Istorija

Iš redakcijos pašto. Janina Survilaitė: Kokią žinią mums siunčia 2017-ųjų sausio 13-oji? (papildyta Jūratės Caspersen komentaru)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 15 d. 19:41

10     

    

Iš redakcijos pašto. Janina Survilaitė: Kokią žinią mums siunčia 2017-ųjų sausio 13-oji? (papildyta Jūratės Caspersen komentaru)

Sausio 13-osios paminėjimo proga prof. Vytautas Landsbergis paklausė: „Ar mes įvykdėme desovietizaciją... savo pačių protuose, politikoje ir laikysenoje?..“

Tai, bene, svarbiausias mūsų tautai visus 26 metus keliamas klausimas – ir ne tik tarp Lietuvos lietuvių, bet ir tarp išvykusių iš Tėvynės emigrantų. Ar galima teigti, kad esame laisvi, kai gyvenime dar suveikia komjaunuoliška moralė ir komunistinių idealų siekiai paniekinti išeivių-protėvių dorai įteisintas tautiškąsias-patriotiškąsias vertybes?

Greitai sukaks dešimtmetis, kai Šveicarijos lietuvių bendruomenėje (ŠLB) nepajėgiame išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra jos vadovė p. J. Caspersen: ar dar vis komjaunuoliška aktyvistė, profesionali sovietinė archyvų klastotoja, agresyviosios sovietinės propagandos vykdytoja, kuri po 60 metų perdirbo labai pažeidžiamą ir politiškai jautrų visai išeivijos istorijai reikšmingą Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datos Alpių šalyje dokumentą?..

Senoji karta mirusi, esu vienintelė liudininkė ir jaučiu pilietinę pareigą reikalauti atsakomybės, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorinėje veikloje nebūtų savavališkų ištaisymų. ŠLB pirmininkės visur skelbiama Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo data: 1950 m. rugpjūčio 20 d. neturi nieko bendro su išeivių nustatyta ir paskelbta juridiškai teisingai įteisinta oficialia 1952 metų vasario 17-osios data, nes tik ši DATA:

1) patvirtina 1949 m. Lietuvių Chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės konstitucijos reikalavimą, kad pasaulio šalyse įsikuriančios Lietuvių bendruomenės griežtai privalo laikytis tos šalies, kurioje kuriama Bendruomenė, įstatymų (dok. žr. internete);

2) tik 1952 metų vasario 17-osios data visiškai atitinka Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB; 60-79) reikalavimą, jog Bendruomenė (Verein) privalo turėti generaliniame susirinkime patvirtintus Įstatus (Statutus) ir nario mokesčiui privalomą skaidrų (trantspranetz) vedimą, t.y. banke įregistruotą sąskaitą.

Kadangi pirmasis lietuvių 1950 metų rugpjūčio 20 dienos susirinkimas Ciuricho HB neturėjo Įstatų (rodo protokolas), o nario mokestis nelegalus (be įstatų Šveicarijos bankai neatidaro sąskaitų!), šią datą laikyti ŠLB įkūrimo data yra šiurkštus Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB) pažeidimas – tai, ko labiausiai vengė karo pabėgėliai: jiems įstatymai buvo šventi!

J. Caspersen paskelbimas, kad ši, nelegali data, yra tikra, – pažemina mirusių Šveicarijos lietuvių garbę ir orumą, padaro juos nusikaltusiais dviejų šalių įstatymams.

Istorinę tiesą apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimą patvirtina ir tarptautinės teisės daktaro (disertaciją apsigynusio 1933 m. Berne) A. Geručio archyvai, paskelbti internete: „OIKOS. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos“, 2014 Nr.2 (18 ), Versus aureus.

