Geopolitika

Jei „Islamo valstybė“ imtų silpti, Europoje padidėtų išpuolių grėsmė

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 6 d. 11:46

1     

    

Jei „Islamo valstybė“ imtų silpti, Europoje padidėtų išpuolių grėsmė

Indrė Anskaitytė | LRT RADIJO laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt

Bet kokia kova prieš „Islamo valstybę“ negali būti efektyvi, nes prieš ją kovojančios grupuotės kaunasi tarpusavyje, LRT RADIJUI sako „Carnegie Europe“ analitikas Sinanas Ulgenas. Anot jo, jei „Islamo valstybė“ vis dėlto imtų silpti, džihadistai mėgins surengti daugiau išpuolių Vakarų Europoje ar Turkijoje, bandydami įrodyti savo gyvybingumą.

Turkijos karinės pajėgos rugpjūčio pabaigoje kirto Sirijos sieną ir pradėjo sausumos kovas prieš grupuotę „Islamo valstybė“. Taip siekiama judėjimą nustumti į Sirijos gilumą ir užkirsti prieinamumą prie Turkijos. Ekspertai tvirtina, kad tai vienas iš karinių Ankaros veiksmų, tačiau svarbu nepamiršti ir to fakto, kad Turkijos reikalavimu iš užimtų teritorijų turėjo atsitraukti JAV remiami Sirijos kurdai.

Jau kelias savaites matome, kad Turkija sustiprino savo veiksmus Sirijoje. Kodėl? Ar nepavykęs perversmas tam turėjo įtakos?

Netiesiogiai. Turkija kampaniją Sirijoje pradėjo suvokusi, kad, norint išvengti tolimesnių grupuotės „Islamo valstybė“ atakų, Turkijai reikia imtis rimtesnių veiksmų, ypač siekiant atskirti džihadistų kontroliuojamas teritorijas nuo Turkijos pasienio miestų.

Kol „Islamo valstybė“ kontroliavo teritorijas šalia Turkijos sienos, ji galėjo infiltruoti savo narius į Turkiją ir per pasienį į savo gretas priimti užsienio kovotojų. Taigi iš esmės sprendimas pradėti karinius veiksmus Sirijoje buvo nulemtas prieš dvi savaites „Islamo valstybės“ narių įvykdytos atakos Turkijos pietuose. Tai buvo karinis šios kampanijos tikslas, tačiau kampanija turi ir politinių siekių. Vienas esminių – išplėsti savo įtaką Sirijoje, tiksliau – neleisti Sirijos kurdams sujungti jų kontroliuojamų teritorijų šiaurės Sirijoje.

Kiek svarbūs šiame kare kurdai? Ar apskritai jų siekiai sukurti Kurdų valstybę realūs?

Turkija šalies viduje kovoja su Kurdų darbininkų partija (PKK). Ji Turkijos vertinama kaip teroristinė organizacija. Sirijoje Turkija siekia suvaržyti Sirijos kurdų plėtimąsi, kurie, beje, laikomi PKK atšaka. Ankara mano, kad Sirijos kurdų plėtimasis yra tiesioginė grėsmė Turkijai, nes Sirijos kurdai priartėję prie Turkijos teritorijų, manoma, galėtų bandyti jungtis su Turkijos kurdais. Santykiai tarp Turkijos ir Sirijos kurdų grupuočių labai artimi, todėl Turkija tai suvokia kaip grėsmę.

Turkija siekia sukurti buferinę zoną šalia savo teritorijų. Ar tam pritartų Rusija ir Iranas, ar tai būtų laikoma savotiška teritorijos okupacija?

Tai nebūtų okupacija, nes Turkija nenori kontroliuoti teritorijų visą laiką. Tai būtų laikina. Tikslas – padėti Sirijos opozicijai, kurią remia Turkijos ir JAV, užimti tas teritorijas, kurias dabar kontroliuoja „Islamo valstybė“. Ko Turkija tikrai nenori – jei Turkijos pajėgos atsitrauktų, tas teritorijas vėl atkovotų džihadistai arba Sirijos kurdai. Taigi, jei ir būtų sukurta buferinė zona, tai tik tokiu atveju, jei ją kontroliuotų Sirijos opozicijos nariai, padedami Turkijos.

Straipsnio tęsinį skaitykite lrt.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2016-09-6 15:40

Man atrodo truputį kitaip: jei globalistinis Bilderbergo projektas ims silpti, visame “Vakarų” pasaulyje jau užprogramuota padidėjusi “teroristinių išpuolių grėsmė”.
Dėl Turkijos, Maskolijos, pasikeičiančios situacijos Vidurinėje Azijoje ir dėl Kaukazo siūlyčiau šias A. Šmulevičiaus analizes:
Turkija
http://ru.tsn.ua/blogi/themes/politics/don-reba-iz-stambula-674216.html
Iranas-Maskolija
http://ru.tsn.ua/blogi/themes/politics/kak-putin-poluchil-schelchok-po-nosu-ot-irana-701093.html
Vidurinė Azija
http://ru.tsn.ua/blogi/themes/politics/vzorvetsya-li-centralnaya-aziya-posle-smerti-karimova-703541.html
Kaukazas
http://gcssi.org/wp2/?p=6574&lang=RU
Suprantama, ne viskam pritariu, o Kaukazo Imarato siejimas su ISIS neatitinka Kavkazcentro informacijos, kuria tebepasitikiu.


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.