Demokratija ir valdymas, Liustracija ir desovietizacija, Žiniasklaida, Europa

Iš Roko Tracevskio apžvalgų: politinės batalijos dėl teismų reformos Lenkijos žiniasklaidoje

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 18 d. 17:01

3     

    

Iš Roko Tracevskio apžvalgų: politinės batalijos dėl teismų reformos Lenkijos žiniasklaidoje

Dalijamės didžiosios Lietuvos žiniasklaidos nutylėtomis žiniomis iš Lenkijos, parengtomis pagal Roko Tracevskio lenkų spaudos apžvalgas, šiomis dienomis paskelbtas Vidmanto Valiušaičio veidaknygės paskyroje.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Błaszczakas, liepos 7 d. kalbėdamas Lenkijos valstybiniame radijuje „Polskie Radio 24“, be kitų temų, aptarė ir JAV prezidento D.Trumpo apsilankymą Varšuvoje. Palyginęs šį vizitą su Didžiojo 20 (G-20) susitikimu Hamburge, kuriame anarchistai ir kiti kairuoliai-antiglobalistai kėlė riaušes, ministras ironiškai pastebėjo:

De facto jau turime dviejų greičių Europą. Tas greitis buvo parodytas Lenkijoje, svetingoje ir saugioje šalyje, kurioje JAV prezidentas buvo sutiktas labai širdingai. O Hamburgas, kur vyksta neramumai, dega automobiliai, yra antrojo greičio Europa“ (visas garso įrašas – ČIA).

* * *

Liepos 9 d. nepriklausomas dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas svarsto galimybę įkurti savo politinę partiją, kuri 2019 m. galėtų varžytis su dabar Lenkijos Seimą, Senatą, prezidentūrą ir vyriausybę kontroliuojančia PiS partija.
„Rzeczpospolita“ rašo, kad net ir didžiausioje opozicinėje „Platforma Obywatelska“ (PO) partijoje, ir jos aplinkoje vis dažniau girdimos nuomonės, jog „PO, esant dabartinei jos vadovybei, neturi jau nei energijos, nei idėjų realiai pakovoti už valdžią“. Be to, straipsnyje tvirtinama, kad daugelis PO narių, nepriklausančių PO mainstreamui, mano, jog nauja G. Schetynos idėja priiminėti pabėgėlius PO valdomose savivaldybėse tų savivaldybių lygiu, apeinant pabėgėlių perkėlimo atžvilgiu kategoriškai neigiamai nusiteikusią nacionalinę Lenkijos valdžią, pakenks PO partijai artėjančiuose 2018 metų savivaldybių rinkimuose, ir tai dar labiau sustiprins nuomonę dėl naujos partijos kūrimo būtinybės. Straipsnyje atkreiptas dėmesys ir į D. Tusko žodžius po Donaldo Trumpo vizito Varšuvoje: „Lenkijos vyriausybė yra stipri po šio vizito“, o opozicija „šiek tiek pasimetė nežinodama, kaip traktuoti Donaldo Trumpo vizitą.“

„Tai aiškus ženklas, kad Tuskas atsitraukia nuo „Platformos“. Gali net PiS [partiją] pagirti, kad atitoltų“, – teigė neįvardytas PO narys laikraščiui „Rzeczpospolita“.

Per pastaruosius pusantrų metų PO partijos reitingas buvo stabiliai antras po PiS partijos (nors retais momentais bendra visų opozicinių partijų reitingų suma ir pranokdavo PiS partijos reitingą). „Donaldas [Tuskas] turi talentą mobilizuoti elektoratą, bet tas įrankis, kuriuo buvo PO, tapo neveiksmingas. 20 procentų neduos mums šansų ką nors pasiekti. Reikia kurti ką nors naujo“, – „Rzeczpospolita“ laikraščiui teigė „buvęs Ewos Kopacz vyriausybės ministras“. Pasak „Rzeczpospolita“, „Donaldo Tusko charizmai“ G. Schetyna gali priešpastatyti tik savo organizacinius gebėjimus.

 

* * *

Liepos 11–12 dienomis amerikiečių bendrovės „Scripps Networks Interactive“ valdomų TVN ir TVN24 televizijų (jos simpatizuoja dabartinei Lenkijos opozicijai) užsakymu sociologinių tyrimo tarnybos „KANTAR Millward Brown SA“ atlikta apklausa parodė, kad jei Lenkijos prezidento rinkimai vyktų šiuo metu, už dabartinį prezidentą Andrzejų Dudą balsuotų 52 proc. lenkų, už D. Tuską – 44 proc., o 4 proc. nepasirinktų nė vieno iš šių dviejų kandidatų.