Dr. A. Geručio archyve išsaugoti du protokolai, ir tik vienas jų (p. 139–141) patvirtina teisinę Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datą: 1952 metų vasario 17-oji. Tą faktą dar kartą patvirtina ir Šveicarijos Kantonaliniame Berno banke 1952 metų vasario 17-ąją atidaryta ŠLB sąskaita nario mokesčiams rinkti. Visi kiti tvirtinimai (pokario ne tarnybinis, o laisvanoriškai sukurtas ir per rankas paleistas dezinformatyvus laikraštukas ar kiti jokios juridinės galios neturintys „dokumentai“-įrodinėjimai, kuriais remiasi J. Caspersen, YRA NIEKINIAI…

Pirmą kartą pagal 1952 m. balandžio 10 d. dr. A. Geručio pateiktą informaciją apie oficialiai teisiškai susikūrusią ŠLB pasauliui paskelbė laikraštis „Britanijos lietuvis“ (1952 spalio 7 d.). Teisinga oficialioji ŠLB įkūrimo data buvo skelbiama visą Lietuvos okupacijos laikotarpį: minima Broniaus Nainio, dr. Mildos Lenkauskienės, dr. Vytauto Kamanto, dr. Petro Karvelio bei kt. JAV lietuvių mokslininkų knygose ir paskaitose, datą parodo N. Prielaidos straipsniai „Pasaulio lietuvyje“, dr. Dargužo, S. Vaitkevičiaus ir E. Gerutienės dienoraščiai… Datą patvirtina dr. V. Stravinskienės mokslinė knyga „Pasaulio lietuvių bendruomenė“, 2004, p. 333. Knygoje „Alpių lietuviai“ senieji išeiviai įrodė ir patvirtino, kad „ŠLB Lietuvių Chartos šviesoje gimė 1952 02 17“, p. 25. Tikrąją teisėtą datą patvirtino Lietuvos Respublikos Istorijos instituto 2014 m. gruodžio 18 d. mokslininkų dr. R. Mikniaus, dr. Č. Laurinavičiaus, dr. V. Stravinskienės pažyma (ją ŠLB pirmininkė viešai ignoruoja!!!) Labai svarbūs yra ir paskutinių liudininkių: dr. J. Pečiulionytės „Šveicarijos lietuvių žinių“, 2011 m. gruodžio Nr. 24, p. 25 atsiminimai apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimąsi. Taip pat dr. V. Dargužo našlės Ruth Hofer-Dargužienės 2014 m. gruodžio 20 d. laiškas, kuriame ponia Ruth rašo, jog yra šokiruota J. Caspersen elgesio klastojant svarbiausius bendruomenės veiklos faktus!

Už visus naujųjų emigrantų prasižengimus – ar jie būtų tyčiniai, ar „per neapsižiūrėjimą“ – išeivių tautinė istorija niekada neatleis, ir Lietuvos vardui jie neš tik negarbę. Gaila, prasižengimų susikaupė visa eilė...

Mano knygoje „Alpių lietuviai“ J. Caspersen prisipažįsta, kad nebūdama Šveicarijos pilietė, bandė falsifikuoti net referendumą. Už tai gavo iš Šveicarijos savivaldybės perspėjimą, „... buvo keletas išrašų iš baudžiamojo kodekso, pastaba, kad jei dar kartą bandysiu falsifikuoti kvietimą referendumui, – turėsiu nemalonumų...“ (p. 149). Nepaisant to, kad išeivijos Šveicarijos lietuvių bendruomenės Įstatuose buvo įrašas, jog bendruomenė neužsiims jokia komercine veikla, ir todėl senieji išeiviai jos neįtraukė į Šveicarijos Verslo registrą, Bendruomenės vardu buvo organizuotas nelegalus lietuviško alaus statinių pravežimas per Šveicarijos sieną. Siunta Šveicarijos pasienio policijos buvo sulaikyta. Lietuvos gėdai, Šveicarijos Ekonominio saugumo departamentas pareikalavo pakeisti Šveicarijos lietuvių bendruomenės statusą: iš nekomercinės veiklos į verslo... ŠLB pirmininkė turi prisiimti atsakomybę už Šveicarijos lietuvių emigrantų ir šveicarų klaidinimą ar apgavystę – 2015 metų rugsėjo mėnesį organizuotą bendruomenės pseudojubiliejų (pagal sufalsifikuotą datą lyg ir išeitų „65-osios ŠLB metinės“).

