Dienos aktualija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Tiesos.lt siūlo   2020 m. sausio 11 d. 0:01

15     

    

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje italų kalbininkas prof. dr. Guido Michelinis lietuvių kalbos gerbėjams ir mylėtojams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“. Paskaitoje analizuoti lietuvių, lotynų, senosios graikų, net italų kalbos panašumai, pabrėžtos šių kalbų skirtybės, taip pat aptarta kultūrinių, kalbinių ryšių įtaka kalboms, jų vartojimui.

Dažnam užsieniečiui siekis pramokti lietuvių kalbos tampa nemenku išbandymu. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininkas Guido Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą ir puikiai kalbantis lietuviškai, savo pavyzdžiu įrodo, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.


Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą. Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Jam nesvetima ir vertėjo duona: 1990 m. į italų kalbą išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (La selva di Anykščiai), o 1991 m. – „Sibiro lietuvių dainas“ (Canti lituani dalla Siberia). Italų ir lietuvių spaudoje paskelbė straipsnių Lietuvos istorijos, lietuvių ir italų ryšių klausimais.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tvankstas       2020-01-12 20:16

ah1 - labai taikliai pastebėjote : ‘kamščiatraukis, kamščiatraukis’...
Profesorius laiko lietuvius kvaileliais, kurie bet kurį jo žodį priims kaip apaštalo pamokslą, juk kalba apie lietuvių kalbos pranašumus.
Pasiklausiau profesoriaus ir apėmė begalinė nykuma, dvasinė tuštuma - pasijutau pastatytas į runkelio vietą, kuriam nieko nesuprasti šiame pasaulyje.

ah1       2020-01-12 19:28

kamščiatraukis, kamščiatraukis… Kas per pavyzdys?  Geriau būtų jei profesoriai aptartų  vaizdinių ryšį su lietuvių kalba ir kodėl pvz. Egipto senasis ir naudotas upės “Upė” pavadinimas pakeistas į pavadinimą “Nilas”, pavadinimas “zikurat-as” iš kart sukeliantis objekto vaizinį , pirmosios gėlės purienos pavadinimo pakeitimą į šalpusnį taip ištrinant pradžios spalvos geltonos vaizdinį ir nešamą žinią apie geros pradžios bangos spalvą, pirmąją puranų knygą- pradžios knygą, godlapio/arctikus pakeitimą į varnalėšą kinietišką godlapio/ arctikus/ varnalėšos rašybą jungtyje absoliučiai išskalaidantį skirtumus ir turinčią vienintelę prasmę kas yra kas ir iš kur,  hebrajai - prajai(h lietuvių kalbos tardicijoje nebuvo ir h netariama) priėjūnai, praėjūnai, atėjūnai iš kaldėjaus Uro, pagal Biblijos paaiškinimo prasmę sutampa su lietuvių kalbos tradiciniu tarimu ir iškart sukuriamu vaizdiniu, kail-as pakeitimas į sveikas tikįtina dėl kalno Kailas Tibete pavadinimo iškart sukuriant vaizdinų apie kalno Kailas/ kilmę ir atsiradimą...ir t.t. - todėl lietuvių kalba “jėga” iš kito galo ” gaja” - gyva kalba, kas gyvas tas   turi jėgos, vaizdinių kalba - pagonių/nežydų kalba,  vaizdinių kalba - gyva kalba. O kur dar garsų prasmės…  r, k, t, m, o, e, ė, g ...

Tvankstas       2020-01-12 13:35

Čia Jūs, ponia Nijole, audrinate pokalbį kaip Dzeikas, toliau atsakinėsite kaip Jota ir pakaitomis kaip Dzeikas ?

Al.       2020-01-12 0:36

Žmonės myli savo šalį, tautą ir kalbą kaip vaikas motiną - kokia ji bebūtų. Italas myli savo kalbą, nors ji ,,sudarkyta lotynų”. Taip ir lietuvis myli savo kalbą ne todėl, kad ji sena ir turtinga, o todėl, kad tai jo ir jo protėvių kalba. Mokslininkai, nors patys yra kažkurios tautos atstovai, bando bešališkai tirti ir lyginti kalbas. Dar kiti, taip vadinami troliai, aukodami net savo gerą vardą,visas jėgas skiria kokių nors trūkumų suradimui -žmoguje, tautoje ar kalboje. Kurio iš šių požiūrių, mano nuomone, verta laikytis? Manau, kiekvienas laikosi to požiūrio, kurį jam skyrė likimas, ir bendrojo gėrio požiūriu visi jie reikalingi. Ne tik meilė ir tiesa, bet ir neapykanta. Nes pajėgiantį jai atsilaikyti ji sustiprina. Todėl ačiū tau, Dzeikai, kad nors pats nebūdamas lietuvis ir nebūdamas įsipareigojęs Lietuvai, skiri savo puikų išsilavinimą ir brangų laiką mums ir nedideliai mūsų šaliai, nors gal būt mes ir nesame to nusipelnę.

