Šeimos politika, Teisėkūros iniciatyvos

Iš arti. Kaip parlamentarai svarstė šeimos apibrėžimą įtvirtinančią Konstitucijos 38 straipsnio pataisą

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 5 d. 1:44

0     

    

Iš arti. Kaip parlamentarai svarstė šeimos apibrėžimą įtvirtinančią Konstitucijos 38 straipsnio pataisą

Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, kaip derėtų apibrėžti šeimą, t.y. kuo remiasi prigimtinė šeimos struktūra.

Pirmuoju svarstymu pritartą tokiam Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217(2) (pirmasis svarstymas)

Pirmasis klausimas – Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217(2). Pirmasis svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką.

L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo būtų įtvirtinti du pagrindai, kuriais remiantis asmenys gali būti laikomi šeima. Tokį sprendimą komitetas priėmė įvertinęs Vyriausybės, Teisės departamento, siūlymus teikusių organizacijų argumentus ir pateikė savo pastabas. (Šurmulys salėje) Į kai kuriuos argumentus kviesčiau įsiklausyti, atkreipti dėmesį. (Šurmulys salėje) Jeigu galima, tyliau, Seimo nariai. Kolegos!

PIRMININKĖ. Prašom pristatyti išvadą ir paskaityti, ką jūs siūlote.

L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Argumentuodamas komitetas atkreipė dėmesį, kad laisvas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystę ir motinystę sudaro pačią šeimos sampratos esmę ir atitinka žmogaus prigimtį. Vien tik emocinis prieraišumas, tarpusavio supratimas, atsakomybė, pagarba, bendras gyvenimas negali būti laikomi pakankamais ir savarankiškais pagrindais atsirasti šeimos teisiniams santykiams. Taip pat minėtos aplinkybės negali pakeisti ir būti laikomos alternatyva laisvam vyro ir moters sutarimui sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystei ir motinystei. Kartu gyvenančių ir vaikų neturinčių asmenų susiejimas šeimos teisiniais santykiais, nesant jų pačių sutarimo, būtų esminis žmogaus teisės į privatų gyvenimą pažeidimas. O nuostata, kad šis susitarimas gali būti pripažįstamas tik jeigu jis yra deklaruojamas, yra protingas ir pagrįstas reikalavimas. Valstybė negali pripažinti ir saugoti to, ko ji nežino.

Taip pat buvo išsakyta abejonių dėl kitokių gyvenimo formų tariamo diskriminavimo. Tad savo argumentais ir pateiktais argumentais remdamiesi manome, kad kitos gyvenimo formos nebūtų diskriminuojamos. Atskirų bendro gyvenimo formų nepaminėjimas Konstitucijoje nedraudžia įstatymais nustatyti tokią teisę, kuri nėra tiesiogiai įvardinta Konstitucijoje, ar suteikti platesnę apsaugą, nei numato konkreti Konstitucijos norma. Šių pagrindų įtvirtinimas neapriboja ir neatima galimybių valstybei saugoti ir ginti kitas bendro gyvenimo formas.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais taiko skirtingo pobūdžio teisinę apsaugą skirtingas bendro gyvenimo formas pasirinkusiems asmenims. Pavyzdžiui, susituokusių ir sugyventinių kai kurios turtinės ir neturtinės teisės skiriasi. Tai neprieštarauja teisingumo principui, kadangi teisių apimtis priklauso nuo prisiimtų pareigų.

Tai, kad šiuo metu galiojantys įstatymai numato skirtingas turtines ir neturtines teises bei pareigas, nereiškia, kad kitos gyvenimo formos nėra ir negali būti saugomos. Mes savo teisės bazėje turime kelis šimtus šeimos apibrėžimų ir turime pavyzdžių, kai šiuo metu galiojantys įstatymai įtvirtina platesnę apsaugą, nei nustatyta Konstitucijoje. Todėl teigti, kad šis apibrėžimas susiaurins ir pažeis kieno nors teises, taip nėra ir toks argumentas neturėtų būti vartojamas.

Taip pat atkreipiame dėmesį į argumentus, kuriais išsakyta abejonė dėl tarptautinių Lietuvos valstybės įsipareigojimų, galbūt toks apibrėžimas pažeistų kai kurias tarptautines normas. Atkreipiame dėmesį, kad šeimos klausimai priklauso išimtinei pačių Europos Sąjungos valstybių narių kompetencijai, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina įtvirtina Konstitucijos viršenybės principą. Siūloma Konstitucijos 38 straipsnio pataisa neužkerta kelio įstatymui saugoti asmenų, nesudariusių santuokos, privatų gyvenimą ir užtikrinti kitas jų teises. Tiek.

PIRMININKĖ. Balsavimo rezultatų negirdėjome.

L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Galutinis sprendimas – pritarti?

L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Siūlome pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Procedūros atliktos. Diskusijoje norinčių kalbėti užsirašė net aštuoni Seimo nariai. Pirmą kviečiu D. Kuodytę. Ruošiasi R. J. Dagys. Primenu – 5 minutės.

D. KUODYTĖ (LSF). (Užteks mažiau.) Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į komiteto sprendimo specifiką. Svarstydamas šį klausimą ir apsispręsdamas, komitetas neatsižvelgė ne tik į Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus apie Konstitucijos vientisumą, galimus diskriminavimo dalykus, tačiau neatsižvelgė į Teisės departamento pastabas, kurios buvo esminės, į kurias reikėjo atsižvelgti svarstant šį klausimą, komitetas neatsižvelgė į Europos teisės departamento pastabas, kurios taip pat buvo esminės, todėl manau, kad šį klausimą komitetas svarstė remdamasis tam tikrais politiniais pasaulėžiūriniais, o ne teisiniais dalykais, kas, mano supratimu, kalbant apie Konstituciją, švelniai tariant, yra nesusipratimas.