Gaila, kad Lietuvos atsakingos institucijos tokiais prasižengimais net nesidomėjo. Nusikalstama emigrantų bendruomenės veika pamina išeivijos pilietines vertybes ir tautines moralines normas! Melas ir klastojimai, agresyvus negatyvios nuomonės formavimas ir įtaiga, turinti tik savų, neadekvačių realybei tikslų, formuoja labai negražią ne tik Šveicarijos lietuvių bendruomenės, bet ir Pasaulio lietuvių bendruomenės politinę kultūrą ir diskredituoja išeivių teisiniais įstatymais pagrįstą politinę-patriotinę veiklą.

Nepateisinama, kai internetinėje spaudoje su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pritarimu platinamos išeiviją niekinančios klastotės, laisvai skelbiamos iš Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos tribūnos ar interviu… Be to, teisingiems įrodymams užgniaužti naudojami ir primityvūs sovietiniai metodai: kaltinama „purvo pylimu ir bendruomenės skaldymu“, prieš melą kovojantiems organizuojami kolektyviniai pasmerkimai ir t.t… Draudimas nespausdinti teisingos kritikos straipsnių Lietuvos spaudoje yra ne kas kita, kaip bandymas nuo visuomenės slėpti tautinį politinį sąmoningumą žadinančius tekstus… Matydama, kad Lietuvos Respublikos institucijų pagalba lygi nuliui, buvau priversta kreiptis į Šveicarijos teisėsaugą, nes Šveicarijos lietuvių bendruomenė buvo įkurta Šveicarijoje, ir Šveicarijos ZGB teisės kodekso pažeidimas – visai ne juokinga, greičiau pavojinga veikla, neleidžianti giliau plėtoti Lietuvos-Šveicarijos draugiškus santykius.

Pasaulio lietuvių bendruomenių veikla turi būti pagrįsta tikėjimu savo protėvių išeivių kultūra, tautine istorija, tauta ir valstybe, ir tos vertybės turi būti ginamos, o ne klastojamos, todėl niekaip negalima pateisinti, kodėl tokie nepastabūs atsakingingieji iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės ar Lietuvos Respublikos Išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius – jie jau penkerius metus nepastebi internete išreklamuoto absurdiškai nelogiško sakinio: „ŠLB įkurta 1950, o Įstatai priimti 1952 m“.

Negalima patikėti, kad aukštieji ponai nežino, jog Bendruomenė juridiškai įkuriama tik tada, kada priimti Įstatai, ir kad Šveicarija yra viena iš pedantiškiausių ir jautriausių pasaulio šalių, tad tokie šiurkštūs įstatymų pažeidimai joje tiesiog negali būti nepastebėti. Nuostabą kelia, kad pono prof. E. Aleksandravičiaus 2014 m. gruodžio 3 d. surašytoje pažymoje dominuoja nereikšminga Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi priešistorė, nepatvirtinama teisiška įsikūrimo datos esmė, o apie būtinumą laikytis Lietuvių Chartos, Pasaulio lietuvių bendruomenės konstitucijos ir Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB) reikalavimų net neužsimenama! Tad visai nenuostabu, kad tokia pažyma iki šiol puikiai pasitarnauja manipuliavimui ir propagandai suniekinant visą išeivijos tautinę-patriotinę veiklą.

Ir vis dėlto nesinori manyti, jog 1999–2005 m. kartu su prof. J. Juraičiu, dr. V. Dargužu, N. Prielaida, dr. A. Kušliu (jų pavardės įrašytos knygoje „Alpių lietuviai“, p. 28) atlikta išsami sisteminė archyvų ir istorinių aplinkybių analizė buvo veltui. To darbo ėmėmės tvirtai tikėdami, kad garbingos Šveicarijos lietuvių išeivių istorijos jau niekas niekada nepakeis. Tikiu ir dabar – melas ir klasta anksčiau ar vėliau, bet vis tiek pralaimės.

