Teisėkūros iniciatyvos

Iš arti. Kaip Seimo nariai svarstė, kiek atstovų Tauta turėtų deleguoti į Seimą

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 23 d. 0:08

6     

    

Iš arti. Kaip Seimo nariai svarstė, kiek atstovų Tauta turėtų deleguoti į Seimą

Siūlome susipažinti, kaip parlamentarai svarstė pasiūlymą keisti Konstitucijos 55 straipsnį ir jame numatyti naują Seimo narių skaičiaus nustatymo tvarką.

Pataisa siūloma Konstitucijoje aiškiai nurodyti, kad Seimo narių skaičius turi būti tiesiogiai proporcingas gyventojų skaičiui. Kintant gyventojų skaičiui Lietuvoje, būtų nustatomas ir naujas Seimo narių skaičius, tačiau jau ne kiekvieną kartą keičiant Konstituciją, o Seimo priimtą įstatymą. Taip būtų išvengta sudėtingų Konstitucijos koregavimo procedūrų ateityje.

Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4706 (pateikimas)

PIRMININKĖ. 1–16 klausimas – Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4706. Pateikimo stadija. Kviečiu V. Bukauską.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Konstitucijos 55 straipsnio pataisą būtent dėl Seimo narių, nes 1992 metų Konstitucijoje šitas straipsnis apibrėžia, kad mūsų tautos atstovų išrinktų yra 141. Mano siūlymas yra mažinti Seimo narių skaičių iki 111.

Kuo aš remiuosi dėl šitų rodiklių? Jeigu pasižiūrėtume į 1992 metus, kaip aš ir minėjau, kai mūsų valstybėje pagal Statistikos departamento rodiklius gyveno per 3,7 mln. gyventojų, tai atitiko 141 Seimo narį. 2016 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyvena 2,8 mln. gyventojų. Tai sudaro 22 % mūsų piliečių, neatstovaujamų mūsų valstybėje, ir sudaro 109,84 Seimo nario. Apvalinant į didžiąją pusę, buvo priimtas toks mano siūlymas, kad būtų nelyginis skaičius, atitiktų 111 Seimo narių.

Šitas klausimas jau keliamas daugelį metų. Aš manau, kad dabartinis, nueinantis Seimas, galėtų pradėti diskusijas, galėtų pritarti po pateikimo. Manau, kad suspėtų ir atlikti pirmą balsavimą ir ateinančiam Seimui galėtų pavesti atlikti antrą balsavimą, ko reikalauja Konstitucija, ir priimti tam tikrus teisės aktus, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., o būtų taikoma nuo kitos kadencijos – nuo 2020 metų. Per tą laiką iš esmės mes turėsime pertvarkyti daugelį teisės aktų dėl naujojo Seimo, kurie būtų suderinti ir neprieštarautų Konstitucijai, su kuriais būtų supažindinama visuomenė, bendruomenė. Manau, tuo mes pasieksime efektyvesnę, darnesnę ir visuomenei priimtinesnę poziciją, kuri šiandien iš tiesų kelia labai daug aistrų ir nuomonių skirtumų, kaip ir kitos politinės partijos, kurios siūlo ir 71 Seimo narį, ir 101, ir 121. Mano siūlymas yra argumentuotas, paremtas rodikliais. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia V. Fiodorovas, ruošiasi R. Baškienė.

V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sveikintinas pasiūlymas, laiku, žmonėms to reikia. Kaip manote, ar tai negalėtų būti graži pradžia – Seimo narių mažinimas, tarkime, viešajam sektoriui pertvarkyti, ministerijoms mažinti ir taip taupyti pinigus, vienas dalykas, kad atitiktų žmonių poreikius… Kaip manote, galbūt galėtų būti pati pradžia?

