Socialinė politika, Ugdymo politika, Žmogaus teisės

Jolanta Miškinytė. Labai brangus „geriausias vaiko interesas“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 24 d. 0:06

6     

    

Jolanta Miškinytė. Labai brangus „geriausias vaiko interesas“

propatria.lt

Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemoje, nuo kurios nukentėjo jau ne viena lietuvių emigrantų šeima, pastarosiomis dienomis kilo naujas skandalas. Šios šalies dienraštis „VG“ (skaitantiems norvegiškai žr. ČIA – Tiesos.lt)  atskleidė, kad kai kurie liūdnai pasaulyje pagarsėjusios tarnybos „Barnevernet“ darbuotojai prie pagrindinio, iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo prisiduria pardavinėdami privačias paslaugas savo pačių organizacijai.

Dalis jų tuo užsiima netgi toje pat savivaldybėje (komunoje), kurioje dirba arba savo aptarnaujamoje teritorijoje. Tad jie, galima sakyti, sėdi abiejose stalo, prie kurio pasirašomi kontraktai ir skirstomi valstybės pinigai, pusėse.

Norvegijos partija SV (kairiųjų socialistų) ir Arbeiderpartiet (Darbo partija) pareikalavo, kad Vaikų ir lygių teisių ministrės Solveig Horne atvyktų į šalies parlamentą paaiškinti susidariusios šokiruojančios padėties.

Šeimos ir kultūros ministras Andre Øvstegård pareiškė, kad dabar jau būtinas politinis vadovavimas atskleidžiant tokius dvigubus „Barnevernet“ vaidmenis. Prieš kurį laiką tas pats „VG“ rašė apie žmogų, dirbusį valstybės samdomu „Barnevernet“ darbuotoju. Tuo pat metu toje pačioje teritorijoje jis, kaip privatus asmuo, pardavė šiai tarnybai paslaugų už kelis milijonus kronų.

Reikia paaiškinti, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema pasižymi dideliu privatizavimo laipsniu, tad privatūs asmenys tarnybai „Barnevernet“ teikia nemažai paslaugų – iš tėvų paimtų vaikų globos, naujų globėjų paieškų, jų apmokymo, pakaitinių namų kūrimo. Jie išlaiko namus, kuriuose vaikai gali praleisti savaitgalį, kai jų globėjai pasijunta pavargę.  Tokie privatūs paslaugų teikėjai dalyvauja tėvų susitikimuose su atimtais vaikais, stebi jų bendravimą ir rašo raportus. Paprastai jie turi savo įmones, per kurias ir užsiima su vaiko teisių apsauga susijusiu verslu.

„VG“ žurnalistai jau kuris laikas gilinasi, kaip privačios naudos siekis susijęs su vis augančia iš tėvų atimamu ir atiduodamų svetimųjų globon vaikų kreive aiškinant tai „geriausiu vaiko interesu“. Vienas iš pastarųjų redakcijos tyrimų pasakojo apie verslininką Peerą Salströmą-Leyhą, sugebėjusį įsteigti pakaitinių namų tinklą net septyniose Europos šalyse. Įkūręs fondą „Žiburys“ esą kaip ne pelno organizaciją, jis ne tik sugebėjo užsitikrinti pirmenybę Norvegijos viešojo sektoriaus konkursuose, tapti milijonieriumi iš valstybės biudžeto, bet dar ir išvengti mokesčių.

„VG“ atskleidė, kaip Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigais buvo išmokamos įspūdingos algos, kaip jais buvo finansuojama verslininko veikla užsienyje, įskaitant ir Lietuvą.

„Barnevernet“ visada siekė, kad vaikai kuo greičiau paliktų valstybės globos namus ir apsigyventų vadinamųjų profesionalių globėjų šeimose. Prasidėjus tokių pakaitinių namų kūrimo vajui (2011-ieji netgi buvo vadinami didžiaisiais pakaitinių namų metais) išmušė ir Peero Salströmo-Leyho aukso valanda.

2011 m. gegužės 6 d. pirmą kartą paskelbtas viešojo sektoriaus konkursas šešerių metų sutartims, kurių vertė siekė apie 1,5 milijardo kronų. Pagal reikalavimus jame galėjo dalyvauti tik pelno nesiekiančios organizacijos. Jos turėjo suteikti laikinus namus vaikams. Trūkstamas vietas apsispręsta pirkti iš komercinių paslaugų tiekėjų. 2012 m. valstybė nupirko pakaitinių namų paslaugų už 371 mln. kronų, o 2016 m. suma šoktelėjo iki 753 mln. kronų. Skaičiuojama, jog daugiau nei septintadalis šių pinigų nukeliavo pas P. Salströmą-Leyhą ir jo organizaciją „Žiburys“.

