Teisėkūros iniciatyvos, Seimas

Iš arti. Kaip valdžios partija Seime atmetė siūlymą padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 19 d. 9:02

1     

    

Iš arti. Kaip valdžios partija Seime atmetė siūlymą padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe

Gegužės 12 dieną parlamentarai nusprendė atmesti Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo buvo siūloma perpus sumažinti piliečių parašų skaičių, reikalingą Seimui teikti įstatymo projektą.

Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad teikti įstatymo projektą Seimui gali ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkėjų. Tokį parašų skaičių būtina surinkta per du mėnesius. Naujajame projekte buvo siūloma įstatymų leidybos iniciatyvos teisę suteikti 25 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Kaip teigiama Konstitucijos pataisos aiškinamajame rašte, „patariamosioms iniciatyvoms dabartinis įstatymas yra per griežtas (...). Siūlomomis Konstitucijos pataisomis siekiama, kad piliečiai turėtų realią galimybę išreikšti savo nuomonę, siūlyti įstatymų projektus Seimui. Dabartinis teisinis reglamentavimas, kai norint pateikti Seimui įstatymo projektą, būtina surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, varžo ir daro neįmanomą Tautos valios pareiškimą“.

Tačiau parlamentarai apsisprendė palaikyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę minėtam grupės Seimo narių pasiūlymui nepritarti – mat šio komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, Konstitucijos pataisos iniciatoriai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl reikia keisti dabar galiojančią normą. 

„Konstitucijos pakeitimus turi lemti objektyvūs socialinio gyvenimo tikrovės pokyčiai. Nekvestionuojant fakto, kad faktinis Lietuvos gyventojų skaičius yra sumažėjęs, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi būtent 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, o ne Lietuvos gyventojai. Tai, kad dalis Lietuvos piliečių faktiškai Lietuvoje negyvena, darbo ar kitais tikslais yra emigravę į užsienio valstybes, neatima iš jų teisės dalyvauti įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę“, – teigiama komiteto išvadoje.

Komitetas taip pat pareiškė, jog „itin sumažintas piliečių parašų skaičius, reikalingas piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisei realizuoti, galėtų iššaukti socialinį ir politinį konfliktą, būtų sudarytos sąlygos kilti konfrontacijai tarp didelių, tam tikrą idėją palaikančių bei atitinkamą įstatymo projektą parėmusių piliečių grupių ir įstatymų leidžiamosios valdžios“. 

Komentuodamas tokį parlamentarų sprendimą Seimo narys Povilas Urbšys, vienas iš įstatymo pataisos autorių, teigė: „vis dėlto Seime yra viena partija – valdžios partija. Nesvarbu, kad bus pavadinta socialdemokratais ar konservatoriais, bet jie bijo žmonių, kurie juos išrinko“.

* * *

Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-592 (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 2–5 klausimą – Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Svarstymo stadija. Siūloma atmesti. Prašom patrumpinti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė pataisas, išnagrinėjo Seimo narių siūlymus ir piliečių gautus siūlymus. Komitetas priėmė sprendimą atmesti. Argumentai tokie: Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucijos stabilumas – tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis, pirmiausia su Konstitucijos ypatinga aukščiausiąja teisine galia, konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemos galios teisės aktų teisinio reguliavimo. Kita vertus, Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai tai objektyviai būtina.

Iniciatoriai nepateikė pagrįstų argumentų, pateisinančių objektyvų keitimo būtinumą. Neginčijant fakto, kad faktinis gyventojų skaičius sumažėjęs, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turi būtent 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, o ne Lietuvos gyventojų. Tai, kad piliečiai faktiškai ne visi gyvena Lietuvoje, darbo ar kitais tikslais gyvena kitose valstybėse, neatima iš jų teisės dalyvauti ir inicijuoti įstatymų pakeitimą. Egzistuoja alternatyvios galimybės, kaip peticijos teisė, taip pat teisė tiesiogiai kreiptis į savo išrinktą narį, tiesiogiai kreiptis į Vyriausybę, į Prezidentą ir t. t.

Lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių praktika, Lietuvos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos realizavimo sąlygos bei tvarka reglamentuojamos gana liberaliai. Net 16 iš 26 Europos Sąjungos valstybių piliečiai neturi tokios teisės, kokia yra Lietuvoje. Itin sumažintas piliečių parašų skaičius, reikalingas piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę realizuoti, galėtų sukelti socialinį ir politinį konfliktą, būtų sudarytos sąlygos kilti konfrontacijai tarp didelių tam tikrą idėją palaikančių bei tam tikrą įstatymo projektą parėmusių piliečių grupių ir įstatymų leidžiamosios valdžios. Pasiūlyti Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo iniciatoriams parengti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas surinkti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisei realizuoti reikalaujamus piliečių parašus, pavyzdžiui, nustatant daug ilgesnį laiką rinkti parašus. Be to, pastaruoju metu ne viena tokių iniciatyvų jau buvo realizuotos, tai lyg ir nesudarė problemų. Bet kartoju, galima nustatyti ilgesnį laiką rinkti parašams ir ta problema būtų išspręsta. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš. Prieš – A. Paulauskas.

