Šeimos politika

Iš arti. Kaip Seimas svarstė ir galutinai atmetė liberalų stumiamą ir vienalyčių asmenų partnerystės įstatymą

Tiesos.lt redakcija   2017 m. birželio 17 d. 12:04

3     

    

Iš arti. Kaip Seimas svarstė ir galutinai atmetė liberalų stumiamą ir vienalyčių asmenų partnerystės įstatymą

Kaip jau skelbėme, ketvirtadienį Seimas po pateikimo galutinai atmetė liberalų frakcijos atstovų registruotą vienalyčių partnerysčių įteisinimo projektą. Siūlome pasidomėti, kaip vyko šio projekto svarstymas pastarąją savaitę.

Kaip jau skelbėme, ketvirtadienį Seimas po pateikimo galutinai atmetė liberalų frakcijos atstovų registruotą vienalyčių partnerysčių įteisinimo projektą. Siūlome pasidomėti, kaip vyko šio projekto svarstymas pastarąją savaitę.

Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.3, 3.16, 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150, 3.155 straipsnių, Kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-781, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo neteku-siu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-782, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-783 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimai 1-9a, 1-9b, 1-9c, projektai Nr. XIIIP-781, Nr. XIIIP-782, Nr. XIIIP-783. Pateikimas. Kviečiu gerbiamąją V. Čmilytę-Nielsen į tribūną pristatyti Civilinio kodekso daugelio straipsnių pataisas ir Gyventojų registro įstatymo pataisas. Prašau, gerbiama kolege. Pateikimas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Kolegos, norėčiau pristatyti Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo drauge su kitais iniciatoriais siūlome įteisinti kartu gyvenančių nesusituokusių porų partnerystę.

Šiuo projektu siekiama užpildyti teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse buvo numatytas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas, tačiau nebuvo priimti reikalingi teisės aktai. Nepaisant kelių bandymų, per pastaruosius septyniolika metų ši spraga taip ir nebuvo užpildyta. Pagal teikiamą projektą partnerystė būtų suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras pareigas.

Siekiant aiškumo, projekte siūloma, kad partneryste būtų laikoma ir iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys savo partnerystę savanoriškai pripažintų pateikdami bendrą pareiškimą dėl partnerystės notarui ir jį patvirtinus duomenys būtų užregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Šis projektas parengtas remiantis 2011 metų rugsėjo 28 dienos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kuriame, be kita ko, buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šiandieną šeimos gyvenimo nesusituokus forma yra labai paplitusi, apie 100 tūkst. porų gyvena kartu nesusituokę, kas trečias Lietuvoje gimstantis vaikas gimsta ne santuokoje.

Atsižvelgiant į tai, siekiama užtikrinti bendrai neįregistravus santuokos gyvenančių asmenų ir jų teisėtų interesų apsaugą. Taip pat šių projektų tikslas yra nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ginamos ir bendrai gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės, ir taip pašalinti prielaidas asmenų diskriminacijai dėl jų lyties. Siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams, sureguliuojant tiek jų turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu sprendžiant pagrindines iškylančias praktines problemas.

Norėčiau pasidžiaugti, kad net trečdalis Seimo narių pritarė tam, kad būtų pradėta diskusija šiuo nemažai visuomenės daliai svarbiu klausimu. Partnerystės įteisinimas aktualus dešimtims tūkstančių porų, nesudariusių ar negalinčių sudaryti santuokas. Šias poras, kaip ir daugelį susituokusių, sieja emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, bendrų vertybių, atsakomybės ir pagarbos ryšiai. Šių porų statuso pripažinimas siųstų aiškų signalą, kad Lietuvoje nerūšiuojame šeimų ir neskirstome jų į teisingas ir neteisingas, kad esame moderni, vakarietiška valstybė, kurioje vertinamas kiekvieno asmens orumas, gerbiamos žmogaus teisės ir paisoma teisėtų piliečių lūkesčių. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų daug kolegų nori jūsų paklausti. Pirmasis – E. Gentvilas. Nematau. L. Kasčiūnas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau šiek tiek su jumis pasikalbėti šiuo klausimu. Žiūrėkite, jūsų siūlyme iš esmės partnerystė yra prilyginama santuokai. Tai jūs siūlote tam tikrą pakaitą mūsų šeimos politikai? Čia vienas klausimas.