V. BUKAUSKAS (DPF). Aš pritariu jūsų išsakytai nuomonei ir klausimui, iš tiesų manau, kad mes, kaip parlamentas, turėtume pradėti diskusijas ne tik kaip Seimo atstovybės, bet ir kaip valstybės valdymo, nes 26 metus eidami ir matydami, kad valstybę iš tiesų reikia pertvarkyti, turėtume pradėti diskutuoti. Kodėl Seimo valdymas būtų efektyvesnis sumažinus Seimo narių skaičių? Aš kalbu, kad ir konstitucinė pataisa, kuri yra įregistruota ir laukianti pateikimo (60 straipsnis), kad Seimo narys neturėtų būti ministras. Tikrai šiandien daugelis susiduriame su ta tendencija, kad būnant ir vienoje kėdėje, ir kitoje neišeina taip deramai atstovauti. Tai visuomenė mato, tai visuomenė vertina, ir mes apie tai turime kalbėti drąsiai, pakylėtai ir suteikti diskusijas visiems.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Baškienė, ruošiasi A. Sysas.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, šitą siūlymą mes girdime iš žmonių ir, ko gero, tai ne tiek finansiniai skaičiavimai, kiek moralus siekis, kad mažėjant gyventojų skaičiui mažėtų ir Seimo narių skaičius, nors finansiškai išeina, kad vienas gyventojas, visiškai panaikinus Seimą, gautų tik 10 eurų. Tai daugiau moralinis dalykas.

Bet kodėl 111, o ne 101? Jūs ten sakėte formulę. Europos Sąjungos valstybės naudoja kitą formulę – kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus. Esminis mano klausimas būtų, o gal geriau tik vienmandatininkai (nes to taip pat labiau pageidauja gyventojai) negu partijų sąrašai.

V. BUKAUSKAS (DPF). Kolege, aš kolegai Viktorui jau užsiminiau, kad iš esmės, jeigu tam būtų pritarta ir ateinančiam Seimui būtų įpareigojimas plačiau žiūrėti ne tik dėl Seimo narių sumažinimo, bet ir dėl sistemos keitimo. Puikiai žinote, kokį mes turėjome po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kai būtent vienmandačių ribos buvo sumažintos 10 procentinių punktų, kitaip sakant +10 -10… Kokias mes šiandien turime rinkimų apygardas, kokio ilgio? Ir, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, galiu atsakingai atsakyti, jeigu mes nespręsime iš esmės dėl 2020 metų, su dabartine rinkimų sistema mes turėsime tikrai didžiulių problemų. Ir šiandien ta mišri rinkimų sistema, kuri yra Europoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Anglijoje, mūsų valstybei iš tiesų yra per brangi – du turai. Kaip žinoma, pakartotinas vidutinės savivaldybės turas kainuoja apie 37 tūkst. eurų, vienos rinkimų apygardos. Aš manau, kad tie pinigai, kurie naudojami, nereikalingai antrajam turui, mano galva, galėtų atitekti kitoms socialinėms programoms, kitai visuomenei ir bendruomenei. Bet čia yra tolesni matymai ir diskusijos.

O kodėl 111? Aš aiškiai pasakiau: 22 % iš 141 yra 109,84 Seimo nario.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas ruošiasi K. Masiulis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Štai tas ir įdomu. Man 111 primena kai kuriuos skaičius, kurie buvo naudojami rinkimų retorikoje prieš aštuonerius metus. Kodėl ne 109 – klausimas, jeigu apskaičiavote tiksliai 22 %?

Bet mano klausimas ne apie tai, prisiminimai gerai, bet… Apie Seimo narių mažinimą kalbama jau dešimtmetį…

V. BUKAUSKAS (DPF). Istoriją reikia vertinti ir gerbti.

A. SYSAS (LSDPF). …jau dešimtmetį kalbame. (Balsai salėje) Na, gerai, kiek egzistuoja Seimas, kad visą laiką per daug, bet balsuoja piliečiai, tie piliečiai, išvažiavę kitur, turi teisę balsuoti. Bet čia vėlgi – lai būna. Kodėl pasirinkta pateikimo data likus mėnesiui iki rinkimų, o ne prieš trejus ar ketverius metus, kai tas klausimas buvo toks pat aktualus kaip šiandien? Ačiū.

V. BUKAUSKAS (DPF). Aš atsakysiu į paskutinį jūsų klausimą. Manau, kad logiška nueinančiam Seimui pradėti konstitucinę pataisą, o ne būtent tam pačiam Seimui ir daryti visas procedūras. Aš manau, kad mūsų valstybėje yra parlamentinė demokratinė. Jeigu mes matome, kad iš tiesų turi būti mažinama ir proporcingai atstovaujama, tai tą ir suteikime – tautos išrinktiesiems paveskime atlikti likusį darbą iki galo. Tai yra mano nuomonė. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ir taip turėtų būti su visomis konstitucinėmis pataisomis.