Dabar turėtume atsakyti į klausimą, kodėl 20 metų Konstitucijoje įtvirtinta norma – šeimos apibrėžimas tenkino, ir staiga atsirado tiesiog pasiutęs noras viską sutvarkyti taip, kaip kam nors norėtųsi, sudėti į tam tikrus rėmus, tarsi tai galėtų išspręsti kokias nors problemas. Aš manau, tai turbūt yra faktas, kad šie pasiūlymai darkyti Konstituciją, ir ne tik Konstituciją, bet atitinkamai žmonių gyvenimus, yra susiję su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kai buvo pasakyta, kad šeima – ne vien santuokos pagrindu sudaryta dviejų žmonių sąjunga. Kalbant apie šį Konstitucijos išaiškinimą, manau, svarbu yra pabrėžti, kad šalia visų kitų argumentų Konstitucinis Teismas pasisakė, kad įsipareigojimas, žmonių tarpusavio įsipareigojimas, yra ne vien štampas, antspaudas pase, ne vien viešas įsipareigojimas, kad kur kas svarbesnis yra žmonių tarpusavio vidinis įsipareigojimas. Tą žino ir turi žinoti kiekvienas, kuris gyvena šeimos gyvenimą.

Kas dabar atsitiks, jeigu mes priimsime šią Konstitucijos pataisą? Tik ar tikrai, kolegos, manote, kad taip apibrėžę šeimą jūs priversite šeimą gyventi kitaip, negu jie supranta, negu jie mano esant reikalinga? Ar jūs manote, kad jūs priversite žmones tuoktis ir nesiskirti, įtvirtinę tokią diskriminacinę (pasakysiu kodėl) nuostatą? 30 % Lietuvos šeimų skiriasi, gyvena kitose šeimose, gyvena be santuokos, ir tai yra normalu, tai yra XXI a. visuomenė, kurioje tradicinė šeima įgauna ir kitokių formų. Manyti, kad tokia Konstitucijos pataisa mes ką nors sureguliuosime ar ką nors priversime elgtis kitaip, negu jie supranta, yra nesusipratimas. Tuo labiau kad kolegos komitete patys pripažino, kad mūsų įstatymo bazėje yra per 200 šeimos apibrėžimų, kurie netelpa į jūsų siūlomą šeimos dėžę, jų nėra. Kas bus su tomis šeimomis ir su tais apibrėžimais? Tada juos visus keisime atitinkamai pagal jūsų nuostatą?

Kalbant apie argumentus, kodėl reikia tą daryti. Tai štai ir išryškėja diskriminacinis aspektas. Sakoma, kad, apibrėžus šeimą, sudarytą tik santuokos pagrindu, mes kalbame apie diskriminaciją tų šeimų, kurios yra sudarytos kitu pagrindu. Globojami vaikai jau nebus laikomi šeima su savo globėjais, nes kalbama apie kraujo ryšį. Vieną kartą pabrėžiamas kraujo ryšys, kitą kartą kalbama apie teisinius dalykus. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju teisiniai argumentai visiškai neveikia, todėl manyti, kad mes pagudraudami ką nors išspręsime, vėlgi yra neteisinga.

Kalbėti apie tai, kad šeima ir šeimos pagrindinė funkcija yra vien reprodukcinė, lietuviškai sakant, dauginimosi, tai, man regis, yra tiesiog įžeidžianti Lietuvos piliečius, Lietuvos žmones, kurie gyvena ir kitokiose šeimose. Pavyzdžiui, mano šeima nesidaugino. Jūs norite pasakyti, kad tai yra prastesnė šeima negu tų, kurie turi vaikų? Aš nesutinku! Aš nesutinku, kolegos, ir su tuo nesutinka daugybė Lietuvos žmonių. Aš suprantu, kad daugelis iš jūsų potekstę turi ir gąsdina save ir kitus, kad atsiras vienalyčių šeimų, bet tos šeimos jau yra ir jos egzistuoja. Kai kalbame apie vienodas gyvenimo sąlygas, tai mes turime kalbėti bent jau partnerystės institutą ir teisinę apsaugą suteikdami toms šeimoms, bet mes netgi to nedarome.

Manyčiau, kad Konstitucijoje yra puikiausias apibrėžimas, kuris tiko labai ilgą laiką. Siūlyčiau nedarkyti Konstitucijos, neerzinti visuomenės, nemarginalizuoti kitokių šeimų ir kitokių vaikų ir nepritarti šiai Konstitucijos pataisai.

PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi B. Vėsaitė.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). (Tikiuosi, ir man minutę pridėsite kalbėti). Gerbiami kolegos, konstitucinės pataisos oponentai, patys elgdamiesi nesąžiningai, mėgina apkaltinti kitus. Aš konkrečiai pasakysiu. Pirmiausia įžanga yra tokia: šiuo metu dėl tokio jūsų elgesio per dieną prarandame iki 50 žmonių dėl didesnio mirtingumo negu gimstamumas. Tai yra tiesioginė šeimos ardymo pasekmė, tai yra jūsų sąžinės reikalas. Jis atsirado tuo metu, kai pradėjo propaguoti naujas vertybes – su naująja politika, tai yra demografinis faktas Lietuvoje. Tai buvo pirma pastaba.

Gerbiami kolegos, ką tik vyko britų referendumas. Kodėl protestavo britai? Todėl, kad teisiniais išvedžiojimais paneigta esmė žmonių, kišamasi į asmeninę erdvę, suvokimą, supratimą, kas yra kas, kas yra gerai, kas ne. Tokia prievarta sukėlė Europos Sąjungos krizę.

Antra netiesa, kuri buvo pasakyta čia, kad buvo trumpas svarstymas. Atsiprašau, praeitą kadenciją ketverius metus, šią kadenciją dvejus su puse metų vilkino Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstymą. Tai yra trumpa diskusija? Tai melas Nr. 2.

