Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

J. Ramonienė. Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 2 d. 9:40

1     

    

J. Ramonienė. Ar mums tikrai reikia 30 šeimos apibrėžimų?

Bernardinai.lt

Šiandien Seimo plenariniame posėdyje numatytas pirmasis Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, kuriuo būtų įtvirtinti šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė. Po daugiau negu dvejus metus trukusio svarstymų vilkinimo gegužės 19 d. pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (pirm. J. Sabatauskas) priėmė sprendimą atmestį šį projektą.

Priminsime, kad Konstitucijos pataisa turi būti svarstoma ir dėl jos balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 (94) visų Seimo narių.

Šia proga – Všį „Šeimos institutas“ vadovės Jolantos Ramonienės komentaras.

Pagrindiniame valstybės įstatyme – Konstitucijoje – mes, piliečiai, įtvirtinome, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Vienas iš Konstitucijos teksto autorių, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Egidijus Jarašiūnas, yra teigęs: „Konstitucijos kūrėjams šeimos sąvoka atrodė lyg ir savaime suprantama. Nereikėjo vieniems kitų įtikinėti, ką reiškia santuoka ir šeima, aiškintis, kokią teisinę realybę kursime.“ Tad kokia teisinė realybė sukurta per atkurtosios Nepriklausomybės metus?

2012–2013 metais Lietuvos teisės institutas kartu su Vilniaus universitetu atliko tyrimą ir nustatė, kad šiuo metu Lietuvos įstatymuose egzistuoja apie 30 skirtingų šeimos ar šeimos narių apibrėžimų. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar tikrai aišku, kas yra šeima. Ką valstybė įsipareigoja saugoti ir globoti? Kodėl turime 30 skirtingų šeimos apibrėžimų, kam tai naudinga? Atkreipiu dėmesį, kad kalbu ne apie kasdienybėje vartojamą šeimos apibūdinimą, kai šeima pavadinama ir darbovietė, bet apie šeimos sampratą teisės aktuose, kurie skirti reguliuoti tam tikrus žmonių santykius.

Pastaruoju metu Seime vykstant diskusijoms dėl konstitucinės šeimos sampratos Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė mokslininkų pasiūlymui šeimą apibrėžti pagal konkretaus reguliavimo tikslus (mokesčių lengvatų suteikimas, piniginės socialinės paramos teikimas, pareiga išlaikyti, siekis išvengti interesų konflikto ir kt.). Kaip pažymi prof. E. Jarašiūnas, „kiekvienai konkrečiai santykių sričiai įstatymų leidėjas bando konstruoti jam tuo kartu patogiausią šeimos sampratos konstrukciją“. Tokią situaciją vadinu apversta aukštyn kojomis, nes dėl įstatymų leidėjo patogumo šeima „pritaikoma“, o ne prie šeimos prisitaikoma, t. y. sprendžiant konkretų klausimą vertinama, koks poveikis daromas šeimai! Ar mūsų valstybės pagrindas gali būti taip lengvai perkonstruojamas ir vienu metu turėti daugybę skirtingų pavidalų? Taip, šeimos labai skirtingos, tad ar įmanoma aiškiai įvardinti, kada prasideda šeima, nuo kada valstybei atsiranda konstitucinė pareiga ją „saugoti ir globoti“?

Priminsiu, kad ne visi šeiminiai santykiai yra teisės reguliuojami. Juk tikrai nė vienas nenorime, kad būtų teisiškai sureguliuoti mūsų buitiniai susitarimai, pareigų pasiskirstymas ir pan. Priešingai, norime kuo daugiau laisvės ir kuo mažesnio kišimosi į šeimos gyvenimą. Bet taip pat norime ir tam tikro pripažinimo, įvertinimo, nes esame mūsų valstybės kūrėjai, pagrindas, ant kurio ji yra kuriama. Taip pat tikimės sudarytų sąlygų kurti savo šeimos gerovę ir apsaugos, iškylant įvairiausioms grėsmėms.