PIRMININKĖ. Šiandien Seniūnų sueiga priėmė sprendimą šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.

K. Masiulis, ruošiasi A. Salamakinas.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš spėsiu du klausimus paklausti. Pirmas klausimas yra toks: tų išvykusių Lietuvos piliečių jūs jau nebelaikote Lietuvos piliečiais? O jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai Lietuvos piliečių skaičius visai kitoks. Prancūzijoje irgi daug žmonių yra išvykę ir mažai balsuoja, bet jie specialiai užsienyje gyvenantiems milijonams prancūzų yra įsteigę net kelias apygardas ir juos laiko Prancūzijos piliečiais.

Dabar kitas klausimas. Ar tokia jau prasta Darbo partijos situacija prieš rinkimus, kad reikia tokio popso? (Balsas salėje: „Oi!“)

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega. Aš atsakysiu…

PIRMININKĖ. Tai J. Razma siūlė įtraukti šitą klausimą.

V. BUKAUSKAS (DPF). …jums, kad aš tikrai nesakiau, kad išvykę gyventi kitur nėra Lietuvos piliečiai. Aš kalbėjau apie gyvenančius Lietuvoje ir būtent šią dieną prie dabartinės rinkimų sistemos viena vienmandatė apygarda yra suteikta būtent mūsų tautos piliečiams balsuoti už vieną apygardą. Jeigu būtų pritarta mano siūlymui, kaip ir minėjau, iki 2018 metų turėtų būti pataisyti visi teisės aktai, tai, ką ir numato minėtas Konstitucijos 55 straipsnis.

PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Klausia A. Salamakinas, ruošiasi K. Daukšys.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, galima išties diskutuoti, kiek tų Seimo narių reikia, kiek jų iš tiesų būtina, kad dirbtų Seime, tačiau aš iš nemažos savo gyvenimo patirties darbo Seime bandžiau suskaičiuoti: vyko du referendumai. Pirmas, atrodo, po ketverių metų, kai tik buvo priimta Konstitucija, kad reikia mažinti, antras – ne per seniausiai, o tokių teikimų kaip jūsų turbūt tik praeitą kadenciją nevyko, o daugiau – kaip tik baigiasi kadencija, taip mes mažiname Seimo narius. Bet aiškiai yra parašyta: pakeisti Konstituciją gali 94 Seimo nariai arba tauta referendumu. Viskas lyg ir išbandyta. Dabar vėlgi einama tuo pačiu, jau pramintu keliu, jūs teikiate šitą projektą. Ar nebūtų kito būdo, sakysime, susirenka frakcijų seniūnai kitos kadencijos pradžioje, visi pasirašo, kad tikrai mažiname, ir bus rezultatas. Dabar aš įsitikinęs, Valentinai, rezultato nebus. Kam tada eiti, jeigu vis tiek aišku, kad rezultatų nebus. Mes numetame kitai kadencijai, jūs spręskite. (Balsai salėje) Tai jie gal patys susirinkę tegu pradeda ir diskutuoja. (Balsas salėje)

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš norėčiau labai aiškiai atsakyti, kad dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl vykdomosios institucijos – dėl vykdomosios, ne atstovaujamos institucijos yra 101 Seimo narys pasirašęs, po pateikimo yra pritarta, bet ketveri metai Teisės ir teisėtvarkos komitete guli šitas teisės aktas dėl 101 Seimo nario. Apie kokią mes frakciją ir apie kokių seniūnų susitarimą galime kalbėti, jeigu sąmoningai nėra teikiamas šitas teisės aktas? Su atstovavimo institucijai mes puikiai matėme, kas įvyko ir kas atsitiko su Raseinių savivaldybe. Mano giliu įsitikinimu, iš tiesų mes turėsime diskutuoti ir žiūrėti ir dėl tiesioginių merų rinkimų galių suteikimo. Su atstovaujama institucija mes merui nesuteiksime daugiau galių, vadinasi, mes turime peržiūrėti Konstitucijos straipsnius.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys ir paskutinis klaus A. Dumčius.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kad šiandien per Seniūnų sueigą Konservatorių partijos atstovai pasiūlė įtraukti šitą klausimą į darbotvarkę. Matyt, kad neinformavo gerbiamojo K. Masiulio, kad čia jų siūlymas, dėl to jis šiandien taip čia išsidirbinėja.