Kitas melas yra visur skleidžiama informacija, kad ši Konstitucijos pataisa įteisina tik vieną principą, tai yra kilimą iš santuokos. Jis įteisina du principus – santuokos prioritetą ir santuokos kilmę ir kraujo giminystę. O kas dar yra šiuo metu? Tas pats šiuo metu, visiškai tas pats. Per santuoką sukurta šeima ir giminystės ryšiai. Kai nutrūksta santuoka, lieka tik kraujo ryšys, niekas kitas. O kas dabar neįteisinta, iš ko kyla globojamų vaikų santykiai ir panašiai? Būtent iš tų pačių principų, niekas nesikeičia, čia niekas nesiūlo nieko naujo šiuo atveju. Siūlo tik normalizuoti pačią kilmę iš kur.

Konstitucinis Teismas padarė kišdamasis grubiai į mūsų supratimą, mūsų žmogaus, mūsų tautos supratimą, kas yra šeima, pasakė, kad gali būti kitokių kilmių, iš kitų dalykų gali kilti šeima. Tada atsakykime sau – iš kokių? Lieka tiktai vienalytės santuokos ir dar kokios nors išgalvotos kilmės. Ar mes su tuo sutinkame? Kokias dar išgalvotas kilmes jūs sugalvosite? Gal iš Stambulo konvencijos, kai ten išvis gali būti 30 skirtingų lyčių ir galima įvairias kompozicijas sudaryti? Kokios dar kilmės gali būti? Mes tik ir sakome, kad yra du kilmės šaltiniai: tai yra kraujo, giminystės ryšys nuo senelių iki vaikų ir visur kitur, kaip šiuo metu yra, ir nutrūkus santuokai iš esmės tik tokie santykiai ir lieka tarp tų tarpusavio įsipareigojimų, (…) mūsų Civilinis kodeksas ir visa kita, ir nieko daugiau. Ir santuoka kaip viešas įsipareigojimas. Jeigu teisinėje valstybėje nereikėtų svarstyti, kas yra šeima, ir nebūtų teisinių dalykų, civilinių dalykų, paramos dalykų, tai mes ir nediskutuotume apie tuos dalykus, bet viešas įsipareigojimas yra ir teisinis aktas.

Todėl kas išvardyta, kas pasakyta, buvo ištisai kalbama netiesa ir melas. Ir tokiu pagrindu mėginama daryti intervenciją į šeimą. O vilkinimas, kuris buvo atliktas, jeigu mes šiandien pritarsime ir balsuosime tik rudenį, atkreipiu dėmesį, pasislėpę nuo rinkėjų (čia kalbu socialdemokratams), pasislėpę į krūmus nuo rinkėjų… Ar jūs manote, kad jūs ką nors apgausite? Pasėdėsite ant dviejų kėdžių? Ne, nepasėdėsite, kolegos, konkrečiai nepasėdėsite. Rodykite savo pažiūras, rodykite savo supratimą apie šeimą. Jeigu jūs manote, kad toliau ją reikia griauti taip, kaip sugriovėte Darbo kodeksu, taip, kaip griaunate Pensijų įstatymu, tai čia yra jūsų politinės atsakomybės klausimas. Aš kitiems kolegoms siūlau tikrai taip nesielgti ir balsuoti už šitą konstitucinę pataisą, nes tai yra iš esmės mūsų ateities ir likimo klausimas, o ne kokių nors pamąstymų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu B. Vėsaitę. Ruošiasi A. Dumbrava.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nematau jokių prielaidų, kad būtų keičiamas Konstitucijos straipsnis, kalbantis apie šeimą. Jis visiškai tenkina tuos žmones, kurie nori gyventi santuokoje. Aš nesuprantu, kodėl yra teikiami tokie pasiūlymai, tiksliau sakant, aš suprantu, nes rinkimai kaitina kraują.

Gerbiamieji kolegos, jūs man pasakykite, kodėl Seimo nariai turi kištis į žmonių asmeninę erdvę? Kodėl reikia lįsti į miegamojo reikalus? Tai yra kiekvieno asmens, kiekvienos poros apsisprendimo klausimas. Taip, aš sutinku – geriausiai, tarkime, saugiausiai moterys jaučiasi šeimoje. Bet kam reikia būtent šito keitimo? Kaip tada, jeigu netyčia bus pakeista Konstitucija, kaip tada bus su, tarkime, broliais, seserimis, kuriems yra globa, kaip bus su tais vaikais, kurie gimę ne santuokoje, o partnerių šeimoje? Jūs man pasakykite, jie yra žemesnės kokybės?

Gerbiamieji, mes gyvename XXI amžiuje. Iš tikrųjų palikime patiems piliečiams spręsti, kaip jie nori gyventi. Aš suprantu, kad tai yra Lietuvos Respublikos katalikų bažnyčios pozicija, bet tikrai žinokite, apskritai keičiasi ir Katalikų Bažnyčios politika. Popiežius atsiprašė gėjų, kurie buvo diskriminuojami, atsiprašė moterų. Keičiasi. Eikite kartu su gyvenimu. Pavyzdžiui, aš matau dvigubus standartus. Ypač tie, kurie labai jau akivaizdžiai siūlo šitą nuostatą, pasižiūrėkite atidžiau į save. Pasižiūrėkite į veidrodį. Galima turėti pirmą santuoką, antrą, trečią. Jūsų, Konservatorių, frakcijai tai labai būdinga ir vis tiek jūs gyvenate šeimoje. Vis dėlto geriausias pavyzdys rinkėjams – jūsų asmeninis pavyzdys.