Kitas klausimas, ką rodo kai kurių Vakarų Europos šalių patirtys, kad civilinės partnerystės įteisinimas, na, iš esmės vyksta tam tikras santuokos sampratos pakeitimo procesas, ir nuo to momento, kai šalys įteisina partnerystę praėjus kokiems aštuoneriems, devyneriems metams, ką rodo patirtis, iš esmės po to pereinama prie vienalyčių santuokų įteisinimo ir prasideda domino efektas. Būkite gera, pasakykite man savo asmeninį požiūrį ir galbūt Liberalų sąjūdžio požiūrį, kaip jūs manote, kur yra ta linija, kai jau galima sakyti, kad tos, kaip jūs sakote, žmogaus teisės jau yra įgyvendintos? Ką aš turiu galvoje? Ar tai yra vienalytės santuokos, ar tai yra galimybė įsivaikinti vaikus…

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs turite vieną minutę klausti.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Būkite maloni, man tiesiog… Kur mes stabdysime šitą reikalą? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų partnerystės įteisinimo ir santuokos, šiuo atveju vienalyčių porų santuokos, įteisinimo klausimai nėra tiesiogiai susiję, tai yra skirtingi klausimai. Šiandieną, kaip jau minėjau, apie 100 tūkst. porų Lietuvoje gyvena nesusituokusios. Tikrai nemaža dalis tų porų pasinaudotų galimybe įregistruoti savo santykius, jei mes iš tiesų užpildytume tą spragą, kuri jau septyniolika metų yra mūsų teisinėje sistemoje, ir suteiktume galimybę poroms įregistruoti partnerystę.

Tikrai manau, kad jūs šiek tiek tirštinate spalvas. Mūsų siūlymas yra būtent sureguliuoti tai, kas faktiškai visose Europos Sąjungos valstybėse, visose vakarietiškose, civilizuotose valstybėse, į kurias mes orientuojamės, yra jau seniai sureguliuota ir tikrai ten niekas nesugriuvo. Beje, dauguma jaunų Lietuvos žmonių, kurie emigruoja, visgi pasirenka tas valstybes, kuriose, jūsų teigimu, egzistuoja kažkoks ydingas reguliavimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Deja, bet Europos Sąjungoje dėl sistemiško šeimos santykių ardymo senėjimo procesai yra tokie, kad faktiškai beveik negrįžtami. Jūs esate visiškai teisi, tiksliau, visai neteisi, nes Europos žmogaus teisių jurisprudencijoje partnerystė yra šeimos teisinius santykius įtvirtinantis institutas. Ir automatiškai, jeigu yra priskiriama šeimos santykiams, bus traktuojama kaip šeima ir vienalytės santuokos. Bet mano klausimas yra susijęs su kitomis jūsų nuostatomis. Pagal jūsų įstatymą vaiko teisės Lietuvos Respublikoje turės būti (…) nepriklausomai nuo teisinių santykių, kurie susiklostys tarp vaikų. Pagal Civilinį kodeksą išeina taip, kad priėmus šį projektą santuokos nesudariusių asmenų vaikai negaus papildomos teisinės apsaugos. Mes tiesiog sumažiname vaikų teisinę apsaugą.

PIRMININKAS. Prašau.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Bet jūs neteisingai interpretuojate šitas nuostatas. Tikrai teikiamu projektu niekaip nebus pabloginta vaikų, gyvenančių su partnerystę sudariusiais tėvais, situacija, niekaip nebus pabloginta. Kita vertus, bus tikrai suteikta tiek turtinių, tiek kitų interesų apsauga tokiose porose gyvenantiems asmenims. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A. Armonaitė. Nekomentuojame iš vietos, kolegos.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Viktorija, gerbiama pranešėja, kolege, ar galėtumėte pakomentuoti valstiečių užregistruotą ir Seime jau pateiktą projektą dėl neva partnerystės (aš čia rodau kabutėse). Teisininkų bendruomenė labai kritiškai įvertino projektą. Gal galėtumėte detalizuoti, kuo skiriasi šis projektas ir kuo jis yra platesnis, naudingesnis? Dėkoju.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Taip, iš tiesų prieš kelias savaites Seimas pritarė po pateikimo grupės Seimo narių siūlymui papildyti Civilinį kodeksą ir jungtinės veiklos sutartis dar viena rūšimi – susitarimu dėl bendro gyvenimo. Tačiau pajuokaudama galiu pasakyti, kad šis siūlymas yra tikriausiai per daug liberalus mano skoniui, nes pirmiausia į jį įtrauktos tokios nuostatos kaip tai, kad tą susitarimą dėl bendro gyvenimo arba vadinamosios partnerystės, kuri tikrai nieko bendro neturi su šeimos partneryste, galės sudaryti ne tik skirtingų lyčių ar tos pačios lyties du asmenys, bet ir trys, ir keturi asmenys, tarp jų artimi giminaičiai. Tokios sutartys galės būti terminuotos, taigi partnerystė, kuri sudaroma mėnesiui, pusmečiui arba metams. Kas svarbiausia, kad tokiems partneriams tos sutartys netrukdys tuoktis ar sudaryti dar kelias analogiškas partnerystės sutartis. Todėl iš tiesų tai yra tiesiog jungtinės veiklos, galbūt verslo tokiems santykiams naudinga sutarčių rūšis, tačiau su šeimos partneryste ji neturi nieko bendro.