Iš tikrųjų klausimas yra svarbus ir aš norėčiau paklausti Valentino, ar jūs manote, kad kitas Seimas turės pakankamai sveikatos šitą Seimo narių sumažinimą atlikti?

V. BUKAUSKAS (DPF). Aš dar kartą pakartosiu – manau, kad viskas prasideda nuo to, kaip mes pateikiam. Jeigu mes pritarsime ir atliksime pirmąjį balsavimą, kaip žinote, turi būti didžioji dauguma – 94 Seimo nariai ir trijų mėnesių pertrauka iki antro balsavimo, manau, kad ateinančiam Seimui mes duosime toną, kad vis dėlto reikia į tai žiūrėti ne asmeniškai, bet valstybiškai.

PIRMININKĖ. Paskutinysis klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamasis Valentinai, būdamas nepriklausomas Seimo narys šiuo metu, jau galėčiau laisviau paklausti jūsų nuomonės. Ar jums neatrodo, kad šitas jūsų siūlymas dėl Seimo rinkimų tarpinis? Ar jums neatrodo, kad dabartinis Seimo rinkimų įstatymas visiškai neatitinka 55 straipsnio tuo požiūriu, kad nėra lygi visuotinė ir tiesioginių rinkimų teisė? Gerbiamasis J. Bernatonis yra mums pasiūlęs labai neblogą variantą, kur yra ir partijų kandidatai, ir visuomenės atstovai, tokie išsikėlėliai, jie vienodomis teisėmis tiesiogiai renkami, vadinasi, vienmandatiniu principu. Ar jums neatrodo, kad būtent tas ir sumažintų Seimo narių skaičių vos ne dvigubai? Kodėl jūs einate tokiu tarpiniu keliu, o aną juk mes atmetėme? Galvokite apie tą, ką jau buvo pasiūlę.

V. BUKAUSKAS (DPF). Aš pritariu tam, ką jūs kalbate. Bet, kolega, mes nepakeitę Konstitucijos negalėsime kito būdo pasirinkti, nes 55 straipsnyje yra, kad tautai atstovauja 141 Seimo narys. Nepakeitę mes neturėsime sumažinimo. Pačią rinkimų tvarką, kokia ji, ar mišri, ar proporcinė, nustato įstatymas, ne Konstitucija. Apie ką aš ir kalbu. Žiūrint, kad Konstitucinis Teismas mus įpareigojo peržiūrėti vienmandačių teritorines ribas, mano galva, pakeitę rinkimų sistemą, įvedę pagal NUTS trijų atstovavimą regioniniu principu, atstovautume lygiateisiškumui, atstovautume visuomenei, gyvenančiai toje teritorijoje. Tai, kas yra didelėje dalyje pasaulio šalių, Europoje, mūsų kaimynystėje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Viena nuomonė – už, kita – prieš. Nuomonė už – P. Urbšys.

P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, Seime šitas klausimas svarstomas septintą kartą. Kai reikėjo koreguoti rinkimų apygardų ribas, nė vienam nekilo klausimų, kad tą reikia daryti, ir tai reikia daryti dėl to, kad yra drastiškai sumažėjęs rinkėjų skaičius. Bet kai reikia spręsti klausimą dėl kėdžių, kurias mes užimame čia, Seimo salėje, tada iš karto kyla klausimas, ar iš tikrųjų tas rinkėjų skaičius yra tiek sumažėjęs, kad skaičius Seimo narių irgi turi mažėti.

Jeigu paimtume statistiškai, galima pasakyti, kad rinkėjų skaičius nėra sumažėjęs, bet faktas – drastiškai. Jis sumažėjęs formaliai gal kokiais 200 tūkstančių. Bet faktas yra tas, kad 400 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių nesiregistruoja balsuoti. Iš jų tik 13 tūkst. užsiregistruoja balsuoti. Visa ta dalis rinkėjų nedalyvauja. Ir nedalyvauja jie sąmoningai, nes jie yra atskirti nuo Lietuvos valstybės.

