Žiniasklaida

IŽA: ydinga LRT finansinė kontrolė iškreipia žiniasklaidos rinką

Tiesos.lt siūlo   2021 m. spalio 19 d. 10:19

0     

    

IŽA: ydinga LRT finansinė kontrolė iškreipia žiniasklaidos rinką

delfi.lt

Seime svarstant su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimu susijusias įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų būti apsispręsta artimiausiomis dienomis, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina kuo greičiau spręsti ir kitą problemą – suderinti su Europos Komisija (EK) nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelį. Jis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT yra atskaitinga pati sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, o tai vis labiau riboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

IŽA pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, didžiausia problema yra susijusi su pažeistomis procedūromis, nes LRT finansavimo modelis nebuvo suderintas su EK, kai 2015 m. buvo atlikti esminiai visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimai. Šis pažeidimas reiškia, kad nuo to laiko visi iš valstybės biudžeto skirti asignavimai LRT yra neteisėti ir turėtų būti sugrąžinti.

„Situacija žiniasklaidos rinkoje pasikeitė 2015 m. priėmus LRT įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtino naujoves teikiant valstybės pagalbą, kurių nebuvo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metu. Iki tol LRT finansavimas buvo tiek iš komercinės reklamos, tiek valstybės lėšomis. 2015 m. reklama LRT eteryje buvo uždrausta ir tuo pačiu suteikta galimybė gauti įspūdingo dydžio finansavimą iš valstybės biudžeto, kuris išaugo net 104 procentais“, – sako A. Marcinkus.

Būtent todėl finansavimas auga nuo 6,43 iki 16,17 proc. per metus. Pavyzdžiui, jei 2014 m. LRT gavo 15 mln. eurų finansavimą iš valstybės biudžeto, tai 2020 m. jis siekia jau 45 mln. eurų. Nuo 2015 m. LRT skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto siekia beveik 250 mln. eurų.

Pasak IŽA pirmininko, visgi problema yra ne didesnis LRT finansavimas, o tai, kad jis teikiamas nesant veiksmingos išorinės finansų ir LRT misijos vykdymo kontrolės, kas leistų užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams žiniasklaidos rinkoje.

Prašoma EK inicijuoti tyrimą

Europos šalyse, kurios yra su EK suderinusios nacionalinių transliuotojų valstybės pagalbos modelius, veikia nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, kurių negali paveikti nei nacionalinis transliuotojas, nei politikai, nei kiti suinteresuotieji. Lietuvoje tinkamos LRT finansinės kontrolės neatlieka nei Valstybės kontrolė, nei Seimas, nei Finansų ministerija.

A. Marcinkaus teigimu, tai vis labiau iškreipia šalies komercinės žiniasklaidos rinką, yra ribojamos galimybės lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti rinkoje.

„Valstybės finansavimą gaunanti LRT tolsta nuo nacionalinio transliuotojo misijos ir rinkoje pradeda veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, generuodama ir papildomas pajamas televizijai, radijui, naujienų portalui. Kitose šalyse nepriklausomos kontrolės institucijos, kurios yra atskiros nuo visuomeninių transliuotojų, gali taikyti finansines korekcijas. Pavyzdžiui, jei nevykdoma priskirta misija, neracionaliai naudojami valstybės finansai“, – sako A. Marcinkus.

Būtent todėl IŽA prašo EK įpareigoti Lietuvą pakeisti esamą LRT veiklos ir finansinės atskaitomybės modelį bei susigrąžinti neteisėtai skirtą valstybės pagalbos finansavimą.

Kontroliuoja save

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Karolio Kačerausko teigimu, valstybės pagalbos taisyklės reikalauja dviejų labai paprastų dalykų.

„LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto už specialios misijos įgyvendinimą. Valstybės pagalbos taisyklės įpareigoja sukurti veiksmingą išorinės kontrolės mechanizmą, kuris leistų pareikalauti iš visuomeninio transliuotojo veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už teikiamas paslaugas būtų sumokėta tik tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti. Tam, kad kontrolė būtų veiksminga, ji turi būti reguliari bei leidžianti taikyti sankcijas, kai nustatomi veiklos pažeidimai“, – sako K. Kačerauskas.

Pasak jo, kontrolę įgyvendinantis subjektas turi turėti galimybę nurodyti atsisakyti mokėti už paslaugas, kurios nėra suteiktos arba padengti išlaidas, jei jos – neracionalios. Lietuvoje neturime nieko panašaus, tad dabartinis LRT finansavimo modelis pažeidžia ES reikalavimus.

Be to, gindama dabartinį finansavimo modelį, Lietuva bando sakyti, kad veiksmingą kontrolę įgyvendina LRT taryba, Valstybės kontrolė, Seimas, LRT vidaus audito taryba. Visgi nei viena šių institucijų tokios kontrolės nevykdo. Svarbu paminėti ir tai, kad jau 4 metus LRT nėra skaičiusi savo ataskaitos Seime kaip to reikalauja įstatymas, o Kultūros komitetas, kur ji buvo pristatyta, nėra Seimo plenarinis posėdis.

„Seimas tik išklauso LRT ataskaitą, tačiau pritarimas ar nepritarimas LRT ataskaitai neturi jokių teisinių pasekmių. LRT vidaus kontrolės tarnyba yra vidinis LRT organas, kuris negali pateikti jokių privalomų nurodymų LRT. Valstybės kontrolės įgyvendinamos funkcijos nėra reguliarios ir nėra siejamos su kasdiene finansų ir turinio kontrole, kurios reikalauja ES“, – sako teisininkas.

LRT taikoma kontrolė irgi nėra veiksminga. LRT taryba yra vidinė institucija, todėl jos kontrolė nėra nepriklausoma ir veiksminga, o sankcijų taikymo mechanizmas neegzistuoja. Tai, kad tokie organai, sudaryti iš visuomenės atstovų netenkina kriterijų, kuriuos numato valstybės pagalbos taisyklės, EK yra jau ne kartą pasisakiusi. Pavyzdžiui, sprendime, kai buvo nagrinėjamas Vokietijoje egzistuojantis nacionalinės televizijos finansavimo modelis.

K. Kačerausko teigimu, įvertinus šiai dienai veikiančius LRT veiklos ir finansų kontrolės mechanizmus, tenka konstatuoti, kad šiai dienai LRT kontroliuoja tik pati LRT.

„Savaime suprantama, kad visuomeninis transliuotojas turi būti apsaugotas nuo politinės įtakos. Minėtame Vokietijos sprendime EK yra nurodžiusi, kad valstybės pagalbos taisyklių reikalaujamas kontrolės mechanizmas neturi nieko bendro su turinio kontrole. Tad poreikis apsisaugoti nuo politinės įtakos negali paneigti poreikio kontroliuoti, ar visuomeninis transliuotojas teikia paslaugas, už kurias valstybė moka ir tai, ar skirti pinigai naudojami tinkamai bei išmintingai“, – sakė K. Kačerauskas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.