Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Nevyriausybinės organizacijos

Irena Vasinauskaitė. Subjektyvus žvilgsnis į Kovo 11-osios Lietuvą

Tiesos.lt redakcija   2020 m. kovo 10 d. 22:26

27     

    

Irena Vasinauskaitė. Subjektyvus žvilgsnis į Kovo 11-osios Lietuvą

Prieš trisdešimt metų, 1990-ųjų kovo 11-ąją, miškuose jau žydėjo žibutės – kitą dieną po Nepriklausomybės atstatymo paskelbimo, važiuodami į Šiaulius, sustojome miške prie autostrados ir aš pasidovanojau sau puokštelę melsvažiedžių. Prisimindama tą dieną vis pagalvoju, kad toji žibučių puokštelė – pirmoji jau Nepriklausomoje Lietuvoje – buvo ir tebėra tarsi simbolis, kiek dar daug teks patirti man, artimiesiems, valstybei, Tautai, Sąjūdžiui...

Ko gero, būčiau teisi, jei imčiau tvirtinti: ar ne todėl ir kiekvienam iš garbiųjų pilietinio portalo Tiesos.lt skaitytojų Kovo 11-osios Lietuva atrodo kitokia – savaip matoma, girdima ar išjausta. Pritariu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algimantui Sėjūnui, teigiančiam, kad jau anuomet, jau „Sąjūdyje buvo skirtingos pozicijos, matymai…“ Tie skirtumai ir išliko.

Būtume išmintingesni, tuo džiaugtumės, gal net laikytume turtu, kūrybos šaltiniu – kol kas, deja, matome kone vien grėsmę.

Nusilpęs laimėtojas tapo stipria opozicija

Po ryškios pergalės rinkimuose į signatariškąją Aukščiausiąją Tarybą [AT], Sąjūdis susilpnėjo, akivaizdžiai praradęs intelektualiąją darbinę daugumą, todėl nemenka dalis šios organizacijos dalyvių entuziastingai sutiko suvažiavime pateiktą Arvydo Juozaičio pasiūlymą tapti opozicija… savo išrinktiesiems.

Tada Sąjūdis ėmėsi gana aktyvios kritikos savo remtiems AT deputatams. Dabartiniai politologai ar istorikai galėtų išsamiau paanaliuoti šią situaciją, kuomet savo išrinktai daugumai oponuoja ją iškėlusi organizacija. Suprantu, kad buvome pusę šimtmečio sovietinės šalies psichologiškai murkdyti piliečiai, staiga patapę savaip suprastos vakarietiškos demokratijos pusfabrikačiu. Turėjome išmokti gyventi sisteminės kaitos sąlygomis.

Lengviau buvo baigusiems aukštąsias partines ar specialiųjų tarnybų pareigūnų rengimo mokyklas. Jie prisitaikė iš karto, nes pajuto turį opozicinę daugumą: tuometinės komunistų partijos deputatus [ar jų rėmėjus] ir Sąjūdžio opozicionierius. Beje, dar vienas įdomus istorinis momentas, nežinau kaip kituose miestuose, bet Šiauliuose kažkaip intuityviai nusprendėme išsiaiškinti, kaip 1990-ųjų rinkimuose į AT dalyvaus tuometinė komunistų partija: a] turės savo programą ar b] palaikys Sąjūdžio? Manau, kad tai buvo labai svarbu, nes Sąjūdis kandidatais į signatariškąją AT kėlė ir daug Lietuvos komunistų partijos narių.

Dėl pastarųjų niuansų galima ginčytis iki nukritimo – neva ir sąjūdininkai, ir sąjūdžio remti komunistai, ir komunistų partijos iškeltieji deputatai 1990 metų kovo 11-ąją balsavo vieningai – 124 deputatai skelbė Lietuvoje atkuriantys Nepriklausomybę. Tačiau po paskelbimo iškilusias problemas bei konkrečius valstybės atkūrimo darbus vykdyti reikėjo sutelkus ir išrinktų politikų, bei jų rėmėjų pajėgas: komunistų partija turėjo labai drausmingą, organizuotą, apmokytą organizaciją, o Sąjūdis išskydo besiblaškydamas tarp savų palaikymo komandų ir staiga „užgimusios“ nuosavos opozicijos.

