Iš propagandos frontų: Lietuvos valdžios „Veidas“ Druskininkuose išvydo Šveicariją

Tiesos.lt redakcija   2013 m. liepos 9 d. 11:00

0     

    

Iš propagandos frontų: Lietuvos valdžios „Veidas“ Druskininkuose išvydo Šveicariją

Savaitraštis „Veidas“, jau daugel metų savireklamai naudojantis šūkį „Žvelk giliau“, Druskininkuose, kaip didžiajai žiniasklaidai būdinga, nuslydo paviršiumi: pastebėjo naujus autobusus, tik ką paklotas trinkeles, nupjautą žolę, sutvarkytą paplūdimį, trykštančius fontanus. Tačiau taip ir liko nepamatęs garsiosios niekieno tvoros ar Druskininkų brangiausios „skulptūros“ (240 tūkst. litų) – mero „gėdos vartų“, pastatytų sunaikinus kito menininko darbą.

„Giliai žvelgiančiam“ „Veidui“ nepavyko Druskininkuose pastebėti nei vieno didžiausio Lietuvoje nedarbo, nei paniekinamo mero požiūrio į nuo jo nepriklausomą verslą ir patogaus „pasitvarkymo“ su druskininkiečiais, kad jie taptų priklausomi nuo savivaldybės parūpinamų pašalpų. Tokį miesto požiūrį paliudijo SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkūnas. Pasak jo, Druskininkų meras vietos verslininkams aiškinęs: „Su jūsų tom darbo vietom ir su jumis tik daugiau problemų. Mes parašom raštą Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, ir kiek reikia tų pašalpų, tiek mes gaunam“.

Prasprūdo pro akylų „Veido“ žvilgsnį ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo Druskininkų savivaldybėje (čia), ir mero kova su nepriklausoma spauda (čia, čia ir čia), ir vienose rankose sutelkta valdžia. Gal tiesiog eilinį kartą žvelgta „per giliai“.

* * *

Gintaras Sarafinas. Druskininkiečių pamokos didmiesčių merams

veidas.lt | 2013 m. liepos 1 d.

Gyvenimo kokybė skirtinguose Lietuvos regionuose labai priklauso nuo jų valdžios.

Paviešėjus Druskininkuose ilgesnį laiką kyla mintis paraginti jų merą ir savivaldybės tarybą organizuoti kursus kitų miestų ir miestelių galvoms bei savivaldybių taryboms, kaip tvarkytis savo regione ir organizuoti darbus. Gal skambės pernelyg įžūliai, bet net sostinės ar uostamiesčio vadovams pas Druskininkų merą Ričardą Malinauską savaitę kitą vertėtų padirbėti sekretoriais.

Kad tai neatrodytų kaip emocinis pliūpsnis, pateiksiu keliolika argumentų. Svarbu žinoti, kad sostinės metinis biudžetas dabar siekia 1 mlrd. Lt, o Druskininkų – 60 mln. Lt (įskaičiuojant ES finansinę paramą). Taigi Druskininkuose šiandien veikia aštuoni fontanai, Vilniuje – du. Druskininkuose absoliuti dauguma dviračių takų naujai iškloti asfaltu ir išgrįsti naujomis trinkelėmis, o sostinėje tokių dviračių takų – absoliuti mažuma. Druskininkuose didžiuma daugiabučių kiemų sutvarkyti ir išasfaltuoti, o Vilniuje kiemus galima pavadinti duobių karalijomis. Beje, ir gatvių kokybe sostinė Druskininkams nusileidžia keliolika kartų. Skulptūrų ir gėlynų Druskininkuose taip pat daugiau nei Vilniuje, nors dydžiu šie miestai skiriasi 30 kartų.

Jei nuvyksite prie Druskininkų mokyklų, pamanysite, kad atsidūrėte Šveicarijoje: stadionai, aikštelės, įranga, treniruokliai – aukščiausio lygio, o vaikų net vasarą juose nemažai. Atsidūrus šalia sostinės mokyklų mintys apie Šveicariją tikrai neužklys – greičiau pasijusite patekę kažkur į Rusijos gilumą.

Labiau rusišką, o ne šveicarišką primena ir Vilniaus transporto sistema. O štai Druskininkuose visuomeninio transporto sistema – kaip ledas: stotelėse kabo švieslentės, informuojančios, kada atvažiuos autobusai. Ir, svarbiausia, jie būtent tokiu metu ir atvažiuoja (tokias švieslentes įrengti planavo ir sostinė, bet planai nevirto tikrove). Svarbu paminėti dar ir tai, kad visi kurorte kursuojantys autobusai bei mikroautobusai yra nauji, švarūs ir nesmirdintys.

