Įžvalgos

Janinos Survilaitės atsakymas nenorintiems pripažinti TIESĄ

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 3 d. 8:29

3     

    

Janinos Survilaitės atsakymas nenorintiems pripažinti TIESĄ

Šimtasis Lietuvos Jubiliejus pamažu ritasi gilyn tautinės istorijos puslapiais nušviesdamas savo šviesa mūsų tautos gyvenimo epizodus. Deja, man skaudu pranešti, kad būtent šiomis dienomis per dabartinių Lietuvos valdžios biurokratų abejingumo slenksčius į nežinią ridenama dalies lietuvių Tautos – Šveicarijos senosios išeivijos – istorinė tiesa apie Alpių šalyje 1952 metų vasario 17 dieną didžiulėmis mūsų protėvių, karo pabėgėlių, pastangomis sąžiningai patriotiškai ir griežtai pagal įstatymus įkurtą ir įtvirtintą Šveicarijos lietuvių bendruomenę (ŠLB).

Apie šią kovą už ŠLB istorinę tiesą, kaip apie privalomą įsiminti padorumo ir teisingumo sąlygą, kuri leistų išsaugoti išeivijos istorinį palikimą, kalbėta daug, labai rimtai, ilgai ir įtikinamai, tačiau rezultatas vis dar nuvilia…

Tenka dar ir dar kartą kartoti seną pasakojimą, kad ŠLB archyvuose niekada nebuvo ir nebus jokių ženklų, jog bendruomenė buvusi įkurta NELEGALIAI, t.y. be Statutų, 1950 metų rugpjūčio 20 dieną.

Kad ponios Jūratės Caspersen skleidžiama propaganda neša pasauliui labai nemalonią žinią, tarsi Lietuvos valstybės piliečiams yra oficialiai leidžiama nepaisyti Šveicarijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų, šiuo atveju – Chartos konstitucijos ir Šveicarijos Civilinio kodekso. Kad toks pasaulio spaudoje platinamas teisinis neraštingumas garbės Lietuvai tikrai neprideda…

Nepavydėtina ir mano, kaip Lietuvos garbę ginančios ir su minėta blogybe atkakliai kovojančios pilietės, padėtis. Kaip elgtis šimtmečio Lietuvos piliečiui, kai tau niekas nepadeda, o tu sieki tiesos??? Sieki, kad išeivijos istorijoje pasiliktų tikroji tiesa – būtų pripažinta toji tikrovė, kurią ir kūrė, ir įteisino nusipelnę Tautai istoriniai išeiviai: mokslininkai, akademikai, pasižymėję visame pasaulyje – tokios asmenybės, kaip penkių pasaulio universitetų garbės daktaras, profesorius mikrochirurgas A.O. Narakas, mokslininkas-atradėjas dr. A. Kušlys, Ženevos universiteto skulptūros katedros įkūrėjas prof. dr. G. Stanulis, žymus Vakarų Europoje teologijos ir filosofijos profesorius dr. J. Juraitis, Vilniaus universiteto garbės daktaras V. Dargužas ir kt. Negi galima abejingai stebėti, kaip jų pastangas ir pasiekimus teisiškai įsikurti Alpių šalyje, jų išmintį ir talentus po 60 metų pasišovė paneigti viena nepamatuotų ambicijų moteris, net neturinti tinkamo išsilavinimo ir patirties tokiam paveldui pažinti ir perimti?

Dar ir dar kartą primenu: ŠLB archyvuose nebuvo ir nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad į 1950 m. rugpjūčio 20 d. įvykusį išeivių susirinkimą suvažiavę būsimosios ŠLB nariai jau būtų turėję ir pasitvirtinę Statutus, be kurių Šveicarijoje bendruomenės neįsteigsi. Mirusieji nuo šmeižto „išsisuko“ nukeliavę į nebūtį. O gyvieji? Ar jie irgi turi apsimesti ir vaizduoti mirusius? Jiems du keliai: sunki kova už teisybę ar nebyli tyla, baimės pilnomis akimis pataikaujant šmeižtui, saugant savo, bet ne tautos ramybę...

Nelinkėčiau nė vienam patirti tokią būseną, kai nieko apie išeivijos istorinę veiklą nenutuokianti, primityvi minia teisia mirusius, į juos mėtydama akmenis, o dar baisiau – kai atsisukęs toje minioje pamatai gerai pažįstamus veidus. Veidus, kurie prieš 15–16 metų kartu su dar tebegyva mirusiąja karta 2002 metais organizavo ir pakiliai šventė žymųjį Alpių išeivijos 50-metį, klausėsi unikalių dar gyvų 22-jų išeivių (išlikęs šventės dalyvių sąrašas) pasakojimų apie ypatingai sunkiai jų išgyventus (1950–1952) metus, kaip buvo kuriami Bendruomenės pamatai: sudaromi prie Šveicarijos Civilinio kodekso (ZGB) derantys Įstatai / Statutai, kurių 1-ame straipsnyje įrašytas reikalavimas / privaloma nuostata: Šveicarijos lietuvių bendruomenė sąmoningai prisiima atsakomybę vykdyti Šveicarijos Civilinio kodekso nuostatas, nes to reikalauja ir Lietuviškos 1949 m. Chartos konstitucija...

