Iš propagandos frontų. Metai po mitingo. Metai po įžvalgų

Tiesos.lt redakcija   2013 m. balandžio 18 d. 14:09

0     

    

Iš propagandos frontų. Metai po mitingo. Metai po įžvalgų

V.Laučius „Gaila žmonių, kuriais manipuliuojama. Tačiau dar didesnio gailesčio nusipelno manipuliatoriai“

Tiesos.lt siūlo Vladimiro Laučiaus kone metų senumo, bet vis dar aktualų komentarą „FNTT skandalo padariniai: sąmokslo teorijos ir purvynai“ (Delfi.lt | 2012 m. balandžio 17 d.).

Dabar, po metų, kartu su autoriumi galime konstatuoti: „atsakymo į esminį klausimą – kas nutekino informaciją apie banko „Snoras“ nacionalizavimą – kaip neturėjome, taip neturime“.

Tačiau kaip jo paties ir kitų jo kalbintų vadinamųjų politologų ir žurnalistų išmintis atrodo dabar, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad Vytautas Giržadas ir Vitalijus Gailius buvo atleisti neteisėtai, kai VSD spaudžiamas Vyriausiasis administracinis teismas nutarė atidėti majoro Vytauto Giržado bylos dėl neteisėto atleidimo nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, kas Lietuvoje vykdo teisingumą: teismai ar VSD? Kodėl buvęs VSD vadovo Dainiaus Dabašinsko intymus pašnekovas Vladimiras Laučius aukojo savo reputaciją emocingai triuškindamas VSD apšmeižtus ir sudorotus FNTT pareigūnus? Kodėl jam taip aistringai pritarė Virgis Savukynas ir Lina Pečeliūnienė?

 

* * *

FNTT skandalo padariniai: sąmokslo teorijos ir purvynai

Vladimiras Laučius | DELFI.lt, 2012 m. balandžio 17 d.

Vytautas Giržadas ir Vitalijus Gailius © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Praūžus beveik du mėnesius viešąją erdvę purvuose skandinusiam vadinamajam FNTT skandalui kyla paprastas klausimas: kam viso to reikėjo? Kokia prasmė? Kokie rezultatai?

Konservatorių išpūstas, bet Lietuvai vargu ar svarbus reikalavimas, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, buvo įvykdytas. Praradę teisę dirbti su slapta informacija buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas tapo politinių žaidimų ir informacinio karo dalyviais. O atsakymo į esminį klausimą – kas nutekino informaciją apie banko „Snoras“ nacionalizavimą – kaip neturėjome, taip neturime.

Apčiuopiami rezultatai: vadinamųjų pilietininkų-visuomenininkų politinis suaktyvėjimas, rengiant mitingus prieš valstybės institucijas; juos palaikančios žiniasklaidos politikavimas, skleidžiant sąmokslo teorijas bei drabstant oponentus purvais; dviejų valdžios partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos – apsikeitimas šūviais prieš Seimo rinkimus. Išlieta daug tulžies, pasakyta ir parašyta daug šlamšto ir melo. Istorija praturtėjo Ligito Kernagio palyginimu su Vytautu Landsbergiu. Daugiau rezultatų nematyti.

Raganų medžioklė ir kitaminčių dergimas

Du FNTT skandalo ypatumai ypač bado akis savo absurdiškumu ir „geltonumu“. Pirmasis – tai sąmokslo teorijų protrūkis V. Gailių ir V. Giržadą liaupsinusioje ir kvietimus mitinguoti raiškiai skelbusioje žiniasklaidoje. Iš kur toks polinkis braižyti „schemas“ su į jas įtrauktais tariamais sąmokslininkais, rezgančiais niekam, išskyrus vadinamuosius pilietininkus, nežinomus grandiozinius planus slapta užvaldyti valstybę? Ar ne tie patys prietarai prieš kelis šimtus metų skatino raganų medžioklę, o šiandien – odiozinius straipsnius apie „valstybininkų klaną“ ir jo menamų narių politinį raganavimą?

