Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Irena Vasinauskaitė. Tiesiog taip buvo…

Irena Vasinauskaitė   2015 m. gruodžio 15 d. 11:25

13     

    

Irena Vasinauskaitė. Tiesiog taip buvo…

Šiauliuose Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 metų birželio 26 dieną, o jos lyderiu išrinktas jaunas architektas Virgilijus Kačinskas, prieš savaitę subūręs kolegas iš miesto projektavimo institutų į pirmąją Sąjūdžio rėmimo grupę „Tautos – tautai“ vardu.

Iki tol aš, kaip ir kiti šiauliečiai, iš Vilniaus individualiai, kiek įgalėdavome, vežėme laisvo žodžio pavyzdžius namo ir dalijomės, o kas sugebėdavo, dar ir daugindavo, tarkime, „Sąjūdžio žinias“, kad kuo plačiau pasklistų informacija, jog Lietuvos šviesuomenė kyla ir kitus kviečia nesnausti.

Į Šiaulius dažnai atvykdavo Romualdas Ozolas. Jis susitikinėdavo su darbo kolektyvais, o televizorių gamykloje, kur dirbo jo bičiulis Algimantas Puklevičius, dar sugebėdavo patekti ir į vietinę radijo studiją. Daugiatūkstantinės įmonės darbuotojai girdėdavo drąsius R.Ozolo tuometinės situacijos apibūdinimus, o jo kalbų įrašai sklido mieste iš rankų į rankas. Todėl nemažai daliai šiauliečių pirmajame Šiaulių Sąjūdžio mitinge, įvykusiame 1988 metų liepos 22 dieną, kalbėjęs R. Ozolas jau buvo gerai žinomas Atgimimo dienų lyderis.

Pirmuosius „Atgimimo“ numerius, kitus nelegalius leidinius bei pradėjusią atsirasti Sąjūdžio atributiką į Šiaulius kiek didesniu tiražu „Žuvėdros“ [„Čaika“] traukiniu parveždavo iniciatyvinės grupės lyderis V.Kačinskas. Šiandien šis Nepriklausomybės Atstatymo Akto signataras tokį Sąjūdžio spaudos platinimą juokais vadina ūkiškai – „rankiniu būdu“.

Tuometinėje V.Kačinsko darbovietėje, Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje, spontaniškai įsikūrė ir pirmasis „Atgimimo“ bei kitų Sąjūdžio leidinių platinimo punktas. Iš ten irgi „rankiniu būdu“ nešėme laikraščių pakus ir dalijome vykstantiems į kaimus ar aplinkinius miestelius, kad kuo didesnis kiekis skaitytojų perskaitytų pirmąjį alternatyviosios spaudos leidinį.

Tais pačiais metais Regina ir Virgilijus Kačinskai išleido ir pirmuosius kopijuojamus Šiaulių Sąjūdžio laikraščius „Krivūlė“ [išėjo trys numeriai]. 1989 metų vasario 1–15 dienomis pasirodė jau spaustuvėje išleistas LPS Šiaulių tarybos leidinys „Krivūlė“ [redaktorius – Vladas Mikalauskas]. Tų pačių metų pabaigoje kas dvi savaites leistą „Krivūlę“ pakeitė savaitraštis „Savaitės krivūlė“ [redaktorė – Irena Vasinauskaitė].

Nuo 1989 metų pavasario Šiauliuose ėmė veikti pirmasis Sąjūdžio spaudos platinimo kioskas. Palaikiame, vėjo perpučiamame miesto centrinio parko statinyje, vadinamojoje šachmatinėje, spaudos platintojas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narys Petras Petrauskas ir du jo sūnūs faktiškai ištisą parą kaupė, t.y. priimdavo atvežamus arba patys iš kitų miestų bei miestelių atsiveždavo ten leidžiamus laikraščius, informacinius lapelius, pasiimdavo Autobusų stotyje iš Vilniaus atgabentas „Atgimimo“ ir kt. leidinių siuntas.

Taigi, kai Šiauliuose atsirado mažne kiaurą parą veikianti Sąjūdžio spaudos platinimo vieta, tapo lengviau skleisti informaciją. Godulys jai buvo toks didelis, kad platintojų Petrauskų šeima dirbo be atokvėpio, bet ne dejavo, o džiaugėsi, kad dirba tokį svarbų darbą.

