Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Socialinė politika, Ekonominė politika

Iš Tiesos.lt skaitytojų pašto: Edmundas Paškauskas. Apie pandemijas, socialinį liftą ir savaime besidiferencijuojančias bazines pajamas

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 10 d. 8:34

19     

    

Iš Tiesos.lt skaitytojų pašto: Edmundas Paškauskas. Apie pandemijas, socialinį liftą ir savaime besidiferencijuojančias bazines pajamas

Popandeminiu metu gali rastis suvaržymų keliauti po pasaulį, tačiau būtent tokia situacija galėtų tapti ir papildoma paskata vykdyti ir toli siekiančias reformas.

Kaip tokios reformos galėtų atrodyti konkrečiai?

Sakykim, popandeminiu metu vienam asmeniui bus galima keliauti atostogauti į kitas šalis tik kartą metuose, t.y. kiekvienas asmuo turės vienkartinę metinę (kelioninę) kvotą atostoginei kelionei. Tačiau tas, kuris norėtų keliauti daugiau, galėtų tai daryti ir dažniau – tokią galimybę jis turėtų išsipirkti iš to, kuris neišgali/nekeliauja nė karto metuose – kiekvienas galėtų parduoti savo kvotą jos norinčiam. Ir taip kiekvienais metais.

Kitas pavyzdys. Sakykim, kas nors nori labai galingo automobilio – teišsiperka papildomą galią iš to, kas važinėja labai pigiu ir silpnu automobiliu. Tai būtų taršaus automobilio kvota.

Juk dabar pasaulyje vyksta didelė pasaulinė  prekyba įvairiais taršos leidimais. Tai kodėl to neperkelti į kokias 12 kvotų ir tik į tarpasmeninę žmonių erdvę?

12 kvotų siūloma tam, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę kas mėnesį parduoti vidutiniškai po vieną asmeninę kvotą.

Gal tokios kvotos galėtų turėti fiksuotą minimalią kainą ir t.t., ir pan.?

Aišku viena – pajamos už parduotas 12 kvotų būtų tarsi mėnesinės bazinės pajamos, gaunamos visus metus.

Iš esmės tokia sistema būtų bazinių pajamų alternatyva tokiai bazinių pajamų sistemai, kai lėšas šiam tikslui surenka valstybė per savo mokesčių sistemą. Tik alternatyvioji bazinių pajamų sistema leistų paskirstyti lėšas be valstybinio, centralizuoto lėšų surinkimo ir centralizuoto jų perskirstymo.

Taigi, kokie yra galimi alternatyviosios sistemos pranašumai (ir minusai) prieš įprastąją, valstybinę bazinių pajamų idėją?

Sakyčiau, pagrindinis alternatyviųjų bazinių pajamų idėjos privalumas būtų savaime besidiferencijuojančios bazinės pajamos mažinant bendrąjį pajamų skirtumą šalies mastu. Tam tikra prasme tai būtų savotiškas socialinis liftas – skurdesnieji visuomenės sluoksniai galėtų nors kiek pagerinti savo padėtį. Turtingesnieji šias kvotas pirktų iš skurdesnių (juk ne atvirkščiai?) ir taip teiktų savaime persiskirstantičią  paramą labiau skurstantiems.
Tai būtų ir savotiškas prabangos mokestis, surenkamas ir paskirstomas be valstybinės mokesčių sistemos, kuri yra kažkiek nerangi, be to, eikvoja resursus ir savo funkcionavimui palaikyti ir t.t.

Kita vertus, tokia sistema atliktų ir labai svarbią visuomeninę funkciją – visiems užtikrintų vienodas startines galimybes. Juk tikrovėje vieni asmenys gali sau leisti, pavyzdžiui, keliauti ištisus metus, o kiti negali sau to leisti nė karto metuose. Ir nors kvotų situacija tokios padėties nepakeistų, bet sudarytų galimybę gauti nors kokią kompensaciją dėl tokių nelygių galimybių.