Kai „Barnevernet“ nutaria paimti vaiką iš biologinės šeimos ir apgyvendinti pakaitinėje, šią turi surasti savivaldybė. Jei neranda, tuomet Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas „Bufetat“ kreipiasi į privatų sektorių. Privatininkas pasiūlo pakaitinę šeimą, kurią pats suieškojo ir apmokė globoti vaikus. Privatus paslaugos tiekėjas jau būna pasirašęs sutartį su „Bufetat“, kurioje atsispindi sutartinės kainos. Tačiau kiek bus mokama pakaitinei šeimai, privatininkas nusprendžia pats.

„Žiburiui“ sutartys su Norvegijos „Barnevernet“ pasirodė labai pelningos. Trumpai tariant, P. Salströmo-Leyho „ne pelno organizacijoje“  pajamos netruko išaugti net 573 proc., atlyginimai – 80 proc. Fondas trejus metus pardavinėjo savo paslaugas viešajam sektoriui, kol nebuvo susigriebta pasidomėti, kodėl pelno nesiekianti organizacija staiga pradėjo skaičiuoti dešimčių milijonų perteklių ir kur jis pasideda.

Viena svarbiausių Norvegijos žiniasklaidos priemonių „Aftenposten“ taipogi atliko žurnalistinį tyrimą, parodantį, kokiu mastu privataus verslo interesai įsigalėjo tokioje iš pirmo žvilgsnio nekomercinėje sferoje kaip vaiko teisių apsauga. Iš pradžių humanitariniais pagrindais susikūrusios ne pelno įmonės ilgainiui virto uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, iš kurių valstybė ėmė pirkti įvairių vaiko teisių apsaugos sistemai reikalingų paslaugų. Paprastai tariant, pelno pradėjusios siekti bendrovės steigė vaikų prieglaudas, internatus, išlaikė vadinamųjų profesionalių globėjų šeimas. Jų paslaugas pirko ne tik valstybė, bet ir vietos savivalda, t.y., komunos.

„Aftenposten“ tyrimas taipogi parodė, kad pastaraisiais metais Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą apraizgė didžiulis užsienio įmonių tinklas. Mat kai kurios iš buvusių humanitarinio pobūdžio bendrovių buvo parduotos didžiuliams užsienio koncernams, kurie lobsta teikdami paslaugas Norvegijos tarnybai „Barnevernet“. Tarp jų – Švedijos turtuolių Wallenbergų šeimos valdoma įmonė „Aleris Ungplan & Boi“. Jos metinė apyvarta yra apie milijardas kronų, o du trečdaliai bendrovės veiklos susiję su „Barnevernet“.

Jokia naujiena, kad kai kurios nevyriausybinės Lietuvos organizacijos, veikiančios vaiko teisių apsaugos srityje, ne tik aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis Norvegijos institucijomis, bet ir neslepia šios šalies vaiko teisių apsaugos modelį laikančios pavyzdžiu. Tokio vaiko teisių apsaugos modelio diegimas mūsų šalyje gresia didesniu ar mažesniu sistemos privatizavimu.

Kaip rodo norvegiška patirtis, valstybinių vaikų namų reforma gali baigtis privačių įmonių, gerovę užtikrinančių ne vaikams, bet tokių įmonių valdytojams, kūrimu. Nepamirškime, kad Norvegijos biudžetą įspūdingai sausinęs P. Salströmo-Leyho „Žiburys“ veikia ir Lietuvoje, o ne itin paruošta, bet itin forsuojama valstybinių globos namų reforma labai jau primena norvegiškus „didžiuosius pakaitinių namų metus“.

