugų pagalba ar be jos, karinėmis ir nekarinėmis priemonėmis. Mūsų tikslas būtų paruošti visuomenę ir ginkluotąsias pajėgas bendrai gynybai integruojant Lietuvą į Vakarų saugumo struktūras. NATO vertybės yra ir Lietuvos vertybės. Kalbėjau apie mūsų gynybos pajėgumų stiprinimą, Antrosios brigados aktyvavimą ir plėtrą, trijų karinių regionų organizuotą rezervo struktūrą, šiuolaikinės ginkluotės įsigijimą iš palaipsniui augančio krašto apsaugos biudžeto iki 2 proc. nuo mūsų BVP.

Tuo metu gynybos finansavimui jau buvo skiriama 1,4 procento. Delegacija jau buvo susipažinus su JAV karinių ekspertų išvadomis, kurios mums buvo žinomos kaip „Generolo Kievenaar analizė“, teigianti, kad „Lietuva turi siektiną planą, kuris yra palaikomas mateialiai ir gerai realizuojamas“. Aš atkreipiau dėmesį ir į tai, kad Baltijos šalių priėmimas į aliansą praplėstų stabilumo zoną. Stiprintų santykius tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Šiuo metu žymiai pagerėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, abi valstybės viena į kitą žiūri kaip į strateginius partnerius. Turime ir keletą pranašumų: tai mūsų žmonių pasiryžimas ginti savo šalį, neužšąlantis uostas, geras kelių tinklas, rytų–vakarų, šiaurės–pietų magistralės ir puikios karinės oro bazės.

Senatorių tarpe buvo ir vienas labai įtakingas Virdžinijos senatorius respublikonas John Warner, su kuriuo buvau pažįstamas. Jis panoro su manim pasivaikščioti po Vilnių ir daugiau sužinoti, kaip Lietuva sugebės apsiginti. Žinojau, kad jis – NATO plėtros skeptikas, manantis, kad NATO plėtra jos nesustiprins, kenks solidarumui, kad naujų mažesnių valstybių prijungimas jai bus tik našta. Tų pačių metų pavasarį JAV Senate jis prieštaravo Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos narystei, siūlė atidėti svarstymą trejetui metų. Esą, priėmus šias valstybes gali atsirasti spaudimas ir dėl Baltijos šalių priėmimo. Apklausos rodė, kad tik 38 proc. JAV piliečių pritarė tolesnei NATO plėtrai, bet Senato dauguma (už – 80, prieš – 19) nutarė priimti minėtas tris valstybes.

Nors vaikštant po istorinį Vilnių svečias Lietuvai reiškė daug simpatijų, bet vis dar laikėsi savo nuostatos, kad į NATO mums dar per anksti. Gedimino prospekte jam parodžiau aikštę, kur stovėjo Lenino paminklas ir papasakojau, su kokiu džiaugsmu lietuviai jį nugriovė. Paminėjau Sausio 13-sios įvykius, prie KGB muziejaus parodžiau langą, iš kurio iššoko ir žuvo tardomas partizanas, kad kankinamas neišduotų bendražygių. Senatorius tylėjo, jis buvo sujaudintas. Tada dar sykį grįžom prie NATO aljanso – sakiau jį plečiant sumažėtų Rusijos įtaka. Baigiau sakydamas, kad ką NATO įgytų, būtų Rusijos sąskaita.

2003 m. gegužės 8 d. JAV Senatas vienbalsiai nutarė priimti į NATO Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Esama įvairių nuomonių dėl ko taip mums pasisekė, svarbiausia, kad per trumpą laiką Baltijos valstybės parodė ypatingą ryžtą ir patikimumą, tad pasiekė tikslą, kuris kai kam atrodė neįmanomas. 2003 m. per debatus senatorius John McCain gyrė naująsias NATO nares už jų įnašą, politinę bei logistinę paramą JAV karinėse operacijose Irake. Lietuva, Seimui pritarus, buvo į Iraką pasiuntusi karių kuopą danų bataliono sudėtyje. Danija buvo viena iš labiausiai mus remiančių valstybių.

Vienas vokietis politikas juokaudamas man pasakojo tokį anekdotą, girdėtą iš kolegų: „Baltijos valstybės – kaip trys pudeliai, kurie stengiasi įšokti į NATO glėbį, kad galėtų aploti rusų mešką“. Vėliau vienas vokiečių generolas, kuriam buvau papasakojęs šitą anekdotą, paskambino man ir pasakė, kad jam leista mane informuoti, jog Vokietija remia mūsų pastangas stojant į NATO.

