Emigracija, imigracija, demografija

Išnagrinėjo „detektyvą“, dėl kurio kunkuliuoja Europa: pasekmės gali būti rimtesnės nei 2015-ųjų krizė

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gruodžio 1 d. 16:41

2     

    

Išnagrinėjo „detektyvą“, dėl kurio kunkuliuoja Europa: pasekmės gali būti rimtesnės nei 2015-ųjų krizė

Eglė Gatelytė | delfi.lt

Europos diskusijų greitpuodyje kunkuliuoja suvėlinti debatai dėl JT globalios migracijos pakto. Juos sukėlė ne „kurstytojai iš dešinės“, o pats dokumento tekstas – vidinės jo prieštaros, pagražinimai, tylomis apeitos problemos. Kaip galėjo gimti tarptautinis dokumentas su tokiais akivaizdžiais trūkumais? Kokie idėjiniai impulsai, politiniai ryšiai ir svertai jį veikė?

Ieškoti atsakymo į šiuos klausimus leidosi du Vokietijos medijų profesionalai: Stefanas Austas, buvęs ilgametis žurnalo „Der Spiegel“ vyriausias redaktorius, o dabar – dienraščio „Die Welt“ leidėjas, ir Helmaras Büchelis, tarptautinėmis premijomis apdovanotas tiriantysis žurnalistas.

Jie nuodugniai išstudijavo 32 pakto puslapius, kitus su paktu susijusius JT organizacijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumentus bei protokolus. Dviejų savaičių tyrimų rezultatą paskelbė „Die Welt“. Išsamus straipsnis pavadinimu „Migracijos paktas – kvietimas visiems?“ sulaukė milžiniško skaitytojų dėmesio.

Autorių pateikta pakto interpretacija esmingai skiriasi nuo tos, kurią kartoja jo šalininkai.
Pakto pasekmės, autorių įsitikinimu, galinčios būti kur kas rimtesnės nei Angelos Merkel sprendimas 2015-2016 metais neuždaryti Vokietijos sienų pabėgėliams ir migrantams.

Žurnalisto Gaboro Steingarto paklaustas, ar nesibijo būti apkaltintas baimės skleidimu, „Die Welt“ leidėjas atsakė: „Baisus dalykas, kad kiekvienas, išdrįsęs paktą kritikuoti, priskiriamas tam tikrai stovyklai. Dėl to daugelis žmonių paprasčiausiai nebedrįsta viešai išsakyti kritikos. Aš pats, remdamasis savo ilgamete patirtimi, nesileidžiu įstumiamas į bendrą katilą (su dešiniaisiais populistais – red.). Tačiau ta baimė neturėtų mūsų versti palaiminti viską, ką kokie nors aukšti tarnautojai iš užsienio reikalų ministerijos išsiderėjo. Man visa tai, kas dabar vyksta, atrodo labai problemiška. Būtina įsigilinti į tekstą ir matyti faktus, užuot pūtus miglą į akis.“

Autoriai ir mėgina miglas prasklaidyti.

Paktą „kalė“ ir Vokietijos vyriausybės idėjų kalvė

Natūralu, kad nuo 2015 metų rudens užsitęsusi pabėgėlių krizė skatino Europos Sąjungos ir ypač Vokietijos vadovus ieškoti tarptautinių sprendimų.

Straipsnio autoriai be kita ko aptaria labai tiesioginius ryšius, besidriekiančius tarp Vokietijos kanceliarijos ir JT organizacijos. Nuo 2017 metų sausio nuolatiniu Vokietijos atstovu prie JT tapo Christophas Heusgenas, buvęs ilgametis kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio reikalų bei saugumo klausimais.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumente „Bėgimas ir migracija“ pabrėžiamas šalies vaidmuo, tarptautiniu mastu sprendžiant migracijos problemą.