Įdomu tai, kad propagandiniai tekstai apie „valstybininkų sąmokslą“ FNTT istorijoje buvo supinti su panašaus pobūdžio pasakojimais apie „pedofilų sąmokslą“ Drąsiaus Kedžio istorijoje. Liaudies priešų demaskavimu užsižaidusi žiniasklaida abu išgalvotus sąmokslus sujungė į viena. Pedofilai ir valstybininkai šiandien vaizduojami panašiai kaip sovietinė propaganda piešė Vakarų „dekadentus“ ir kapitalistus, o Neringa Venckienė ir Vytautas Giržadas su Vitalijumi Gailiumi stovi užkelti ant to paties „teisuolių“ pjedestalo.

Kita FNTT skandalo savybė – tulžies ir melo srautai, nukreipti net ne į politikus, kovojančius „už“ ir „prieš“ tam tikrus sprendimus, bet į žurnalistus, pateikiančius galios žaidimų dalyviams užkliūvančią informaciją ir analizę. Pirmus 15–16 nepriklausomybės metų galiojo nerašytas mandagumo susitarimas – žurnalistams vieniems kitų nedergti, kad ir kokie vyktų informaciniai karai tarp galios žaidėjų. Net leidėjų Gedvydo Vainausko ir Vito Tomkaus valdomų žiniasklaidos priemonių tarpusavio kova vyko padorumo ribų paisiusios konkurencijos sąlygomis.

Šiandien su nerašytomis padorumo taisyklėmis jau nebesiskaitoma: sąmokslo teorijų autoriai – ir visuomenininkai, ir žurnalistai – lengva ranka dergia kitaip nei jie politinį gyvenimą matančius žurnalistus. Antai buvusio Lietuvos radijo ir Baltijos televizijos laidų vedėjo Dariaus Kuolio straipsnyje „Gyvuok, Tarybų Lietuva“, sulaukusiame net trijų paneigimų dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, piktai užsipuolami iškart keli žurnalistai. Šio „Lietuvos žiniose“ skelbto opuso įžangoje apie žurnalistę Liną Pečeliūnienę rašoma taip: „Pečeliūnienės ir kitos liguistai blizgančiomis akimis moteriškės ėmė kliedėti…“

Ką liudija ir kokias įžvalgas skatina du minėti reiškiniai? Kokios yra jų priežastys? Ką apie tai mano į informacinių karų sūkurį įtrauktų sričių žinovai – politologai, politinės komunikacijos teoretikai, bulvariniu stiliumi koneveikiami žurnalistai?

Sąmokslo teorijos vakar ir šiandien

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis primena, kad XIX a. pabaiga ir XX a. yra sąmokslo teorijų klestėjimo metas. Tai susiję su religijos kaip ideologijos nuosmukiu. Religijai būdinga kovos su blogiu idėja ir iš jos plaukianti demonologija. XX a. sąmokslo teorijos perkelia demonologiją į kitus – nereliginius kontekstus. Pasak Š. Liekio, pasaulietinės – politinės sąmokslo teorijos, kaip ir jų religinės pirmtakės, perša mintį, kad viskas yra „sukama“ ir valdoma tamsos jėgų.

„Lietuvoje šiandien atgimsta tradicinė religinė demonologija – antai kapelionai viešai pasakoja, kaip jie išvarinėja velnius. Bet kartu su religine demonologija suklestėjo ir jos pasaulietinis atitikmuo – sąmokslo teorijos, kurių dėmesio centre atsiduria įvairios grupės, veikėjai, pastaruoju metu – valstybės institucijos. Viena pagrindinių peršamų minčių – kaip seriale „X-failai“: kad tiesa yra kažkur anapus“, – sako politologas.

Sąmokslo teorijos tapo savita Vakarų kultūros tendencija. Tačiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse šios teorijos skleidžiamos viešosios erdvės paribiuose ir prietarų persunktos mąstysenos užkaboriuose. Jos neįgyja politinio judėjimo pavidalų ir paprastai nėra sureikšminamos save gerbiančių politikų ar žurnalistų. Tuo metu Lietuvoje sąmokslo teorijos tampa viešosios erdvės „vinimi“.