„Sąjūdis – ta Tautos dalis, kuri įgaliojo mus skelbti Kovo 11-osios Aktą“, – šiandieną sako signataras Algimantas Sėjūnas ir konstatuoja, kad ir deputatų, ir rinkėjų gretose buvo „skirtingi matymai“.

O kai skirtingi, net sovietmečiu neregėti matymai išaugo iki totalių, nesibaigiančių kritikų Kovo 11-osios Lietuvai, tapo aišku, kad Nepriklausomybės ištakose užgimusi nekonstruktyvi opozicija ženkliai stabdo kūrybinius procesus arba labai trukdo atsinaujinti. Tokiomis sąlygomis lengviausiai tarpsta biurokratinis daugžodžiavimas, užblokuojantis bet kokius konkrečius darbus ar siūlymus. O nepakantumo terpėje subujoja apatija, savižudybės, pijokystė, plinta nestabdomas pyktis ar net agresija. Viskam ir visiems.

Kodėl dalį visuomenės užvaldė pesimizmas?

Atsakau: mano valstybė išsivaikšto. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip išdidžiai patvirtintos 1992 metais referendume, liko tik Konstitucinio Teismo juridinio spiritizmo seanso metu iškviestos dvasios. Teisingumas lengvai mutuoja į imitacinį teisingumą, o teisėsauga nejučia zombėja. Stumbras „pavirsta“ šernu ir įkainojamas bene tris kartus brangiau nei žiauriai sužalotos nepilnametės likimas. Kosminę nuomos kainą mokame už energetinį savarankiškumą anglišku pavadinimu „Independence“. Rinkiminiais bukletais grūmojame atominiam Baltarusijos Astravui, o nuo 1996 metų vis „neišgalime“ nutiesti integracinės elektros linijos į Vakarus.

Infrastruktūros atnaujinimui ir gyvenamosios aplinkos gerinimui skirtus ES projektinius pinigus valdžia panaudojo beatodairiškai „trinkelizuodama“ Lietuvos miestus ir masiškai naikindama brandžius medžius: tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek miškuose ar net istorinėse sengirėse.

Neatleistina, kad valdžios galias turintieji ėmė nekęsti tų, kurie juos ir padarė galingais – dar neemigravusių rinkėjų. Į klerkų stalčius gula žmonių pasiūlymai, peticijos. Kartais piliečių raštai lieka be atsako. Jau kuriamos taisyklės, kaip nekreipti dėmesio į tautiečių pateikiamus dokumentus, jeigu valdžios atstovams pasirodys, kad kreipinys… nekultūringas.

Buvo laikas, kai juokavome, kad norint gydytis, reikia turėti geležinę sveikatą. Dabar pas medikus stengiamės lankytis kiek įmanoma rečiau, kad nesutrikdytume jiems ūpo. „Jūs visai dienai sugadinote man nuotaiką“, – pareiškė kartą per savaitę iš didmiesčio į provincijos miestelį atvykstanti gydytoja pacientei, besidominčiai savo sveikata. Mokykloje mokytojas tapo paslaugos teikėju, o mokinys – klientu, kuris visada teisus… Per trisdešimt metų švietimo sistema iškentė neįvykusią tautinę, liberaliąją steponavičinę-krepšelinę bei valstietiškąją kišeninę reformas.

Kai 1989 metais rugpjūčio 23-iąją stojome į Baltijos kelią, Lietuvoje šurmuliavo Sąjūdis. Skaičiuojama, kad jo gretose buvo per 300 000 save įsivardijusių dalyvių.