PIRMININKAS. Kolega M. Majauskas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū pranešėjai ir iniciatorei. Mano supratimu, tai yra svarbi tema, esame pribrendę šiai diskusijai. Tikrai džiaugiuosi, kad pavyko surinkti net 47 parašus Seimo narių, kurie pritarė, jog tokia diskusija Seime turėtų vykti. Taip pat suprantu, kad tai yra ne vienintelis įstatymo projektas. Gerbiamoji A. Širinskienė visai neseniai iš tribūnos pristatė ir valstiečių užregistruotą projektą. Aš norėjau jūsų paklausti jūsų, kaip nuoseklių liberalų, kodėl jums neįtinka valstiečių projektas, kuris atrodo dar liberalesnis, kuris leidžia ne tik homoseksualių asmenų partnerystes, bet seserų ir brolių, leidžia turėti kelias partnerystes tuo pačiu metu arba, pavyzdžiui, kaip A. Širinskienė pristatė, leidžia trise turėti partnerystę. Kodėl jums neįtinka jų projektas? (Šurmulys salėje)

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Tikriausiai aš jau iš dalies Aušrinei atsakiau į šį klausimą. Šiuo atveju kalbama apie šeimos partnerystę mūsų teikiame projekte ir mes siūlome, kad būtų suregistruotos…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …sureguliuoti porų, kurios gyvena šeimos gyvenimą, santykiai, jų teisės, kad iš tiesų jų praktinės problemos, su kuriomis jie susiduria, būtų palengvintos.

PIRMININKAS. Kolega Algimantas Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Algimantas Dumbrava.

PIRMININKAS. Taip, Algimantas Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, kaip jums atrodo taip iš gyvenimiškos pozicijos, kam šis įstatymas naudingesnis: ar Lietuvos vyrams, ar moterims? Ar tai, kad Lietuvos vyrai yra neryžtingi ir nesiūlo savo širdies ir rankos moterims, ar moterims, kurios sako, kad geriau su tokiu vyru nesusieti savo gyvenimo ateityje, nes jis šioks ir toks?.. Labai ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų sunku pasakyti, kam naudingesnis, bet aš norėčiau matyti, kad jis yra naudingesnis silpnesnei pusei. Dažniausiai silpnesnioji pusė yra moteris santykiuose, todėl mano instinktas yra, kad būtent silpnesnioji pusė būtų geriau apsaugota. Tai vienas dalykas.

Dar plačiau atsakant į jūsų klausimą, bus naudingas daugeliui porų, kurios šiuo metu susiduria su sunkumais įgyvendindamos savo teises, pavyzdžiui, pagalbinį apvaisinimą, kurio procedūros pagal įstatymo nuostatas yra teikiamos tiek susituokusioms poroms, tiek partneriams. Tačiau praktikoje bet kuri pora, kuri kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, tiesiog gauna atsakymą iš medikų, kad privalo pirmiausia eiti susituokti, o po to grįžti. Aš manyčiau, kad vėlgi to nereikia, tai yra problema, ją taip pat mes išspręstume.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R. Tamašunienė. Prašom, kolege.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų santuoka, tradicinė santuoka – tai pirmiausia priesaika ir priimama atsakomybė dviejų žmonių laisva valia vieno prieš kitą, taip pat prieš visuomenę. Tai yra įtvirtinta Konstitucijoje, kad vis dėlto šeima yra mūsų valstybės ir ginama, ir sudaroma laisva valia. Taip pat tai nėra tiktai tušti žodžiai, tai taip pat ir teisiniai įsipareigojimai, kurie laukia šeimos priesaiką sulaužius arba pasukus dėl kitų priežasčių skirtingais keliais. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, labai didelis triukšmas!