* * *

Redakcijos prierašas: Jūratės Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, prašymu skelbiame ir publikacijoje minimą VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. E. Aleksandravičiaus pasirašytą raštą.

 

* * *

Redakcijos prierašas: J. Caspersen siūlo susipažinti ir su kita archyvine medžiaga, apie kurią kalbama J. Survilaitės tekste. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, „ŠLB niekad nebuvo registruota Šveicarijos įmonių registre, nes to ir šiandien nereikalauja Šveicarijos įstatymai (reikalinga registruoti fondus, kooperatyvus ir didelės ekonominės veiklos visuomenines organizacijas). Nuolatinių ŠLB Įstatų priėmimas 1952 metais, nepadarė jokio skirtumo ŠLB veikloje. Ir valdymo organai, ir jų sudėtis 1950 m. ir 1952 m. mažai skiriasi. O „Šveicarijos lietuvių žinių“ (1951–1953 m.) dr. A. Gerutis išleido 7 numerius, kurie yra identiški vienas kitam.“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wqwq       2017-11-14 2:52
Janina       2017-01-22 21:55

Neprotinga apsunkinti redakciją ir skaitytojus pluoštais senų archyvų, kai reikalas eina apie konkrečius dalykus: buvo įstatai, ar nebuvo 1950 08 20 dienos susirinkime?!

Net pats kvailiausias niekada nepatikės, kad Bendruomenę galima laikyti įkurta, kai išrenkami valdymo organai, jų sudėtis, kai į stalčių ar Garbačiauskienės kišenę sumetami frankai -t.vad. nario mokesčiui, kai išspausdinamas laikraštukas -melagiukas… Bendruomenė įkuriama tada, kai patvirtinami Įstatai!

Greit bus dešimtmetis, kai rašomi tokie primityvūs tekstai, kurių niekas nenori nei girdėti nei matyti.

Labai norėčiau, kad skaitytojams vieną kartą p. J. Caspersen atsakytų į vienintelį klausimą: ar buvo patvirtinti įstatai 1950 08 20d., ar jų dar nebuvo???
Laikas vieną kartą tokioms nesąmonėms padėti tašką...

Anelė       2017-01-20 16:52

Visas šis konfliktas iš p. Caspersen pusės atrodo apgailėtinai. Nesuprantama, ką ji nori įrodyti. Janina Survilaitė padarė milžinišką darbą po kruopelę surinkusi archyvinę medžiagą apie pokarinę Šveicarijos lietuvių bendruomenę, jos veiklą. Kaip istorikė turiu pasakyti, kad tai buvo daug laiko, atkaklumo pareikalavęs darbas. Už tai jai galima tik daug kartų dėkoti dėkoti, nes ta medžiaga būtų negrįžtamai prarasta. Juk žinome, kas atsitinka su nesaugoma archyvine medžiaga.P. Janinos dėka Lietuvai grąžinta autentiška išblaškytos dalies pokario kartos istorija.

Janina       2017-01-18 15:34

.Kur dingo Ciuricho konsulato taip vadinami Garbačiausko archyvai gali atsakyti tik J. Caspersen, nes tai ne Survilaitės reikalas, o LR URM turtas -ponas Ministras turėtų ir paklausti. Kodėl iki šiol bijoma paklausti - tai jau URM reikalas.

Labai buvo įdomu pamatyti CH valstybės teisininko, mano advokato, veidą, kai jis paskaitė pono Profesoriaus E.A, Pažymą, išverstą į vokiečių kalbą. Jis PAŽYMĄ pavadino vos ne analfabeto rašliava…
Žinoma, jeigu pažymoje nėra esmės: paaiškinimo, kokie reikalavimai keliami Šveicarijoje įsikuriančioms Bendruomenėms ir kokio CH civilinio kodekso (ZGB ) jos turėjo laikytis, ir ar jo laikėsi -jokie kiti paistalai PAŽYMOJE NEREIKALINGI…
Aukščiau J. Caspersen pateiktas archyvinių tekstų pluoštas irgi neatitinka elementariausios logikos, nes nė viename tekste nėra patvirtinimo, kad J. Caspersen į “spaudą išmestoji"1950 08 20 data TURĖJO SATUTUS…

