Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika

Iš arti: kaip Lietuvos Seimas svarstė Lenkiją palaikančią rezoliuciją

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 23 d. 15:40

6     

    

Iš arti: kaip Lietuvos Seimas svarstė Lenkiją palaikančią rezoliuciją

Kaip jau skelbėme, ES institucijos prieš Lenkiją griebėsi sankcijų politikos norėdamos palaužti Lenkijos valią ginti savo suverenumą –  blokuoti Lenkijoje vykdomas teismų reformas ir paskatinti pakeisti šalies apsisprendimą neįsileisti pabėgėlių.

Lietuvos Respublikos Seimas lapkričio 9 dieną priėmė rezoliuciją „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“, kurioje, be kita ko, dėkojama mūsų šalį neseniai aplankiusiam Lenkijos Seimo maršalkai, išreiškusiam norą stiprinti dvišalius santykius, ir akcentuojama, kad Europos Sąjungoje svarbu laikytis bendros pozicijos.

Taip pat parlamentarai pasisakė palaikantys sėkmingas kaimyninės šalies reformas ir net svarstantys galimybes jas įgyvendinti Lietuvoje. Išreiškęs paramą bei solidarumą su Lenkijos Respublika dėl pradėtų Europos Sąjungos procedūrų Lietuvos Seimas netgi parekomendavo ES „galimų sankcijų klausimą spręsti dialogu“.

Šią Lietuvos Seimo rezoliucijos projektą pateikė 13 Seimo narių, atstovaujančių įvairioms frakcijoms, tarp jų: Petras Gražulis, Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas, Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Rita Tamašunienė, Algimantas Dumbrava, Irina Rozova ir kiti.

Atėjus laikui balsuoti savo balsais ją palaikė 44 parlamentarai iš ... 50 užsiregistravusių, prieš pasisakė du, susilaikė keturi (individualūs balsavimo rezultatai ČIA, pagal frakcijas – ČIA). 

Tas faktas, kad nuo šio klausimo svarstymo nusišalino net 91 Seimo narys, atrodo net labai iškalbingas. Tą pastebėjo ir Algirdas Sysas, prieš rezoliuciją pasisakęs socialdemokratas, tokį parlamentarų nusišalinimą interpretavęs kaip nukreiptą prieš kaimyninę šalį. Pasak jo, toks tik trečdalio Seimo priimtas dokumentas „pagarbos Lenkijai neparodys“.

Kad toks Seimo darbas, į kurį siūlome ir Jums, mieli skaitytojai, pažvelgti iš arti ir net labai atidžiai, visų pirma rodo didžiulę nepagarbą Lietuvos žmonėms, atrodo, nepastebėjo nė vienas parlamentaras, nors būtent tai net ir šitoje situacijoje yra nepalyginamai svarbiau – matyt, tai jau tapę norma, kasdienybe.

Todėl iš anksto ir įspėjame: kai kurių Seimo narių kalbos ir vieno kitam laidomos replikos gali ir sugluminti, ir papiktinti – parlamentarai vienas kitą bandė užgaulioti ir atvirai, ir neva užuominomis. Nuskambėjo ir tiesmukų pareiškimų, ir prisipažinimų apie svarstomo dokumento paviršutiniškumą ir nekokybę: vieni, užuot patys ėmęsi iniciatyvos, piktinosi, girdi, kodėl ne tas ar ne taip svarstomą dokumentą parengė arba kodėl ne su tais konsultavosi, kiti kritikuojamąjį guodė ir gyrė Seimo plenarinį posėdį paversdami kone vaikų darželiu.

