Šeimos politika, Teisėkūros iniciatyvos

Iš arti. Nenumaldomai artėjant rinkimams parlamentarai balsuoja už Šeimos stiprinimo įstatymą

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 19 d. 13:02

0     

    

Iš arti. Nenumaldomai artėjant rinkimams parlamentarai balsuoja už Šeimos stiprinimo įstatymą

Siūlome pasidomėti, kaip parlamentarai gegužės 12 dieną svarstė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kuriame nusakoma ir tai, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika. Iniciatoriai sakosi jį parengę reaguodami į prastėjančią demografinę šalies situaciją.

Įstatyme, be kita ko, siūloma steigti ir naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.

Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Tą pačią dieną iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktas Civilinio kodekso nuostatos dėl partnerystės, kuri būtų leidusi ir homoseksualių asmenų partnerystę, svarstymas.

Tiesos.lt pastaba: kaip šiais klausimais balsavo mūsų rinkti parlamentarai, kviečiame žiūrėti ČIA.

* * *

Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4256 (pateikimas)

Kiti 2–8a ir 2–8b klausimai Nr. XIIP-4255 ir Nr. XIIP-4256. Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašau. Pateikimo stadija.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu jums įstatymo projektą ir lydimojo įstatymo Seimo statuto įstatymo projektą svarstyti. Jis atsirado po ilgų diskusijų, kurias organizavo šeimos grupė su įvairiomis nevisuomeninėmis organizacijomis. Buvo susirinkta dėl viešų klausimų ir diskusijų atskiroje konferencijoje. Buvo įvertinta daug įstatymų, nevyriausybinių organizacijų pataisų. Jį rengti padėjo Vytauto Didžiojo universiteto teisininkai ir mokslininkai.

Įstatymo esmė ir pavadinimas yra Šeimos stiprinimo įstatymas. Šį projektą paskatino rengti šeimų nevyriausybinių organizacijų įsakymai ir paraginimai, kad valdžios institucijoms reikia imtis priemonių, kurios iš esmės gerintų šeimos padėtį, skatintų susilaukti vaikų, kartu kurtų šeimoms palankią aplinką. Taip pat mokslininkų tyrimai išryškino, kad šeimos politika Lietuvoje nenuosekli, nepastovi, neilgalaikė ir nekoordinuota. Tai mes matome ir iš mūsų institucijų, Vyriausybės veiklos ataskaitų. Bauginanti statistika, kurią mes turėtume gerai įsidėmėti: mes praradome per 200 tūkst. žmonių dėl mažesnio negu mirtingumas gimstamumo. Mokslininkų nuomonė šiuo atveju yra vienareikšmė – tai žymia dalimi priklauso nuo šeimos instituto susilpninimo, nes vaikai gimsta kuo stabilesnėje aplinkoje.

Iš karto turiu pasakyti, mes taip pat remiamės Europos Vadovų Tarybos pateiktomis rekomendacijomis, kurios pavadintos „Europos Sąjunga – 2030“, pateiktomis rekomendacijomis, kurios skamba taip: „Siekiant atsverti visuomenės senėjimą ir vidaus darbo jėgos mažėjimo neigiamas tendencijas, būtina imtis skubių veiksmų. Visų pirma, turėtų būti įgyvendinama šeimai palanki politika, kuria siekiama stabilizuoti ir padidinti gimstamumo lygį.“

Galų gale mūsų kaimynai daro tą patį: tiek lenkai, tiek vengrai, tiek slovakai – visi užsiima būtent… dabar priima tokius įstatymus, nes padėtis yra pernelyg grėsminga – 46 žmones per dieną mes prarandame dėl mažesnio gimstamumo.

Šis įstatymas yra pamatinis įstatymas ir jo paskirtis yra sukurti visą bendrą sistemą pradedant nuo Seimo iki savivaldybių. Nurodyti Vyriausybei aiškias gaires, kad ji pati pasitvirtintų gaires ir patvirtintų priemonių planą, kurių reikia vieningai šeimos politikai įgyvendinti. Tai yra įstatymas, kuris numato tas kryptis, kuriose mes turėtume susitelkti. Turbūt niekas neginčys dėl to, kad mes norime turėti kuo tvaresnes šeimas, kad jos turėtų kuo mažiau problemų ir vaikai jose gyventų laimingai. Tai yra vienas pagrindinių tikslų.