Manyčiau, kaip Konstitucijos komisijos pirmininkė konstatuoju, kad tikrai nėra jokio reikalo keisti šito Konstitucijos straipsnio, nes jis visiškai tenkina faktiškai ir tuos, kurie siekia, kad ta santuoka būtų kaip nors kitaip įteisinta. Taigi siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Kviečiu A. Dumbravą. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien svarstome ypač svarbų mūsų šaliai ir jos ateičiai klausimą, kas yra šeima ir kaip ji turi būti apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Visi tyrimai rodo ir visur yra deklaruojama, kad šeima yra vertybė, kad ji yra pagrindinė ir svarbiausia mūsų visuomenės ląstelė. Be stiprios ir laimingos šeimos negalima įsivaizduoti ir klestinčios valstybės, valstybės, kurioje auga laimingi ir savo tėvais besididžiuojantys vaikai. O laimingi ir pasitikintys savimi vaikai gali būti tik santuokos pagrindu sukurtoje šeimoje, kurioje vyrauja meilė ir pagarba visiems šeimos nariams, kurioje viešpatauja glaudus tarpusavio ryšys ir atsakomybės jausmas vienas kitam.

Žmogus sukurtas bendrystei. Vadinasi, žmogaus sukūrimo faktu buvo sukurtas ir buvimo būdas būti kartu – santuoka. Meilė santuokoje įmanoma tik todėl, kad žmonės sukurti kaip du skirtingų lyčių kūniški asmenys, kaip vyras ir moteris. Todėl santuoka, kaip vyro ir moters sutartis, yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas. Vadinasi, santuoka yra seniausia institucija, nekintanti ir įmanoma tik skirtingų lyčių asmenims. Santuokos vienumas ir neišardomumas užtikrina, kad santuokoje būtų įgyvendinami bei saugomi svarbiausi santuokos gėriai.

Prigimtinė šeimos struktūra kyla iš prigimtinio vaiko poreikio turėti vienas kitam įsipareigojusius tėtį ir mamą, o santuoką teisiškai prilyginus kitoms bendro sugyvenimo formoms, būtų nuvertintas teisei itin svarbus priesaikos bei įsipareigojimo institutas. Tad santuoką sudariusiųjų teisinis sulyginimas su kitomis sugyvenimo formomis būtų ne kas kita kaip sutuoktinių teisinis diskriminavimas, nes prisiėmus daugiau pareigų jiems dera ir daugiau teisių. Tačiau šiuo atveju įsipareigojusiųjų teisės būtų tokios pačios kaip ir neįsipareigojusių. Sulyginus sutuoktinių ir sugyventinių teisinį statusą, valstybėje tik daugėtų nepilietiškų piliečių, reikalaujančių teisių, bet neprisiimančių pareigų. Todėl šiandien nedvejodami turime pasakyti sau ir visiems, kad šeima turi būti kuriama tik santuokos pagrindu, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės. Tai yra pagrindinės nuostatos, kuriomis turi vadovautis valdžios institucijos, kurdamos paramos šeimai politiką. Valstybė turi aiškiai žinoti, kokią šeimos formą remti, nes remti įvairias įsivaizduojamas šeimos sampratas mūsų valstybei būtų per brangus malonumas.

Baigti norėčiau epizodu iš Senojo Testamento, kuriame kalbama apie senovės valstybės karaliaus sapną. Jis sapne matė milžinišką nepaprasto spindesio statulą. Jos galva buvo gryno aukso, krūtinė ir rankos – sidabro, pilvas iš šlaunys – žalvario, kojos iš geležies, o pėdos iš dalies geležies ir dalies molio. Rodos, jos niekada niekas negalėtų nuversti, tačiau į šias pėdas trenkė akmuo ir visas statula pavirto pelais. Vėjas ją nupūtė nepalikdamas nė pėdsakų. Statulos pėdos buvo iš geležies, sumaišytos su moliu, ir tai nedavė lauktų vaisių, nes prieštaravo šių komponentų prigimčiai.

Šeima yra tarsi valstybės pamatas – jos pėdos. Ji turi būti statoma ant tvirto pamato – ant uolos, o ne ant smėlio. Neleiskime, kad santuoka būtų išmušta iš šeimos apibrėžimo, kad mes gyventume kaip ant smėlio ir galop sugriūtume. Visi drauge dėkime pastangas, kad santuokos ir jų pagrindu sukurtos šeimos Lietuvoje būtų stiprios ir laimingos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Aleknaite-Abramikienę. Ruošiasi P. Urbšys.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, esu šiek tiek nustebusi, nes išklausius prieš mane kalbėjusių dviejų kolegių kalbų man pasirodė, kad Seime mes nemokame skaityti. Jeigu gerbiamoji Konstitucijos komisijos pirmininkė būtų bent kartą skaičiusi Konstituciją, ji žinotų, jog tokio instituto, kaip Lietuvos Respublikos Katalikų bažnyčia, ne tik nėra, bet ir būti negali dėl savaime suprantamų priežasčių. Yra Katalikų bažnyčia – pasaulinė ir visuotinė. Ir santykiai su ja Lietuvos Respublikoje yra nustatyti tarptautinėmis sutartimis. Tai aš Konstitucijos komisijos pirmininkei tai esu priversta priminti.

Dar daugiau, man rodos, kad kai kurie kolegos, ypač kai kurie socialdemokratai, nemoka skaičiuoti, nes jeigu jie mokėtų aritmetiką, galėtų suskaičiuoti, kiek mėnesių ir metų specialiai buvo delsiama svarstyti šį projektą. Aš turiu galvoje per šią kadenciją, o kadangi buvo specialiai nutempta iki rinkimų, tai dabar galima sakyti, jog tai – rinkimų šou. Tačiau jį pasirinko ne opozicija, o valdančioji dauguma, tyčia neteikusi į salę svarstyti šio projekto. Jeigu mūsų oponentai mokėtų skaityti, jie nedrįstų sakyti, jog siūloma Konstitucijos pataisa ką nors diskriminuoja. Kaip galima sakyti, kad nebus pripažįstami šeima broliai ir seserys, seneliai ir anūkai, netgi įtėviai ir įvaikiai, kurie yra įvaikinti, – jie visi bus šeima. Kadangi vienas iš siūlomų straipsnio konstitucinių pagrindų šeimai atsirasti išveda šeimą iš kraujo giminystės, o tai reiškia, kad kiekviena moteris, nesvarbu ištekėjusi ji ar ne, jeigu susilaukia vaiko, pagal valstybės požiūrį ji bus šeima, jeigu vienišas tėvas, kad ir nesusituokęs, augins vaiką, jis bus šeima, jeigu seneliai augins anūkus, jie yra šeima, jeigu įsivaikinsite vaikus, taip pat būsite šeima. Taip pat būsite šeima, jeigu jūs susituokėte, tačiau neturėjote vaikų, jūs esate šeima – pati tikriausia šeima (…) nuo Biblijos laikų. Todėl sakyti, jog tai bus diskriminacija ir ji nebus laikoma šeima, gali tik žmogus, kuris nemoka skaityti. Tačiau ar ne per didelė prabanga Lietuvai turėti skaityti nemokančių Seimo narių?