Laimei, būta ir tokių, kurie suvokė svarstomo dokumento svarbą, aiškiai įvardydami ir Lietuvos tikslus.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“ projektas Nr. XIIIP-1180(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar P. Gražulis. [...] Seimo rezoliucija „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“. Pateikimas.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, mano šita rezoliucija irgi užregistruota iš karto po to, kai Seime buvo istorinis apsilankymas Lenkijos Seimo pirmininko, vadinamo maršalka, kuris pabrėžė svarbą Lietuvos parlamento ir Lietuvos valstybių glaudesnius santykius. Aš buvau parengęs pirmą variantą, kuris tikrai buvo kategoriškesnis – siūlyti Lietuvai, jeigu Europos Sąjunga dėl vykdomų reformų taikys kokias nors sankcijas, kad vis dėlto Lietuva toms sankcijoms nepritartų, vetuotų. Šiandien siūlau, kad tie klausimai tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos būtų sprendžiami dialogu. Tikrai yra labai tokio bendro pobūdžio. Kalbėjau su Užsienio reikalų komiteto specialistais ir diplomatais. Tikrai tokiai rezoliucijai, kuri yra bendro pobūdžio, prašyčiau pritarti po pateikimo. O jeigu dar jūs norite redaguoti, prašau, ar Užsienio reikalų komitetui, ar Europos reikalų komitetui pateikti, bet būtų geriau, kad tas klausimas būtų priimtas ir ne taip ilgai delsiamas.
Dar vienas dalykas. Aš galbūt nukrypsiu nuo šitos temos. Kaip mes atrodėme, kai aš pateikiau kitą rezoliuciją, kad mes bent simboliškai paremtume Jungtines Amerikos Valstijas, kurias nusiaubė uraganas. Klausykite, net penki Amerikos prezidentai organizavo Amerikoje labdaros akcijas. Net mūsų buvęs Prezidentas V. Adamkus parėmė iš savo lėšų. Estija parėmė. Kaip mes atrodome? Tikrai labai negražiai dėl savo ambicijų. Manau, kad tų ambicijų čia nebus, palaikysite. Čia visiškai bendro turinio rezoliucija.

PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos ir gerbiamas Petrai, čia nieko po pateikimo nereikia daryti. Čia iš karto eina klausimai, o paskui diskusija.
Jūsų nori paklausti A. Baura.

P. GRAŽULIS (TTF). Gal mažiau klausinėkite, vyrai, bus greičiau, eisime namo. (Balsai salėje)

A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs Seime esate gal vienas iš tų kokių dešimties, kurie turi didžiausią darbo patirtį, ir puikiai prisimenate, kad tokios rezoliucijos paprastai būdavo palaikomos, kai būdavo palaiminimas iš Užsienio reikalų ministerijos ir kitų, tarkim. Ar šiuo metu jūs nemanote, kad būtų tikslingiau tai padaryti? Tada būtų didesnė tikimybė.

P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai derinau su tais užsienio reikalų specialistais, ekspertais. Manau, kad mes, kiekvienas Seimo narys, turime teisę išsakyti savo poziciją. Čia jau gal trečias variantas, kadangi atsižvelgta į vieno, antro, trečio ir penkto užsienio reikalų politikos eksperto nuomonę, jau čia toks liko beveik be turinio, bet liko dar rezoliucija.

PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tampate jau užsienio reikalų ekspertu. (Juokas salėje)

P. GRAŽULIS (TTF). Su jūsų pagalba.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš net nežinau, kelinta čia rezoliucija. Žinote, kai rašoma, kad sėkmingas reformas, bet pačioje Lenkijoje tos reformos vertinamos įvairiai.

P. GRAŽULIS (TTF). Liberalai kitaip vertina.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes galim kuriai nors daliai pritarti, kam nors nepritarti, bet šiuo atveju tai yra Lenkijos vidaus reikalai.
Mano klausimas. Jūs rašote, kad palaikote sėkmingas reformas ir svarstote jas įgyvendinti Lietuvoje. Norėčiau paklausti, kokias reformas turite galvoje?