Šarūnas Liekis © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Antai JAV kai kurie žmonės tiki, kad prezidentas Barackas Obama yra musulmonas, nors jis nėra musulmonas. Šiaip ar taip, niekas tuo pagrindu neorganizuoja politinio judėjimo, kurio tikslas būtų pasmerkti B. Obamą kaip musulmoną. O Lietuvoje Drąsiaus Kedžio gerbėjai ir kiti „teisingumo“ ieškotojai tokio pobūdžio judėjimus kuria – iš anksto nusprendę ir paskelbę, kad egzistuoja pedofilų sąmokslas“, – teigia Š. Liekis.

Jo žodžiais, JAV dalis išprusimu pasigirti negalinčių žmonių tiki, kad Ameriką valdo marsiečiai, o Lietuvoje apie marsiečių sąmokslą kalba garbus politikas Vytautas Landsbergis. „Sąmokslo teorijomis galima demonizuoti bet ką. Jei nėra akivaizdaus ryšio tarp tariamų „sąmokslininkų“, tai tie ryšiai tampa „slapti“. Tai, kad nėra įrodymų, tampa geriausiu „įrodymu“, kad tie menami ryšiai egzistuoja. Įrodymų stoka yra geriausias „įrodymas“, neva liudijantis slaptą aprašomų ryšių pobūdį“, – pažymi mokslininkas.

Š. Liekis primena, kad Lietuvoje visa ši „sąmokslininkų“ demonologija įsisiūbavo sulig prezidento Rolando Pakso apkalta. Tada buvo aiškinama apie tariamą elito suokalbį. „Sąmokslo teorijų kontekste „elitas“ paprastai yra „sąmokslininkų“ atitikmuo, – sako Š. Liekis. – Lietuviškos „schemos“ šiuo požiūriu niekuo neišsiskiria: ir valstybininkų sąmokslo mitas, ir pedofilų sąmokslo teorija yra to paties reiškinio pavyzdžiai. Įtikėjusieji tomis teorijomis racionalių argumentų ir tikrų įrodymų girdėti nenori – jiems jų nereikia. Prasminga būtų klausti – kieno interesų siekiama, skleidžiant sąmokslo teorijas? Kam jos yra naudingos?“

Pasak politologo, sąmokslo teorijas galima rutulioti iki kraštutinumų – pavyzdžiui, pradėti įrodinėti, kad jų kūrėjai patys yra sąmokslo dalis ir kad kurdami sąmokslo teorijas jie stengiasi paslėpti tikrąjį sąmokslą. Tai gali būti pasaka be galo.

Purvo ir „sąmokslo“ narkomanai

Kaip sako LTV žurnalistas Virginijus Savukynas, drabstymosi purvais viešoje erdvėje daugėja, nes tai veikia kaip narkotikai: reikia vis stipresnių ir stipresnių žodžių, įvardijimų. Šitoks svaidymasis užgauliais epitetais, kaip ir sąmokslo teorijų protrūkis, liudija bendrą viešosios erdvės nuosmukį. Pastarąjį dešimtmetį, jo nuomone, suprastėjo ir žurnalistika, ir politika, ir visa viešoji erdvė.

„Politika neįsivaizduojama be viešos erdvės, o kadangi prastėja politika, tai prastėja ir viešoji erdvė. Sąmokslo teorijos leidžia lengvai paaiškinti, „kas kaltas“ dėl to, kad Lietuvoje tiek problemų ir kad sąmokslo lengvatikiui gyvenimas taip nesiseka. Todėl tos teorijos yra populiarios. O politikai bei kai kurie visuomenės veikėjai suprato, kad jomis galima pasinaudoti, siekiant savų tikslų“, – teigia žurnalistas. Jo žodžiais, leidiniai, spausdinantys schemas su tariamais sąmokslininkais-valstybininkais ir juos dergiantys kaip „liaudies priešus“, paprasčiausiai stengiasi daryti politinę įtaką.

Lauras Bielinis © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Panašiai padėtį vertina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis. Jo požiūriu, šiandien ir politika, ir žiniasklaida savitai bendradarbiauja kurdamos mitus – pasakoja istorijas, nereikalaujančias argumentų ir įrodymų.