įdomu       2017-01-17 11:40

O kaip pasibaigė reikalai dėl 2016 m. pradžioje skelbtos medžiagos apie tai, kad dar 2013 metais Šveicarijos LB pirmininkė J.Survilaitė kreipėsi į Lietuvos Prezidentūrą dėl Ciuricho konsulato dokumentų dingimo?
Galima buvo suprasti, kad „schweige Geld biznio“ ir pakeistų tapatybių sąrašus po prieškario Lietuvos konsulo Šveicarijoje Garbačiausko dukters Ritos Arbačiauskaitės mirties 2010 metais pasistengė pasiimti ŠLB pirmininkė J. Caspersen. Ar J.Survilaitei pavyko rasti tiesą, kur dabar tie dokumentai?

Janina       2017-01-17 10:12

Labai malonu, kad p. J. Casersen mano straipsnįpapildo tais pačiais archyvais,  užsilikusiais ir p. Lozoraičio bibliotekoje, o 2007m. atvežtais LR Nacionalinę biblioteką. Tačiau, gaila, nėvienasarchyvų epizodas neparodo, kad ŠLB TEISIŠKAI BUVO įsteigta 1950 metais, priešingai ši data niekur neminima, kaip   EISINĖ.
jeigu REIKALAS EINA DĖL ŠLB įkūrimo Šveicarijoje juridinio teisėtuma, tai būtų labai mandagu palikti tą DATĄ, kurią nustatė mūsų protėviai karo pabėgėliai, o ne ją falsifikuoti į 1950-jų metų nelegalią.
Jokių archyvų, kurių būtų nežinojusi senoji karta NEBUVO IR NĖRA.
iŠ AUKŠČIAU P. j. Caspersen pateiktos archyvinės medžiagoa. su atgaivintų “Šveicarijos lietuvių žinių” redaktorė žurnaliste-dailininke B. Gujer kelis epizodua esame įdėjusios į knygą “Alpių lietuviai” skyriuje apie ŠLB spaudą ir kt.

Danė       2017-01-17 1:23

Sunku patikėti, bet akivaizdu, kaip naujoji bendruomenės pirmininkė siekia net ne sumenkinti, bet apskritai nuvertinti rašytojos Janinos Survilaitės pasiaukojantį darbą ŠLB ir rengiant knygą “Alpių lietuviai”. Kiek įdėta triūso, kiek skirta savo brangaus laiko studijuojant visus archyvinius dokumentus,kiek susitikta, bendrauta ir parengta interviu su tuo metu dar gyvais išeivijos lietuviais, garbiais žmonėmis, savo gyvenimą ir veiklą skirusiais savo Tėvynei Lietuvai.
Protu nesuvokiamas užsispyrimas Šveicarijoje gyvenusių lietuvių būrimosi pradžią, nelegalias nario mokesčio rinkliavas pateikti kaip teisėtą bendruomenės įsikūrimo datą,ignoruojant akivaizdžius įrodymus apie juridiškai įteisintą bendruomenės veiklą?
Kas slypi už šios nuožmios kovos?
Kodėl reikia tiek jėgų ir energijos skirti beprasmiškam užsispyrimui įrodinėjant nesąmoningus dalykus?
Ir kodėl suklydus, negalima paprasčiausiai to pripažinti?
Ir dar rasti būdų kažkaip paveikti kitus asmenis pasirašyti tokius apgailėtinus dokumentus, kaip VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. E. Aleksandravičiaus pasirašytą raštą.
Absurdiška skaityti, gėda už tokį elgesį, žema taip elgtis su garbingo amžiaus rašytoja, kuri nori paprasčiausio teisingumo.