P. GRAŽULIS (TTF). Ypač šeimos stiprinimo politiką. Aš labai palaikyčiau reformą, kur su žiniasklaida įvykdė atėję į valdžią. Dabar žiūrėkite, valstiečiai atėjo į valdžią. Aš buvau įrašęs, bet jau čia, trečiame variante, šitų dalykų neliko. Atėjo valstiečiai į valdžią, žiniasklaida – konservatorių ir Prezidentės rankose. Viešpatie mano! Ir juos tiek tarkuoja, tiek tarkuoja nuo ryto iki vakaro, kad galo krašto tam tarkavimui nėra. O tie lenkai susitvarkė su žiniasklaida, pastatė viską į vietą. Viskas! Dabar, klausykite, lyg ir po komisijomis padengtas, po kažkokiais lapais pakavotas P. Auštrevičius arba ten elektros skydinėje sėdi. O ką jis daro? O dirba konservatoriams ir nuo ryto iki vakaro mala valstiečius. Aš tai nekentėčiau turėdamas šitokią valdančiąją daugumą, aš per vieną dieną būčiau į vietą pastatęs P. Auštrevičių su visa ta jo kompanija ir su televizija. Bet jau dabar aš negaliu… Čia liko toks be turinio.
Ką aš norėjau pasakyti, tai dabar jums atsakau. Pasirodo, ir jūs jau užsienio reikalų specialistas, ne tik nacionalinių grėsmių specialistas tapote.

PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti, gerbiamas Petrai, kuo čia dėtas europarlamentaras P. Auštrevičius?

P. GRAŽULIS (TTF). A. Siaurusevičius. (Juokas salėje) Pasitaisau.

PIRMININKĖ. Supratau. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Petrai, pirmas pasiūlymas – mažiau rašykite, mažiau klausinėsime.
Dabar norėčiau jūsų paklausti ne kaip užsienio politikos specialisto, o kaip koldūnų specialisto.

P. GRAŽULIS (TTF). Kuo čia dėti koldūnai?

A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu… Gal jūs norite pradėti pardavinėti juos Lenkijoje ir todėl rašote tokią rezoliuciją, užsitikrintumėt rinkas?

P. GRAŽULIS (TTF). Ne, ne. Aš gal gausiu Lenkijos kortą.

A. SYSAS (LSDPF). Supratau. Ačiū.

PIRMININKĖ. R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, man irgi patinka kai kurios lenkų reformos, bet nenorėčiau, kad mes save labai nuvertintume, nes, pavyzdžiui, gimstamumo rodikliai pas mus yra didesni negu Lenkijoje ir jie mums pavydi motinystės (tėvystės) atostogų. Mes galvojame, kad jie mokosi ir mėgina įvesti tą patį. Čia yra pasikeitimas patirtimi.
Bet klausimas būtų susijęs su jumis. Ar mes dabar turėtume kaip parlamentas vertinti kito parlamento veiklą, geras jis ar blogas, ir t. t.? Ar tai ne mūsų parlamentinės demokratijos… Parlamentarų vizitų metu tai galima įvertinti. Bet keistas žanras, kai vienas valstybės parlamentas vertina kitą valstybės parlamentą. Mus tada kas nors pradės vertinti ir t. t. Čia išrasta nauja to žanro forma, ar kaip čia?

P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, gal mums šiek tiek ir naujas, bet konservatoriams… Jie moko Rusiją, Baltarusiją ir parlamentus, ir prezidentus, ką turi, kaip turi daryti, elgtis. Čia nieko. Mums tai gal naujiena, bet jau konservatoriams tikrai ne. Jie moko visus, tik ne save.

PIRMININKĖ. R. Miliūtė.

R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti, ką vis dėlto jūs norite šia rezoliucija pasiekti? Iš tiesų jūs labai aktyviai jas rašote ir pats paminėjote, kad ši yra tokio bendro pobūdžio, apima daugybę klausimų. Jeigu trumpai, koks yra jūsų tikslas?