„FNTT skandalo atveju buvo vengiama dalykiškai, konstruktyviai spręsti problemas teisiniu keliu, nes taip nepaliekama vietos fantazijai ir mitui, kuris gali būti panaudojamas siekiant savų interesų. Teisinė logika lemia nepriklausomą rezultatą, kuris netenkina politinių mitų ir sąmokslo teorijų autorių. Jie nori kaip nors paryškinti savo politinį vaidmenį, todėl mėgina apsigaubti didvyrių, kovotojų už gėrį kare tarp šviesos ir tamsos aureole“, – tvirtina L. Bielinis.

Patvorių žurnalistika ir FNTT skandalo herojai

Vieno leidinio vyriausiasis redaktorius, įpratęs savo komentaruose tyčiotis iš neįtikusių asmenų, per FNTT skandalą grubiai užsipuolė žurnalistę Liną Pečeliūnienę. „Tai tikrai jokia žurnalistika, o piktdžiugiškas noras kitaip galvojančius paniekinti, tikintis, kad toks niekinimas juos ir aplinkinius išgąsdins, – apie šį ir kitus panašaus pobūdžio straipsnius sako V. Savukynas. – Tokio susipriešinimo ir dergimosi, kaip šiandien, ko gera, nebuvo net vadinamojo „paksogeito“ metu.“

„Jei žmogus šitaip rašinėja, vadinasi, jam vidujai negera ir jis pats nėra tikras, kad siekia teisingumo. Nes spjaudymusi, šmeižtu ir melu jokio teisingumo nepasieksi. Aš jam tuo pačiu tikrai neatsakysiu. Parašiau jam sveikinimą Kovo 11-osios proga“, – apie savo reakciją į minėtą straipsnį sakė DELFI kalbinta L. Pečeliūnienė.

Anot žurnalistės, Lietuvoje kai kurie vadinamieji pilietininkai ir visuomenininkai savo veiksmais paprasčiausiai žlugdo teisinę sąmonę, nors sakosi kovoją už teisingumą. Per FNTT skandalą dėl dviejų buvusių tarnybos vadovų kone subyrėjo Vyriausybė. „Skandalas atėmė protą iš didžiausios valdančiosios partijos. Buvo net raginama spjauti į energetikos projektus. Ir visa tai buvo pateikiama kaip kova už teisingumą. Už teisingumą – neteisinėmis priemonėmis, šmeižtais, melu? Dėl tikro teisingumo taip nekovojama“, – sakė L. Pečeliūnienė.

Lina Pečeliūnienė © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jos teigimu, vadinamieji pilietininkai ir visuomenininkai patys pūtė savo sugalvotą valstybininkų sąmokslo mitą, kad turėtų prieš ką kovoti: „Ką jie skatina – revoliucija? Nori viską sudaužyti? Jei jie mano, kad viską reikia sugriauti, tai jie tikrai yra pavojingi valstybei.“

Kalbėdama apie atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą, L. Pečeliūnienė pripažino iš pradžių galvojusi apie juos kaip gerus pareigūnus, pradėjusius reikšmingus tyrimus, bet paskui pamačiusi, kad jie tiesiog žaidžia galios žaidimus.

„Kai jiems iškilo grėsmė netekti kėdžių, jie ėmė grasinti politikams, pasipylė nutekinta informacija. Jei V. Gailius su V. Giržadu gali nutekinti operatyvinę informaciją žiniasklaidai, kuri ima rašyti apie jų tirtas bylas, tai kodėl turėčiau manyti, kad jie negali išduoti valstybės paslapties ir kad V. Giržadas negali papasakoti laikraščio žurnalistui apie „Snoro“ atžvilgiu planuotus veiksmus? Iš kur laikraštis gali sužinoti, pavyzdžiu, apie tai, kad V. Giržadas su V. Gailiumi sekė valstybininkus, jei operatyvinė informacija nebuvo nutekinama?“ – svarstė L. Pečeliūnienė.