Šeima apibūdinama kaip specifinis socialinis vienetas, tad kokie išskirtiniai kriterijai jai būdingi? Prof. E. Jarašiūnas tvirtina, kad „santuoka ir giminystė – du konstituciškai reikšmingi šeimos ramsčiai – dvi svarbiausios atramos: pirmoji – reiškia vyro ir moters sąjungą, laisva valia sudarytą susitarimą gyventi kaip šeima; antroji žymi šeimą saistantį kilmės ryšį (įvairūs giminystės lygiai), kaip bendro gyvenimo pagrindą“. Tad kodėl tiek daug ginčų ir nepritarimo sulaukia Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo, kurioje būtent šie du šeimos kūrimo pagrindai aiškiai įvardinami? Galbūt ir vėl „kaltas“ patogumas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuogąstauja, kad „pritarus projektui turėtų būti iš esmės keičiami daugelis teisės aktų“, nes šeimos arba šeimos narių sąvoka vartojama beveik 200 įstatymų. Tačiau politikai nepastebėjo (o gal „nepastebėjo“?) minėto tyrimo išvados apie situacijos su 30-čia šeimos apibrėžimų ydingumą. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad „įstatymuose pateikiamos skirtingo ar net neaiškaus turinio šeimos bei šeimos narių sąvokos“, kad jos pagal savo turinį nėra nei suderintos, nei susistemintos, kad dažna situacija, kai vartojama sąvoka be jos išaiškinimo „lemia asmenų statuso neaiškumą ir neaiškumą, kokių formų šeimoms taikomos įstatymo nuostatos“.

Tad ar tikrai verta išsaugoti dabartinę situaciją vengiant teisės aktų pakeitimų? Beje, tokie keitimai jau yra realiai įgyvendinti. Konkrečiu pavyzdžiu parodysiu, kad „patogumas“ pagal teisininkus ir įstatymų leidėjus nėra vienintelis teisingas pasirinkimas.

2009 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo diskutuota dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims ir Socialinių paslaugų įstatymų, t. y. dėl dviejų pagrindinių įstatymų, reguliuojančių socialinę paramą, tobulinimo. Šiuose įstatymuose buvo apibrėžtos šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos sąvokos, vartojamas apibūdinimas natūrali šeimos aplinka ir pan. Analizuojant šių įstatymų tikslus paaiškėjo, kad pagrindinis kriterijus socialinei paramai gauti nėra šeiminė padėtis, ir jos gavėjus siekti apibrėžti kaip šeimą nėra pagrindo. Minimi įstatymai numato paramą visiems gyventojams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus – yra nepasiturintys, patekę į socialinę riziką ar pan.

Todėl Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas nuo 2011 m. buvo pervadintas taip, kad atitiktų esmę – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Šeimos ir socialinės rizikos šeimos sąvokų jame nebeliko. Nepaisant to, socialinės paramos sistema nepakito ir paramą toliau gauna visi, kuriems jos reikia, taip pat ir šeimos. Tikėtina, kad ir daugelyje kitų įstatymų galimi panašūs pokyčiai, kurių dėka labiau išryškėtų teisinio reguliavimo paskirtis.

Džiugu, kad buvo pastebėta, jog „yra keli atvejai, kai reguliuojant vienarūšius santykius pateikiami suderinti šeimos apibrėžimai, tačiau vienos bendros sistemos nėra“. Taip, tolesniems pokyčiams, tokiems kaip dalies visuomenės grupių marginalizavimo mažinimas atsisakant asmenų ir šeimų orumą žeidžiančio grupavimo į socialinės rizikos asmenis, vaikus, šeimas, pritrūko politinės valios. Šia linkme nebuvo pakeistas Socialinių paslaugų įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai aktai.

Mokslininkai teigia, kad skirtingos šeimos sąvokos buvo sukurtos netikslingai. Tai visiškai suprantama ir pateisinama, nes šeimos politika Lietuvoje iki šiol neturi aiškaus ir visiems suprantamo bei priimtino tikslo, stokoja nuoseklumo, ilgalaikiškumo. Kai nežinome, ko siekiame, tai negalime ir pasiekti. O juk šeimos politika turėtų būti viena svarbiausių viešosios politikos sričių. Akivaizdu, kad būtent stiprios, bendruomeniškos, pilietiškos ir kartų kaitą užtikrinančios šeimos gali užtikrinti valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą. Deja, iki šiol turime priešingą situaciją, šeimos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų ir kritikuojamų, o visuomenė nemato jos naudos.