Idomu, kiek dabar galinčių bei norinčių veikti idealistų priskaičiuotume? O kiek bendrapiliečių, į juodą pesimizmą įmirkusių? Pikti, visus iš eilės kritikuojantys, o patys net rinkimuose nedalyvaujantys – atrodo, taip ir negrįžę iš tos Nepriklausomybės priešaušrio opozicijos, nors štai jau 30 metų praėjo, kaip jie vis dar netapo Kovo vienuoliktosios valstybės piliečiais.

Ir dėl visko kalti signatarai?

Aš – žmogus iš Sąjūdžio praeities, todėl esu tikra, kad ne vienas mano bendraamžis, piktai burbantis neva viskas Lietuvoje blogai, mielai paaiškins, kad dėl to kalti Nepriklausomybės Akto signatarai ir visas fermas sugriovęs [žinoma, ironizuoju!] jų vadovas profesorius Vytautas Landsbergis. Pastarasis yra akivaizdžiausia posakio „savam kieme pranašu nebūsi“ iliustracija.

Šio žmogaus nuopelnai mūsų valstybei dar neįvertinti, nors, lankantis Europos Parlamente teko matyti: kai V.Landsbergiui suteikiamas žodis pasisakymui, pagarbiai atsistoja keli šimtai EP narių bei avansu pagarbiai ploja dar nė žodžio neišgirdę.

Gaila, kad mūsų mažoje valstybėje politikų asmeninės ambicijos, kerštai vienas kitam, istorijos klastojimas yra 100 kartų didesni už elementarų patriotizmą ir lojalumą savo Tautai.

Manau, kad 1990–1992 metų Lietuvos Aukščiausioji Taryba [Atkuriamasis Seimas] savo istorinę misiją atliko puikiai. Signatarai įvykdė Sąjūdžio jiems duotą įpareigojimą – paskelbė Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atstatymą. Informavo pasaulį apie mūsų valstybės grįžimą į laisvų valstybių šeimą. Be to, šios kadencijos politikai rado savyje jėgų „pasileisti“ anksčiau, padirbę vos dvejus metus. Daugiau Kovo 11-tosios Lietuvoje nebeatsirado anksčiau laiko mandatus in corpore padedančių politikų.

Dabar galime tik spėlioti, kaip būtų buvę geriau – išsiskirstyti vos pakelbus Nepriklausomybės atstatymą ar bandyti bent jos pamatus suręsti. Apie savo gerbūvį galvojantiems politikams, manau, buvo patogiau kovo 11-ąją išsivadavimo dokumentą paskelbus, tarkime, kovo 12-ąją ir išsiskirstyti. Gal tuomet signatarai būtų išvengę sovietų sukurstyto propagandinio vajaus ir praktinių represijų prieš jauną Nepriklausomą valstybę – ekonominių blokadų, sausio 13-osios agresijos ir pan.? Tačiau kas dabar galėtų užtikrintai pareikšti, kad didžioji kaimynė būtų leidusi Lietuvai išsirinkti naująją AT vietoje signatariškosios? Gal net būtų paskelbtas tiesioginis Maskvos valdymas? Juk Atkuriamasis Seimas jau buvo sulaukęs reikalavimo skelbti moratoriumą...

Daug dabar galima spėlioti, tačiau „kas būtų, jeigu būtų“ versle, politikoje ir meilėje negalioja. Paprastai yra, kaip yra, nes gyvenimas valstybėje ne vien nuo politikų priklauso. Kiekvienas esame savo likimo kūrėjas. Tik derėtų sumažinti savyje neapykantos dozę valstybei ir jos valstybingumo atstatytojams.

Be to, ne viską apie savo signatarus ir žinome. Per mažai domimės, kaip jie gyvena, ką veikia šiandieną. Tai bent prisiminkime, kad į Lietuvos Aukščiausiąją tarybą [Atkuriamąjį Seimą] Šiauliuose buvo išrinkti penki Sąjūdžio remti signatarai: Algimantas Sėjūnas, Donatas Morkūnas, Virgilijus Kačinskas, Romualdas Ozolas, Kęstutis Lapinskas bei komunistų partijos deputatas Mindaugas Stakvilevičius.