Išvados

Visada atsiranda prietaringų, medžioti raganas linkusių, į mitingus su transparantais „VSD = KGB“ drausmingai ateinančių žmonių. Jie tiki sąmokslo teorijomis ir mėgsta skaityti straipsnius, kuriuose pilamos pamazgos ant valstybės institucijų ir dergiami kitaminčiai. Turbūt ši negausi ir ilgainiui mažėjanti auditorija ir toliau tikės neetiškais, purvus drabstančiais ir politine demonologija užsiimančiais leidiniais bei mitinguose aistringai kalbančiais ir aistringai fantazuojančiais demagogais.

Gaila žmonių, kuriais manipuliuojama. Tačiau dar didesnio gailesčio nusipelno manipuliatoriai: jie blaškosi, neranda savęs laisvoje demokratinėje Lietuvoje. Jie pyksta, kariauja, kuria sąmokslo teorijas – ir tai pirmiausia liudija jų vidinę būseną. Jų atžvilgiu turbūt geriausia elgtis taip, kaip pasielgė žurnalistė L. Pečeliūnienė ją užsipuolusio leidinio redaktoriaus atžvilgiu: esant progai pasveikinti ir būti aukščiau jų lygio.

Daugiau skaityti:

Metai po mitingo

Metai po mitingo. Iš propagandos frontų

Iš propagandos frontų. L.Pečeliūnienė: „FNTT istorija: užuot kūrę savo valstybę partizanaujame“

Iš propagandos frontų. FNTT skandalas po metų: ko vertos DELFI pateiktos sociologų įžvalgos?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Birželio sukilimas tarp antivalstybinės propagandos ir susitaikymo tiesoje

Vytautas Sinica. Tokios partijos Lietuvoje nėra

Ramūnas Aušrotas. Neužmirškite skaityti tarp eilučių

Kurlink teka ar tekinamas Lietuvos laikas, jei jį „aplenkęs“ politikas Putino propagandinėje TV šlovinamas „tarp vyrų“ kaip „modernus europietiškas“?

Algimantas Rusteika. Kas nuplėšė atminimo lentą kariams savanoriams Gedimino bokšte

Rūta Visocnik. Seneliai „išeisinti“

Algimantas Rusteika. Užrašai iš beprotnamio

Saulius Dambrauskas. Lietuva nevykdo Orhuso konvencijos

Dalius Stancikas. Kaip lietuviai suvokė getus

Neringa Venckienė kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį teismą prašydama išaiškinti ir peržiūrėti Ekstradicijos įstatymą

Leonas Merkevičius. Absurdas

Algimantas Rusteika. Šių laikų herojai

Vidmantas Valiušaitis. Dar vienas išpuolis prieš Lietuvos istorinės atminties ženklus – kas šįkart „įsiamžino“?

Ramūno Bogdano įžvalgos apie norvegų „Barnevernet“ ideologines prielaidas

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ –  apie 20 Putino valdymo metų

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui

Neringos Venckienės ekstradicija atidedama 30 dienų

Irena Vasinauskaitė. Signataras: „Valdžiai pasakiau – pritrūks geros valios stabdyti medžiapjūtę, važiuosim aiškintis pas ES pinigų dalintojus“

Vidmantas Valiušaitis. Prezidentiniam Kultūros forumui

Šiaulių medžių gynėjai siūlo premjerui bendradarbiauti stabdant nusikalstamą medžiapjūtę

Krescencijus Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? arba Tragikomiška opera su priedainiu

Rasa Čepaitienė. Tai visai kita istorija

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Irena Vasinauskaitė. Kovo 11-osios Akto signataras kviečia vilniečius į piketą

Tarp tūkstančių šalies pirmakursių nėra nė vieno būsimo matematikos mokytojo!

Blogas Zeppelinus. Obuolys nuo obels netoli nurieda

Br. Lukas Skroblas OSB. Mergelės Marijos gimimas

Geroji Naujiena: „Dievas su mumis“

Vytautas Sinica. Akcija dėl Lietuvos didvyrių Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atskleidė ypatingą, ilgai nepastebėtą reiškinį

Justas Mundeikis. Apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.