Siekiant šio svarbaus tikslo daug pasidarbavo mūsų diplomatai, kariškiai ir užsienio lietuviai. Nuo pat mūsų nepriklausomybės pradžios Lietuvos priešai pačiais įvairiausiais būdais – melu, šantažu, nevilties įtaigojimu, skaldymu, panieka Lietuvos valdžiai – stengėsi palaužti mus ir sugriauti kuriamą mūsų valstybės saugumo skydą. Štai kad ir agitacija dėl referendumo, kuris supriešintų Lietuvą su Europos Sąjunga, nepasitikėjimas euru, suskystintų dujų terminalo delsimas, skalūnų žvalgybos atsisakymas, elektros jungtimis, prisiminkim kaip buvo trukdoma Būtingės terminalo projektui ir t. t.

Pačios įvairiausios kliūtys Lietuvai besistengiant atsiskirti nuo monopolinių Rusijos energijos šaltinių. Rusijos agresija prieš Ukrainą pažadino mūsų savigynos jausmus. Gal sukaupę jėgas ir valią imsimės stiprinti ir savo karines pajėgas, kad jos galėtų pristabdyti atvirą puolimą bent iki tol, kol NATO suspėtų ateiti mums į pagalbą. Mums reiktų grįžti prie 1998 m. sudarytų planų krašto apsaugos plėtrai, nedelsiant formuoti karinio rezervo vienetus iš jau parengtų karių paleistų į atsargą, kurių galėtų būti ne mažiau kaip 60 000, aktyvuoti 2002 m. panaikintą Antrąją (Vakarų) brigadą, priskiriant jai aktyvius ir rezervo vienetus ir atlikti rezervo vienetų periodinius apmokymus/ pratybas. Išformuoti Jungtinį operacinį štabą, jo funkcijas pavedant Sausumos pajėgų vadui, sumažinant štabų personalą, sudarant palankesnę ir efektyvesnę struktūrą kovinių veiksmų vadovavimui. (Taikos metu tas pats vadas vadovautų pasirengimui ir karo operacijoms.)

1999 metais Lietuvos kariuomenėje su savanoriais tarnavo 22 000 kariškių, bet iki 2009 m. tas skaičius sumažėjo 41 procentu. Civilių skaičius Krašto apsaugos sistemoje išaugo 30 procentų. Su tokia kariuomene neįmanoma atremti galimos grėsmės. Lietuva turėtų grįžti prie privalomosios šauktinių kariuomenės, kuri Krašto apsaugos ministro įsakymu 2008 m. buvo panaikinta. Nuomonė, kad šauktinė kariuomenė yra per mažai motyvuota, niekuo nepagrįsta. Tai priklauso nuo kariuomenės vadų, karininkų ir seržantų. Profesionalai galėtų sudaryti 40–50 proc. visos kariuomenės. Kariuomenei, norint ją tinkamai parengti ir apginkluoti, būtina skirti tuos 2 proc. nuo BVP, kuriuos esame anksčiau įsipareigoję.

Jau 10 metų tarppartiniai susitarimai žada krašto apsaugai biudžeto didinimą iki 2 procentų. Iki šiol, kaip rodo statistika, skiriamos lėšos kasmet vis mažėjo. Prisiminkim – 1998 m. kur kas daugiau finansinių sunkumų turėjusi Lietuva savo gynybai skyrė 1,4 proc. nuo BVP, o juk tai dvigubai daugiau, negu skiriama, 0,7 proc., 2014 metais! Ar iš tikrųjų Lietuvos laisvė, jos nepriklausomybė tik tiek teverta?

Bernardinai.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žemaitukė       2014-07-13 19:29

J.A Kronkaičio mąstysena, nėra kaip tikro Lietuvos patrioto: svarbiau už Lietuvą, manau, jam yra jos santykis su ES ir Amerika, nepaisant, kokia kaina tai būtų pasiekta. Ne viskas, kas yra gerai Amerikai ar ES, būtinai yra gerai Lietuvai. Manau, kad stipri tautos dvasia ir meilė Lietuvai, o ne parsidavinėjimas kitoms valstybėms ar pasitikėjimas svetima kariauna, pavojui iškilus yra pats patikimiausias ramstis. Vienas iš tautos priešų tikslų dėl to visad būdavo naikinti jos gebėjimą priešintis.

to jo jo       2014-06-13 19:09

tamstele, nenusišnekėkite su savo paistalais.

Pilietė       2014-04-1 12:34

Kai Valstybė pavergta pasaulio galingųjų, kuriems aktyviai tarnauja ir lankstosi mūsų valdžiažmogiai, kuriems atiduoda Lietuvos strateginius objektus, žemę, kuri savo noru atsisako savo auksu padengtos valiutos ir paties aukso atsargų ir veržiasi į griūvančio euro zoną, ginti nebėra ką. Atsiprašau, yra: reikia ginti JAV interesus Europoje. Amerika tai ginkluotės teiks kiek tilps Lietuvoje, o jau žmones tam karui tai jau mes turėsim tiekti. Lietuva kaip tas kiemsargis šuo savo kiauksėjimu provokuojame Rusiją. O kam tai naudinga? Žinoma, kad Semui iš užatlantės.
Ech, Lietuva, ką su tavim daro savi išgamos!?

nesupratau,       2014-03-30 23:09

prie ko čia referendumas, skalūnai?

kariuomene reikalinga       2014-03-30 13:26

tik algoms imti ir nieko neveikti.mano gimineje buvo artilerijos kapitonas prie smetonos.tai gaudavo gera alga,o uzejus rusui emigravo i vakarus.realiai su tokiu zmoniu skaicium ir su maza teritorija priesintis neimanoma,net ir miskai visai ispjauti,kad nebutu kur sleptis.todel manau reikia visai naikinti sita lietuvai nenaudinga kurini.