Dabar atsakysiu į tai, ką gero duos ši pataisa ir kodėl ji atsirado. Čia daug kartų buvo sakoma: kodėl, kam? Paaiškinu. 1992 m. spalio 25 d. aš jau buvau pilnametė, kaip ir daugelis čia sėdinčių, ir balsavau referendume. Kai kurie čia sėdintys signatarai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, tačiau nė vienam nekilo abejonė, kas yra santuoka ir šeima, visiems buvo aišku. Kai atsirado bandymų interpretuoti taip, kad sąvoka įgytų visiškai priešingų ir nepriimtinų prasmių, štai tada ir kilo poreikis nuleisti inkarą šitoje audrų jūroje.

Nuleidę inkarą mes priimsime du dalykus: santuoka štai buvo globojama valstybės. Iki šiol buvo sakoma, jog valstybė globoja šeimą, tačiau čia bus aiškus įpareigojimas valstybei globoti santuoką. Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tikrai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims. Tikrai to nebus. Tačiau tai nereiškia, jog ši pataisa užkirs kelią tam tikrose civilinės teisės srityse turėti teisių ir šiems žmonėms, sakykime, paveldėjimo, nuomos, socialinės paramos ir ypač, kas svarbu, Baudžiamojo proceso, tikrai ši Konstitucijos pataisa neužkirs kelio net ir šitiems asmenims įgyvendinti savo civilines teises.

Pasakykite man, kuo yra bloga ši pataisa? Ji bloga tik tiems, kas yra kažkam įsipareigojęs įteisinti Lietuvoje gėjų santuokas. Patikėkite manim ir tie, kurie čia klausote, kažkas yra labai įsipareigojęs, ir dėl šito vieno mažo dalykėlio tautai yra meluojama, tauta yra apgaudinėjama…

PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …o kokios yra tautos apgaudinėjimo pasekmės, parodė Britanijos referendumas.

PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taigi mielieji, atsikimškime ausis, atverkime akis, matykime tiesą…

PIRMININKĖ. Baigėsi laikas. (Balsai salėje) Baigėsi laikas. Tris kartus įspėjau. Kviečiu P. Urbšį. Ruošiasi J. Sabatauskas.

P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes sprendžiame mūsų valstybei ir mūsų visuomenei labai svarbų klausimą. Neatsitiktinai mūsų Konstitucijoje įrašyta: „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, būtent šiuo pagrindu ir laikosi Lietuva. Būkime sau atviri. Šita problema atsirado todėl, kad atsirado tendencijos ištrinti šeimos tradicinę sąvoką, iš šeimos išguiti santuoką, o santuoką susieti ne tik su moters ir vyro sąjunga. Mes turime tokio veikimo pavyzdžių kitose valstybėse, jiems pasisekė atskirti šeimą nuo santuokos, santuoką susieti ne tik su moters ir vyro sąjunga – taip buvo pripažinta vienalytė partnerystė ir ji prilyginta santuoka, kitas žingsnis buvo įteisinti įvaikinimą. Čia yra toks planas, kurį siekiama dabar įgyvendinti Lietuvoje. Aš nemanau, kad dauguma Seimo narių pritartų šitam planui, kad mes iš šeimos padarytume nežinia ką.

Antras dalykas yra tai, kad kai kalbama, kad yra 200 šeimos apibrėžimų, tai būtent tie oponentai ir pabrėžia, kad tai yra problema, ir tą problemą reikia spręsti, negali būtų 200 šeimos apibrėžimų – turi būti vienas apibrėžimas, kuris aiškiai reglamentuotų tą šeiminį santykį. Daug kas kalba apie tai, kad tai gali prieštarauti žmogaus teisėms, bet kažkodėl yra nutylima, kad šių metų birželio 9 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje prieš Prancūziją. Sprendime nurodoma, jog valstybė, suteikdama teisę sudaryti santuoką tik vyrui ir moteriai, nediskriminuoja kitų asmenų ir nepažeidžia jų teisės į privatų gyvenimą. Sprendime teismas pabrėžia plačią valstybės apsisprendimo laisvę, reguliuojant šeimos klausimą. Kviečiu Seimo narius pasinaudoti šita laisve. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską frakcijos vardu. Ruošiasi P. Gražulis, ir baigsime diskusiją.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų laužome ietis dėl problemos, kurios nėra. Ką tik kalbėjusi kolegė paminėjo 1992 metais tautos referendumu priimtą Konstituciją ir kuo gi blogas Konstitucijos 38 straipsnis? Ten yra ginama šeima, ten yra ginama tėvystė, motinystė…

PIRMININKĖ. Nereplikuokite iš vietos! Negalima! Netrukdykite!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ten yra ginama vaikystė, ten taip pat pasakoma, kad santuoką sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Prieš tai kalbėjęs kolega skyrė visą savo kalbėjimo laiką tam klausimui, kuris šiandien neaptariamas. Na, nėra siūloma šituo projektu, patvirtinsiu Vilijos žodžius, vienos lyties asmenų santuoka. Ta didžioji jūsų fobija nesuprantama. Tai – vienas momentas.