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ar jūs nemanote, kad vis dėlto ir tie žmonės, kurie pasirenka kitą gyvenimo sykiu formą, taip pat turėtų jausti atsakomybę ir neturėtų turėti kokių nors išskirtinių teisinių lengvatų ir t. t.? Jie pasirenka laisva valia tokią formą gyventi ir taip pat turi prisiimti visą atsakomybę, taip pat ir teisinę, kuri jų laukia, jeigu jie pasuka skirtingais keliais. Man atrodo, kad negalima suvienodinti dviejų skirtingų dalykų. Ar jūs taip nemanote?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Labai ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų sutinku su jumis, kad santuoka yra ir bus tradicinė forma. Šeima, be jokios abejonės, yra visuomenės pagrindas. Tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šeima, na, taip jau susiklostė realūs santykiai visuomenėje, šių laikų visuomenėje nebūtinai kyla iš santuokos. Jeigu mes tvirtinsime, kad šeima kyla tik iš santuokos, mes meluosime sau ir užmerksime akis. Šiuo atveju mes ir toliau statysime į labai sudėtingą padėtį ne šimtą, ne tūkstantį žmonių, tačiau kur kas didesnį žmonių skaičių. Aš manyčiau, kad nebūtų tikslinga ir nebūtų teisinga kalbėti apie kokių nors išskirtinių sąlygų sudarymą tam tikrai vienai ar kitai grupei. Atvirkščiai, tiesiog nemaža dalis visuomenės yra atskira ir izoliuota. Mes tokiu būdu suteikiame minimalią teisinę apsaugą ir manyčiau, kad jokios grėsmės, tikrai jokios grėsmės tai nekelia susituokusioms poroms.

PIRMININKAS. Kolega S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Viktorija, norėčiau jums užduoti šiokį tokį politologinį klausimą. Prieš rinkimus penki iš aštuonių Lietuvos partijų lyderiai pritarė tokiai iniciatyvai – partnerystės formai. Žvelgiant į Europą, iš esmės partijos, tradicinės partijos, kurios pasisako už partnerystės įteisinimą, tai yra žaliųjų ir socialdemokratų partijos. Liberalai nėra ta propaguojanti partija. Dažnai pasakoma, kad Lietuvos politiniame kontekste… kad Lietuva nėra pribrendusi dar šiam klausimui, tai viena ar kita forma nuskambėjo iš šalies vadovės. Gal jūs galėtumėte atskleisti, kodėl Lietuvoje vis dar yra kalbama, kad Lietuvos politikai, Lietuvos visuomenė vis dar nėra pribrendusi, nors giminingos partijos Europos Parlamente yra būtent socialdemokratų, žaliųjų, kurios iš esmės kelia žmogaus teisių vėliavą ir kovoja už šituos dalykus, ne liberalai ar ALDE frakcija?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš manau, kad Lietuvos visuomenė yra vis labiau pribrendusi, dabar galbūt kaip tik laukiama tam tikros ir politikų lyderystės. Dar pagal 2015 metais atliktą apklausą 84 % apklaustų Lietuvos gyventojų pritarė vyro ir moters partnerystei. Kaip jūs teisingai paminėjote, prieš rinkimus visų didžiausių parlamentinių partijų lyderiai pasisakė už homoseksualių porų partnerystę. Aš manyčiau, kad tam tikras lūžis įvyko, ir tos baimės, galbūt perdėtos baimės ir spalvų sutirštinimas, kuris būdavo paprastai siejamas su partnerystės klausimu, po trupučiuką sklaidosi.

PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašau, kolega.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji kolege, jūs minėjote, kad tokių norinčių pakeisti savo statusą yra apie 100 tūkst. porų. Aš pirmiausia norėčiau dėl vaikų. Jeigu jau tokie žmonės nori vaikų, tai kodėl jie negali ryžtis santuokai, nes vaikai, kurie gims iš partnerystės, bus tarsi kitokio statuso nei gimę normalioje šeimoje ir ateityje gali būti diskriminacinių problemų. Čia vienas dalykas.

Antras. Tie partneriai, kurie dabar gyvena, sakykim, kaip mes juos norime įvardinti, gali visiškai paprastai įteisinti savo turtinius santykius, kurie turbūt yra svarbiausi tarp jų, notarinėmis sutartimis ir sau ramiai toliau gyventi, ir mes nebeužeiname už įstatymo ribų, nebeieškome kitų formų. Kaip jūs manote?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš pataisyčiau. Šiandien mes tokių žmonių nevadiname partneriais, mes vadiname juos sugyventiniais, ir tai yra tas žodis, kuris man baisiai nepatinka, ir aš labai norėčiau, kad mes jo nevartotume. Realybė yra tokia, kad tikrai dešimtys tūkstančių porų gyvena kartu, kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje. Mes galime iš aukštos politikų tribūnos mokyti Lietuvos piliečius moralės ir sakyti, kad jie būtinai turėtų susituokti, ir tokiu atveju viskas bus gerai, bet yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės pasirenka nesituokti. Pavyzdžiui, viena iš svarių priežasčių. Kaip žinia, skyrybų procentas yra labai aukštas ir antrą kartą sudarę porą žmonės tiesiog dažniausiai pasirenka nebesudaryti antros santuokos. Ir yra daug kitų priežasčių, kurios tikrai, manau, turėtų būti paliktos žmonių sprendimui. Mūsų, kaip įstatymų leidėjų, mano galva, pareiga yra kaip tik atsiriboti nuo savo ideologijų ir galbūt nuo savo kokių nors baimių ir priimti tuos sprendimus, kurie maksimaliai pagerintų visų Lietuvos piliečių gyvenimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūs išsamiai atsakėte į visų kolegų klausimus. Mielieji kolegos, tuoj mes pereisime prie sprendimų, bet prieš tai norėčiau perskaityti dar vieną pareiškimą.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, nuomonės už, nuomonės prieš. Buvo trys įstatymo projektai. Aš manau, kad tikslinga ir jūs norėsite, nes matau, kad užsirašė labai daug norinčių pasakyti nuomonę už ir nuomonę prieš taip pat. Išklausysime po tris nuomones už ir po tris prieš.

