Aplinkosaugos politika

Janina Gadliauskienė. Ar miškai dar valstybės turtas?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 6 d. 20:59

5     

    

Janina Gadliauskienė. Ar miškai dar valstybės turtas?

Šalies viduje vykstant radikaliems pokyčiams įvairiose srityse dažnam sunku susigaudyti, kurie valdančiųjų sprendimai gali lemti ne tik mūsų gyvenimo kokybę, bet ir saugumą bei išlikimą. Žiniasklaidai užpildžius eterį kasdienėmis žiniomis apie pandemiją, skiepų politiką ir Ukrainoje vykstantį karą net nepajuntame, kai paslapčia įgyvendinami tokie projektai, kaip valstybės ir savivaldybės įmonių, lietuvių kalbos naikinimas, kiti esminiai pokyčiai, kurie naikina valstybę, o ne padeda ją stiprinti.

Aplinkos ministerijoje dar prieš metus pradėta vykdyti nacionalinio miškų susitarimo politika. Ją įgyvendinant iš nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bei specialistų buvo sudarytos devynios grupės, turinčios numatyti gaires, kaip bus prižiūrimi miškai. Iš pradžių visuomenininkai tikėjęsi pasiekti miškams reikalingų pokyčių kaip plynų kirtimų mažinimas, sengirių išsaugojimas ir tausojamasis ūkinės veiklos reguliavimas saugomų teritorijų miškuose.

Tačiau daugelyje šių grupių atsiradus atstovams iš medienos perdirbimo įmonių, privačių miškų asociacijos ir kitų medienos kirtimų normos didinimu suinteresuotų asmenų, visuomeninių organizacijų atstovai liko nusivylę. Jie suprato, kad tokie susitarimai yra tik laiko švaistymas ir realių pokyčių miškų politikoje neatneš. Kai kurie jų gana greitai iš Aplinkos ministerijos organizuoto Nacionalinio miškų susitarimo pasišalino ir keletas grupių iširo.

Nors nacionaliniame susitarime lyg ir yra siekiama, kad miškai būtų orientuojami į socialinę, rekreacinę ir kultūrinę veiklą, tačiau kartu numatoma neriboti medienos tiekimo į rinką, „tobulinti“ miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką ir atlikti studiją dėl galimybės miškuose leisti rekreacinių namų statybą. Dviejų grupių nacionalinio susitarimo tezės atrodo gana deklaratyviai ir dar neaišku, kaip jos nusės teisės aktuose. Abejonių nekelia tik norai didinti kirtimo normas ir plėsti statybas.

Kas gali nuneigti, kad tokie svarstymai yra tik valdančiųjų leidimas visuomenei išsikalbėti ir grįžti prie savo darbų, o tolimesnė miškų reformos politika bus formuojama ne viešojo intereso ir visuomenės naudai?

Visuomenė turėtų iš tikro sunerimti Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyto siekio nuo 2024 m. gruodžio 1 d. panaikinti valstybės įmonių teisinį reguliavimą. Konkrečių įstatymų projektų kol kas nepateikta, bet patirtis verčia abejoti, ar visuomeninėms organizacijoms pasisakius nacionaliniame susitarime atsiras dėmesio ir jėgų į tai atsižvelgti.

Kodėl į šį įmonių sąrašą patenka ir Valstybinių miškų urėdija ir kodėl reikia naikinti valstybės ir savivaldybių įmones, paverčiant jas akcinėmis bendrovėmis, nelabai žino ir Aplinkos ministerijos specialistai. Jie sako, kad ES direktyvos neverčia to daryti, tai tik rekomendacinis EBPO nurodymas. Tačiau valdančioji dauguma, galimai pasinaudodama Lietuvą užgriuvusiomis problemomis, skuba įgyvendinti savo planus ir vyriausybė turi iki 2024 m. pradžios naujai parengti miškų įstatymą ir kitus teisės aktus.

Ši agresyvus ir nesibaigiantis maratonas, galimai vykdomas norint pasisavinti valstybės turtą (miškus), prasidėjo dar praeitoje Seimo kadencijoje, kai buvęs premjeras Saulius Skvernelis pradėjo miškų reformą. Nuo valstybės atkūrimo pradžios lygia greta vyksta visuomeninių organizacijų priešprieša su suinteresuotų asmenų noru didinti medienos kirtimo normas, statyti namus miškų teritorijose arba keisti miško paskirties žemę.