Nelinkiu nė vienam išvysti tokį vaizdą, kai tie patys Lietuvos šimtmečio emigrantai, vadovaujami įstatymų nepaisančios vadovės, užsidėję išeivijos iškovojimus nuvertinančias kaukes, nors dar taip neseniai iš tos senosios kartos ėmę finansinę paramą, kad tik lengviau ir saugiau įsikurtų Šveicarijoje, nesigėdina šokti ant mirusiųjų atminties kaulų 2015 m. rudenį vadovės suorganizuotoje pseudojubiliejinėje puotoje, kurios tikslas – sutvirtinti „BEįstatyminius pamatus“ melagingai perrašytai bendruomenės „įkūrimo“ istorinei datai, paskelbusiai, kad Alpių šalyje įsikūrė ne bet kokia bendruomenė, o tautinė/politinė bendruomenė, savo veiklą skirianti kovai prieš Lietuvos okupaciją.

Tuo metu neutralioje Šveicarijoje išeiviams pavyko surengti kelias net Vakarų Europos mastu reikšmingas konferencijas prieš Baltijos respublikų okupaciją, užmegzti ryšius su Tarptautinėmis organizacijomis, versti ir platinti „Katalikų kroniką“ ir 1985 m. lapkričio 26 d. iš Šveicarijos vyriausybės 1-jo Politinio skyriaus išgauti svarbų Tautai ir Valstybei dokumentą (jis įdėtas „Alpių lietuviai“, p.168), patvirtinantį, kad „…Šveicarija niekada nepripažino Baltijos respublikų inkorporacijos į Sovietų sąjungą…

Tačiau nuo tos minutės, kai Pasaulio lietuvių bendruomenėje, Prezidentūroje ir LR Užsienio reikalų ministerijoje imta besąlygiškai tikėti dabartinės pirmininkės skleidžiamu melu, su šita tikra, garsia, patriotiška Tautos išeivijos istorijos dalimi „genetinis“ ryšys tarsi nutrūksta, dar daugiau – rodoma nebyli nepagarba garbingą istoriją kūrusiems ir Tautos garbę saugojusiems mūsų protėviams…

„Stiprus ne tas, kuris muša, o tas kuris atlaiko“, – įsiminė Lietuvos prezidento V. Adamkaus Lietuvos šimtmečio jubiliejuje pasakyti išmintingi žodžiai. Tik tampa visai neaišku, kam šiandien galėtume juos pritaikyti?

Švaistymasis niekiniais įrodymais ir oponentą niekinančiais melo įkalčiais niekaip neatves mūsų prie pergalės ir taikos, kad tiek metų melu maitinta senoji mūsų tauta nors vieną dieną galėtų atsitiesti ir pasidžiaugti.

Vasario viduryje Prezidentūrai, Pasaulio lietuvių bendruomenei ir LR Užsienio reikalų ministerijai nusiunčiau tikrus įrodymus, kuriuose yra dar kartą patvirtinama tiesa – ŠLB senųjų išeivių nustatyta jų bendruomenės įkūrimo data.

Tačiau, gerbiamieji Ponai, Lietuvos ir išeivijos gyvenimo reikalų valdovai, tyli, ir niekaip nenori suprasti, kad vis dar tebevykdo tai, ką ponia ŠLB pirmininkė jiems prisakė, kai tik atvyko į Šveicariją praėjus 60 metų nuo ŠLB įsteigimo: prašome klausyti tiktai manęs, o ne įstatymų!!!

–  –  –

Pridedu ir antrąjį savo kreipimąsi į PLB, Prezidentūrą ir LR URM:

Gerbiamieji LR Ponai,

Siunčiu tikrus dokumentus – jais remdamiesi Lietuvos šimtmečio proga LR Užsienio reikalų ministerijos teisininkai turėtų įtvirtinti išeivijos istorijos faktą – tikrąją ŠLB įkūrimo datą, t.y. 1952 metų vasario 17 dieną ir tik šią datą toliau laikyti teisine ŠLB įkūrimo data!

Perspėju, kad p. J. Caspersen pristatinėjami dokumentai NIEKINIAI:

1. Prof. E. Aleksandravičiaus pažymoje aprašoma tik ŠLB kūrimosi priešistorė, o teisinė 1952 m. vasario 17 d. data dokumente nepabrėžiama ir nenurodoma, kokiais įstatymais ŠLB turėjo vadovautis.

