Iš propagandos frontų. Mečys Laurinkus: kas sieja Brestą ir Garliavą?

Tiesos.lt redakcija   2013 m. gegužės 12 d. 17:48

0     

    

Iš propagandos frontų. Mečys Laurinkus: kas sieja Brestą ir Garliavą?

Buvęs VDS generalinis direktorius, Lietuvos ambasadorius Ispanijos Karalystėje ir Gruzijos Respublikoje, generolas ir rašytojas Mečys Laurinkus dienraščio „Lietuvos rytas“ puslapiuose brėžia įspūdingas ir netikėtas jungtis tarp pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir Garliavos pedofilijos istorijos.

Vis dėlto lieka neaišku, kam VSD ir „Lietuvos rytui“ reikėjo – dar vykstant ikiteisminiams tyrimams – taip atkakliai šmeižti po mirties Vytautą Pociūną ir idealizuoti velionį Andrių Ūsą, taip stengiantis dar iki teismų sprendimų „suformuoti“ visuomenės nuomonę?

* * *

Mečys Laurinkus. Svarbias bylas žlugdo išankstinė nuomonė

lrytas.lt

Viena po kitos subliuško rezonansinės istorijos. Po tyrimų rezultatų net kyla mintis, ar pagrįstai jos tokiomis buvo vadintos. J. Abramavičiaus nužudymo ir Bražuolės tilto sprogdinimo bylos nepasiekė teismo, bet jeigu toks būtų, apstulbintų nusikaltimo motyvų primityvumas.

Dingus kunigui R. Mikutavičiui buvo kuriamos mistinės istorijos, bet viskas pasibaigė paprastu, nors ir žiauriu apiplėšimu, dėl kurio iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis.

VSD karininko V. Pociūno žūtis atsitiktinė ir nieko bendro neturi su pieštu sąmokslų rūmu. Įtartas pedofilija A. Ūsas išteisintas. Pamažu aiškėja ir Seimo nare tapusios N. Venckienės keisto elgesio motyvai. Ir, manau, jie bus labai paprasti ir, kaip sakoma, labai arti nuosavo kūno.

Deja, visoms šioms, ir giminingoms, kriminalinėms ar net buitinėms istorijoms buvo ir tebėra suteiktas politinis rangas ir išskirtinės svarbos statusas. Jos lydi mūsų visuomeninį gyvenimą ne metais, bet jau dešimtmečiais ir įtraukė į šmeižtus bei apkalbas ne šimtus, o tūkstančius žmonių.

Lietuvos piliečiai ne tik maudosi komentarų jūroje, bet telkiasi į šalininkus ir priešininkus ir netgi tai vadina moraliniu pasirinkimu. Nenorintys tokio pasirinkimo ar besipiktinantys dažniausiai tūno susigūžę, nes nežino, ką kitą dieną savo adresu gali paskaityti ar išgirsti.

Kai išteisino A. Ūsą, menininkas A. Vinokuras paklausė: kas dėl tos istorijos kaltas? Taip klausia šimtai žmonių. Įprastas ir mūsų krašto kultūrai būdingas atsakymas: kaltų nėra. O aš manau, yra.

Kalti yra situacijos nevaldantys valstybės vadovai, su savo nuomone skubantys įtakingi politikai, politinių vėjų kryptį stebinčių tiriančių institucijų direktoriai ir nesavarankiški, neprincipingi, o drauge ir vis dar dažnai nekompetentingi tyrėjai.

Jeigu valdžia nesudarytų sąlygų dviprasmybėms, žmonės kitaip vertintų ir žiniasklaidos publicistiką. Tačiau Lietuvos valdžia, kurios net nepasakyti žodžiai lyg infraraudonieji spinduliai pasiekia valdininkų smegenis ir tarp eilučių skaitančią visuomenę, tik retais atvejais sugebėjo išlikti griežtai neutrali rezonansinių bylų atžvilgiu.

Valstybės vadovų aplinkos žmonių mintys taip pat yra priskiriamos pačiam vadovui. Tai posovietinio, dar kolektyvinio mąstymo ypatybė, kai nenorimą garsiai pasakyti nuomonę vadovas pateikia per pavaldinį. Bet ne vien ištarti žodžiai yra svarbūs: žmonės išvadas daro iš kalbos intonacijos, mimikos ir daugybės kitų, tik sovietinės santvarkos ugdytiems piliečiams suvokiamų dalykų. Nuomonių kova rezonansinių bylų pagrindu prasideda iš karto po valdžioje esančių politikų pasisakymų.