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad pirmiausia mes turime pagerbti vis tiek Lenkijos maršalkos apsilankymą Lietuvoje, tai yra Seimo Pirmininko.
Kitas dalykas. Mes matome, koks požiūris yra tos liberalios Europos, kaip yra puolama Lenkija už vykdomas reformas. Mes norime pasakyti, kad mes solidarizuojamės su Lenkija ir tas reformas palaikome. Mano pirmame variante buvo siūlymas: jeigu Europos Sąjunga siūlytų sankcijas, Lietuvai siūlyti, kad toms sankcijoms nepritartų, t. y. vetuotų. Lietuva, kita valstybė, turi tokią teisę. Man atrodo… Tuo labiau Lenkija mums apskritai yra strateginis partneris, kaimynas ir NATO sektoriuje, gynybos sektoriuje ypač svarbus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. P. Urbšys. Prašau.

P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes galime įvairiai žiūrėti į šitą rezoliuciją, bet aš vis dėlto norėčiau jus pakviesti į šią rezoliuciją pažiūrėti šiek tiek platesniu kontekstu. Mes aiškiai matome, kad Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo įvairių valstybių pozicijos. Mes matome tai, kad kai kurios Europos valstybės, kurios save leidžia pavadinti senbuvėmis ir kurios laiko save virš kitų Europos Sąjungos valstybių… nustatyti atitinkamo greičio Europos Sąjungos vystymą. Antras dalykas yra tai, kad vis dėlto mato Europos Sąjungą su išlydytomis nacionalinėmis valstybėmis, su išlydytomis savo tapatybėmis. Mes tada pagalvokime, ar mums, Lietuvai, yra naudinga tokia Lenkijos pozicija Europos Sąjungoje? Vis dėlto aš už tai, kad kiekviena valstybė išsaugotų savo suverenitetą, kiekviena valstybė išsaugotų savo nacionalinę tapatybę, kiekviena valstybė turėtų teisę į savo savitą kultūrą, į savitas tradicijas. Man atrodo, sutikite, kad tai Lietuvai yra naudinga.
Ar Lietuvai yra naudinga, kad šalia esanti tokia didelė kaimynė taptų izoliuota nuo Europos Sąjungos valstybių, ir kai mes matome tendencijas su Vengrija ir Čekija, kaip tą išnaudoja Rusija? Man atrodo, akivaizdu, kad Lietuvos interesas yra palaikyti tikrai normalius diplomatinius santykius su Lenkijos valstybe ir tą dalyką padaryti grynai parodant solidarumą tais atvejais, kas atitinka Lietuvos valstybės interesus. Man kartais atrodo, kad dėl noro įsiteikti Briuseliui mes esame pasirengę paaukoti ir savo suverenitetą, ir savo tapatybę ir bijome, neduok Dieve, užstoti tuos ar išreikšti solidarumą tiems, kurių iš tikrųjų yra kitokia pozicija. Man atrodo, ta rezoliucija leistų mums parodyti savo nusistatymą.
Antras dalykas, tikrai galima sudaryti redakcinę komisiją, dar ką nors paredaguoti, bet jeigu atmesime, man atrodo, mes šiuo atveju tik padarysime veiksmą, kurį kad padarytume, nori Rusija, kad mes, Lietuva, parodome, kad esame už tai, jog Lenkija būtų izoliuota Europos Sąjungoje.

PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Jau priėmimas. K. Masiulis už rezoliuciją.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nežinau, kiek čia mes įsigilinome… (Balsai salėje) Aš – už. Nieko toje rezoliucijoje… Petras yra teisus, iš tikrųjų tai yra rezoliucija, kurioje beveik nėra turinio. Yra vienintelis turiningas sakinys, kuriuo pasakoma, kad gal nereikia tiek daug sankcijų, o daugiau reikėtų dialogu spręsti konfliktinius dalykus. Ar mes galime tokiam pasakymui prieštarauti? Aš nematau, kam čia prieštarauti. O visa kita ten yra tuščia.
Galime priimti tokią rezoliuciją, jeigu Petras mano, kad tai yra prasminga. Šiaip geriau, kad rezoliucija būtų platesnio turinio ir platesnio poreikio, jeigu reikėtų ją priimti. Aišku, būtų geriau, kad visos rezoliucijos, kurios iš mūsų parlamento išeina, būtų palaimintos mūsų Užsienio reikalų komiteto. Bet mes kartais padarome tokių dalykų, pavyzdžiui, vengrus turbūt su Petru kartu palaikėme irgi, truputėlį valiūkiškai, gal ne be reikalo palaikėme. Galime palaikyti ir lenkus, aš nemanau, kad čia… Seimas yra Seimas, gali palaikyti.

