Naujienos

Įspūdis: Irena Vasinauskaitė. Visada su Lietuva širdy

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 7 d. 0:34

7     

    

Įspūdis: Irena Vasinauskaitė. Visada su Lietuva širdy

Pakili Nepriklausomybės ištakų dvasia į Ariogaloje vykstantį tradicinį sąskrydį sukviesdavo šimtus tūkstančių tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos laisvės gynėjų bei jų šeimos narių. 1990-aisiais šis renginys vadinosi „Laisvės ugnis – ateities kartoms“, o jo svarbiausio šeimininko ir organizatoriaus Antano Vizbaro nuopelnas tarp sąskrydžio senbuvių iki šiol nepamirštamas. Tuomet ir finansavimas buvo mažesnis, ir talkininkų – „ne prūdai“, tačiau jautėsi tvirtesnė tautiškumu grindžiama bendrystė: mažne pusė dalyvių vilkėdavo autentiškais arba stilizuotais tautiniais rūbais, vyraudavo vienintelis papuošalas – Lietuvos auksu vadinamo gintaro sagės, karoliai, apyrankės. Tokios galybės lino drabužiais pasipuošusių elegantiškų moterų daugiau niekur ir neteko matyti. Be to, A.Vizbaro organizuotuose Ariogalos sąskrydžiuose negirdėjau pasisakant iš tribūnų nė vieno Tautos genocidą vykdžiusios partijos atstovo ar šios organizacijos politinės atmainos darinio nario. Jie tiesiog Ariogalą sąskrydžio metu aplenkdavo…

Galiu sau leisti tokį ekskursą į praeitį, nes iš 27-ių Ariogalos sąskrydžių nebuvau tik dviejuose. Ir tai dėl labai pateisinamų priežasčių. Kasmet jaučiu pareigą pirmąjį rugpjūčio šeštadienį nusileisti į Dubysos slėnį, tarsi atstovaučiau visiems giminės partizanams ar tremtiniams, kuriems nebuvo lemta tokiuose susibūrimuose dalyvauti, tačiau jų širdyse liepsnojusi tikėjimo Lietuvos laisve ugnis, ko gero, rusena ir manojoje.

Šiemetiniame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir Laivės kovotojų sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ dalyvavo apie 10 000 žmonių. Šv. Mišias aukojo arkivyskupai Sigitas Tamkevičius ir Lionginas Virbalas. Sąskrydžio aukurą, žygeivių iš Kauno, Prienų ir kt. Lietuvos vietų atneštą nuo Vytauto Didžiojo karo muziejuje degančios Amžinosios ugnies, uždegė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininkas Povilas Jakučionis. Kariuomenės Garbės kuopos nariai iššovė tris salves Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, visiems Lietuvos tremtiniams ir Laisvės kovotojams bei Tėvynei Lietuvai.

„Būtų gerai, kad tik tokius šaudymus ir girdėtume per amžius,“ – pusbalsiu atsiduso šalia manęs stovėjusi žilagalvė.
Ariogaloje susirinkusius savo atvykimu pagerbė ir žodį tarė Pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, vienas „Misijos Sibiras“ fundatorių ambasadorius Vygaudas Ušackas, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius ir kt. Sveikinimą atsiuntė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šį kartą savo netikėtu atvykimu nenutraukusi jungtinio tremtinių choro dainos.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas pristatė sąskrydžio rezoliucijas dėl politinės padėties šalyje, dėl istorinės atminties išsaugojimo ir įamžinimo. Savanorių kūrėjų organizacijos vadas Antanas Kliunka kreipėsi į susirinkusius informuodamas, kad Kryžkalnyje kuriamam Lietuvos partizanų žygdarbių įamžinimui būtinas susitelkimas. Lietuvos Laisvės kovotojai atidavė gyvybes už mūsų šiandieną, vadinasi, mūsų pareiga – įamžinti jų žygius prisidedant ir asmeninėmis lėšomis. „Atiduok, ką privalai“, – partizanų šūkis aktualus ir šiandien, svarbiausia, kad pareigos jausmo neištiktų atrofija.

Susirinkusiems koncertavo Liudas Mikalauskas, bardai Valerijus Šerelis ir Ernestas Kuckailis, ansamblis „Ainiai“, nepailstantis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius bei šventės vedančiųjų gana originaliai pristatytas „dainininkas, Seimo narys, gražiausias Lietuvos vyras – Vytautas Juozapaitis“.

„Darbas sekcijose“, taip būtų galima pavadinti susitikimus atskirose edukacinėse erdvėse: diskusijų palapinėje veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“, vyko knygų pristatymai bei prekyba jomis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis duetu skaitė paskaitą „Iššūkiai nacionaliniam saugumui“ ir emocingai diskutavo su klausytojais. Po jos visi norintieji galėjo pasižiūrėti režisieriaus Donato Ulvydo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Tik lauke vykusio koncerto fone kino žiūrovai pasigedo stipresnio garso kino palapinėje.

Be to, partizaninių kovų rekonstruktorių klubas „Partizanas“ kartu su jaunaisiais šauliais eksponavo naujai įrengtą partizanų slėptuvę. Vyko diskusijos apie partizanų kovas, jų siekius, buvo galima susipažinti su Laisvės kovotojų priimtais dokumentais. Žodžiu, veikė savotiška ekspozicija – istorinė partizaninio karo rekonstrukcija.