S. Gentvilas – nuomonė už.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, dažnai Lietuvoje kalbama, kad šitam klausimui Lietuva yra nepribrendusi. Aš manau, kad Lietuva yra visiškai pribrendusi šiam klausimui, nes Lietuvos vaikas, gimęs 1869 metais, Ema Goldman, gimusi Kaune, išvyko į Ameriką ir tapo viena žinomiausių pasaulio kovotojų už moterų teises ir kovotoja už homoseksualų teises, už galimybę moterims rinkti, balsuoti ir t. t. Žmogus, kuris iš esmės visą gyvenimą kovojo prieš kapitalizmą. Aš metu šitą kortą kaip liberalas, nes aš metu kortą į kitą tribūnos pusę. Šitas žmogus buvo aiškių socialistinių pažiūrų žmogus, kuris nuolatos kovojo už teisybę ir buvo Lietuvos vaikas.

Pasakymas, kad Lietuva yra nepribrendusi partnerystei, yra tiktai slapstymasis nuo mūsų istoriškai žavių asmenybių, žinomų visame pasaulyje, kovojusių įvairiuose pasipriešinimuose. Mes turime patikėti šiais dalykais, ne tai, kad tai yra liberalų klausimas ar kažko kito, bet tai yra pačių jūsų ideologinių vadų, kurie kovojo prieš 150 metų už žmogaus teises. Mes turime pritarti šiam Partnerystės įstatymui šiandien ir galvoti apie tai, kad 100 tūkst. šeimų pasinaudotų galimybe apginti savo teises. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes svarstome klausimą, dėl kurio liberalios pasaulėžiūros žmonės mėgina įpiršti tą pasaulėžiūrą mums visiems. Tai yra ideologinė konstrukcija, kuria mes turėtume paneigti ir prigimtinę prasmę šeimos, dėl ko kuriame. Šeima – tai yra tarpusavio įsipareigojimas, turint tikslą pratęsti mūsų giminę, sulaukti vaikų, juos globoti ir t. t. Prigimtinė teisė ir gamtinė teisė yra realizuojama tarp vyro ir moters. Tai realizuojama per santuokos institutą. Nereikia išsigalvoti kokių nors kitokių konstrukcijų. Bendro gyvenimo būdą, jeigu jūs norite gyventi kartu, galima per Civilinio kodekso VI knygą realizuoti, galima sureguliuoti turtinius santykius. Kuo čia dėta santuoka?

Toliau, apie pribrendimą mūsų visuomenės. Jūs užmerkiate akis ir mėginate vėl savo propaganda pasakyti, kad yra kitaip, negu mūsų žmonės galvoja. Ką tik užregistruota 50 tūkst. Lietuvos piliečių parašų be politinių partijų jokios pagalbos, be jokio dalyvavimo ir panašiai. Jie palaiko europinę iniciatyvą „Mama, tėtis ir aš“, jie kaip tik ir nori apsaugoti nuo tokio ideologizuoto kišimosi į mūsų teisę, iškreipiant santuokos prasmę ir Konstitucijos normas, primesti mums savo pasaulėžiūrą.

Aš siūlau nepalaikyti tokių dalykų, juo labiau kad yra alternatyvus projektas, kuriuo galima ūkinius klausimus sutvarkyti. Manau, kad čia reikia, per tai būtų galima daug ką išspręsti. Pasikliaukime sveika prigimtine logika. Tie, kurie neturi vertybinių įsitikinimų, krikščioniškų ar kitokių, vadovaukitės savo argumentais…

PIRMININKĖ. Laikas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …o tiems, kurie turi įsitikinimus, manau, nereikia aiškinti, kas yra šeima ir dėl ko ji sukurta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Tai yra nuomonė už.