PIRMININKĖ. A. Anušauskas – prieš.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Štai pavyzdys, jūs visus, Petrai, apibendrinate: konservatoriai šiokie, tokie, o mes štai diskutuojame tarpusavyje dėl jūsų rezoliucijos. Bet aš jums pritariu ta prasme, kad labai tiksliai įvardijote – rezoliucija dabar yra tuščia… (Balsai salėje) …ir paviršutiniška. Iš tikrųjų tai, kas įrašyta paskutiniame sakinyje, kad galimų sankcijų klausimą reikia spręsti dialogu, yra gerai. Bet tam yra Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris mandatuoja mūsų pozicijas Europos Sąjungos institucijose, tai gali padaryti ir dabar. Tiesą sakant, tai turėtų būti ne rezoliucija dėl Lenkijos, o tai turėtų būti mūsų vidinis Seimo dokumentas, kuriuo valdantieji, padedami opozicijos, nuspręstų, kad mes turėtume ryžtingiau remti Lenkiją europinėse institucijose. Tai, aš manau, tikrai galima padaryti dialogo būdu mūsų pačių Seimo struktūrose. Nemanau, kad tokio turinio rezoliucija dabar yra koks nors reikšmingas ir būtų reikšmingas žingsnis.

PIRMININKĖ. Už – N. Puteikis.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, atkreipkite dėmesį, kokia informacija disponuoja Lietuvos gyventojai ir Seimo nariai, kalbėdami apie reformas Vengrijoje arba Lenkijoje. Pavyzdžiui, palyginkime su tuo, ką mes žinome apie įvykius Ispanijoje. Konkrečiai aš turiu omenyje, Lietuvos radijas ir televizija pateikia tikrai kokybišką informaciją apie katalonų referendumus ir su tuo susijusius įvykius, ir tai tikrai yra profesionaliai parengta informacija, kas dieną nušviečiama. O apie Vengriją, Lenkiją realiai mes disponuojame pastarųjų šalių liberaliai nusiteikusios spaudos informacija, kuria visos reformos yra tik kritikuojamos. Kitaip tariant, pripažinkime, kad mes neturime kokybiškos informacijos.
Šia prasme aš visiškai pritariu ir P. Urbšiui, ir P. Gražuliui. Petras, beje, čia atlieka labai teisingą vaidmenį būdamas Seime – jis kelia problemą. Kolegos, mes nežinome apie gerąją praktiką, mes važiuojame į užsienio komandiruotes ne į tas šalis. Mes neprašome visuomeninio transliuotojo, kad pateiktų kokybišką, analitinę informaciją. Tai šia prasme kaip intencija nušviesti visuomenę, kaip intencija brėžti Seimui gerąsias gaires, sakysime, Lenkų rinkimų akcijos. Mes nepalaikome Lenkų rinkimų akcijos Seimo narių gerų iniciatyvų vien dėl to, kad mes nepakankamai turime informacijos. P. Gražulio pastangos yra pagirtinos.
Aš sutinku su A. Anušausku, tai yra abstraktu, trūksta konkretumo. Bet vektorius, kryptis yra labai teisinga, ir aš siūlau morališkai palaikyti P. Gražulį, o ateityje labai įdėmiai nagrinėti Lenkų rinkimų akcijos pasiūlymus, kuriuos mums atneša iš ten, iš Lenkijos, tikrai nuostabių pasiūlymų, ypač dėl socialinės apsaugos srities, ir kartu pagalvoti, kaip mes galėtume paprašyti Lietuvos visuomeninio transliuotojo tarybos, kad jie panašią analitinę medžiagą, kaip teikia apie Ispaniją, pateiktų ir apie mūsų kaimynus lenkus, latvius, estus, apie gerąsias praktikas.