Dabar klausimas, ar dėl to nebus problemų? Štai šiandien pagal mūsų įstatymus ir kitus teisės aktus yra apie 30 įvairių šeimos sampratų, kurios nustatytos apie 200 tiesės aktų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pasakyta, kad štai tie Konstitucijos straipsniai, kurie šiandien kalba ir kur paminėti šeimos nariai, pavyzdžiui, Konstitucijos 31 straipsnis, pagal kurį draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir kitus artimus giminaičius, yra eksplikuota tiek Baudžiamajame procese, tiek kituose teisės aktuose. Ten pasakyta, kad štai asmenys, kurie gyvena kartu nesusituokę, turi prieš save ir vienas prieš kitą ir teises, ir pareigas, jiems ta įstatyminė apsauga taikoma.

Kas atsitiktų, jeigu mes pakeistume? Vadinasi, jie iškrenta iš šeimos apibrėžimo. Kas atsitiktų su tais vaikais? Kolegė sakė apie įvaikintus, su įvaikintais problemos nėra. Įvaikintas – tas pats, kas biologinis vaikas. Juridinis statutas toks pats, pamotės ir patėvio statusas – irgi toks pats. Juridiškai tai yra tėvas ir motina. Dėl to reikia keisti šitą Konstitucijos straipsnį? Tikrai nereikia. Bet štai kas atsitiktų su tais, kurie šiandien turi globėjo statusą ir gyvena realiai kaip šeima, kurie ruošiasi ateityje galbūt įvaikinti, bet dar to nepadarė, nes ir procedūros ilgos, ir kursus reikia lankyti, ir net egzaminus išlaikyti. Šiandien jie palaiko būtent šeiminius santykius, skiepija vaikui būtent šeimyninio gyvenimo modelį, bet pagal šitą Konstitucijos pataisą jie nebebus šeima. (Balsai salėje) Nebebus šeima, nes tai nėra įtėvis ir įmotė. Kas atsitiks su vaikais, kurie gyvena šeimynoje? Lygiai tas pats.

Ir dar vienas momentas. Kas atsitiks su tais asmenimis, kurie šiandien gyvena kartu, tačiau nesudarę santuokos? Pagal Šeimos koncepcijos autorių pateiktą statistiką, yra trys penktadaliai tokių jaunų šeimų, atsiprašau, trys penktadaliai išsituokia, bet prie to aš grįšiu vėliau, tai yra trečdalis tokių šeimų. Pagal Konstitucijos 146 straipsnį, kuris sako, kad valstybė globoja ir aprūpina karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, kad valstybė aprūpina šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ir mirė, jeigu jie nebus susituokę, jie nebebus šeima. Vadinasi, jiems šita apsauga nebetaikoma.

Tai dabar grįžkime prie tų išsituokusių. Štai neseniai kardinolas A. Bačkis grįžo iš Vatikano Sinodo, kur buvo svarstomi šeimos klausimai. Kardinolas pasakė, Sinodo dokumente yra tik trumpas pasisakymas, kad yra šeimų, kurie yra išsituokę, ar juos reikia atstumti nuo Bažnyčios? Ne, tikrai ne. Sinodas paliko Bažnyčiai rūpintis geriau parengti žmones santuokos sakramentui, juos palydėti ne tik iki santuokos, bet ir po to, net subyrėjus šeimai, toliau sakyti jiems, kad jūs esate Bažnyčios nariai ir mes jūsų neatstumiame, niekas nediskriminuoja. Kas atsitiktų dabar priėmus šitą? Suskaldyta visuomenė. (Šurmulys salėje)

Klausimas kitas: kaip yra su tais trimis penktadaliais? 58 šeimos išsituokia iš 100…

PIRMININKĖ. Laikas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tie žmonės (paskutinis sakinys), kurie gyvena antroje, trečioje santuokoje, o pirmoje ar antroje turėjo vaikų…

PIRMININKĖ. Laikas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kiek jie turės šeimų?

PIRMININKĖ. Laikas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dvi, tris, keturias?

PIRMININKĖ. Viskas, laikas! (Šurmulys salėje)

Tą patį Vilijai sakiau, tą patį ir jums sakau. Aš tik noriu paprašyti Seimo narių, kiekvienas Seimo narys turi teisę išsakyti iš tribūnos savo nuomonę ir prašau nereplikuoti, nes jūs kai kalbate, taip pat turite tokią teisę. Kalbėkime tvarkingai.

P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikro atrodo, 20 metų gyvenome su šita Konstitucija, su Konstitucijos 38 straipsniu, aš pritarčiau ir J. Sabatauskui, pritarčiau ir kitiems kalbėjusiems, (…), cituoju Konstitucijos 38 straipsnį: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuoką, ir jos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.“ Galima cituoti ir toliau.

Ko daugiau reikia? Nieko. Bet kas atsitiko? Lygiai kaip atsitiko su Prezidento R. Pakso apkalta, kai Konstitucijoje nė žodžio nėra parašyta, kad apkaltos būdu nušalintas asmuo negali eiti pareigų visą gyvenimą. Konstitucinis Teismas išaiškino, remdamasis dvasiomis, pasikvietęs piktąsias dvasias, jis išaiškino, kad negali toks žmogus visą gyvenimą kandidatuoti, būti renkamas į Seimą, net dabar į savivaldybių tarybą. Lygiai taip pat Konstitucinis Teismas, pasikvietęs tas pačias piktąsias dvasias, išaiškino, kad šeima kyla ne tik iš vyro ir moters santuokos, bet ir kartu gyvenant iš emocinio ryšio. Tada mes… Žinoma, suprantu, žmonės laiko gyvūnėlius ir tikrai atsiranda tas labai stiprus ryšys tarp žmogaus ir gyvūnėlio, kai kuriose šalyse jau yra liberalizuota ir įteisinta pedofilija ir zoofilija. Tai faktiškai, jeigu mes pritartume šitokiai Konstitucijos konstitucinei nuostatai, tai greitai mes šeimą laikytume tarp žmogaus ir gyvūno, jeigu yra emocinis ryšis.