Nutikdavo ir kuriozinių situacijų. Kartą su Virgilijumi Kačinsku, eidami pro tuometinį komunistų partijos komiteto pastatą, pamatėme iš Sąjūdžio spaudos kiosko bepareinantį Šiaulių komunistų vadą Vaclovą Volkovą. Jis nešėsi visą glėbį spaudos [vėliau iš Petro Petrausko sužinojome, kad V.Volkovas į kioską ateidavo kasdien ir pirkdavo visas naujienas iš Lietuvos bei kitų valstybių [liaudies frontų ar judėjimų] ir skaitė žingsniuodamas šaligatviu. Mus pamatęs pasisveikino ir sumurmėjo: „Na, nieko nesuprantu…“ Tapo aišku, kaip sunku susivokti tiems, kas buvo tuometinės epochos nomenklatūra. Mes nė nesvarstėme – aišku, neaišku – tai buvo tiesiog gyvenimo būdas, laimė, kad sulaukėme tų dienų, apie kurias svajojo ir kurių nebeišvydo seneliai ar tėvai.

Šiaulių Sąjūdžio spaudos platinimo kiosko patalpos tiko tik šiltajam metų sezonui, todėl architektas V.Kačinskas suprojektavo patalpas po Povilo Višinskio bibliotekos laiptais, Lazario Soloveičiko vadovaujama statybos brigada naująjį kioską pastatė, o Žydų kultūros centro Šiaulių skyrius statybos darbus finansavo. Nuo to laiko Saulės miesto sąjūdininkai turėjo spaudos platinimo punktą gana patogioje vietoje ir – bene vieninteliai Lietuvoje – nekilnojamojo turto. Deja, dabar po P.Višinskio bibliotekos laiptais liko tik atminimo lenta, žyminti neaiškiomis aplinkybėmis nugriauto kiosko vietą.

Manau, vertėtų prisiminti, ir kaip Šiaulių sąjūdžio žmonės vežė laikraščius į Maskvą. Porą kartų „Soglasije“ ir „Vozroždenije“ leidinius į Rusiją gabeno ir Algimantas Končius. Antroji siunta buvo rusiškai kalbančių asmenų padegta dar Vilniaus geležinkelio stotyje. Ją gesindamas A.Končius smarkiai apdegė rankas. Kelionė į Maskvą buvo atidėta, o Vilniuje esantys mūsų šeimos draugai [A.Končius – I.Vasinauskaitės vyras] sąjūdininkai stengėsi šią nelaimę nuo manęs nuslėpti, nes aš tuo metu laukiausi. Tačiau informacija apie šį incidentą mane pasiekė per ...Lietuvos radiją. O Atgimimo spaudos siuntą apsaugojęs A.Končius, nusipirkęs nuotraukų apkarpymo žirkles, tuo metu stengėsi išgelbėti tiražą. Apsvilę „Vozroždenije“ ir „Soglasije“ numeriai Maskvą pasiekė ir buvo platinami metro stotyse, o pardavėjas vis aiškino, kodėl jo rankos aprištos ir laikraščių kraštai parudavę... Ne visa siunta buvo išplatinta, todėl apdegęs Atgimimo žinios į Rusiją vežėjas patyrė dar ir 3000 rublių nuostolį – griežtoji Liubov Čiornaja jokių išlygų nepripažino.

Baigdama šią apžvalgą privalau priminti ir tai, kad Šiaulių „Titnago“ spaustuvėje buvo spausdinami ir kitų valstybių leidiniai. Cituoju tuometinio spaustuvės direktoriaus Bernardo Šimkaus prisiminimus, išspausdintus knygoje „Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988–1990 metais“ [sudarytoja – Irena Vasinauskaitė]:

„1989–1991 metais TSRS pradėjo smarkiai šlubuoti „perestroikos“ mechanizmas. Gelbėdama jį ir save, valdžia stengėsi užspausti, nutildyti pažangiąją spaudą, jos leidėjus ir platintojus. Jie buvo priversti ieškoti galimybių savo laikraščius, žurnalus, brošiūras spausdinti Lietuvoje.

Politinė padėtis buvo sudėtinga ir pavojinga, todėl baugu imtis spausdinti leidinius, kuriuose atvirai pasisakoma prieš valdantįjį Tarybų Sąjungos režimą, nuoširdžiai pritariama demokratiniam judėjimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose šios irstančios imperijos respublikose. Vis dėlto rizikuojant atspausdinta per 2 milijonus egzempliorių įvairių leidinių, kurie buvo platinami Maskvoje, S. Peterburge, Sverdlovske, Grozne ir daugelyje kitų miestų. Laikraščių pavadinimai buvo gana iškalbingi: „Laisvasis žodis“, „Laisvasis Kuzbasas“, „Laisvė“, „Rusijos rytas“, „Garbė ir sąžinė“, „Ekspres kronika“ – iš viso net 22 pavadinimai.