„Remdamasi 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Niujoroko deklaracija, Vokietijos vyriausybė politiškai, turinio prasme, personalu ir finansiškai skatino JT globalios migracijos pakto (Global Compact on Migration, GCM) bei JT globalaus pabėgėlių pakto (Global Compact on Refugees, GCR) rengimą“, – cituoja S. Austas ir H. Büchelis iš oficialaus 2018 m. rugpjūčio mėnesiu datuojamo Vokietijos užsienio reiklų ministerijos rašto.

„Prie abiejų paktų formavimo Vokietija aktyviai prisidėjo teksto pasiūlymais“, – rašoma dokumente.

Kaip pavyzdį autoriai nurodo Vokietijos Mokslo bei politikos fondo, laikomo Vokietijos vyriausybės idėjų kalve ir finansuojamo iš kanceliarijos biudžeto, pataisas.

2018 m. balandį fondo bendradarbiai Steffenas Angenendtas ir Nadine Biehler įvertino JT migracijos pakto apmatus kaip „gerą, tačiau nepakankamą žingsnį“. „Visame pasaulyje pabėgėlių ir migrantų skaičius auga, o abi grupės vis labiau susimaišo,“ – rašo jie.

Susidūrusios su tokia „sumišusia migracija“, daugelis vyriausybių nebesugeba ar nenori vykdyti savo įsipareigojimų pabėgėliams. „Vis dažniau linkstama atsiriboti, daryti nacionalinius vienašalius sprendimus, o todėl mažėja pasaulinė pabėgėlių apsauga“, – konstatuoja S. Angenendtas ir N. Biehler.

JT paktas – nelyginant stebuklinga Aladino lempa

Matyt, į šią Vokietijos Mokslo ir politikos fondo kritiką buvo atsižvelgta, nes dabartiniame pakto tekste ekonominiai migrantai praktiškai prilyginti politinio prieglobsčio ieškotojams bei karo pabėgėliams.

Nelyginant „stebuklingos Aladino lempos burtais, nelegalūs imigrantai virsta legaliais, turinčiais neribotą prieigą prie gerovės valstybės (socialinės valstybės) paramos. Pinigų trauka neišvengiamai padidins migrantų skaičių ir neigiamai atsilieps socialinės valstybės stabilumui“, – prognozuoja autoriai.

„2015 metų „Refugees Welcome“ formulę JT migracijos paktas įlieja į 32 puslapių dokumentą, dėl kurio pusantrų metų derėtasi, viešuomenei to beveik nepastebint, – rašo S. Austas ir H. Büchelis. – Pagal paktą iš principo kiekvienas žmogus pasaulyje yra potencialus migrantas (...). Tai – precedento neturinti neribotos imigracijos programa, kvietimas visiems.“

Tiesa, vyriausybė nuolat kartoja, jog paktas niekam neįpareigoja. Tačiau tai kertasi su vyriausybės dokumento „Bėgimas ir migracija“ įrašu: „Abu paktai yra teisiškai neprivalomi, bet politiškai įpareigojantys“. Įpareigojantys ir kitas valstybes. Vokietijos vyriausybė vaizduojasi, jog tos plačios teisės, kuriomis šalyje jau dabar naudojasi migrantai, turi tapti pasauline norma, tuomet sumažėsiąs spaudimas ir Vokietijai, – pastebi S. Austas ir H. Büchelis.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Naša Kvaiša       2018-12-1 21:10

Mes jau paėmėm avansą už pasirašymą. Pasidalijome.
Likusius gausime po pasirašymo.
Kas pasakė, jog pinigai nekvepia?
Kvepia, dar ir kaip!
Svaiginantis milijonų aromatas.
Jam atsispirti neįmanoma.
Už tiek ir jūs parsiduotumėt:)

Phantasm       2018-12-1 20:43

Euro komunistams visai protas pasimaišė. Mėlyna bačka su komjaunuoliu Linkevičium, žinoma pasirašys.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.