Ir mes tuo keliu nueisime, šiandien jūs juokiatės, šiandien jums, kaip sako, juokas, bet ar mes prieš 20 metų galėjome pagalvoti, kad koks nors emocinis ryšis gali atsirasti tarp vyro ir vyro, ir vien dėl to įteisinti tą santuoką? Dabar bijome pavadinti santuoka, tai vadinsime partneryste. O ne tas pats? Tas pats. Ir čia jūs, pripažinkite visai visuomenei, siekiate vienintelio dalyko – kaip nors įteisinti homoseksualų santuokas ir įvaikinimą.

Štai jūs, Seimo nariai, šiandien balsuosite dėl to. Ir štai kokią žalą, didžiulę žalą valstybei daro Konstitucinis Teismas. Aš siūlau apriboti jo teises. Aš siūliau, kad jie galėtų sprendimus priimti tik vienbalsiai, tegul diskutuoja dieną naktį, kad būtų veto teisė, bet jūs nepritarėte tokiam dalykui. Devyni žmonės gali perrašyti, nereikia devynių, trys gali perrašyti Konstituciją pagal galiojančius teisės aktus. Kvorumas iš devynių yra penki, trys balsuoja – ir Konstitucija perrašyta. Lygiai taip pat buvo pakeista ir R. Pakso atžvilgiu Konstitucija, keturių Konstitucinio Teismo teisėjų perrašyta Konstitucija. Kur mes einame ir ką mes darome? Todėl ir man iš pradžių kilo, na, ko čia trūksta toje Konstitucijoje? Kas čia yra blogai? Viskas čia būtų gerai, jeigu ne Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Todėl, gerbiamieji, mes nesugebame ištaisyti, net ir Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra, kad pažeistos R. Pakso teisės, kad reikia jas atkurti, mes jų nesugebame atkurti.

Lygiai taip pat akivaizdžiai žalingas šitas Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir todėl kyla priedermė papildyti Konstituciją, kad būtų užkirstas kelias įvairioms ir ateityje, ir dabar santuokoms. Ir ateis toks… Todėl aš prašyčiau jūsų paremti šitas Konstitucijos pataisas dėl mūsų ir mūsų vaikų.

PIRMININKĖ. Gerai, visi kalbėtojai išsakė kalbas, tą numato Statutas. Pereiname prie svarstymo. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKĖ. Vienas – už, vienas – prieš.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). …iš tikrųjų bandau suvokti ir suprasti kai kuriuos pastebėjimus, kodėl taip stengiamasi viską suvelti, suklaidinti, teikti labai tikrovės neatitinkančius faktus? Susimąstykime. Visuomenė, kurią turime šiandien, ir kokios mes siekiame. Turime iš tiesų skyrybų, neatsakomybės gausą. O kokios visuomenės norime? Kiekvienas iš čia esančių, aš manau, tikrai nori darnios visuomenės, kad vaikai būtų mokomi atsakingos motinystės, atsakingos tėvystės, kad atsakingai gyventų ir kurtų kitokią Lietuvą. Kas yra santuoka? Santuoka yra įsipareigojimas. O juk mes ir siekiame atsakingos visuomenės, nebijančios prisiimti įsipareigojimų.

Deja, atsiranda net tokių teiginių, kad įrašydami santuoką sudarkysime Konstituciją. Teko rengti ne vieną konferenciją ir kalbėtis su Konstitucijos kūrėjais, 1992 metais kūrusiais šią Konstituciją, ir girdėti jų argumentus. Noriu pabrėžti žodį „girdėti“, nes kurdami Konstituciją jie net neįsivaizdavo, kad santuoka gali būti atskirta nuo šeimos, kad tai yra savaime susiję dalykai. Tai buvo tada. O kaip yra dabar? Štai dabar būtina sudėlioti akcentus ir santuokai, kaip įsipareigojimui, suteikti išskirtinę reikšmę. Pasisakau už V. Aleknaitės-Abramikienės labai teisingas pastabas santuokai suteikti reikšmę ir prasmę. Tad jeigu galvojame apie ateitį ir jeigu siekiame atsakingos visuomenės, mes privalome atsakingai ir balsuoti, balsuodami už. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.

L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti prieš, nes Lietuva gyvena jau trečią dešimtmetį, mūsų pačių manymu, laisvoje, demokratinėje, Vakarų civilizacijai save priskiriančioje valstybėje. O dabar mes diskutuojame apie šeimos sampratą, kuri jau seniai buvo įvardinta K. Marxo ir F. Engelso rinktinių raštų III tomo 27 puslapyje. Ten šeima įvardijama kaip išimtinai žmonos ir vyro, tėvų ir vaikų santykiai, o didžiojoje tarybinėje enciklopedijoje paskaitykite, labai aiškiai parašyta, kas yra šeima. „Šeima – visuomenės vienetas, pagrįstas santuoka ir kraujo giminystės santykiais.“ Tai yra tarybinių laikų, iš tarybinių glūdumų kilę apibrėžimai.