A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes daug kalbame apie mūsų piliečių aktyvumą, jų galimybę reikšti nuomonę, dalyvauti valstybės valdymo procese, patarti svarbiausiais klausimais. Pilietinės visuomenės kūrimas, aš manau, yra vienas iš svarbiausių uždavinių tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek pačios visuomenės. Dabar šitas projektas yra būtent ir skirtas tam, kad visuomenė galėtų dalyvauti įstatymų leidybos procese. Tai viena, bet labai svarbi forma atkreipti Seimo, vykdomosios valdžios dėmesį į įstatymo taikymo problemas. Aš noriu pasakyti ir pacituoti, kiek yra reikalaujama surinkti parašų kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Italijoje, kur gyvena 60 mln. gyventojų, – tas pats 50 tūkst. Skaičius, Lenkijoje, kur gyvena beveik 40 mln., – 100 tūkst. ir t. t. Šita riba, kuri yra Konstitucijoje, tikrai yra labai aukšta, nežinau, dėl ko baiminamasi, kad 25 tūkst. žmonių inicijuos įstatymo projektą, kuris nėra privalomas Seimui. Seimas turi jį svarstyti ir tik tada priimti sprendimą. Komiteto argumentai, kad gali kreiptis į Seimo narį, kad galima ilginti laiką, tai yra mano projektas ilginti referendumo laiką, leisti elektroniniu būdu rinkti, bet kol kas komitete jo dar tik svarstymo stadija. Mano siūlymas – nepritarti šitam atmetimui ir perduoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad jis nagrinėtų šitą projektą toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria komiteto siūlymui atmesti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Primenu komiteto nuomonę. Balsuojame dėl 68 straipsnio pakeitimo.

Už komiteto išvadą – 40, prieš – 18, susilaikė 8. Projektas atmestas.

Tiesos.lt pastaba: kaip balsavo mūsų rinkti parlamentarai, kviečiame žiūrėti ČIA.

 

* * *

Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-593 (svarstymas)

Ir lydintysis įstatymas – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Jis jau kalbėjo iš principo. Ar jūs dar kartą? Kalbėjo. Siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Supratau. Minutėlę, užbaigsime procedūrą. Yra prieš. P. Urbšys. Nereikia, gerbiamasis pirmininke. P. Urbšys. Kalbame dėl motyvų.

P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitas balsavimas atmetė galimybę padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe, savo valdžia. Tai, kaip buvo balsuota, pademonstravo, kad vis dėlto Seime yra viena partija – valdžios partija. Nesvarbu, kad bus pavadinta socialdemokratais ar konservatoriais, bet jie bijo žmonių, kurie juos išrinko, nes pagal galiojantį įstatymą 50 tūkst. parašų ar 25 tūkst. parašų neįpareigoja Seimo priimti šitą įstatymą, tik leidžia piliečiams išreikšti savo iniciatyvą. Ar mes suprantame tai, kad Seimas metai iš metų pagal pasitikėjimo reitingus pinasi pačiame gale? Ar mes negalime parodyti pasitikėjimo žmonėmis, nes mes dabar turime problemą, žmonės netiki savo asmeninėmis galiomis, jie nusivylę valstybe? Kodėl mes nenorime to pasitikėjimo padidinti, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų valstybės stiprinimu?

PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame, kas pritaria komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už balsavo 34, prieš – 20, susilaikė 5. Komiteto nuomonei pritarta, įstatymas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Tiesos.lt pastaba: kaip balsavo mūsų rinkti parlamentarai, kviečiame žiūrėti ČIA.

Replika po balsavimo – V. A. Matulevičius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Labai trumpai. Man atrodo, kad arba mes nesupratome pasiūlymo esmės, arba tiesiog negerbiame, norime dar labiau iškasti prarają tarp Seimo ir mūsų rinkėjų, tautos. Neįpareigojanti pataisa būtų iš tikrųjų, kaip sakė kolegos, mums niekas nebūtų primesta, mes spręstume, ar palaikyti tą iniciatyvą, ar nepalaikyti. Tai būtų pagarba mūsų piliečiams, o dabar mes pasakėme, kad mums nesvarbi jų nuomonė. Labai gaila. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. M. Zasčiurinskas, kuris šiandien dar nekalbėjo.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Aš keltą žodžių. Pritariu tam, ką kolegos minėjo, visiškai pritariu ir dar papildysiu. Mes visi kalbame, čia kreipiuosi į tuos, kurie nepalaikė šitos pataisos, visi kalbame apie pilietinės visuomenės, apie mūsų piliečių aktyvumą ir panašiai. Visos partijos apie tai kalba, bet kai reikia balsuoti, tai savo tikrąjį veidą jūs ir parodėte. Jums nereikia tautos nuomonės, jums nereikia, kad žmonės būtų aktyvūs. Jums geriau, kad žmonės neitų išvis į rinkimus. Jums geriau, kad žmonės mostelėtų ranka ir išvažiuotų iš Lietuvos. Kolegos, mes padarėme didžiulę klaidą!

PIRMININKAS. Dabar mes visi žinosime, ką padarėme. Taip.

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Iš toli       2016-05-19 7:38

Valdžiai geriau kai piliečiai mažiau jais pasitiki.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.