Socialinė politika

Išskirtinis interviu su Vytautu Budniku: Iš laimingos valstybės niekas nebėga

Tiesos.lt siūlo   2017 m. sausio 20 d. 7:52

6     

    

Išskirtinis interviu su Vytautu Budniku: Iš laimingos valstybės niekas nebėga

Edita Siavris | vakarozinios.lt

Ar esate laimingas? Kiekvienas į šį klausimą atsakytume savaip, tačiau, remiantis rinkos tyrimų įmonės BALTMI atliktu Laimės indekso tyrimu, mūsų šalyje laimingais jaučiasi 54 proc. gyventojų – daugiausiai iš Baltijos sesių. Kur gyvena laimingiausi žmonės? Be abejo, saulėtojoje Fidžio saloje.


Kaip vertinti tokį lietuvių laimingumo lygį? – klausėme Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.

Pirmiausia tyrimus apskritai labai smarkiai diskredituoja rinkimų kampanija tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tai parodo, kad tyrimai tikrai neatspindi situacijos, jais manipuliuojama arba jie prarado savo objektyvumą. Dėl Laimės indekso abejonės yra vienareikšmiškos, iš laimingos valstybės niekas nebėga. 2015, 2016 metais emigracijos mastas dar labiau šoktelėjo. Kalbėti, kad žmonės jaučiasi laimingi, vargu ar galima.

Žinoma, galima kalbėti apie viltį, susijusią su nauju Seimu ir Vyriausybe, tas indeksas pradės bent stabilizuotis. Yra žmonių, kuriems labai gerai gyventi Lietuvoje, yra didelė grupė žmonių, kuriems sunku gyventi.

Žmonės tiki nauja valdžia, tai ir laimės padaugės?

Aš pats esu tikėjimo šalininkas. Pokyčiai, kurie dabar vyksta, nors ir puolami nauji išrinktieji, teikia vilčių. Matyti, kad naujos valdžios norai nesavanaudiški, o paremti tuo, kad visuomenei būtų gerai. Mūsų Tauta apskritai yra pakanti, to nereikia pamiršti; taigi žmonės, gavę viltį, tikrai tikės, kad kažkas valstybėje pagerės.

Nepamirškime, dabartinius išrinktuosius oponentai vadina populistais dėl biurokratinio aparato mažinimo, Seimo narių skaičiaus mažinimo idėjos ir pan. Ar permainos pačiame Seime, Vyriausybėje pridės žmonėms laimės?

Žodis „populistas“ – jau kaip štampas, šiuo žodžiu mojuojama bet kokia proga. Vis dėlto, jei žvelgtume į pačią esmę, jeigu politikai žada žmonėms ką nors gero, sako, kad spręs žmonių problemas, tebūnie tuos pažadus kažkas vadina populizmu. Politikai nori žmonėms patikti, tačiau argi tai blogai? Juk tam jie ir pašaukti, išrinkti, kad įtiktų visuomenei.

Jeigu programoje skelbiama, kad emigracija bus stabdoma, mažinamos valdymo išlaidos, ir matome, kad projektai teikiami, tai yra gerai. Mums reikia optimizmo, kad žmonės tikėtų, jog Lietuvoje geriau gyventi, mes negalime būti apimti depresijos. Bet koks teigiamas dalykas yra sveikintinas, jeigu jis paskatina bent vieną nesusikrauti lagamino. Kad ir avansu kalbėti, kad laimės indeksas auga, yra gerai, nes žmonėms reikia vilties.

Baltijos šalių nusiteikimas dėl šių metų ekonominės situacijos, palyginti su Globaliu ekonominių lūkesčių indeksu, yra pesimistiškesnis. Kodėl?

Lietuva ekonominiu požiūriu sparčiausiai iš visų Europos šalių vystosi, tačiau žmonės šio spartumo nejaučia, nors žino, kad ekonomika auga. Taigi žmogaus požiūris štai koks – „jaučiu neteisingumą“. Pagal gyventojų socialinę atskirtį Lietuva prilygsta Lotynų Amerikos šalims. Tokios didelės atskirties nėra kitose Europos valstybėse. Dėl to neteisingumo toks ir pesimizmas.

Kaip paaiškinti tai, jog Filipinuose, kur didelis skurdas, nusikalstamumas, narkotikų karteliai, turistų grobimas ir žudymas, žmonės pagal Laimės indeksą yra vieni laimingiausių pasaulyje?

Vargu ar laimę reikia vien skurdu matuoti, nes žmogų labiausiai smukdo teisingumo stoka. Jeigu piliečiai mato, kad valdžia gyvena vienais darbais, o žodžiai yra visai kitokie, visuomenę apima neviltis, ji nebetiki, jaučiasi nesaugi ir ieško saugumo kitur.

Jeigu nuolat akcentuosime, kad esame ašarų pakalnė, o lietuvių tauta nelaiminga, tai ar galime tikėtis, kad žmonės jausis laimingi? Kita vertus, jeigu teigsime, kad turime kuo didžiuotis, nes esame darbštūs, tas pasitikėjimas savimi augs, augs ir Laimės indeksas.

Apklausoje dalyvavo 66 541 įvairių šalių gyventojas. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu, kitose telefonu, internetu arba mišriais metodais. Apklausos buvo vykdomos 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Lietuvoje praeitų metų gruodžio mėnesį buvo apklausta 500 15-74 metų Lietuvos gyventojų.