Norvegijos žurnalistų tyrimų rezultatai nori nenori perša atsakymą, kodėl taip retai vaikų netekę tėvai laimi teismus prieš „Barnevernet“, kodėl iš biologinės šeimos paimti vaikai atiduodami ne artimųjų globai, bet patenka pas svetimus žmones, kodėl užsienio šalių piliečių vaikai negrąžinami į savo kilmės šalis, tačiau auginami norvegais. Mat kiekvienas vaikas yra pinigai…

Ar tik ne todėl niekam neįdomi Norvegijos lesbiečių šeimoje augančio Jonuko Ramoškos svajonė išskristi kartu su mama lėktuvu ir augti kartu su neseniai gimusia sesute? Ar ne todėl Daivos ir Bjorno Vinje šeima, iš kurios „Barnevernet“ atėmė dar mamos pienu maitintą sūnų Viliuką, per skirtus retus pasimatymus su vaiku nuolat gundoma atvežti į Norvegiją jau kitoje šalyje gimusį Viliuko brolį? Ir ar ne todėl Gabrielius Bumbulis, svetimų suaugusiųjų norvegiškai prigąsdintas, kad jei grįžtų pas mamą, būtų išvežtas – kaip baisu! – į Lietuvą?

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

arvis       2018-01-29 10:11

gal kas tiksliau prisimena atvejį,kai Lietuvoje nusižudė moteris,kai atėmė iš jos vaiką? lyg kaimynai buvo neteisingai įskundę,kad neva moteris girtaujanti,o vėliau pasirodė,kad taip nebuvo…Šiais metais tai įvyko,“didžioji” žiniasklaida tai nutylėjo,nes buvo priimtas šakalienės ir majausko pataisos,palengvinančios vaikų paėmimą iš šeimų

Al.       2018-01-28 17:31

O ką į tai gerbiamas Karbauskis ir žemvaldžių partija ? Lietuvos šimtmečio proga - pagrobtiems vaikams po tautinę eilutę ?

Inteligentas       2018-01-24 22:45

Ne, tai labai pavojinga, domėtis, pagrobtų vaikų, likimu.Mes geriau rūpinsimės, trijų raidzių rašymu ir Vyčio statybomis.

Argo       2018-01-24 22:31

Sistema kodiniu pavadinimu ;MATUKAS; ĮSIBĖGĖJA.Juk jau yra budintys globėjai, laikini globėjai, jiems mokami atlyginimai.Tik ką eLERTĖHDĖ INFORMAVO, PER DIENĄ IŠ TĖVŲ PAIMAMA 15 VAIKŲ, TAD TRŪKSTA BUDINČIŲ PSICHOLOGŲ.BŪKIME ATVIRI TIESAI, PASIDOMĖKIME KAIP SEKASI TĖVAMS SUSIGRĄŽINTI VAIKUS IŠ LAIKINŲJŲ GLOBĖJŲ.

Juozas       2018-01-24 11:41

Perskaičius straipsnį  lieka tik viena mintis- kaip danguje, taip ir žemėje… Šiuo metu galima sakyti, kad pinigai yra viskas. Jei galima juos gauti, tinkamos visos priemonės. Geriausia, žinoma, “rūpintis” silpniausiais- seneliais, ligoniais. Ypač naudinga “rūpintis” vaikais, ir kuo mažesniais. Ir todėl, kad lengva bet ką sugėdyti- tu ką, esi monstras, kad prieš vaikus ir jų gerovę? Ir todėl, kad jie nepapasakos apie globotojus, jų elgesį.
Reikia vaikais rūpintis iš tiesų kompleksiškai. Jiems turi būti aiškios ne tik teisės, bet ir pareigos pagal amžių, atsakomybė už blogą elgesį. Vaikas turi žinoti, kas jam gali būti daroma, jei nesilaikys visuotinai priimtų taisyklių. Tik nesakykite, kad bausti negalima- o dabar esančios nepilnamečių kolonijos/ pataisos namai ar ne bausmės vietos? Ir labai svarbu atpažinti tikrą smurtą ar pavojų vaikui nuo menamo, nereikšmingo. Reikia išmokti atpažinti ir globotojų/ įstatymų kūrėjų smurtą prieš vaikus, atpažinti jų siekius gauti pinigų sau, ir kuo daugiau neva geriau “pasirūpinant” vaikais.

ruta       2018-01-24 9:15

Aciu , kad viesinate skandalinga Barnevernet veikla , kuri prisidengdama vaikais daro milijardini pelna .Tas brutalus / matyta filmuota medziaga is Norvegijos /  vaiko atemimas is biologiniu seimu labai puikiai iliustruoja , kad valdo pinigai , nes su tokiu komjaunuolisku azartu vaikai plesami is savo seimu , kad nacistams tik pasimokyti ..


Rekomenduojame

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.