Žinoma, tokioje technologinėje idėjoje dar yra daugybė įvairiausių niuansų. Bet šiuo tekstu siekiama tik pristatyti pačius bendriausius tokios idėjos bruožus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

autorius       2020-05-13 8:38

++Vartojimo ekonomika     2020-05-11 7:50 netvari. Kas galėtų ją amortizuoti nelaimių atveju?Kokie saugikliai?Saiko ekonomika,atrama į žemę?++
.
Kvėpavimas irgi yra vartojimas.
Jis netvarus? Čia jau kaip pažiūrėsi.
.
Sakykim, (dabartinis) perteklinis vartojimas netvarus. Bet argi tai bėda, kad jis netvarus?
Na, nudus perteklinis vartojimas – liks saikingo vartojimo ekonomika. Sakyčiau, reiktų tuo tik džiaugtis.

O kur tolerancija?       2020-05-12 10:53

Tokie protingi komentatoriai,kur Jūsų demokratiškas ir šiuolaikiškas požiūris? Ar jau uždrausta viešai pareikšti nuomonę?Net ir abejotinas pareiškimas gali būti išgirstas?Vietoj to,kad PATS teiktum pasiūlymą,demonstruoti *išprusimą*ir patyčias yra kas?Kiek apsimetėlių:kokie mes laisvi piliečiai,kokie visi protingi ir gražūs!
P.s.Švedijoj baudos už vairavimo klaidas dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų.Kaip ir mokesčiai už kai kurias paslaugas.

abr, abr, abr.... abyrvalg. .. glavryba       2020-05-11 23:56

Tikras sovietinis padarėlis ilgisi talonų.
Galima tokiam persodinti širdį ar net smegenis, bet Šarikas žmogumi netampa.

Dievo ir velnio kvotos       2020-05-11 9:16

Dievulis už gerus darbus duoda ramios švarios sąžinės kvotą ir kelią į dangų.
nelabasis už blogus darbus duoda kvotas:
- daug pinigų
- daug turtų
- daug valdžios
- galimybė prievartauti vaikus
- galimybė žudyti (KGB)
- pragare vietą smalos katile.

saikas       2020-05-11 9:15

turiu liūdnų žinių: gerai (pagal dabartinį vartotojišką supratimą) visi negyvens, o mažėjant gamtiniams ištekliams praraja tarp naujųjų laikų karalių midų ir likusiųjų tik didės, kad pasiekt vartojimo valhalą reikalinga antra, o gal ir trečia tokia pati planeta.

autoriui       2020-05-11 9:14

Tai laiskas tipo liaudis pageidauja? Gal ne laisvais pagrindais? Ar portalas virsta gulago ruporu?

stasys        2020-05-11 8:56

Primena privatizacijos modelį po sovietinėje Respublikoje . Tada žmonės irgi gavo teisę (dalį)  į bendrą turtą, deja patenkintu liko tik vienetai . Kai nieko nesukuri neturi ir ka dalinti , visa kas pripusta orų turi tik simboline vertę ir yra skirta perskirstyti orą žmogaus laisvių sąskaita . Ši karta autorius nutarė „laisvės sąskaita“ sukurti ir gėrį , kaip ir sovietai,  tam paaukojus dalį tos visuomenės teisės į demokratija .

autorius       2020-05-11 8:37

++ money money     2020-05-10 10:41 Dar galima būtų įvesti išsiperkamas kvotas prievartauti, vogti, vairuoti išgėrus… ++

Net pats nesupratote kaip gerai parašėte.

Atsipeikėkit, juk jau senai yra tos kvotos. Pvz. prievartauji - gauni cypės kvotą ir t.t. ir pan.,  bauda už greičio viršijimą, mokesčiai ir t.t. irgi yra tos pačios kvotos. T.y. visas surenkamas BVP, iš esmės, yra tikrų tikriausia kvotų megasistema. Tik tame daugiau yra individo ir valstybės santykio.

Pvz. net beprasmių komentarų rašytojai rodo, kad jie tai daro ne laisvais pagrindais, bet už tai moka beprasmiškai praleistų valandų,  dienų, metų, ar gyvenimų kvotomis.
Net visos šalies mastu, jos bendruomenė turi kvotą piliečių skaičiui, kurie savo dienas, gyvenimus beprasmiškai leidžia vėjais.

Idomios       2020-05-11 8:29

mintys pamastymui.Rinkos ekonomika su savo issigimelisku gobsumu save diskreditavo galutinai.Jau net ir Kubilius nesako, kad “rinka viska sureguliuos”.Sureguliavo taip, kad dydzioji mazuma tarpsta ir springsta gerbuvyje, o dydzioji dauguma kapeikytes skaiciuoja.Taip kad autoriaus mintys gal kai kam ir juokigai atrodo, bet pagrindo turi.