PIRMININKĖ. R. Miliūtė – prieš.

R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Manau, prasminga būtų pavesti Užsienio reikalų komitetui sudaryti redakcinę komisiją ir paredaguoti šį tekstą, kadangi diskusija yra gerokai informatyvesnė negu pats tekstas. Jeigu mes priimsime tokią rezoliuciją, tie, kas skaitys, nemanau, kad supras, ką tiksliai ja norėta pasakyti.

PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai sutinku su kolegomis, kad galbūt daug abstraktumo, bet tam ir yra rezoliucijos, kartais jos būna nelabai konkrečios. Tarkime, paimkime kad ir dėl paramos Vengrijai. Bet kaip jie vertina, kaip jie vertina? Mums tik atrodo, kad čia lyg ir nieko, bet tos šalys labai vertina tokią paramą, jos nesijaučia vienišos. Juo labiau kad tikrai esame kaimynai, suinteresuoti, kad būtų draugiški santykiai, geri santykiai. Aš manau, tai tikrai turi didžiulę prasmę. Aišku, manau, gal reikėtų tekstą pakoreguoti, bet vienareikšmiškai norėčiau, kad mes vis dėlto suprastume tą padėtį, suprastume mūsų didžiojo kaimyno padėtį, kur tikrai buvo daug daug grasinimų dėl pabėgėlių politikos. Na, bet tai suvereni valstybė, jinai sprendžia taip, kaip jinai supranta. Mes vis dėlto turime atsižvelgti ir suprasti tą šalį, gal jie mąsto truputį kitaip, bet jie taip galvoja, jų valdžia galvoja dėl savo žmonių gerovės. Man atrodo, mes turime būti tolerantiški ir juos palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš, Petrai, sakiau, nerašyk, nekalbėsiu. Gerbiami kolegos, mes užsienio politiką vulgariname tokiais pareiškimais ir tokiomis rezoliucijomis. Aš manau, kad elementariai… mūsų Konstitucijoje apibrėžta, kas už kokią grandį atsakingas. Jeigu kiekvienu atveju rašysime bet kuriam valstybės vadovui, kuris atvažiavo į Seimą, ir mes rašysime padėkas… Lietuvos užsienio politika ir santykiai su Lenkija ilgus metus yra ne patys geriausi, mes tai jaučiame, žinome. Esu Lenkijos ir Lietuvos asamblėjos narys, prisimenu, kaip mes dažnai susitikdavome su Lenkijos parlamentarais ir kaip aštuonerius metus, jeigu ne daugiau, išvis neturime santykių, išskyrus vicemaršalkų lygiu.
Manau, kad ne viskas Lenkijoje yra labai gražu ir teisinga.
Kai susirenka daugiatūkstantinės minios ir protestuoja prieš Seimo ir Vyriausybės sprendimus, tai nėra rodiklis, kad ten viskas yra labai gerai. Turėtume atsirinkti, vasarą teko pačiam vykti per Lenkiją ir aš mačiau, kas vyko prie teismų, kokios minios susirinko protestuoti prieš reformas, kurias darė, ir ten Prezidentas vetavo.
Aš siūlau atmesti ir nepriimti tokių rezoliucijų. Turime Užsienio reikalų komitetą, turime Europos reikalų komitetą, tai yra kolektyvinis darbas, nepagadinkime gerėjančių santykių su Lenkija. Nepagadinkime, nes kai už ją balsuos (dabar mūsų salėje yra 54 iš 141, už šitą rezoliuciją balsuos 20, na, nežinau, kiek balsuos) trečdalis ar vienas penktadalis, ar tai nebus pasityčiojimas iš mūsų didžios kaimynės, iš kurios mes laukiame pagalbos? Mes galvokime, ką mes darome. Kai atvyko maršalka ir salėje buvo 130, aš suprantu, mes pagerbėme maršalką savo buvimu, plojimais, bet tai ne rezoliucija, už kurią balsuos 20 žmonių.

PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas – už.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, būčiau gal net ir atsisakęs kalbėti, bet išgirdau pono A. Syso tam tikras mintis, tai noriu kai ką pakomentuoti. Be abejo, tos kelios eilutės šio dokumento neduota labai didelio solidumo. Čia, Petrai, reikia pripažinti ir reikia dažniau pasikonsultuoti su tais, kurie… Kad ir su manimi, be abejo, gerbiamas Petrai. Bet nepaisant to, gerbiamas Algirdai Sysai, šiandien Lenkijos Vyriausybę, Lenkijos valdančiuosius palaiko 45 % Lenkijos gyventojų. Aš suprantu visame pasaulyje kairiųjų, taip pat ir Lietuvoje, nepasitenkinimą dabartine Lenkija. Kodėl? Todėl, kad šiandieninėje Lenkijoje politinės kairės nebėra, jūsų partnerių net nebėra parlamente. Tai jūs galite pykti ir panašiai dėl daugelio priežasčių ir taip toliau, bet tai yra socialiai orientuotos šiandieninės Lenkijos Vyriausybės geros politikos rezultatas ir įrodymas. Todėl aš nieko vulgaraus ir primityvaus nematau tokiose rezoliucijose. Parlamentinė diplomatija turi teisę egzistuoti. Jeigu mes pažiūrėtume į JAV Kongreso ir JAV Baltųjų rūmų tam tikrus pareiškimus, pavyzdžiui, dėl Taivano, pamatytumėte didžiulius skirtumus, ko Baltieji rūmai negali pasakyti, tą tikrai pasakys Kongresas, ir čia mes turime daug didesnę autonomiją, to nepamirškime.

Taip pat esame padarę tikrai gerų žingsnių, aš priminsiu kolegoms, kad 17 Lietuvos Seimo narių pasirašė laišką Ž. K. Junkeriui, laiške perėmė Lenkijos ir Vengrijos poziciją dėl migracijos politikos. Gavome padėkas iš Vengrijos užsienio reikalų ministro, sulaukėme tikrai daug gerų atgarsių Lenkijos spaudoje. Aš manau, kad tikrai dabar santykiai su Lenkija šiek tiek gerėja. Čia aš noriu pagirti ir valdančiuosius, ir Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, tą pripažįstu. Tikrai šita rezoliucija, kurią mes šiandien priimsime, to tikrai nepagadins, gali netgi dar vieną pliusą pridėti. Jeigu mes jos nepriimsime, tai jau kitas klausimas. Aš manau, kad tikrai padarykime visi kartu ir žiūrėkime drąsiai į priekį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – S. Jovaiša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai gerbiu ir man patinka Lenkija kaip šalis ir jos pasiekimai, bet vien Europos Sąjungoje yra daug daugiau šalių ir jos visos kuo nors yra ypatingos. Yra sėkmių, yra nesėkmių, bet kažkodėl mes dabar pasirenkame vieną. Tai galėtų suponuoti klausimą, kad gal mums nepatinka Prancūzijos ar Vokietijos politika, ir tai būtų toks netiesioginis tų šalių politikos ignoravimas. Būtent šios mano paminėtos ir kito šalys yra ir mūsų partneriai daugeliu klausimų, tarp jų ir svarbiais tarptautiniais. Čia jau yra nuskambėjusi mintis, man labiau patiktų, kad mes išreikštume savo poziciją ir nesiremtume kokios nors konkrečios šalies pasiekimais, todėl iš esmės, nors nesu prieš, vis dėlto siūlau susilaikyti. (Balsai salėje)