Janina       2017-01-16 7:35

Siūlau mieliems skaitytojams patiems pabūti ŠLB įkūrimo datos ekspertais, nes tai labai nesunku visiems, kurie moka skaityti.
Atsiverskite internete mano paminėtą “OIKOS… ” dokumento 138 psl. Jame yra 1950 rugpjūčio 20d. susirinkimo, įvykusio Ciuricho HB protokolas, kuriame aiškiai parašyta:” Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai yra visi Šveicarijoje gyvenantys lietuviai. Narių teisės ir pareigos BUS NUSTATYTOS bendruomenės įstatuose, kurie šiuo metu RENGIAMI ir bus pateikti patvirtinti būsimam VISUOTINAM narių susirinkime.”
139-141 puslapiuose nuosekliai išdėstyta 1952 vasario 17 dienos visuotino susirinkimo eiga. Dienotvarkėje
penktame punkte pažymėta: ĮSTATŲ PRIĖMIMAS.
IŠVADA: 1. 1950 M. NEGALIMA LAIKYTI šLB ĮKŪRIMO DATA, NES NETURĖTA ĮSTATŲ.
      2. JURIDIŠKAI TEISINGA 1952M VASARIO 17 D DATA, nes tik tada buvo priimti ir patvirtinti ĮSTATAI.
Šlovė senajai kartai, nepadariusiai gėdos nei sau nei LIETUVAI.
Nešiokime ir mes tą garbingai jų ŠLB-nei įteisintą vardą!!!
Gėda dabartinei ŠLB pirmininkei, mėginusiai apšmeižti senąją išeiviją...

Janina       2017-01-15 23:30

Labai gerai, kad įdėjo p. Prof. E. Aleksandravičiaus RAŠTĄ, iš kurio aiškiai matyti, kad RAŠTAS, kurio tikslas patvirtinti ŠLB įkūrimo datą parašytas nei į tvorą , nei į mietą. Kur atsispindi, kada teisiškai, pagal CH ZGB įstaymus įkurta Bendruomenė???
I ir 2 punkte minimos pokario Šveicarijoje įsikūrusių lietuvių pabėgėlių apylinkės,- ką jos bendro turi su DATA?
3. punkte paminėta, kad sukurta valdyba. Ir valdybų ir tarybų gali susikurti dešimtys - bet tai nevadinsime Bendruomene.
4. laikraštis ne tarnybinis, o kaimo popieriaus skiautelė su melagingu tvirtinimu, kad įkurta Bendruomenė, o kur jos Įstatai?
Tvirtinti, kad nario mokestis renkamas nuo 1950 metų, o sąskaitos banke, kaip rodo istorinis faktas - NĖRA. Tai dar baisesnis senukų išeivių apkaltinimas, kad nelegaliai rinko pinigus nežinia kokiems tikslams? O tai daryti pabėgėliams buvo griežtai draudžiama..
6. punkte paskelbti kažkokie buvę laikini įstatai - gal ponas profesorius galėtų kokiame nors archyve su pirštu parodyti, kur ir kada tie “laikini įstatai” buvo generaliniame susirinkime patvirtinti???

tikiu, kad rasytoja        2017-01-15 20:26

janina Survilaite yra saziningas , tiksluma megstantis, zmogus. Prof. Aleksandraviciaus raste pasigendu Sveicarijos valdzios patvirtintos SLB isikurimo datos. Viena yra de jure , o kita- de facto. Zmones susideje gali gyventi ir desimtmecius, bet santuoka skaiciuojama nuo jos sudarymo datos. Tai ypac svarbu, kai vienam is sutuoktiniu mirus, kitas praso suteikti galimybe i jo pensija. Stai cia ir atsakymas- jei susituokei tik pries metus, nors gyvenai kartu desimtmeti, santuokai tik vieneri metai ir, deja, sutuoktinio pensija nepriklauso - per trumpai oficialiai iteisinta santuoka! SVeicarijos istatymai yra auksciau Lietuvos profesoriaus ismastymu. Tokia mano nuomone. Linkiu autorei nenuleisti ranku ir kovoti su uzkietejusia tarybu valdzios kurejo, pogrindininko anuke.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.