PIRMININKĖ. Nuomonė už. Atsiprašau.

A. ARMONAITĖ (LSF). Labai tvirta nuomonė už. Išties partnerystei atėjo laikas. Lietuva yra viena iš nedaugelio, viena iš keleto Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra šio instituto. Aš manau, kad šeima Lietuvai yra labai svarbi. Šeima visada buvo mums svarbi. Ir būtent dėl to visi turi teisę turėti, kurti šeiminius santykius. Šis įstatymas užtikrina visų lygybę prieš įstatymą ir tai yra labai svarbu. Ne tik ūkinius, komercinius ryšius, kuriuos galėsi nutraukti po mėnesio, ne tik partnerystę tarp brolių, seserų, kunigų ar vienuolių, ką iš esmės reiškia anksčiau Seimo salėje pateiktas projektas. Iš esmės kalbama būtent apie dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykių įteisinimą ir visų lygybę prieš įstatymą. Aš labai tikiuosi, kad Seimas pritars, ir labai raginu visus Seimo narius būti drąsius, nebijoti pažiūrėti realybei į akis ir paspausti pliusą – balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitą nuomonę turi L. Kasčiūnas. Prašom, kolega. Ar įdėta jūsų kortelė? Neįdėta. Įdėkite kortelę ir išreikškite savo nuomonę. Prašom.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, už kantrybę. Iš tiesų dažnai tokiose diskusijose ištraukiama neva žmogaus teisių korta. Iš karto galiu aiškiai pasakyti, kad kai kalbama apie vienalytes santuokas ir apie partnerystę, nėra kalbos apie jokias žmogaus teises. Tai yra tam tikros žmonių grupės interesas išplėsti savo teises ir tiek. Ir visa tai būtent tokiu kampu reikia įvertinti.

Kadangi čia buvo pacituoti kai kurie mąstytojai arba buvę politikai, emancipacijos šalininkai, aš irgi pacituosiu prancūzų filosofą, kuris būtent ir kalba apie šiuolaikinę tolerancijos sampratą.

Labiausia nervina tai, kad liberalai reikalauja toleruoti tai, ko negali toleruoti jų oponentai. Tarkime, iš katalikų jie reikalauja toleruoti homoseksualų partnerystę, nors gerai žino, kad katalikams to neleidžia Katalikų bažnyčios katekizmas. Iš katalikų reikalaujama toleruoti tai, ko jie negali daryti, nenustodami būti katalikais. Kai iš katalikų buvo reikalaujama toleruoti protestantus, tai buvo pagrįstas reikalavimas, nes katalikai ir protestantai vieni iš kitų reikalavo to paties. Tačiau homoseksualų partnerystės atveju tokios lygybės nėra. Liberalai jau dabar ne tik siūlo laikytis tolerancijos, bet ir pradėjo nurodinėti, ką toleruoti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, esu už tai, kad šita diskusija būtų kiek galima racionalesnė. Aš dabar iš visų pusių girdžiu labai daug stipriai ideologizuotų pasisakymų, o, mano įsitikinimu, mums reikėtų iš tikrųjų rūpintis žmonių gyvenimu.

Aš negaliu pasakyti, kad labai pritariu tam, kas buvo pasiūlyta šiame projekte, bet nelabai galiu pritarti ir tam pasiūlymui, kuris buvo čia anksčiau pateiktas. Mano įsitikinimu, reikia dėl abiejų projektų labai ramiai toliau diskutuoti ir atskirti du dalykus.

Vienas, kaip padėti žmonėms, kurie gyvena kartu, susitvarkyti savo gyvenimą, jeigu jie kol kas vengia santuokos sakramento. Ir reikia viską labai ramiai išspręsti. Antras klausimas, ar tokiems žmonėms, kurie gyvena kartu ir kurie galbūt teisiškai susitvarkys tuos santykius, suteikti šeimos statusą ar nesuteikti. Aš tikrai galvoju, kad tam nereikia suteikti šeimos statuso, bet aš taip pat galvoju, kad taip, kaip buvo pasiūlyta projekte, kurį pasiūlė ponia A. Širinskienė, tai mane irgi šiek tiek stebina, kad ten galimybė teisiškai susitvarkyti santykius yra visiškai neapibrėžta arba, kitaip sakant, galima susitvarkyti santykius, kartu gyventi su keturiomis moterimis, perimant kai kurių Rytų šalių tradicijas, būtent tokiu būdu, jeigu jau pajuokaučiau.