Lenkijos prezidento rinkimai vyks 2020 m., o parlamento – 2019 m.

 

* * *

Liepos 12–14 dienomis Lenkijos Senatas ir Seimas iš esmės pajungė Lenkijos teismų sistemą politinei šalies valdžiai, t. y. dabartinei PiS stovyklai (PiS partijai ir su ja parlamento rinkimuose bendrame sąraše dalyvavusioms mažytėms dešiniosioms partijoms): konstitucinio organo, vadinamo Krašto teismų taryba, sudarytos iš 25 narių, narių daugumą skirs PiS dominuojamas Seimas (iki šiol daugumą tarybos rinkdavo teisėjų bendruomenė); Lenkijos politinė valdžia skirs ir daugumą Aukščiausiojo Teismo narių.

Įsigaliojus naujiems įstatymams Aukščiausiojo Teismo nariai automatiškai netenka savo pareigų, bet teisingumo ministras (jis kartu yra ir generalinis prokuroras) Zbigniewas Ziobro spręs, kurie teisėjai turi pasilikti Aukščiausiame Teisme, o kurie turi nebedirbti šiame teisme. Šiuos pertvarkymus Lenkijos opozicija ir ją remianti spauda pavadino „valstybės perversmu“, „demokratijos pabaiga“ ir „diktatūros pradžia“  (žr. newsweek.com ir politico.eu straipsnius bei TVP1 „Žinių“ 2017-07-15 reportažą nuo 1:22 iki 10:10).

Straipsniuose teigiama, neva ši valstybės pertvarka buvo organizuota kaip karinė operacija: kad negalėtų sureaguoti opozicija ir žiniasklaida, įstatymų projektai buvo netikėtai paskelbti Teisingumo ministerijos tinklalapyje naktį, o parlamente pristatyti niekam nežinomo advokato. Jarosławas Kaczyńskis, spaudos konferencijoje pareiškęs, kad teismai buvo nereformuoti nuo komunistų laikų, pareiškė, jog senąją tvarką remia „valstybės išdavikai“, planavę ir tebeplanuojantys Lenkijoje įvykdyti valstybės perversmą su „gatvės ir užsienio“ pagalba. Be to, žiniasklaidos teigimu, jis tvirtinęs, kad šiais veikėjais turėtų susidomėti ir teisingumo organai: tokio susidomėjimo galima pasekmė – ateity tokia veikla galėtų atimti teisę tokiems opozicijos veikėjams dalyvauti politinėje veikloje.

 

* * *

Liepos 15–17 dienomis prie Lenkijos parlamento ir prezidentūros vyko opozicijos remiamos demonstracijos prieš PiS sprendimus dėl teismų pertvarkos. „Aukščiausiasis teismas tapo teismu prie teisingumo ministro“, – Aukščiausiojo teismo pirmininkė Małgorzata Gersdorf pareiškė spaudos konferencijoje.

Europos Komisijos atstovas spaudai pareiškė, kad EK stebi situaciją Lenkijoje, tačiau naujos teisės pažeidimo procedūros neketinama pradėti, nes ji jau pradėta.

Lenkijos opoziciją remiančio savaitraščio „Newsweek“ tinklalapio nuomone, PiS politinės stovyklos suorganizuota teismų pertvarka veda Lenkiją iš ES – kadangi minkštosios ES priemonės prieš Lenkiją neveikia, Europos Sąjungai esą teks imtis griežtesnių.

Lenkijos „Newsweek“ ir kita Lenkijos žiniasklaida taip pat rašė, kad PiS partija ruošia įstatymą, uždėsiantį finansinį apynasrį nevyriausybinėms organizacijoms – neva speciali PiS kontroliuojama agentūra spręs, kurie nevyriausybininkai yra verti finansinės paramos (žr. ČIA ir ČIA).