Taigi mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, nes kitaip senėjimo procesai bus tokie, kad mums kels tikrai pagrįstas baimes. Mūsų statistika… Eurostatas prognozuoja, kad 2050 metais bus tik pusantro darbingo amžiaus žmogaus su vienu nedarbingu. Mūsų Lietuvos statistikos departamentas dar graudesnes prognozes mums pateikė. Užtenka blaškytis – reikia susitelkti. Mokslininkų įrodymai vienareikšmiški – kuo stabilesnis darinys, siejantis moterį ir vyrą šeimoje, tuo daugiau vaikų, ir vaikai gyvena laimingesni, ir po to mažiau įvairiausių socialinių išmokų jiems reikia sprendžiant visokias kitokias psichologines problemas. Kohabitacija – gyvenimas kartu – padidina skyrybų tikimybę 35 %, pas mus skiriasi kas antra pora. Tai yra tokie skaičiai, kurie kelia pagrįstą nerimą. Kas yra numatyta projekte? Mes išvengiame kokių nors apibrėžimų, kad iš karto reikėtų čia ginčytis, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar panašiai, mes pasisakome… Šitame įstatyme yra numatytos kryptys, kuriomis turėtų judėti mūsų valstybė, būtent kryptys ir prioritetai, aišku, remiantis vyro ir moters papildomumo, vienas kito palaikymo, papildymo ir jų pareigos auginti vaikus pagrindu, ne kokioms nors išgalvotom socialinėm lytim. To tikrai šitame įstatyme nėra. Yra apibrėžiamos kryptys ir įstatymo paskirtis. Aš visko tikrai necituosiu, jūs turite prieš save aiškų dokumentą, galėsiu atsakyti į jūsų pateiktus klausimus.

Kas naujo kitame įstatymo projekte, susijusiame su šiuo pateikiamu įstatymu? Mes numato-me, kad turėtų būti visais lygmenimis, tiek prie Seimo, tiek prie Vyriausybės, tiek prie savivaldybių, atitinkamos institucijos, kurios diskutuotų tuo klausimu, ieškotų ilgalaikių susitarimų ir būtų patariamosios institucijos Seimui, savivaldybei, Vyriausybei. Jau dabar kuriasi šeimos (…) savivaldybėse. Mes ne vieną kartą esame registravę dokumentus, kad reikia prie Seimo turėti tokią pačią instituciją ir kad kartą per metus mes išklausytume tų organizacijų lūkesčius čia, Seime, kaip įstatymo leidėjai numatydami, ką reikia daryti ir kaip reikėtų daryti.

Man atrodo, iš principo tai, kad yra Sveikatos taryba, kuri pateikia mums dokumentus, savo įžvalgas, tikrai pasitarnauja produktyviau priimant sveikatos sistemos įstatymus. Mes tą patį siūlome. Mes taip pat siūlome, kad Vyriausybė turėtų pateikti išvadas ne tiktai dėl korupcijos… išvadas dėl korupcijos grėsmių, įvairių įstatymų projektų, kai mes paprašome, bet lygiai taip pat galėtų pateikti įžvalgas dėl įstatymų, socialinių įstatymų, mūsų pataisų, kokį poveikį turės mūsų šeimoms.

Tik bendra šeimos politika gali duoti kokių nors rezultatų. Būdas, kai mes atskirai sprendžiame vaiko teises, kai atskirai sprendžiame motinos teises, kai atskirai sprendžiame tėvo teises arba dar kokias nors teises, išblaško mūsų pastangas ir neduoda kryptingo rezultato. Išėjęs iš mirties duobės, 2002 metų… gimstamumas dėl Motinystės atostogų priimto įstatymo, gana brangiai mums kainuojančio, jau nustojo veikti. Gimstamumas toliau nebeauga, jis sustojo, tai mes turime ieškoti naujų priemonių. Priemonės čia yra aiškiai numatytos: švietimo ir kultūros priemonių srityje, kad padėtų pasirengti šeimai; materialinio saugumo užtikrinimo srityje, kad žmonės gautų pakankamai pajamų, atsirastų visa socialinio draudimo sistema mūsų šeimoms; kad būtų įtraukiamos bendruomenės aktyviau; kad būtų apsirūpinimo būstu programa; būtų kompleksinė pagalba šeimai; būtų kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms; šeimos sveikatos politika, būtų siekiama stiprinti šeimų sveikatą ir, svarbiausia, teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimas.