Jeigu mes gyvename laisvoje, demokratinėje, Vakarų civilizacijai save priskiriančioje valstybėje, tai šiandien, balsuodami dėl šių pataisų, dar sykį ir parodysime, kas esame už Europos Sąjungą, kas už žmogaus teises, o kas už sovietinio mentaliteto įtvirtinimą mūsų Konstitucijoje. Konstitucijoje yra viskas labai aiškiai pasakyta, šeimos apibrėžimas įvardintas. Ir aš labai džiaugiuosi ir, kaip ir jūs, kolegos, gavau labai daug elektorinių laiškų, iš kurių labai aiškiai matyti – vieni ragina balsuoti prieš, ir tai dauguma žmonės iš senesnių laikų, kiti, modernus jaunimas, pamatęs pasaulį ir Europą, ragina nepritarti šitam apibrėžimui. Jų manymu, šeima yra tada, kai žmonės gyvena kartu, bet kokie žmonės gyvena kartu, jiems yra gerai, jie jaučia meilę ir ramybę ir visi žmonės turi kurti tokius šeiminius santykius, kuriuose būti jiems yra gera. Kolegos, siūlau nepalaikyti ir nekaitalioti Konstitucijos, kuri yra labai gera Lietuvoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po I svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 74, prieš – 19, susilaikė 20. Po I svarstymo yra pritarta.

Tiesos.lt pastaba: individualius balsavimo rezultatus rasite ČIA, pagal frakcijas – ČIA.

Konstitucijos 171 straipsnio 1 dalis. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje. Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto balsuojama Seimo posėdyje du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Jūs gerai žinote, kad yra statutiniai reikalavimai keisti Konstituciją. Taigi ne vėliau kaip po 10 dienų. V. Aleknaitė-Abramikienė labai seniai laukia. Prašom.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Paprašiau žodžio, kaip replikos po balsavimo, dėl netiksliai vartotų sąvokų šioje salėje. Pirmiausia aš dar kartą primenu, kad Lietuvos Respublikoje ir jos Konstitucijoje galioja Bažnyčios ir valstybės atskirumo principas. Todėl teikti argumentus ir bandyti užsiimti sielovada iš Seimo tribūnos yra mažų mažiausiai netikslu, ką kai kurie socialdemokratai bandė daryti. Ir jeigu yra teikiama ši Konstitucijos pataisa, tai daroma ne dėl bažnyčios ir ne dėl tarybinės enciklopedijos, kuria vis dar kai kurie kolegos naudojasi, o dėl žmogaus prigimties. Tai yra prigimtinio įstatymo išraiška. Tas įstatymas vienodai galioja tiek tikintiems, einantiems į bažnyčią, tiek neinantiems. Todėl aš siūlau kitą kartą apskritai bažnyčios nepainioti į mūsų reikalus. Ir dar vienas dalykas. Jeigu kas nors abejoja dėl šios pataisos vakarietiškumo, tai noriu priminti, jog Vakarų civilizacijos pagrindas buvo, yra ir, jeigu ji išliks, ir bus monogaminė santuoka. Monogaminė santuoka tarp vyro ir moters, būtent Vakarų civilizacija tai ir įtvirtino. Jeigu mes kai kas norėtume eiti priešingu keliu, tai nebūtų Vakarų civilizacija. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Gerbiamasis Povilas Dagys. Atsiprašau P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, Jonas Dagys dažnai kalba.

P. GYLYS (MSNG). Taip jau mano gyvenimas susiklostė, kad gerai profesionaliai žinau marksizmą, esu skaitęs. Ir mane nustebino gerbiamasis L. Balsys, kuris padarė didelį atradimą, pasirodo, K. Marxas pirmas suformulavo mintį apie šeimą. Bet mano gyvenimas sudėtingesnis, aš augau prie bažnyčios ir skaičiau Bibliją, o ten parašyta, kad vyras ir moteris sudaro šeimą. Ne tik Vakarų civilizacijos, visų civilizacijų išlikimas garantuotas, jeigu tos civilizacijos remsis normalia, visiems iki tol gerai suprasta šeimos samprata: vyras – moteris, moteris – vyras – vaikai.

PIRMININKĖ. Ačiū. D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Seimo Pirmininkė, svarstant komisijos dėl V. Gapšio sudarymą, kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti, ar turi nusišalinti tie parlamento nariai, kurių partijos gavo dotacijas arba paramą iš „MG Baltic“. Aš manau, kad šiandien mes turėtume kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išaiškinti, ar tie Seimo nariai, kurie sulaužė šventą santuokos sakramentą, gali balsuoti ir neturi nusišalinti nuo šitos Konstitucijos pataisos svarstymo. Seimo Pirmininke, prašau jūsų tai inicijuoti. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs plodami pažeidėte tvarkos taisykles salėje. Jūs gerai žinote tvarką. Iš tiesų emocijas reikškite širdyje. Aš jau ne vieną kartą kalbėjau. Dėl Dalios pasisakymo. Aš tikrai galvoju, kad ironija ne vietoje.
Dėl mano kreipimosi dėl galimo ryšių supainiojimo. Aš galiu paaiškinti. Iš tiesų tai, kad vis dėlto turi būti įvertinta, ar tie Seimo nariai yra laisvi nuo šios bendrovės galimos daromos įtakos, aš nekvestionuoju, teigiamos ar neigiamos, tą spręs Etikos ir procedūrų komisija. O šis ironizavimas tikrai buvo įžeidžiantis ir jūs savo šia ironija įžeidėte mane ir daugelį Seimo narių. Jūs turite asmeninę teisę kreiptis, jeigu norite.
Gerbiamasis R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš šiuo atveju tikrai pritariu gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Tai yra ciniškas pasisakymas, kuris įžeidžia visus žmones. Tai yra siekis įteisinti savo kažkokias pažiūras. Tada būtų galima atlikti tyrimą tų visų kompanijų, fondų, fondelių ir panašiai, finansuojamų iš vieno šaltinio, ar neturi ryšio su mūsų parlamentarais. Ar neturi ryšio tie žmonės, kurie kelia bylas pasisakantiems už tradicinę šeimą? Daug ką būtų galima paaiškinti. Tiesiog, man atrodo, žmonės nebeturi daugiau jokių argumentų, man atrodo, tiesiog išseko argumentai šioje stovykloje. Ir taip į juos reikia žiūrėti.

PIRMININKĖ. Iš tiesų dirbame toliau, o apie visus fondus ir į juos pervedamas lėšas aiškinasi institucijos.

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.