ah1       2020-01-11 21:53

kai pasidomauji kaip skamba vienokie ar kitokie žodžiai skirtingomis kalbomis, norom nenorom prisimeni pasaką iš Biblijos apie Babelio bokštą, JAHVĖS/VIEŠPATIES pavydą žmonėms kalbėjusiems viena kalba ir stačiusiems miestą, galėjusiems pasiekti tai ko žmonės nori- “Ką tik užsimanys daryti, nieko nebus jiems negalimo. Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam” Pr. 11,6-7, Biblija/Šventas raštas, nes žmonės buvo dievai. Babelis - Babilono vardas hebrajiškai, Bab-ili reiškia dievų vartai, Biblija. Kalbos sumaišymas tai JAHVĖS/VIEŠPATS planas pagal Bibliją. Na o jei lietuvių kalba seniausia pasaulyje tai iš jos ir kilę kitos kalbos nuo Babelio laikų ir yra raktas į istoriją ir vaizdinių kalba.

Džeikui       2020-01-11 14:10

Ne ,,banderlogo” smegenims, pasirodo, ta lietuvių kalba smile .

Dzeikas       2020-01-11 13:56

Prasalieciui:
Lietuviu kalbos archaiskumas ir nepraktiskumas NE jos sudetingume, bet pasenusiose israiskos buduose ir zodziu, ypac modaliniu veiksmazodziu, neapibreztume. Jeigu gyvenymas reikalauja tiksliu issireiskimu ir situaciju apibudinimu ir tam tarnauja kalbos sudetingumas - reiskia tas sudetingumas TURI BUTI.
Anglu kalba tokius padargus kai moderniajame pasaulyje gali tiksliai isreikst situacija - turi. Neatsakinguose , nesvarbiuose momentuose juos ignoruoji: pvz., sakai “you can” turedamas omenyj “you may” - dzin, dasus pasnekovui, kad jam leista ka tai daryt. O stai kai uz zodi atsakyt turi, tada kalbi pagal visas taisykles, precizizkai. Ir niekas negales durnium apsimest esa nesupratau ka turejai omenyj.
Analogiskose situacijose lietuviu kalba na kaip vaikiskas kastuvelis restorane kai krabus valgyt reikia. Jei placia burna turi gal dar perline kose kuopt tiks, bet krabus restorane - zmones juokinsi ir tiek.
Gyvenyme tai pasireiskia,tuo,kad apie tai ka anglu kalboj gali pasakyt vienu paprastuoju sakiniu lietuviskai reikia det 2-3 sakinius. Koks tautinis banderlogas isgirdes dar ir peciais guzcioja - daug sneka, nesuprantu.
Lietuviu kalbos sudetingumas kitkame, ne laikuose. Lietuviu kalba isvysciusi labai placiai dalyvio instituta: dalyvis(visu 4 laiku), padalyvis, pusdalyvis.
Jais lietuviu kalba operuoja tuom ,kaip ta daro prancuzai su savo keliolika laiku ar anglai su tobulais-netobulais ir busimaisiais laikais praeityj. Bet gaunasi suds kampe, nes prasme PLAUKIOJANTI ir NEKONKRETI. Suprast gali ir taip ir anaip. Delko ir sakau: kalba tinkanti mozgus dulkinti,kai nori pasnekova apmulkinti, bet ne dalykiniam bendravimui.
Ta irodo tas faktas,kad vaikai sunkiai ismoksta (dabar jau ne iki galo) padalyviu naudojima ir net suauge daznai painioja padalyvi su pusdalyviu. Kodel? Nes nera ypatingo reikalo zinot ju tikslu panaudojima. Gyvenimas reikalauja miglos putimo akysna, o ne konkretikos. Uz konkretika gali tapt kuprotas.

Džeikai,       2020-01-11 12:58

tu vargšas.

Vedėja       2020-01-11 12:55

su nezabūdke. Liūdna…

-------       2020-01-11 12:30

Complimenti!

B.Šo "Pigmalione"       2020-01-11 12:21

jaunąją  būsimąją ledi pirmiausia moko gražios kalbos.Vis dėlto,Lietuvoje ,akcentuojant mokymo svarbą,pamirštama išsiauklėjimo,ar kultūringo išauklėjimo svarba,kai svarbu graži kalba,gražios manieros,graži laikysena,mandagus bendravimas.Laikas susimąstyti ir apie išprusimo visomis prasmėmis svarbą.