Aš raginu labai racionaliai svarstyti visus projektus, šiek tiek sumažinti tą ideologinį įkarštį ir po to surasti atskirus sprendimus dėl dviejų problemų: kaip teisingai sutvarkyti žmonių santykius, ir antras dalykas, ar tai pripažįstame šeima, ar nepripažįstame. Ir antru klausimu aš tikrai raginsiu balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų įžvalgas. A. Ažubalis – nuomonė prieš.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, kiekvienas teisės aktas ar projektas turi savo pamatą, pamatinį – nuostatą, koncepciją, požiūrį. Jeigu tas pamatas yra tvirtas, teisingas, galima tikėtis, kad ir teisės aktas, kuriuo jis remiasi, bus toks: patikimas, teisingas, objektyvus ir teikiantis naudą visuomenei.

Tačiau šiuo atveju šio projekto teikėjai pasirinko gana kreivą pamatą.

Turiu mintyje 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Valstybinės šeimos koncepcijos“. Ten, atvirai kalbant, Konstitucinio Teismo teisėjai įsivėlė į moralinį ginčą ir pabandė suvaidinti neutralaus teisėjo vaidmenį, nes pasakė daug gerų žodžių apie Konstitucijoje įtvirtintą santuokinės šeimos sampratą, tačiau tuo pat metu prie jos pabandė pridurti ir legalizuoti niekur Konstitucijoje nesančią nesantuokinės šeimos sampratą, t. y. išrado dar vieną terminą ir galvoja, kad patiks abiem pusėms. Taigi, kaip sako vienas garbus filosofas, kai dvi besiginčijančios pusės klausia trečiosios, kas yra šeima, ir ši trečioji pusė jiems atsako, kad šeima yra tai, ką sako abi besiginčijančios pusės, tai ta trečioji pusė atrodo kvailai. Taigi šio įstatymo projekto pamatas yra kreivas, nevykęs ir be bėdų valstybei ir mūsų lietuviškai šeimai jis nieko gero neatneš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju Labai atsakingai apsispręsime ir balsuosime, išreikšdami savo nuomonę dėl minėtų įstatymų projektų Nr. XIIIP-781, Nr. XIIIP-782, ir Nr. XIIIP-783. Prašom, įjungiame balsavimo…

Balsavo 108 Seimo nariai: už – 29, prieš – 59, susilaikė 20 (balsavimo rezultatai – ČIA). Minėtiems įstatymų projektams po pateikimo nepritarta. Dabar mums reikia apsispręsti, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti.

Tie, kurie balsuojate už, balsuojate už atmetimą, kurie spaudžiame mygtuką „minus“ – grąžinate tobulinti. Tie kurie už, pasisakote už atmetimą, kurie prieš – už grąžinimą tobulinti. Mygtukas „už“ – atmetimas, mygtukas „prieš“ – tobulinimas.

Balsavo 107 Seimo nariai: už atmetimą pasisakė 64, už tobulinimą – 43. Minėti įstatymų projektai atmesti.

Replika po balsavimo – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai mane nustebino gerbiamas A. Kubilius, buvęs Konservatorių-krikščionių demokratų partijos lyderis. Taigi jūs savo politiką grindžiate Bažnyčios socialiniu mokymu, o Bažnyčios socialinis mokymas – tik priedanga jums. Jūs nežinot, A. Kubilius net nežino, kad yra civilinė santuoka, ne tik Santuokos sakramentas. Santuokos sakramentas sudaromas bažnyčioje, o tie, kurie netiki, sudaro civilinės metrikacijos biure santuoką. Taigi, gerbiamas buvęs premjere Andriau Kubiliau, jūs tą turite žinoti.

Aš noriu taip pat paklausti, kada mes sustosime. Ką tik šiandien skaitau interneto svetainėje: Kolumbija įteisino trijų vyrų partnerystę. Tai gal mes, klausykite, jau grupinius santykius tuoj įteisinsime?! Bet man atrodo, kad jau tikrai jūs tuo keliu ir einate. Jeigu jūs esate krikščionys demokratai, bet siūlote liberalias vertybes, tai aš pritariu gerbiamam G. Landsbergiui, atsisakykite kuo greičiau, išbraukite iš savo partijos pavadinimo žodžius „krikščionys demokratai“ ir neapgaudinėkite visuomenės.

PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. V. Rinkevičius.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nepaisydamas visų ginčų, aš džiaugiuosi, kad Seimas dar turi krikščioniškos moralės ir sveiko proto.

PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Negaliu nereaguoti. Klausykite, aš jaučiu, kad P. Gražulis šios dienos posėdyje siūlosi man į partnerystę. Visą dieną jis kalba tik apie mane. Man dėl to pradeda kilti visokių minčių… (Plojimai, šūksniai) ir aš tikrai raginu greičiau svarstyti šituos klausimus, kad mes galėtume juridiškai teisingai tuos santykius ir suderinti.