Jeigu atsiverstume Miškų įstatymo 11 straipsnį, kuriame nurodoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, pamatytume, kad tame pačiame straipsnyje kaskart vis daugėja išimčių, kurioms esant numatoma jį keisti.

Nuolatinis įstatymo kaitaliojimas įtraukiant vis daugiau galimybių kirsti, naikinti, užstatyti miškų plotus nekelia pasitikėjimo valdančiųjų viešu aiškinimu apie miškų plotų didinimu ir jų apsauga. Greičiau priešingai, reiškiasi noras sunaikinti tai, kas sunkiu darbu buvo sukurta per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Todėl nekeista, kad Labanoro regioniniame parke, Aukštaitijos, Dzūkijos miškuose daugėja plynai iškirstų kvadratų ir, nors vyriausybė sako, kad orientuojasi į miškingumo didinimą, gyventojai mato priešingus rezultatus.

Galimai nuo miškų reformos pradėtas urėdijų naikinimo procesas vis dar rieda žemyn, naikindamas valdymo formas, supratimą, kad miškai yra pagrindinis valstybės, visų mūsų turtas.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gurgaon Escorts       2022-04-11 6:55

Very head article. Easy to learn and understand.Nice I like the improvement for depiction done by the author.Thank you for posting this article


Airhostess Escorts in Gurgaon
Housewives Call Girls in Gurgaon
Columbian Escorts Service in Gurgaon
Gurgaon Independent Escorts
Russian Call Girls in Gurgaon

Straipsnyje       2022-04-7 23:33

yra netikslumų. Visuomeninės organizacijos Miškų susitarimo eigoje anaiptol nebuvo tokios kuklios, kaip čia rašoma. Reikalavimai ūkiui buvo susitraukti iki trečdalio miškų teritorijos, o ilgalaikėje perspektyvoje plynus kirtimus uždrausti visai. Susitarimo posėdžiai yra įrašyti ir tai galima pasitikrinti patiems. Susidarė įspūdis, kad visuomenininkai arba nesiorientuoja realybėje,reikalaudami pramonės nusižudyti tiesiogine to žodžio prasme ir miško savininkams iš esmės atiduoti savo turtą, arba tyčia kėlė neįgyvendinamus reikalavimus.
Labai gaila. Dar pačioje proceso pradžioje atrodė, kad pasiūlytas 10% griežtai saugomų teritorijų taps realybe. Tačiau pramonei pamačius, kad pagrindinis “visuomenininkų” tikslas yra ne kažkokie konkretūs tikslai, o kuo daugiau “išlupti”, derybos paprasčiausiai sužlugo. Koks tikslas pramonei dėl kažko derėtis, jei pasiūlius 10% rezervatinių miškų, tai įvertinama kaip silpnumas ir reikalaujama 30%? Sutiksi su 30%, tuoj pat pareikalaus 50%, kad biologinės įvairovės grupėje iškart ir įvyko.
Nesant saiko ir konkrečių tikslų, nieko nesusiderėsi. Taip ir įvyko, o slepiant savo kvailumą, beliko garsiai rėkiant išeiti.

ah.ą       2022-04-7 17:46

švarkelio

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2022-04-7 7:33

(citata iš laiško Šimonytei)
“Premjerei Ingridai Šimonytei

 

 

Skundas

Lietuvoje, žiauriai padidėjo kainos malkoms ir pasidarė sunku net gauti, kai malkos išvežamos net fūromis iš Lietuvos į Vokietiją ir kitur svetur. Apgailėtina betvarkė.

Prašymas

Prašau sustabdyti malkinės ir visokios kitokios medienos išvežimą iš Lietuvos, nedelsiant.

Įspėjimas

Jei nebus nedelsiant sustabdytas visokios medienos išvežimas iš Lietuvos, Ingrida Šimonyte, būsite apkaltinta apsileidimu svetimšalių naudai.

________________________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neteisėto (neligitimaus) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2022 balandžio 7

taip       2022-04-6 21:07

valdininkų (komunistų)
triguba nauda
- pinigai į kišenes
- blogėja aplinka (Lietuva be lietuvių)
- už medžių gali slėptis partizanai - čia tai baisiausia ko bijo

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt trečioji (rugpjūčio 5 diena)

Almantas Stankūnas. Elektros kaina Lietuvoje yra didesnė net 100 kartų!!!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.