Dabar, kai mes iškėlėme į prioritetus tiktai pinigus ir karjerą, gavome situaciją tokią, kad pirmą vaiką motina pagimdo 29 metų. Tai, kur čia jau kalbėti apie trečią ar ketvirtą vaiką. Tokia yra mūsų statistika ir tas senėjimas, ir tas terminas visą laiką vis didėja, per metus, per pusę metų pasislenka į neigiamą pusę.

Ir teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimas visais įmanomais aspektais, per visas įstatymu priimamas nuostatas, žinant, kad vienas vaiko gimimas, anot ekonomisto R. Kuodžio, duoda valstybei naudos 1 mln. papildomai, tą reikia turėti omeny ir taip į viską reikia žiūrėti. Aš dabar pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti net didžiulė grupė Seimo narių, bet skirtas laikas atsakymams yra 10 minučių, tą mėginsime padaryti. E. Vareikis klausia.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Trumpai klausiu. Aš dėkoju, jums už tokį… (Balsai salėje) Negirdite? Dėkoju, jums už pristatymą. Manau, kad šitas įstatymo projektas yra tinkamas. Bet mano klausimas būtų štai koks, neseniai pasirodė popiežiaus Pranciškaus apaštališkas paraginimas „Amoris laetitia“, kur daug kalbama apie tokias šeimas, kurios yra nukentėjusios, sugriuvusios, sakysime, subyrėjusios, tokioms šeimoms irgi reikia atsistatyti ir jas iš naujo sukurti. Kiek jūsų įstatymo projektas stimuliuotų ne tik jaunų žmonių tuoktuves, bet ir, sakysime, žmonių patyrusių šeimos dramas, reikalus, ar tai tą jų situaciją kiek nors pagerintų?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų viena iš šeimos stiprinimo priemonių krypčių, penkta priemonė, ir yra kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams. Tai valstybė, siekdama nedubliuoti, neperimti šeimos funkcijų vykdymo, turi imtis priemonių įgalinti pačią šeimą, šeimos narius sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir savo gyvenimo kūrimą ir sukurti psichologinės pagalbos, konsultavimo pagalbos sistemą. Šiuo metu pagalbai šeimai, konsultavimui šeimos, kiek jūs galvojate mes skiriame pinigų per visas programas? 20 tūkst. Lt – 6 tūkst. eurų – štai mūsų visa valstybės pagalbos šeimai programos dydis.

PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš labai tikiu, kad šitoje Seimo salėje nėra nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų, kad šeima būtų stipri. Šiandien prieš tai pranešėjo skambėjo šūkis, kad „Svarbiausia – žmogus“. Aišku, aš galėčiau pasakyti kitą šūkį – „Stipri šeima, stipri valstybė“ ir jūs savo teikiamu įstatymo projektu būtent tai deklaruojate. Prašau pasakyti, gerbiamas kolega, vis dėlto kodėl tiek daug pasipriešinimo ir kur slypi ta baimė, kad čia buvo tokių ponių ir ponų, kurie siūlė net neleisti jums pateikti įstatymo projekto, kur gi čia ta didžioji baimė ir ką jūs siūlote tokio, kas galėtų sugriauti kai kieno akimis, matyt, matant mūsų valstybę?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš daug ką galėčiau pasakyti, kur čia kas slypi. Aišku, jeigu žiūrėtume iš šalies, ne iš mūsų vidaus, tai yra tai, kad kuo silpnesnė šeima, kuo labiau jinai suardyta, kuo labiau mūsų tarpusavio ryšiai yra nusilpę, tuo lengviau yra su mumis susitvarkyti. Bet čia iš išorės taip turėtų būti. Iš vidaus, aš manau, susiduria skirtingi požiūriai, iš esmės požiūris, kad šeima yra atgyvena, jau yra pasenusi, niekam nereikalinga forma, ir mes galime valstybėje išspręsti visas problemas be šeimos, be tarpusavio įsipareigojimų.

Ir trečias požiūris yra bet kokiu noru įteisinti, kad šeima yra kažkas kita, ne vyro ir moters sąjunga, bet vienos lyties sąjungas ar dar kas nors. Tai yra trys požiūriai, kurie šiuo atveju oponuoja šitam požiūriui.