Vartojimo ekonomika       2020-05-11 7:50

netvari.Kas galėtų ją amortizuoti nelaimių atveju?Kokie saugikliai?Saiko ekonomika,atrama į žemę?

Al.       2020-05-11 0:10

Taip, kvotos turi būti visuotinės. Elektroninėse kortelėse ar čipuose būtų įrašyta kiek kam jų dar liko. Ir įeinant į krautuvę, lėktuvą, bažnyčią ar miesto sodą būtų galima matyti ar žmogus turi tam teisę. Mūsų universitetai galėtų pradėti rengti kvotų supirkėjus. Žinoma, atsirastų ir kvotų birža. Panorama praneštų kiek žmonių per šią dieną išeikvojo savo kvotą gyventi. Tai tur būt ir būtų ta godotina gerovės valstybė.

tiek       2020-05-10 21:43

nepatenkintųjų pasipiktinimas atskiestas patyčiomis. Tai tik įrodo ,kad siūlomoms priemonėms reali paklausa būtų .

Arvydas       2020-05-10 20:15

Visai smagus sekmadienio pramanas. Man patinka žmonės, turintys humoro jausmą.

Zose       2020-05-10 18:33

Kas bus kai diedas savo kvota parduos kaimynui?

kvota orui - išperkama       2020-05-10 15:11

kas neišpirks kvotos orui - tam kilpa ant kaklo ir po truputi smaugs - kol sumokės arba nebegalės naudoti oro,
VOT !!!
——
(apie tai svajojo Leninas su Stalinu - bet neišdrįso, džiugu, kad Lietuvos nusipelnę gyventi geriau tą įgyvendins !!)
——
(pagyrimas tiesos.lt - pateisino bolševikų PRAVDA)

Zosė       2020-05-10 13:47

Basta, nuo šiandien vakaro įvedu savo diedui kvotą.
Norės dažniau- tegul sumoka.

1917       2020-05-10 11:49

Kvotas seksui ir atvirksciai!

money money       2020-05-10 10:41

Dar galima būtų įvesti išsiperkamas kvotas prievartauti, vogti, vairuoti išgėrus. Derėtų legalizuoti galimybę parduoti / pirkti rinkėjų balsus ir t.t.
Po to galėtų įsikurti kvotų bankai, galima būtų įkeistmsavo kvotas hipotekose, skolintis kvotas išsimokėtinai.
Turi pinigų- daryk ką nori.
Tiesiog liberastinio orwelizmo svajonė.

habilitās       2020-05-10 10:26

Puiki marksistinės-lenininės filosofijos (demagogijos) idėja, kuria tobulai įsisavino Rusijos bolševikai – atimti iš to, kuris turi ir atiduoti tam, nežinau kam, paprasčiau tariant – rekvizuoti. Kaip sekėsi ir kuo baigėsi toks gėrybių perskirstymas, dar nepamiršome.
Pirma. Norint prekiauti kvotomis, reikia įvesti suvaržymus ir apribojimus, demokratijos sąlygomis tam reikia labai rimtų priežasčių.
Antra. Bet kokia prekyba gali būti vykdoma, tik esant įstatymu patvirtintam reglamentui, taigi, didesnis ar mažesnis valstybės kišimasis, neišvengiamas, o tai reiškia vienokią ar kitokią korupcija.
Trečia. Tiesioginės prekybos tarp kvotų turėtojo ir jų norinčių įsigyti nebus arba ji bus labai menka, atsiras tarpininkai, kurie pasiims didžiąją pelno dalį, panašiai kaip su Vagnoriaus vaučeriais nekilnojamam turtui įsigyti.
Pabaigai. Prekyba teršalų leidimuose esančiais emisijų kiekiais (burbulais) sugalvojo Kalifornijoje įsikūrę bolševikų palikuonys. Įpiršti pavyko vien tik todėl, kad yra pramonės įmonių, kurių neuždarysi, o investuoti į naujus valymo įrenginius daug brangiau, nei pirkti taršos leidimus, bet oras švaresnis nuo to netapo. Tie, kurie po užsienį nevažinėja, turtingesni netaptų, o pasipelniusių iš tarpininkavimo būtų. Ir nemažai.


Rekomenduojame

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.