Po 1991 m. rugpjūčio pučo pačioje Rusijoje atsirado spaustuvių, kurios daugindavo tuos leidinius, todėl palaipsniui spausdinamų „Titnage“ laikraščių skaičius mažėjo.“

Tai tiek. Nuo tų emociškai audringų bei fiziškai be galo sunkių dienų praėjo 27 metai. Gręžiodamiesi atgal Sąjūdžio pirmeiviai rašo prisiminimus, jei tik juos pačius kas nors prisimena ir paprašo jais pasidalyti, arba pasakoja anūkams, kokie laimingi buvo jų jaunystės metai. Nostalgiškai, galbūt kiek pagražindami ar susireikšmindami. Pakalbina ir mane – tai valdžia pasidomi, kur koks Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojas ar sąjūdininkas gyvena, kas kur palaidotas [kai nori vainiką kokia progą nunešti], pasidomi ir žurnalistai.

Visai neseniai paskambino bendražygis Algirdas Urbanavičius, buvęs vienas Šiaulių Sąjūdžio Tarybos vadovų, ir primygtinai paprašė atsiųsti, jei tik turiu, nuotrauką iš Baltijos kelio: esą jo dukra netikinti, kad ir jis šioje akcijoje dalyvavęs… Nusiunčiau ir pasidžiaugiau – panašu, kad mano, kaip Šiaulių Sąjūdžio Tarybos atsakingosios sekretorės, kadencija iki šiol nesibaigė...

Esu dėkinga likimui, giminei, šeimai, žodžiu, tai aplinkai, kuri mane auklėjo kaip Lietuvos pilietę, turinčią istorinę atmintį, ir, ko gero, jau genuose užkodavo, kad Sąjūdis – tai gyvenimo būdas, tokia dvasinė būsena, kurios neįmanoma uždaryti, areštuoti ar kitaip savyje nuslopinti.

Straipsnis parengtas „Nepriklausomybės sąsiuviniams“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jau       2015-12-16 20:17

Apie konservatorių partijos įsisteigimą Šiauliuose jau parašė a.a. Petras Ivoškus.Vasinauskaitei nebėra kas veikti…

kam        2015-12-16 19:25

Kam ir ką  davė sąjudis?  Apie milijoną išvykusių duonos mieškoti po ES su terbomis ant ratukų, pensijinio amžiaus prailginimą iki 65 m…?

reiketu       2015-12-16 15:06

Irenai Vasinauskaitėi parasyti,kaip buvusisi arsiai konservatoriai ir apie tos partijos filialo kurima Siauliose.

Užliūliuoti gražiais pažadais,       2015-12-15 22:13

žmonės išvadinti runkeliais,šunauja.
Kas baisiausia-vis balsuoja už tuos PAČIUS, kuriuos kasdien keikia.

Levukas       2015-12-15 19:47

Šaunuolė Irena,po kurio laiko dar prisimink tų laikų įvykius ir parašyk.Ma-
tai,kokie skirting atsiliepimai,kai kurie kaip ant delno parodo,kas ko ver-
tas,kaip tuos laikus ir dabartį vertina.Pasirodo,R.Ozolas KGBistų partiją įkūręs,matai,kaip rekia skaityti “dalykinę ir politinę literatūtą”...Einu,
VKP(b)istoriją atsiversiu…

Stasys       2015-12-15 17:58

Taip, buvo laikai, o liko ...
Tai kas užvaldė Lietuvą, kad tapome taip nustekenti ?

O kur       2015-12-15 16:46

dabartiniai Ozolai, kodėl jie nešaukia liaudie kovai su sėdinčiais prie lovio niekšais. Ar sulauksime?

Buvo buvo,kaip nebuvo       2015-12-15 5:16

Taip ,pradzia buvo labai daug zadanti,o kas gavosi?Kodel dabar zmones tokioje neviltyje ir skurde?Kodel ,kad islaikyti savo seimas reikia klaidzioti po pasauli ir t.t.Kodel tyli signatarai?Ar gaudami rentas is laimes nieko nebemato?

daug buvo KGBistų pasiųsta       2015-12-14 23:34

toks komunistas ozolas net KGBistų irštvą - centro partiją - įkūrė

Taip       2015-12-14 23:09

Tikra tiesa. Viskas blogai. Ir net labai blogai. Kokia laimė, kad negera, nes, jeigu pagerėtų, būtų apgaulinga ir tiesiog nedovanotina.
Taip. Kuo bogiau, tuo geriau. Valio.

Lermontovas       2015-12-14 23:03

“Da byli liudi v naše vremia,
nie to čto nyniešneje plemia -
bogatyri - nie vy.”
Sentimentai, aišku, gražu. Ašarą galima nubraukti žvakių šviesoj. Ir visi atrodo tokie gražūs, dori, reikšmingi. Tik užsižaisti sentimentais dabartiu laiku yra pagunda labai apgaulinga ir nedovanotina.

Šiaulietis       2015-12-14 22:30

Su priešais lengviau kovoti, nei su vadinamais ,,savais”.

och       2015-12-14 22:00

Kokie geri laikai buvo…  O gal mes dar nemokėjome apsimetinėti, manipuliuoti, vaidinti veikiančius ?


Rekomenduojame

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.