O šiaip šitas įstatymas neapsiriboja, kokiu nors… ar susituokusi šeima, ar ne, kalbama apie visos šeimos ir šeimyninių ryšių įsipareigojimų stiprinimą kaip tokį. Čia neturėtų būti didelių prieštaravimų ir priešpriešų šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Klausia M. A. Pavilionienė.

M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Prašau pasakyti, kodėl įstatymo preambulėje iškraipomos šeimos formavimosi istorinės aplinkybės teigiant, kad šeimos narių teisės ir pareigos yra prigimtinės, kai tik XII–XIII amžiuje krikščionių teologai sutapatino šeimą ir santuoką?

Ir dar vienas klausimas. Kaip pagal jūsų projektą turi jaustis našlaičiai ir vaikų namų globotiniai, jei jų gyvenime tėvystė nepapildo motinystės ir atvirkščiai? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro galo. Tai, ką jūs pasakėte dabar, yra ciniška spekuliacija ir daugiau nieko. Visi tarpusavio ryšiai, šeimos ryšiai, įsivaikinusių šeimų ryšiai, tai yra analogas mūsų prigimtinio kraujo ryšio, tarpusavio tėvų ir vaikų užpildantis pakaitalas…. per Civilinį kodeksą. Tiesiog žmonės įsivaikina ir jie tampa tikraisiais tavo šeimos nariais. Kur čia yra kokia diskriminacija? Kaip tik mes už tai, kad atsirastų daugiau įsivaikinusių žmonių, tos šeimos priimtų į savo tvirtas šeimas tuos našlaičius, kurie ten gyvena.

O dabar dėl prigimtinio. Pirmiausia remiamės Konstitucija. Gal poniai nepatinka Konstitucija, bet Konstitucija taip ir kalba. Kitas dalykas. Kai kalbame apie prigimtinę, tai yra natūralus, biologinis, moksliškas požiūris, o ne mokslas, paremtas balsavimu kokioje nors taryboje.

PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamas kolega, jūs paminėjote Konstituciją, bet jeigu jūs pripažįstate Konstituciją ir Konstitucinio Teismo sprendimus kaip neatimamą, neatskiriamą Konstitucijos dalį, turėtumėte prisiminti, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima yra ne vien santuokos pagrindu ir jūsų aiškinimo pagrindu sudaryta ląstelė. Ir ar jūs nemanote, kad toks įstatymo projektas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui?

Kita vertus, ar jūs tikrai tikite, kad sukūręs tarybas, komisijas, jūs sustiprinsite šeimą? Ar jūs nemanote, kad šeimos stiprinimas pirmiausia yra pačių žmonių reikalas ir klausimas? Vaikų gimstamumas taip pat yra žmonių asmeninis klausimas. Ar jūs manote, kad įstatymais apibrėžęs jūs tiesiog padarysite tvarką Lietuvos šeimose?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai 2000 metais startavo naujoji politika, prasidėjo dramatinis gimstamumo mažėjimas, kai buvo pakeisti prioritetai ir toks supratimas, kaip, jūs pasakėte, atsirado. Po to mes regime tas pasekmes. Čia yra konkrečiai tokio prioriteto pasirinkimo pasekmės. Aš tikiu, kad būtent šiuo keliu, kaip jisai amžiais gelbėjo mus, būtent toks požiūris… o tą, ką jūs sakote apie preambulę, tai preambulė kaip tik paimta iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris pasakė, kad šeimos stiprinimas tai yra prievolė, kurią turi įgyvendinti Seimas, ir čia, šiame įstatyme, yra nurodytos kryptys, kuriomis mes turime eiti. Šitas įstatymas nekalba apie kokius nors apibrėžimus ir Teisės departamentas nepastebėjo jokių prieštaravimų Konstitucijai, rašydamas savo pastabas dėl šio įstatymo. Mes, valstybė, galime apsispręsti, ką mes norime daryti.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Nėra. Klausia G. Purvaneckienė.