Antra vertus, yra tai, kad mes kažkodėl visada bandome… ne mes derinamės prie rinkėjų ir Lietuvos, o mes stengiamės prie savęs priderinti rinkėjus ir Lietuvą. Todėl mus žmonės ir vadina žodžiu „seimūnas“, kurį daugiau atliepia žodis „atėjūnas“. Aš norėčiau, kad mes išgirstume Lietuvos Respublikos pilietį, rinkėją. Drąsiai sumažinkime tą skaičių, kuris atitiktų realią situaciją, ir mes parodysime, kad nesame atėjūnai, o esame tautos atstovai. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ilgesnį laiką dirbau TSIPMI (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute) negu čia. Atsimenu, 1996 metus, kada įvyko pirmas referendumas, paskui dar keli referendumų bandymai. Visada šaipydavausi iš to populizmo ir dabar man telieka tik pasišaipyti. Visados tokios idėjos ateina prieš rinkimus. Visą laiką jas kelia tos partijos, kurios nori pasipuikuoti. Politikos mokslai sako, kad tipiškas pageidautinas apytiksliai parlamentarų skaičius yra kubinė šaknis iš piliečių skaičiaus. Kubinė šaknis. Jeigu mes kubu pakeltume 141, gautume 2,8 mln., tai netgi, jeigu būtų 2,8 mln. piliečių, tai atitiktų 141 parlamentarą. Bet mes turime gyventojų, kurie yra čia, Lietuvoje, ir jų netgi daugiau yra, tai čia net nebūtų politologinio pagrindo ką nors pradėti svarstyti. Aišku, populistinis pagrindas yra. Jeigu kalba apie ekonomiką, tai sako 111. Ekonomiškiau būtų 101, 91 – dar ekonomiškiau, 71 – dar, o 11 – geriausiai. Jeigu žiūrėtume atstovavimą, tai brangiausias atstovavimas yra mažoms valstybėms.

Liuksemburge ar kokiame nors Monake jų yra proporcingai nepalyginamai daugiau. Monake gyvena 32 tūkst. gyventojų, 24 parlamentarai. Estijoje – 1,3 mln. gyventojų ir 101 parlamentaras. Taip yra. O dar brangiau parlamentai kainuoja tose valstybėse, kurios yra federalinės. Vokietijoje yra 2 tūkst. parlamentarų, įskaitant žemės parlamentarus, kurie yra irgi tokie pat dirbantys, tik kitokį darbą. Nereikia galvoti, kad čia galima iš demokratijos šaipytis ir parazituoti žmonių politologine nekompetencija. Tik tai, ką daro Darbo partija…

PIRMININKĖ. Laikas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir kiti, čia yra parazitavimas, ir tiek.

PIRMININKĖ. Laikas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Žema kompetencija žmonių. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Laikas! Gerbkime vieni kitus. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 85 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta.

Yra siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariate dėl komiteto? (Balsai salėje) Konstitucinį svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Statutą. (Balsai salėje) Čia yra konstitucinis. (Balsai salėje) Nebus ypatingos skubos. Pirmas svarstymas spalio 18 dieną. Tinka? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Bendru sutarimu.

Replika po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikiuosi, kad dar šitos kadencijos Seimas tą Konstitucijos pataisą priims. Aš, tik išklausęs Kęstučio paskaitą Seime, labai gailiuosi, kad toks garsus institutas neteko tokio garsaus dėstytojo, ir prašau visų rinkėjų sudaryti galimybę jam toliau dėstyti, o aš gal įstosiu ten studijuoti. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Gerai. Ta linksma gaida dirbame toliau. 1-17…

Atsiprašau, B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Į šitą pusę labai retai žvilgčiojate, dažnai nepamatote. Balsavau už, bet abejoju šiuo siūlymu. Problemos valstybėje tikrai neišspręsime, kol į Seimą rinksime pagal sąrašus. Jeigu būtų pasiūlytas 71 Seimo narys ir visi tik vienmandatėse, aš trigubai balsuočiau už tokį siūlymą, nes pagal sąrašus, žinote, yra bėdų bėdos.

O šiaip, jeigu pasižiūrėtume į Rusijos Dūmą – 450 narių, Rusijos lyginti su Lietuva nėra ko, aš manau, mums užtektų 71 ir visi vienmandatėse.