Liepos 16 d. į mitingą, vykusį prie Lenkijos parlamento (žr. liepos 16 d. TVP1 „Žinias“ nuo 3:55 iki 13:45), pasak TVP1, susirinko apie 4 000 žmonių. Dalyvavo PO partijos lyderis G. Schetyna, „Nowoczesna“ partijos lyderis R. Petru ir kiti opozicinių partijų bei nevyriausybinių organizacijų vadovai. Mitinge reikalauta nuo valdžios nušalinti, kalbėtojų teigimu, „diktatorių Kaczorą (lenkų kalba – „Antiną“, t. y. Jarosławą Kaczyńskį“); W. Frasyniukas kvietė Lenkijos armiją ir policiją nebepaklusti dabartinei valdžiai, kuri esą laužo Konstituciją; ekonomistas Leszekas Balcerowiczius, pokomunistinių ekonominių reformų Lenkijoje pagrindinis autorius (dabar patarinėjantis Ukrainos vyriausybei Kijeve), teigė, kad Jarosławas Kaczyńskis „eina Putino keliu“ (TVP1 „Žinios“ tekste už kadro priminė L. Balcerowicziaus komunistinę partinę praeitį), Krzysztofas Łozińskis, šiuo metu Demokratijos gynimo komiteto pirmininkas (LLR laikais – antikomunistinis veikėjas), savo kalboje perspėjo Jarosławą Kaczyńskį: girdi, „skirtingai nei Janukovyčius“, J. Kaczyńskis „neturi, kur pabėgti“. Mitingo dalyviai skandavo, kad prezidentas A. Duda „sėdės“, jei pasirašys įstatymus dėl teismų sistemos pertvarkos. Protesto akcijos tęsėsi ir vakare – prie Aukščiausiojo Teismo protestuotojų minia rinkosi su žvakutėmis rankose (žr. ČIA).

 

* * *

Lenkijos įvykių vertinimus pateikė ir Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, liepos 13 dieną kirtęs iš peties: „Jarosławas Kaczyńskis, nacionalkonservatyvios Lenkijos revoliucijos fiureris“, vykdo, pasak Lenkijos „Rzeczpospolita“ žurnalistų, „blietzkriegą“. Be kita ko, šiame straipsnyje teigiama, jog PiS partija Lenkijoje vykdanti „nacistinio modelio naikinantį karą“ ir su PiS nesutinkančiųjų „pacifikaciją“.

Savo įvykių apžvalgą „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ baigia opozicinei PO partijai atstovaujančio Lenkijos Seimo nario Boryso Budkos įrašu „Twitteryje“, skelbiančiu, jog tai yra „diktatūros pradžia Lenkijoje“ („Frankfurter Allgemeine Zeitung“ straipsnis vokiečių kalba ČIA).

Lenkijos provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl šį „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ straipsnį pavadino „beprotybe“ (ČIA).

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lenkojoj priimtas Visuotinės Liustracijos Įstatyma       2017-07-23 9:50

“iš vieno sausio mėn komentaro “Lenkai priešinasi ne liberalizmui, o korumpuotam oligarchiniam socializmui, kurį sukūrė postsovietinė nomenklatūra. Lenkijoje nebuvo pravesta desovietizacija, ir buvę ,,komjaunuoliai” gana greitai susiorganizavo, vaizduodami liberalus, bet moralės trūkumas nuvedė juos korupcijos keliu, kas labiausiai ir piktina lenkus. Nauja valdžia pabandė atskleisti stambias aferas, kurios buvo anksčiau užglaistytos su korumpuotų teisėjų pagalba. Ryšiai siekia net buvusio premjero Tusko šeimą, Pabandė sumažinti pensijas buvusiems sovietiniams budeliams, ir čia kilo didelis pasipriešinimas. Kai vieno deputato blokuojančio seimą paklausė ko jis čia sėdi, tas atsakė,jog sėdi tam, kad ne sėdėtų”.

vakar       2017-07-23 9:42

per POLONIJOS TV parodė filmuotus vaizdus ir tia ką išdirbinėja ta “opozicija”. Pasirodo, seniai buvo ruoštas ir organizuotas valstyvinis perversmas, o to perversmo organizatoriai vienos kaimyninės valstybės spec tarnybos. Taigi pagrindinis mūšis dabar vyksta lenkijoj tarp komunistų ir krikščionių, tarp BESPIEKOS ir jų buvusių aukų.

viską pasako        2017-07-19 20:41

veidai, pozicijos ir opozicijos, pavz. palyginkim veidus Beatos Szydlo ir SKETYNOS, sėdėjusių kalėjimuose po karinės padėties paskelbimo ir juos kankinusių. Floberas rašė: “Veidas sielos veidrodis, gal todėl tiek daug būtybių su tokiom bjauriom sielom”


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.