2. 1950 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime Statutai nepatvirtinti, todėl pagal Šveicarijos Civilinį kodeksą (ZGB) jokia bendruomenė Šveicarijoje negali skelbtis įkurta!

3. Nepaisoma teisės mokslų daktaro A. Geručio sudarytų ŠLB Statutų, kurių 1 str. nusako Šveicarijos civilinio kodekso laikymosi BŪTINYBĘ.

4. Kadangi šių įstatymų griežtai laikėsi senoji išeivių karta, mes privalome gerbti ir saugoti jų palikimą!

 

–  –  –

Pirmasis paliudijimas

Šveicarijos konfederacijos (CH) teisininkų, atsakiusių į mano klausimus sutrauktinę pateikiu originalo kalba:
1. Zivilgesetzbuch Ausgabe 1952.  Gemäss Art.54 ZGB sind Verein dann handlungsfähig wenn die nach dem Gesetz und Statuten hiefür unentbehrlichen Organe bestellt sind. 2. Kommentar von Alfred Traber – Vereinsrecht und Vereinsleitung – 1952 : Ein Verein/Gemeinschaft in der Schweiz welcher die Gründung noch nicht vollzogen hat ( beispielsweise keine Statuten verabschiedet hat) nicht als Körperschaft handeln kann. Die Gründung des Vereins vollzieht sich nur dann, wenn Statuten entworfen worden sind.
Nach dem Gesagten dürfte gemäss dem im Jahre 1950 geltenden Recht kein Verein/Gemeinschaf mit Rechtspersönlichkeit gegründet worden sein, sondern erst 1952.02.17 als die Statuten verabschiedet worden sind.

 

–  –  –

Antrasis paliudijimas

Gerbiama ponia Janina,

Rektoratas mums, Humanitarinių mokslų fakultetui, persiuntė Jūsų laišką dėl Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datos.

Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai pateikė visą, kiek įmanoma rasti archyvinių dokumentų, Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi/steigimo istoriją.

Visi išdėstyti bendruomenės kūrimosi faktai pagrįsti archyviniais dokumentais, t.y. nuo pirmųjų žingsnių telkiantis į bendruomenę iki paskutiniųjų, kuomet buvo suformuluoti ir patvirtinti Šveicarijos lietuvių bendruomenės nuolatiniai įstatai 1952 m. vasario 17 d. visuotiniame susirinkime. Tą patvirtina ir Jums išduota Lietuvos istorijos instituto pažyma (2015-12-18).

Dekanė konsultavosi su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi ir mano kad Lietuvių išeivijos instituto pateikta medžiaga yra išsami, rodanti visą Šveicarijos bendruomenės kūrimosi procesą, kuris buvo užbaigtas 1952 m. vasario 17 d. priėmus nuolatinius įstatus. 

Pagarbiai,
Alisija Rupšienė
HMF sekretoriato
vyriausioji referentė
tel. 327830 (3803)
.(JavaScript must be enabled to view this email address)

 

–  –  –

Trečiasis paliudijimas

 

–  –  –

Prašyčiau per 30 dienų išsiaiškinti su LR URM teisininkais ir atsiųsti man teisingą atsakymą, nes nutylėjimo atveju (kaip elgtasi visą dešimtmetį) dėl mirusiųjų (žymieji ŠLB kūrėjai buvo ir Šveicarijos piliečiai) teisių pažeidimo būsiu priversta kreiptis į Šveicarijos Bundesrat teismą.

Janina Survilaitė
ŠLB valdybos pirmininkė (1999–2006)

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Janina       2018-03-10 14:57

Ačiū už pastabas. Žinoma, kad teisybės nenorėjo ir nenorės girdėti tik okupacinės valdžios atstovai, į užsienį pasitraukusį mūsų tautos elitą vadinę išdavikais, užsienyje kuriančiais nacionalistines nelegalias gaujas…
Nuostabu, kad į PLB gretas įtraukiami kaip tik tokie piliečiai, kurie, suklastodami archyvus, gali tai įrodyti. Smagu priešui, ašaros patriotui…

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-03-3 21:10

Neturėtų būti jokio ginčo. O jeigu toks yra, tai arba pikta valia arba nesusikalbėjimas.

Nuo karo baisumų, okupacijos lietuviai traukėsi iš Lietuvos ir būrėsi ten ir taip kaip likimas parodė. Taigi nieko nuostabaus, kad lietuviai siekė apsigyventi ir Šveicarijoje. Vienas su kitu susižinoti ir pagal galimybes būti savimi ir atstovauti Lietuvą. Tai natūralu ir suprantama, teisinga.