Tad ar pakaks politinės valios pagaliau pradėti esminius pokyčius? Ar išdrįsime aiškiai įvardinti, kurie pasirinkimai reikšmingi ne tik asmeniui, šeimai, bet ir visuomenei, todėl jiems skirta konstitucinė apsauga? Teisės aktų analizę atlikę mokslininkai nė vieno šeimos apibrėžimo negalėjo išskirti kaip dominuojančio. O juk pagrindinis šeimos apibrėžimas galėtų būti įtvirtintas Konstitucijoje. Tereikia dabartinį patikslinti tiek, kad ne tik Konstitucijos kūrėjai, bet ir kiekvienas pilietis aiškiai suprastume, kada prasideda šeima.

J. Ramonienė yra „Šeimos instituto“ vadovė

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tik nesvarus zmones,       2016-06-3 18:13

susije su pedofilais ar homoseksualais gali atmesti sena tiesa, kad ,,šeimos atsiradimo pagrindai – santuoka ir motinystė bei tėvystė.” Galimai, Sabatauskas pritaria iskrypeliskai nuostatai, kai mama ir teti pakeicia ,,partneris”?! Psirode kas jis yra istiesu!

Rekomenduojame

Garsaus medicinos žurnalo redaktoriai: vakcinų ir vaistų tyrimų duomenys turi būti nedelsiant atverti visuomenei

Kanadoje mokytoja nušalinta nuo darbo dėl „transfobinės“ kalbos naudojimo

Reikalavimas dėl politinės prekybos Lietuvos suverenitetu ir lietuvių kalbos valstybinio statuso panaikinimo

Nacionalinis susivienijimas dėl klausimo apie „pragarą“ kreipėsi į LRT etikos kontrolierę

Anot politologo, Putinas nebūtų teikęs Vakarams praktiškai neįgyvendinamų reikalavimų, jei realiai nesvarstytų karinės atakos

Edvardas Čiuldė. O kur mūsų pasaulyje pasidės Dievas? (I)

Kun. Algirdas Toliatas. Kviečiu maldai už Suomijoje teisiamus vyskupą Juhana Pohjola ir buvusią vidaus reikalų ministrę Päivi Räsänen

Ispanų europarlamentaras: Briuselis turi padėti lenkams pakeisti vyriausybę

Lidija Veličkaitė. Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja

Vengrijos URM P. Szijjarto: mūsų nekenčia, nes vykdome patriotinę, krikščionišką politiką

Almantas Stankūnas. Patys dalinsime narkotikus?

Dominykas Vanhara. Dėl karo grėsmės

Linas Karpavičius. Kanadoje oficialiai bus bandoma uždrausti LGBTQ+ konversijos terapiją

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos laidotuvės?

Airija panaikins daugumą COVID viruso apribojimų, įskaitant COVID pasą

Linas Karpavičius. Ukraina vs Rusija: savarankiška, nacionalinė Ukraina nėra niekam reikalinga

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Neišmoktos politikos pamokos: tikrovė – ne kompiuterinis žaidimas, suklydęs iš naujo neperžaisi

Valdžia rengia apynasrį socialiniams tinklams

Aleksandras Nemunaitis. Nesuprantu kodėl biudžetinės įmones masiškai verčiamos į VšĮ

Tarp Airijos studentų plačiai paplitęs narkotikų vartojimas – tyrimas

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Dievo Žodis ir laisvė – III eilinis sekmadienis

Visame pasaulyje vyko protestai prieš primygtinius reikalavimus skiepytis

Demonstracija Stokholme buvo didesnė nei praneša policija ir žiniasklaida

Linas Karpavičius. Netrukus Trumpas paleis naują socialinės žiniasklaidos platformą „TRUTH Social“

Linas Karpavičius. Arizonos rinkėjai vis dar laukia teisingumo

Jurga Lago. Toji Yoko Ono instaliacija banke su 141 grabeliu man atrodo iliustruojanti…

Tomas Čyvas. Aptvarienos naujienos

Atono kalno vienuoliams prokurorai iškėlė bylą dėl raginimo nesiskiepyti

Česlovas Iškauskas. Savaitės pjūvis. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.