Šaltinis: wingia.com

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wqwq       2017-11-14 2:51
s.m.       2017-01-20 20:38

nu netikiu ta tablyčia, nors tu ką. Suomijos, su jos kapitalistiniu “socializmu” žmonės daug nelaimingesni už LTSR-2 ir Latvijos žmones? Pasaka lengvatikiams.

tas milijonas       2017-01-20 12:48

sunaikino apie milijoną darbo vietų, atįėmė iš žmonių pragyvenimo šaltinį darbą - tai ir emigruoja gelbėdamiesi nuo bado ir mirties Lietuvoje

Dzeikas       2017-01-20 12:32

Kuom buvau sokiruotas atvykes i JAV 1997m., - jeigu manot, kad immigranta pasitiko isskestom rankom, manykit dar karta,“savo shudo kibira” suvalgo visi atvykeliai,- tuom kaip aukstai vertinamos paprastos zmogiskosios dorybes: zodzio laikymasis, darbstumas, pareigingumas, savigarba(ko gero galima tiketis is zmogaus kuris saves negerbia?).Elementaraus teisingumo karalyste, kaip savaime suprantamu desniu:
- Kapitalas vadovauja ir ima tiek pelna , tiek NUOSTUOLIUS savo saskaiton.
- Darbas dirba.Gauna atlyginima uz laika darbe ir JOKIU nuostuoliu neima.O jeigu yra pelnas virsyjes lukescius, tai protingas kapitalas apdovanoja tuos kurie labiausiai prisidejo.
Kvailas ir gobsas kapitalas (irgi desnis) JAV skesta ir ilgai rinkoj neuzsibuna.O protingo kapitalo darbas laikosi isikibes dantim ir nagais, net per sunkmeti.
Komentaro autorius turejo laimes dirbti tokiam kapitalui.Apie atlyginima net negalvoji, galvoji kaip cia ka geriau padaryti. Tai, kad pavyko suburt gera kolektyva ir buvo geras vadovavimas rode 3 is eiles inventorizacijos kai trukumas buvo toks mazas(nuo iprastu $10-20K iki varganu $200-300 per 4 menesiu cikla), kad bosas uz galvos griebesi ir liepe prirasyti nuostuoliu, kad isvengt korporacijos demesio. Tai reiske , kad nebuvo jokiu vagysciu(“nesa” ir JAV) ir darbuotuojai dirbo labai atydziai(metiniai pardavimai apie $14-18mln). Visi turejom savu problemu, bet darbe jautemes laimingi.
Lietuva: grizes ir pamates kaip vairuotuojas nestabdydamas sunkvezimio pietauja - pakraupau( tepaluotuom rankom, nes masina papigi ir ja vairuotuojui(!) reikia remontuoti, kad kapitalas pelna pasididintu nesamdydamas mechaniko. Kokia cia gali buti laime? Lietuvoj atkurt laime reiktu nuo paprasto veiksmo: ikist granatas subinen tiem, kas sukure tokia tvarka.Nuo teisingumo atstatymo reikia pradet.

Šioj apklausoj dalyvavo       2017-01-20 9:49

vien konservatoriai kuriems laimė atėjo jiems vadovaujant seime ir vyriausybėje. Praskolino lietuvą tai dabar dar praeis dešimtmečiai kol baigsis skolinti milijardai. Iš tų milijardų nesukurta nė viena darbo vieta

Apuokiukas       2017-01-20 9:24

Senas anekdotas: ateina anglė ir verkia: ,,Kokia aš nelaiminga, nusipirkau naują prabangų ,,Rols-Roisą”, maniau aš viena tokiu važinėsiu, šiandien žiūriu - kažkas važiuoja lygiai tokiu pačiu”. Ateina prancūzė ir verkia: ,,Kokia aš nelaiminga, nusipirkau naujus prabangius kailinius, maniau, aš viena tokius turėsiu, žiūriu šiandien jau kažkokia moteris su tokiais pat kailiniais”. Ateina rusė, apsirengusi vatinuku, su kerziniais batais, tempia ant pečių maišą ir sako: ,,Kokia aš laiminga. Šiandien nusipirkau 50 kg grikių ir dar be eilės…”
P.S. O kad didelę įtaką laimės suvokimui turi teisingumo buvimas - sutinku.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Nėštumo nutraukimas įtarus vaisiaus ligą ar neįgalumą prieštarauja Lenkijos Konstitucijai

Lietuvos vyskupų konferencijos informacinis pranešimas apie Popiežiaus išsakytas mintis filme „Francesco“

Vygantas Malinauskas. Bažnyčios mokymas nėra asmeninė Popiežiaus nuosavybė

Algimantas Rusteika. Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų

Justas Mundeikis. Magiškas švietimo finansavimas 2021 m. biudžete

Ramūnas Aušrotas. LRT iškraipė tekstą – popiežius Pranciškus pasakė: „Jie turi teisę būti šeimos dalimi“

Giedrė Barčkutė. Ar konservatoriams pavyks laimėti katalikų rinkėjų balsus?

Vytautas Radžvilas. Netikėjimo kaina: juk ir mes tai galėtume

Romas Lazutka. Nebus gerovės, kol vieni kitus laikysime kvailiais (apie 13 pensiją ir ne tik)

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.