Visgi kažkas turėjo pradėti organizuoti ir organizuotis į lietuvių bendruomenę ir tai turėjo tikrai įvykti anksčiau nei 1950 metų rugpjūčio 20 dieną, kada įvyko aukščiau aprašomas lietuvių susirinkimas. Susirinkimo įvykimui yra reikalingas nemažas darbas. Taigi kai lietuviai susirinko 1950-08-20 į susirinkimą tai pradėjo spręsti savo bendrus klausimus, tame tarpe legalaus buvimo Šveicarijoje klausimus, organizuoto buvimo Šveicarijoje klausimus. Ir čia jokios abejonės net neturėtų kilti, kad legalus organizuotas lietuvių buvimas Šveicarijoje yra galimas tik pagal Šveicarijos įstatymus. Čia neturėtų kilti net mažiausios abejonės. Tačiau kaip ir susirinkimo parengimas, taip ir oficialių lietuvių organizacijos legalizavimo dokumentų paruošimas ir jų užregistravimas reikalauja laiko ir tas laikas, kaip čia pažymima, yra 1952-02-17 (gražiau būtų vasario 16, tikiu, kad to ir buvo siekta). Taigi oficiali lietuvių organizacijos Šveizarijoje data yra ta data, kada tokia organizacija yra užregistruojama valdiškoje Šveicarijos įstaigoje.

Tas Statutas ir įstatai gali būti toliau keičiami, tobulinami, tačiau pirmoji registravimo 1952-02-17 data ir yra ta data, kada juridiškai Šveicarijoje buvo įkurta oficialiai veikianti lietuvių bendruomenė. Atrodytų klausimą reiktų užbaigti. Tačiau esant ambicijoms, kurios po šio komentaro gali būti tik piktavalėmis, nes kai kuriems teisė yra NIEKALAS, nes jų nuomonė yra aukčiau. Tokius vadiniu HOMOSOVIETIKAIS.

Imkime pavyzdėlį iš dabartinės istorijos. 1988-06-03 Mokslų akademijos salėje buvo kažkieno, tikrai ne spontaniškai, suorganizuotas susirinkimas, kuris buvo pavadintas Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Kurią kas tada galėjo suorganizuoti??? KGB. Gal kas tuo abejoja, tai pagalvokite. Iki šiol nėra nustatyta toji pavardė, kuri suorganizavo ir su visais susižinojo, kada ir kur reikia atvykti į Vilnių. Tą klausimą man teko užduoti, nes man buvo įdomu, kodėl aš nieko apie tai nei žinojau, nei girdėjau, nors labai daug kuo domėjausi. Tai į tą klausimą to susirinkimo dalyvis man taip atsakė, kad jam vakare 11 val paskambino iš Vilniaus ir pasakė kur jis turi būti rytojaus dieną. Paklausiau KAS paskambino? Neatsakė, todėl, kad tai labai nepatogus klausimas iki šiolei. Bijoma TIESOS, kuri labai suprantama. Kas tada kontroliavo?

Tai viso to rezultate, ilgų peripetijų ir įvykių gausoje Lietuva 1990-03-11 paskelbė savo NEPRIKLAUSOMYBĘ. Tai yra įgavo savo juridinį statusą.

O dabar analogijai su tuo Šveicarijos lietuvių atveju, tai ne tada organizacija įgauna jurdinį statusą, kai kažkur susirenka 1952-08-20, o tik tada, kada organizacija yra UŽREGISTRUOJAMA oficialiai 1952-02-17 pagal Šveicarijos įstatymus.

Imkime dar vieną akutalų lietuviams pavyzdėlį dėl dviejų pilietybių. Čia irgi kaunasi homosovietikų nuomonės, kai tuo tarpu tas klausimas PRIVALO būt sprendžiamas ne pagal nuomones, o LR Konstitucijos 12-o straipsnio pagrindu. Tačiau taip nedaroma, “konstitucinės dvasios” iškeliamos aukščiau. Pabandykite paskaityti nors 2017-08-28 straipsnį “Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema” ir t.t. ir t.t.
http://www.ekspertai.eu/dvi-pilietybes-ne-konstitucine-problema93312/


O kas norėtų pasigėrėti prof. E.Kūrio išaukštinta kvalifikacija, tai prašau pasiklausyti video:
https://www.youtube.com/watch?v=LeYUlqhKMyw

Tikuosi, kas pasaulio lietuviai vieną kartą išgirs kas jiems rašoma. To negirdi ir nenori girdėti okupacinė Lietuvos valdžia.

Algimantas Zolubas       2018-03-3 10:43

Kai ožkelei leidžiama šeimininkauti rūtų darželyje, kitaip ir būti negali. LR URM ir ŠLB priedermė stabdyti tokį šeimininkavimą.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.