Smetonos laiku Seniokas -        2014-03-29 23:07

  Gera proga yra atsirado ,,paplauti’’ pinigų;  ,,rusai puola’‘. O gal amerikonai nori ,,iškišti’’ seną, surūdijusią, jiems nebereikalingą  karinę techniką - durneliams lietuviams??? Mažiau ,,lokite’’ ir ,,tampikytė’’ liūtą už ūsų. Jei rusai puls, o amerikonai ,,gins’‘, iš Lietuvėlės liks tik ,,šlapia’’ vietą. Nors ir už  viso biudžeto lėšas nupirksite pasenusios karinės technikos. Tai mato nuomonė.

Lina Vilniečiui       2014-03-29 22:41

Ar seniai iš Maskvos grįžot?

Iš tiesų,tai pažiūrėkit,       2014-03-29 21:53

ką peza apie Garliavos bylą šiandien “Lietrytas”.Mūsų okupacija jau prasidėjo Garliavoje.Ir Putinas čia visai “nė prie ko”.Jis tik pasiims,jei ką,ką jam paruošė mūsų valdžia.Ir armija čia bejėgė,nors būtų apginkluota kosmine technika.Reikia nepriklausomiems ekspertams iš naujo ištirti pedofiliją.Tai svarbiausias ginklas…Sunku patikėti,kad Venckienė žudė savo brolį.Tai neįmanoma ir nelogiška.

gudi giria       2014-03-29 20:19

nato lai iveda dabar pajiegas,kam laukti,kol presides pragaras,cia biznio organizacija kremlius padarys nuolaidas kazkur ir atiduos mus I psichu globa,rusijai nato priklausitu strateguot kariuomene senai stovetu vienam ar kitam regijone,o biznio strategai pamatys nauda ir pasiimkit

Tomas       2014-03-29 20:09

Tai ką 5 metus darė vyriausioji kariuomenės vadė Grybauskaitė? Ką 4 metus veikė jos paskirta krašto apsaugos ministrė Juknevičienė, premjeras Kubilius? Popierines Rusijos sulaikymo programas rašė? Kodėl Landsbergis nespaudė savo protežė Grybauskaitės ir savo partijos, kad tvarkytų kariuomenę? Neturėjo laiko, nes vidaus priešus medžiojo?

vilnietis       2014-03-29 20:01

Man rusiški paradai labiau patiko, nei ES iškrypėlių, bent nuogo užpakalio nerodydavo.

Jo,jo       2014-03-29 19:25

Reiketu padaryti audita ir toje srityje,pastoviai girdejome,kad buvo skiriami simtai milijonu krasto apsaugai,o dabar staiga pasirodo,kad nieko neturime,ar nebus ,tik taip kaip Ukrainoje,pasirodo visi pinigai buvo isgrobstyti virsininku,o tecnika stovi surudijusi ir nuleistom padangom nuo anu laiku!Jauciu pas mus tas pats…

mokosi rusų kalbos       2014-03-29 19:02

visa vyriausybė, seimas, prezidentė o ypač olekas vėl sparčiais tempais mokosi rusų kalbos: lanko rusiškus portalus, žiūri rusiškas TV, skaito tarybines knygas, ypač Brežnevo raštus. Kirkilas kasdien atnaujina savo raudonų rožių puokštę. Visi laukia.

Situacija apgailėtina       2014-03-29 18:55

Visuomenė turi susitelkti ir pareikalauti iš savo atstovų audito: užteks leistis mulkinamiems iškilmingų rikiuočių.

Kas per ministrai       2014-03-29 18:50

Kol sėdi prie lovio nu nieko nedaro, kai tik nueina nuo lovio, tai jis tą darytų ir tą darytų. Per 24 metus pasikeitė keli kariuomenės vadai: J.Kronkaitis, V. Tutkus, dabar A. Pocius, keli krašto apsaugos ministrai, ypač visiškas generalisimus Juknevičienė.  Visų neminesi nes visiems žinomi. Na ir kas, sėdėjo šiltose vietose ir nematė kas darosi kariuomenėje, o kiek kiekvienas gavo ordinų, medalių ir už ką už kokius nuopelnus. Kokie jie visi protingi, kai nueina nuo lovio.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Vidmantas Valiušaitis. Pasiuntinys, kurio neatpažino. In memoriam Stasys Lozoraitis (1924–1994)

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Zigmas Tamakauskas. Atminties išsaugojimo paminklas

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.