Prašalietis       2020-01-11 11:59

Dzeikas 2020-01-11 11:39 Tamsta savo komentare “grubokai"nesutinki su italo gal truputį perdėtomis, bet maloniomis lietuvio ausims liaupsėmis lietuvių kalbai. Mums lietuviams mūsų paprastesnės ir gal būt mažiau išraiškingesnės ir tikslesnės kalbos nei kalbos kilusios iš lotynų kalbos, yra pakankama būti ne mažiau išsilavinusiais ir ne mažiau suvokiančiais nei vakariečiai. Nesvarbu, kad kokioje prancūzų kalboje veiksmažodžių tiesioginėje nuosakoje yra 14 laikų, o lietuvių tik 4. Problema yra žinių lygyje, sugebėjime pažinti, mokėjime teisingai suvokti lietuviškų žodžių prasmes ir jas teisingai naudoti. Kad mūsų kalba yra gramatiškai mažiau sudėtinga nei kitos kalbos, yra savotiška, kiek panaši tik į latvių ir prūsų, kad ji pagal tarmę yra sunkiai”įkandama” užsieniečiams, nei kiek jos nesumenkina kitų kalbų atžvilgiu. Aišku, kalbėti apie “pasaulinį“lietuvių kalbos naudojimą “rimtai ir moksliškai” galima kalbėti nebent Vasaros gatvėje esančioje įstaigoje “gyvenančių intelektualų” lygio “tautinėse-patriotinėse"kompanijose….

Žodžio laisvė...       2020-01-11 10:51

Nieko nesupratau.Lietuviams apie lietuvių kalbą aiškinti lyginant su italų kalba
gal ir naudinga tiems ,kurie mokosi italų kalbos.Jei šitas ponas galėjo tarybiniais
metais atvažiuoti į Sovietų Sąjungą,vadinasi jis buvo…Matyt,landus ponas.Išvertė tik du lietuviškus kūrinius.Savo “lekcijomis” sau pelnosi pinigėlius.Noriu žinoti
kiek jam buvo sumokėta už šitą pusvalandį?

Dzeikas       2020-01-11 10:39

Taip, lietuviu kalba lingvistiniu poziuriu labai idomi, archaiska ir NEpraktiska.
Cia kazkas bando didziuotis,kad lietuviu kalba maziausiai pakito nuo indoeuropieciu prokalbes ir islaike archaiskas gramatines formas. Taip.Tas tiesa.
Taciau klausimas : kiek tie archaiskumai padeda zmogui bendraut ir isryskinti tiesa, esamo pasaulio realijas?
Tai galiu pasakyt tik “suds kampe” ta lietuviu kalba kai reikia kalbeti apie praktinius dalykus ir buti preciziskam savo issireiskimams. Gal tulam lietuviui to preciziskumo nelabai ir reikia, nes savo kalboje mes megstame kalbeti dvi-(ir daugiau) prasmiskai. Kaip klasikiniai melagiai paliekame sau atsitraukimo kelia - ne tai turejau omenyj. Tokiam bendravimui lietuviu kalba patogi. O ta “modernioji”, “nyki ir pilka” anglu ar vokieciu tokios galimybes nepalieka. Pasakes pvz. “as negalejau” tu negalesi atsikalbineti, kad turejai omenyj “man neleido”, o ne “as fiziskai negalejau”.
O taip: lietuviu kalboje yra busimojo laiko dalyvis (darysia(n)s, begsia(n)s, eisia(n)s). Jokioj kitoj kalboj is man zinomu(rusu, anglu, vokieciu, prancuzu, lenku) jo nera.
Tik atsakykite man kokio ... man tas busimojo laiko dalyvis??? Kurioj situacijoje as ji galiu panaudoti??? Pagrindiniame sakinyj - net teoriskai sumodeliuot negaliu tokio sakinio,kad kazkokia prasme butu. Galima panaudot salutiniame sakinyj. Taciau sakykim teisineje praktikoje is jusu pareikalaus patikslinti sakini, nes busimojo laiko dalyvio naudojimas suteikia pernelyg miglota, nekonkrecia prasme.
T.y. lietuviu kalba be abejo idomi mokslininkams kalbotyrininkams ir tirinetojams. Taciau kaip bendravimo kalba SIUOLAIKINIO pasaulio reikalavimu ji neatatinka.
Kaip sake poetas Vladimiras Vysockis “reikalinga kaip pirtyj reples”

Ona       2020-01-11 7:43

Ačiū Profesoriui Jūs nuostabus šiltas žmogus.
Puiki paskaita.
Labai tiko prie šeštadieninio ryto espresso puodelio…


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.