Išskirtinį poveikį išankstinei nuomonei susikurti daro ir tuo metu kokių nors pareigų neužimančių įtakingų politikų iš mokslo ar meno pasaulio bei disidentų skuboti pasakymai. Dar neprasidėjus tyrimui jie sukuria stiprų emocinį lauką, į kurį patenka ne tik jokios informacijos neturinti visuomenė, bet ir šį bei tą jau žinantys tyrėjai.

Dabar laisvų politikų ar žinomų visuomenės veikėjų pasisakymų reikšmė mažėja, bet dar ne taip seniai buvo lemiama ir iki šiol neigiamai veikia ne vieno tyrimo eigą.

Kai Ariogaloje tremtinių ir politinių kalinių akivaizdoje neginčijamo politikos autoriteto paskelbiama, kad VSD karininkas V. Pociūnas buvo nužudytas, paprasto tyrėjo rūpestis, jeigu ateityje nenori turėti problemų, priešingomis išvadomis nekonfrontuoti su autoritetu.

Reikia psichologiškai stipraus pareigūno, kad atsispirtų sukurtai atmosferai. Ir net oficialiai paskelbus, kad karininko žūtis buvo atsitiktinė, daugelio sąmonėje išliko autoriteto paskatintas įsitikinimas. Tai taip pat posovietinio mąstymo, nesugebėjimo kritiškai vertinti net autoritetus, recidyvas, kurį, deja, politikai, komentuodami rezonansines bylas, egoistiniais tikslais išnaudoja iki šių dienų.

Nemenkas klaidingų nuomonių šaltinis yra dažnas tiriančių institucijų vadovų tūpčiojimas prieš politikus. Kova už savarankišką tyrimą, ypač kai užlipama ant politinių pėdsakų, yra sudėtinga visame demokratiniame pasaulyje, bet Lietuvoje – ypač.

Mano asmeninėje praktikoje tai nebuvo tiesioginiai nurodymai užsičiaupti. Dažniausiai iš kažkur išdygdavo fantastinės versijos, kurių tikrinimas užtrunka daugiau nei metus. Kadangi jos atsiranda ir žiniasklaidoje, atsisakyti yra komplikuota.

Kažkada buvo peršama mintis, kad J. Abromavičių susprogdino Rusijos karinė žvalgyba, o Bražuolės tiltą – mistinė iš „šalies“ valdoma organizacija.

Pagaliau pradėjo aiškėti, jog viskas yra aiškiau, paprasčiau ir daug kartų primityviau. Bet tam „pagaliau“ prireikė daug laiko, o ir dabar dar egzistuoja pakeliui į teismą daugybė procedūrinių povandeninių akmenų.

Ir juos sudėjo ne gamta, o suinteresuotų žmonių rankos. Pogrindžio partizanui būti apkaltintam terorizmu yra ir politinis smūgis.

Pirma ir paskutinė grandis rezonansinių bylų pasaulyje yra konkretus tyrėjas. Kokia jų atranka ir kokios darbo sąlygos, mūsų valstybė mažai kreipia dėmesio. Šiuo metu didžiulis biurokratizmas, apsisaugojimas nuo individualios atsakomybės ir vis dar reta kompetencija – yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyksta nepataisomos klaidos, panašios į pedofilijos bylą.

Siekiant nusimesti nuo pečių nemalonią istoriją ir pranykti beveik anoniminėje teisėsauginėje bendruomenėje, sugalvojamos neįtikėtinos administracinės vingrybės. Čia kaltų jau tikrai nerasi.

Tačiau situacija nėra beviltiška. Jeigu valstybės vadovai griežtai laikytųsi neutralumo išskirtinių bylų atžvilgiu, jei atsakingiau vertintų savo pasisakymus visuomenės autoritetai, jei Seimas priimtų nedviprasmišką įpareigojančią nuostatą bylos medžiagą skelbti tik po galutinio teismo nuosprendžio, kas daroma ne vienoje demokratinėje valstybėje ir prokuratūra pagaliau turėtų informacijos skelbimo politiką, sumažėtų spekuliacijų ir žiniasklaidoje, o visuomenė galėtų kur kas produktyviau panaudoti moralinio pasirinkimo galimybę.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.