Šios rezoliucijos priėmimas

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50: už – 44, prieš – 2, susilaikė 4. Rezoliucija yra priimta. (Gongas)
Toliau. Replika po balsavimo. Prašau.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš neatsižvelgsiu į turinį, neatsižvelgsiu į tą sprendimą, kuris buvo priimtas, tačiau norėčiau vis dėlto draugiškai atsižvelgti, gerbiamas Petrai, į tavo pristatymo formą. Manau, jeigu užsimojai atlikti kokį nors solidų, gerą veiksmą, tai reikėtų tai padaryti solidžiai, be pasišaipymo ir be pajuokos. Tai ne vieta kokiam nors savo populizmui, atsiskaityti su kuo nors, jeigu darai rimtai, tai ir daryk rimtai. Tai yra mano draugiškas patarimas. Ačiū visiems! (Plojimai)

PIRMININKĖ. N. Puteikis.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu replikuoti gerbiamajam A. Sysui. Aš suprantu P. Gražulio iniciatyvą kaip skirtą vidaus politikai, pirmiausia turtinės nelygybės mažinimo link, o ne kaip dėl užsienio reikalų. Todėl pritarčiau prieš tai pasisakiusių kolegų idėjoms, kad Petras atlieka gerą darbą, bet padėkime jam tą turinį papildyti, idėja tai puiki.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pirmiausia padėkoti Seimo nariams už tai, kad pritarėte, tikrai čia turinys yra gana bendro pobūdžio, ir noriu reaguoti į gerbiamojo A. Syso repliką. Jeigu jis man kalba apie kažkokius koldūnus, tai kaip aš jam galiu atsakyti į šituos kvailus jo klausimus?! Gerbiamasis kolega, kuris man replikavote, atsakykite! Aš manyčiau, kai tokios kvailos replikos, ir atsakymai kvaili.

PIRMININKĖ. Mažiau replikuojame, greičiau viskas vyks ir vienas kito neįžeisime.

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nu ir niekšai konservai       2017-11-24 17:53

Net tas psyyychas-ologas susilaikė.

Prajuokino Jovaisa       2017-11-24 17:00

kalbeti ir nieko nepasakyti reikia sugebeti.O siaip Lenkijos klausimu pritariu komentatoriui Pikc-visiems jo komentarams sia tema.Ir tikrai buvo proga ,,susildyti” santykius su nauja Lenkijos vyriausybe ,kuri siuo atveju atstovauja visu mazesniu nacionaliniu saliu interesus.Ka daro svetimos viduramziskos kulturos invazija jau matom is turtingu ES saliu patirties…

Al.       2017-11-24 2:59

Kai mūsų šviesuomenei sakai eiti į politiką,tai išsigina kad nė minties tokios neturėjo. Paskui pilktinamės, kad Seime sėdi mažaraščiai mulkiai ir valstybės išdavikai. Vietą,kurios neužima gerieji žmonės, užima blogis.

Pikc       2017-11-23 20:46

Viskas paprasta - žiūrint baudžiauninkų akimis, susipyko du ponai: vienas lyg ir didesnis, bet kitas arčiau. Ir kuriam dabar pasitarnauti? Vienam batus palaižysi - kitas supyks (ir atvirkščiai). Dilema. Gi čia praktiškai reikia rinktis, kurį palaikyti - ir tai matysis ASMENIŠKAI. Čia tau ne purvasklaidos “elitą” paleisti loti. Gi baisu. Todėl geriau įlįsti kur į tamsesnį kampą ir pažiūrėti, kuo baigsis. smile
O Lietuvos interesai šitai faunai apskritai neegzistuoja.

tikrai        2017-11-23 19:55

liūdnas vaizdelis…
Tikra drama, kad turim tokius seimus…
pirmiausia ar jūs įsivaizduojate darbą, kur galėtų nusiplauti net du trečdaliai darbuotojų? iškart bankrutuotų, būtų palaikyta maištu.
man tikrai kyla klausimas: kam jie išvis mums reikalingi? juk tai sabotažas. kas jais gali dar pasitikėti???

Marginalas       2017-11-23 18:15

Juk tam ir sodomodemokratija, kad parlamentarai gerai žinotų, kur vėjas pučia.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.