Ariogalos sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ organizacinė dalis buvo beveik be priekaištų. Namine kaimiška duona, gira bei koše visus vaišino Raseinių savivaldybės vadovai – meras A.Gricius ir administracijos direktorius R.Ačas. Puikiai dirbo Raseinių policija bei jos rėmėjai. Nemaža ir patogi erdvė buvo skirta verslo žmonėms. Renginiui pasibaigus, garbaus amžiaus dalyvius į gana statų kalną vežė vienas paskui kitą zujantys mikroautobusiukai. Tai, beje, buvo puiki paskata kitais metais į sąskrydį atvykti ir tiems, kurių judėjimą riboja metų našta.

Minusus pastebėjau tik DU. Abu – esminiai. Jaunimo bei vidutinio amžiaus žmonių atvyko mažiau nei ankstesniais metais ir meistriškai buvo pažeidinėjamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimas, draudžiantis tokiuose susibūrimuose prekiauti svaigalais. Keli šiauliečiai gyrėsi alaus skardinių gana nepigiai nusipirkę, kaip sovietmečiu, „iš po prekystalio“. Reikėjo tik garsiai padejuoti, ko sąskrydyje trūksta…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ela       2017-08-10 14:52

Nuosekliai ir objektyviai parašyta.

Antanas       2017-08-9 11:28

....ko sąskrydyje trūksta?  Tikros meilės Lietuvai. Manau kad šitą meilę jau užgožia sponsorių ir politikų reklama. Ar ne iš šios tribūnos vis šaukė būsimi prezidentai, kad va čia tai Lietuva? O kur dar ta Lietuva, kad politinių  tremtinių ir kalinių  vaikai emigruoja iš tos Lietuvos už kurią jie aukojo gyvybes. Taip, etnokultūra tapatinami   renginiai ( koncertai bažnyčiose,  atlaidai ir sakrališki dalykai- kultūrine veikla ir t.t.) kur dar susirenka piliečiai, tampa didele reklama, bet manau kad jau ne meile Lietuvai kai skaičiuojami pinigai. Jau daugelis disidentų  kunigų nevyksta į šį politikų organizuojamą sąskrydį

tukas.       2017-08-7 22:38

kažin apie ką melavo rezistentas nr 1 ?

to ruta       2017-08-7 15:31

Jūs gal stipriai apsirūkiusi arba net be pradinio išsilavinimo. Negali valstybė būt be vadovo ir pasirašinėt tarptautinių sutarčių. Nori panaikinti valstybę, ane? Landsbergis pasirašė pačias svarbiausias, egzistencines sutartis ir norėtum jas atšaukti, ane? Nori grįžt Rusijon, ane?

ruta       2017-08-7 9:32

Konstitucinis Teismas yra konstataves , jog 1990 m. kovo 11 d. atkurus nepriklausoma valstybe ir priemus Laikinaji Pagrindini istatyma , VALSTYBES VADOVO institutas jame nebuvo nustatytas . Toks institutas atsirado TIK 1992 m. priimtoje konstitucijoje ..Stai del tokiu landsbergiu i nevaziuojame daugiau i Tremtiniu saskrydi , nes jos tapo farsu su komunistines sistemos liekanu pasirodimais .

Aha,       2017-08-7 9:28

visada su nunykstančia Lietuva širdy. Anksčiau buvo sodybų tuštėjimo metas, o dabar sodybų nunykimo metas kartu su tauta. Gal laikas sustoti ir pradėti galvoti, pradėti stabdyti tautos nunykimą ir nebežaisti su likimu, neberemti kolchozų milijardierių ir oligarchijos dvaro zampolitų? Nebeklausyti dezistų dezi propagandos per TV, radiją, spaudą ir nebesiremti samdomais intiko troliais?

A.Svarinskas aplenkdavo...       2017-08-7 7:33

kai stribai iš konservatorių nutraukė A.Svarinsko kalbą, suprato monsinjoras, kas tie per “patriotai” diktuoja tą Ariogalos suvažiavimą...


Rekomenduojame

Garliavos šturmo šeštosios metinės: reportažas iš gegužės 17-osios piliečių akcijos „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Piliečiai nesitraukia: toliau teiraujasi apie valstybės paslaptimi paversto vaiko likimą

Pasirodo, Vyriausybė laukia mūsų pasiūlymų opiausioms šalies problemoms spręsti

„Alternatyva Švedijai“ elgetautojus ragina įsikurti Siodermalmėje – kartu su tais, kurie elgetavimui pritaria

Donaldas Trumpas ragina Angelą Merkel atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija

Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

Vytautas Matulevičius JAV institucijoms dėl N. Venckienės: apginkite ją nuo nepagrįsto persekiojimo

Žino, ką kalba. Gintautas Babravičius: Reikia versijos, kad nors kažkiek geriau atrodytum

Politinė Garliavos šturmo liudytojų byla: galutinį žodį tars Aukščiausiasis teismas?

Gegužės 18 dieną junkis į piketų bangą UŽ MEDŽIUS, išsakyk savo pilietinę poziciją – GYVO ŽALIO ar BETONO?

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.