Štai nusprendė Druskininkų savivaldybės taryba, kad miestui reikia normalaus paplūdimio, ir šiandien jis yra, nors tam reikėjo išvalyti tvenkinį, įrengti paplūdimį, privežti smėlio, nutiesti takelius, įrengti aikšteles, išvalyti šabakštynus. Bet karštomis šios vasaros dienomis šiame paplūdimyje deginasi ir maudosi šimtai žmonių. O ką galima pasakyti apie Vilniaus paplūdimius? Geriau jau nieko nesakyti, tiesiog „be komentarų“.

Arba štai dar viena istorija: prieš kelerius metus Vilniaus vizionieriai trimitavo, kaip sostinėje įrengs skraidančias gondolas. Prisigyrė, prisifantazavo ir užmiršo. O Druskininkai šį projektą jau pradeda ir kitąmet iš kurorto centro į slidinėjimo trasas bus galima keliauti specialiais keltuvais, pakilsiančiais į 45 m aukštį. Kartu taip bus sudaryta galimybė apžvelgti Druskininkus ir jo apylinkes iš paukščio skrydžio.

Negana to, jau šiemet, o kalbant visai tiksliai – po mėnesio, Druskininkuose bus atidaryta visus metus veiksianti čiuožykla. Taip pat šiuo metu atnaujinamas Sveikatingumo parkas, kuris Druskininkus kilstelės dar aukščiau. Nors ir dabar sostinės parkams (jeigu juos apskritai taip galima pavadinti), palyginti su Druskininkų ar kitų miestų parkais, reikėtų pasislėpti.

Taigi gyvenimo kokybė skirtinguose regionuose labai priklauso nuo jų valdžios. Vilniaus valdžia dabar gyvena naujų oro linijų ir kitais vasiukiškais planais. Ir jai visai nesvarbu, kad žolė Vilniaus centre (tarkime, paupyje) – iki juosmens. O R.Malinauskas tenori vieno, kad druskininkiečiai ir miesto svečiai jaustų aukštą gyvenimo kokybę. Ir jie tą jaučia. Atrodo, visai paprasta, bet kol kas tai paprasta dar tik mažoje Lietuvos dalyje.

veidas.lt

tiesos.lt

KULTŪRA

Minint M.K.Čiurlionio mirties metines, jo memorialinio muziejaus Druskininkuose rekonstrukcijai lėšų neskiriama

BNS | 2011 Sausio 26

Minint menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, prastos būklės jo memorialinio muziejaus Druskininkuose rekonstrukcijai neskirta nė lito.

Šįmet balandžio 10-ąją sukaks 100 metų, kai mirė garsus Lietuvos dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis. Reikšmingai datai paminėti parengta valstybinė minėjimo programa, joje numatytiems įvairiems projektams ir renginiams skirta keli milijonai litų. Tačiau Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus keturių nedidelių medinių pastatų rekonstrukcijai nenumatyta nė lito, rašo “Lietuvos žinios”.

Čia prabėgo menininko vaikystė. tėvų namuose Druskininkuose M.K.Čiurlionis dažnai gyveno ir paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį.
Kultūros ministro įsakymu reikšmingos sukakties programos renginiams skirta beveik 4 mln. litų. Didžioji dalis pinigų – 3 mln. litų – numatyta Kauno nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, kuriame saugomas menininko kūrybinis palikimas, rekonstrukcijai.

Tačiau šio muziejaus filialui – M.K.Čiurlionio memorialiniam muziejui Druskininkuose – lėšų neskirta, nors apgailėtinos būklės medinių pastatų rekonstrukcijai prašyta 300 tūkst. litų. Tokios pinigų sumos būtų užtekę prakiurusiems medinėmis lentutėmis dengtiems stogams sutvarkyti, langams ir seniems ekspozicijų stendams pakeisti, kad jie atitiktų šiuolaikinius standartus, bei prieš dešimtmetį dažytiems pastatams atnaujinti.

Kauno nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui skirtų 3 mln. litų pakaks įsigyti bibliotekos įrangai ir senojo muziejaus pastato rekonstrukcijos pradžiai. Visai rekonstrukcijai reiktų daugiau nei trigubai didesnės sumos.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis sako, kad kai ką dar galima pakeisti. Esą ieškoma galimybių, kad Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus rekonstrukcijai reikalingų lėšų būtų galima atseikėti iš sukakties paminėjimo programai skirtų pinigų.

“Jeigu gautume pinigų, Druskininkuose esančio muziejaus rekonstrukciją galėtume atlikti per porą mėnesių”, – tikino O.Daugelis.
Pagerbiant vieną iš iškiliausių Lietuvos menininkų, šiemet 692 tūkst. litų bus skirti Tarptautiniam M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui, 70 tūkst. litų leidiniui “Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškai” lietuvių ir lenkų kalbomis išleidimui, 9,4 tūkst. litų renginiui užsienyje “Prof. Vytautas Landsbergis pristato M.K.Čiurlionį”.

veidas.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.