PIRMININKĖ. Dėkojame. Tikriausiai jūs asmeniškai tai ir išsiaiškinsite. Gerbiamas Petrai, jūs ir vėl norite nustumti jaunąjį kolegą, kaip?..

P. GRAŽULIS (TTF). Palaukite, paminėjo vardą.

PIRMININKĖ. S. Gentvilas.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, kad apgynėte teisę pasisakyti, bet iš tikrųjų, žinokite, parlamente jau antrą kartą nuo mikrofono nustumiamas esu.

PIRMININKĖ. Kažkaip jums nesiseka, taip.

S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, pats balsavimas šiek tiek atspindi moralę Seime, kad mes esame pasirengę nurodinėti kitiems žmonėms, kaip gyventi, pastumti nuo mikrofono, pasakyti, kaip turi elgtis. Net prieš rinkimus penki iš aštuonių partijų vadovų pasisakė už šitą klausimą. G. Landsbergis, medžiodamas liberalų rinkėjus, mušė rugsėjo 8 dieną į krūtinę savo ranką sakydamas, kad jo koalicija atneš įstatymo projektą ir tikrai suderins. Gerbiamieji, kur jūs šiandien buvote? Jūs taip pat nustūminėjate 100 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo mikrofono ir gyvenimo būdo, kurį jie pasirinko.

PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis jau nieko nebenustums nuo mikrofono. Jūs kalbėjote, tai labai trumpai.

P. GRAŽULIS (TTF). Labai trumpai. Man, gerbiamas Andriau Kubiliau, tikrai partnerystės įstatymo nereikia. Tu jį labai jau palaikai, tai gal tau reikalinga su manimi partnerystė? Bet aš su jumis į partnerystę niekada neisiu – nei į politinę, nei į bet kokią kitą.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Petrai. Viskas. P. Urbšys.

P. URBŠYS (LVŽSF). Norėčiau, kad tikrai Liberalų frakcijos atstovas neklaidintų visuomenės, nes Seimas pritarė įstatymo projektui, kuris būtent įteisins santykius žmonių, kurie gyveno kartu nesiekdami sudaryti santuokos. Kaip tik jūsų yra apribojantis laisvę tų žmonių, jūs norite įsprausti juos į šeimos formatą.

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

UŽ LIETUVĄ, VYRAI!!!       2017-06-17 18:06

Ne koks žydras ir ne latras,
Aš esu Gražulis Petras!
Kol Kubilius vargšas plinka,
Man daug nuotykių nutinka.
Vieną gražią,šiltą dieną
Vaikštėm Vilniuj su Irena.
Batai kulną jai nutrynė,
Tai nuėjom į kavinę.
Sau bevalgant balandėlius
Pamačiau du tiočnus gėjus.
Prie pat lango jie sėdėjo,
Vienas kitą čiupinėjo.
Išsigimėliai flirtavo,
Maža to,pasibučiavo!
Tuo priėjo liepto galą,
Teko mest į juos bokalą.
Nepataikiau,nereagavo,
Tad abu į galvą gavo.
Tik tada jie susiprato,
Bėgo ten kur akys mato.
Vienas sprunkant dar pasakė:
“Čiulpk tu Petrai mano žvakę!”
Žmonės laikė,nebegaudžiau,
Šeip ne taip aš susitvardžiau.
Broliai,sesės susiimkim,
Parazitus šiuos naikinkim.
Pažiūrėkit kaip naglėja,
Mano krumpliai gyt nespėja..
Gėju siaubas aš Gražulis,
Nepadės jiems ir E. Masiulis
Nes teikia man jegų  Redbulis.
Duokit kirvį pagaląstą,
Iškastruosiu pydarastą.
Būkim žiaurus bet teisingi,
Gėjai mums nereikalingi!
    Ačiū autoriui!!!

Prašalaitis       2017-06-17 18:02

Cit: “Kaip tik jūsų yra apribojantis laisvę tų žmonių, jūs norite įsprausti juos į šeimos formatą”. Gražus įvartis.

Alternatyvus balsavimas       2017-06-17 18:01

Verti dėmesio ir alternatyvaus balsavimo rezultatai. Pvz, L.Kasčiūnas, visai neblogai triuškinęs patį projektą, balsavo ne už A -visišką atmetimą, o už B - grąžinimą tobulinti. Tokie “tobulintojai” TS-LKD sudarė daugumą!
Kiti tobulintojai buvo valstiečiai Tomilinas, Bakas, iš konservų - Rasytė, Bilotaitė, JUozapavičius, Zingeris ir kiti.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.