G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prelegente, jūs čia daug kalbėjote apie tai, kad ir mokslu norite remtis, ir apie „Strategiją 2030“, kur šiaip jau yra remiamasi Šiaurės šalių patyrimu. Taip jau yra žinoma, kad Šiaurės šalyse, palyginti su kita Europa, gimstamumas yra didžiausias ir ten yra mažiausiai visokių tokių ir panašių deklaratyvių įstatymų ar kokių nors apribojimų ar suvaržymų. Atvirkščiai, šalys, kurios bandė eiti tokiu keliu, čia jūs minėjote ir Slovakiją, ir tą pačią Lenkiją, viskas buvo atvirkščiai – ten gimstamumas yra daug mažesnis nei Lietuvoje. O gimstamumas irgi, jūs pripažinote, yra vienas iš pagrindinių šeimos rodiklių. Aš manau, kad toks deklaratyvus įstatymas yra visiškai beprasmis. Reikia…

PIRMININKAS. Laikas!

G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Lenkai, kaip matėte, irgi pasisuko į tai, kad reikia materialiai remti šeimas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, neslėpkite savo pažiūrų, savo nuostatų kokiais nors kitokiais teiginiais, kaip kas vyksta. Strategija, paminėtas Europos Sąjungos dokumentas, aš jį cituoju tiksliai. Jis kaip tik ir pasakė mūsų vadovams, kad Europos Sąjungos politika, kuri buvo vykdoma iki tol, jos pasekmė yra ta, kad 2050 metais vien tik Europos Sąjungos augimui išlaikyti tokiu pačiu lygiu reikės darbo jėgos dėl senėjimo proceso arba išmirimo proceso 100 mln., tai yra jų dokumento išvada. Vienintelė priemonė, kuri gali tai sumažinti, tai yra šeimos stiprinimas – tai yra dokumento išvada. Galit skaityti kiaurai, skersai ir išilgai, kitokių išvadų ten jūs nerasite. Tai yra pagrindas. Deja, Europos Sąjunga išmiršta, senėjimo procesai yra didžiuliai ir tai nėra gimstamumo didinimo pavyzdys, o kad mūsų valstybės dabar pamatė tas žalingas pasekmes ir pradėjo imtis aktyvių priemonių, tik dabar aktyvių priemonių, rodo visos Vidurio Europos atsakingą požiūrį į tai, kas nutiko. Klaidas reikia taisyti, ir tie mūsų klystkeliai brangiai kainavo. Skandinavijoje, Švedijoje, vienintelėje valstybėje, nerasite statistikos, kuri gimstamumą skirstytų pagal tautines grupes. Ten yra arba Švedijoje gimę, arba negimę. Kodėl? Todėl, kad statistika yra kraupi.

PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą, už atsakytus klausimus. Motyvai už – V. Kravčionok. Prašau.

V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, todėl manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas, jis įpareigos Vyriausybę imtis veiksmų, ieškoti priemonių, parodyti iniciatyvas, kaip iš tikrųjų globoti, remti šeimas. Tokios iniciatyvos gali gerąja prasme įtakoti mūsų bendrų problemų sprendimą, turiu omeny susijusių ir su emigracija, ir su demografijos problemomis, ir taip toliau. Todėl kviečiu ir prašau visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Purvaneckienė.

G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia prelegentas išsigalvojo apie kažkokias menamas mano pažiūras, bet mano pažiūros yra būtent už šeimą ir jos stiprinimą, už didesnį gimstamumą. Jūs galite paskaityti mano knygą. Ir dabar yra žinoma pagal visus mokslinius tyrimus, kad po tų visų ilginimų, kaip jūs kalbėjote, atostogų, kitas žingsnis kol kas yra išrastas tik vienas… neišrastas – lyčių lygybė ir ta kryptimi reikia eiti, nes tos šalys, kurios nuėjo ta kryptimi, pasiekė gimstamumo didėjimą, o tie, kurie eina tuščiomis, deklaratyviomis ir dar kokiomis nors organizuotomis tarybomis, atvirkščiai, viskas yra atvirkščiai. Aš nesakau, kad nereikia stiprinti šeimos, aš sakau, kad šitas įstatymas tikrai ne sustiprins, o galbūt net susilpnins.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui (balsuojame iš karto dėl dviejų projektų), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl abiejų įstatymų projektų balsuojame iš karto, pateikimo stadija, kolegos.

Balsavo 58 Seimo nariai: už – 43, prieš – 4, susilaikė 11. [...]

Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.

Šaltinis: lrs.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.