PIRMININKĖ. Labai įdomu, kaip mes biudžetą priimtume, kiekvienas temptų į savo vienmandatę. K. Masiulis, jis turi teisę kalbėti. Prašom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad šitoje salėje yra bent vienas mano buvęs studentas ir net vadovauja komitetui. Seime jų yra daugiau. Ponui K. Daukšiui praverstų kai ką pastudijuoti.

Šaltinis: lrs.lt

Kaip dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto balsavo Seimo nariai, siūlome susipažinti ČIA.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lėlininkas       2016-09-23 18:15

Seimo artistai svarstė- kiek klounų į seimmo cirką turėtų deleguoti buratinai.
Į tokius debatus iš užkulisių žvelgė katrabasas barabasas ir atlaidžiai šypsojosi.

Pikasas       2016-09-23 14:50

Prieš Seimo rinkimus tai - smagi tema. Visi nori pasirodyti, kaip jie taupo mokesčių mokėtojų pinigus. L.Graužinienės siūlomi referendumai, manau, garantijų jokių neduos. Įstatymas toks, kad jie nepavyktų. Be to, referendumas kainuoja tiek, kad per eilę metų sutaupymo nebus. Bet ne tai svarbiausia. Jau dabar sunku su apygardos Seimo nariu kontaktuoti. Tada galimybės dar sumažės. Ir dar ne tai svarbiausia. Seime įstatymai leidžiami daugiausiai valdančios koalicijos sumanymu. Geri ar blogi nauji įstatymai ar jų pataisos? - didelis klaustukas. Bet ir ne tai svarbiausia. Padalinkime valdančią koaliciją į tuos, kurie kompetentingi įstatymų leidyboje ir kuriems to trūksta. Jau lieka gal tik 35 seimūnai. Dabar juos padalinkime į įmančius ar savų bei grupinių interesų siekiančius iš švarius. Santykio nežinau. Sakykim, per pusę. Seime užsigulėjusių įstatymų ir jų pataisų krūvos. Priiminėjami “žali”, o paskui skubama juos taisyti. O kur dar politinės kovos mūšiai, kada įstatymdavystė pamirštama. Manau, kad realiai gaunasi taip, kad keliolika Seimo narių rimtai dirba, kad kiti galėtų su komandiruote važiuoti kur į Tailandą ar dar kur pažiūrėti, kaip ten žmonės gyvena. Štai tie keliolika sąžiningai dirbančių- aukso vertės Lietuvos viešam interesui. O kaip tokius į Seimą išrinkti? - taip dorai ir neišmokome. Skaičiuotėje nepaminėjau Rytų imperijai besistengiančius. Jų siūlomos “kreivos” pataisos gali galutinai verslą priblokšti. Paskui virkaujama, kodėl tiek išvažiuoja, kodėl algos mažos ir t.t. Algos nedidelės, užtai “otkatų” dydžiai linkę augti taip, kad ohoho… Žinoma, Seimo narių skaičių galėtų sumažinti ir patys seimūnai, surinkę konstitucinę daugumą. Kokią daugumą, kai taip dalinti tenka? ...

 

Apuokiukas - 13:21       2016-09-23 13:43

O gal padarom taip, kaip siūlė vienas mano bendradarbis: ,,o kam išvis tas seimas reikalingas. Taigi yra prezidentė”? Sutaupytume dar po 20 eurų nuo kiekvieno žmogaus.

Apuokai       2016-09-23 13:21

Sumažinsim semo narių skaičių sumažės ir padėjėjų bei kitu klerkų. O tai kiekvienas seimo narys turi po 5-6 padėjėjus. Pradžiai atliksim šią procedūrą pereisime prie kitų.

Apuokiukas       2016-09-23 7:10

Mes, kaip politinių mažumų ( tikrosios opozicijos ) gerbėjai turėtume pasisakyti už kuo didesnį seimą, t.y. 141 atstovo, ir kad būtinai išliktų ir balsavimas už sąrašus ( su reitingavimo galimybe ). O ką reikia mažinti - tai seimo nario padėjėjų skaičių.

Dzeikas       2016-09-23 6:24

Kad ir su 111 seimunu valstybe 2020m atrodys kaip ligonis vienu metu sergantis distrofija ir vandene.Na toks tipo nenulaikantis galvos klipata.
Kirst iki 71 nario,kad nereiktu keist apygardu ribu ir visa problema.


Rekomenduojame

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.