Būkit pasveikinti iš Sąjūdžio varpinės

Esu dėkinga likimui bei tėvams, kad gimiau pačiu laiku. Jaunystės žydėjimas sutapo su dainuojančios revoliucijos mitingais, o ne šūvių aidais nulemtu istoriniu virsmu. Sutikau daug nuostabių bendraminčių ir kietų oponentų. Tuo ir žavus žmogaus gyvenimas, kuomet gali asmeniškai dalyvauti savo valstybės atkūrimo darbuose.

Visus – Nepriklausomybės Akto signatarus, jų rėmėjus bei rinkėjus, viskuo patenkintus bei kuo nors pasipiktinusius – iš savosios idealistinės Sąjūdžio varpinės sveikinu su 30-tosiomis Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo metinėmis.

Ko linkiu?

Dirbkime kiekvienas ne tik sau, bet ir Lietuvai. Poelgius vertinkime juos matuodami Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos nuostatų matu. Tuomet iš karto dings noras kaltinti kitus.

Irena Vasinauskaitė
1990–1992 metais dirbusi AT deputato Algimanto Sėjūno padėjėja-sekretore

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kisiau kisiau       2020-03-11 23:59

Anoniminiu debilu būti lengva, nes niekas kgbistu neapšauks. Malonios šventės,ideologini smirdžiau.

Kis       2020-03-11 23:03

panele Irena,tik nereikia musu agituoti,jaunima galima jusu moralais paveikti,bet tik ne vyresnio amziaus zmogu,kuris ne tik mate ,bet ir dalyvavo jei ne Sajudyje,tai valsrybes atstatime.Mes matomai ,kokiu “pergaliu"mes pasiekeme ir uzsimerkus skanduoti “Landzbergis…(daug kartu) jau nebe tie laikai,skaityk daugiau suzinosi ne is Sejuno tik,kas ko siandiena verti “signatarai”.Tuo metu uz rankos pakelima reikejo bijoti,bet mastantis jau zinojo ,kad Sovietinis lageris byra,o toliau viskas griuvo ,kaip kortu namelis.O aisve mums dave tiek kiek sugebejome panesti Elcinas,vietoje Nemcovomis padorumo kazka pavadinciau Elcino vardu,ber mitas sugrius ,kad Landzbergis mums aynese laisve,o kad jis ir po sia diena uzslaptines laiko visa armija KGB veikeju,argi niekam nieko nesako?Tikrai ,kad “durniu laivas"beje Landzbergio buvo uzdraustas vienu metu.

Visiškas nuprotėjimas       2020-03-11 15:50

Jūs bent kiek mąstote? Šitaip keikiamam ir niekinamam netikėliui profesoriui tokias galias suteikiate, kad neva jis viską valdo, leidžia ar neleidžia… Dieve, kokio bukumo reikia būti, kad net šeimos narių laidotuvių dieną puldinėti signatarą.

Įdomu       2020-03-11 14:00

Kodėl Landsbergis taip saugo kagebistus nuo išviešinimo? Nei šunauja jų nevadina, nei runkeliais. Gal tai jo šeimos nariai, ar jis pats suinteresuotas tokia kagebistų meile?

Agnei       2020-03-11 11:37

O manote, kad konservatorijoje dirbdamas profesorius blogai gyveno? Iš kur tiek neapykantos žmogui, kurį pripažįsta ir vertina visas pasaulis ? Peržvelgiau pranešimus apie V. Landsbergio žmonos mirtį ir baisėdamasi skaičiau po jais talpinamus šlykščius komentarus. Ar manote, kad juos rašantys dvikojai sutvėrimai verti pagarbos ar geresnio gyvenimo?

Kiekvienas esame vertas to, ko nusipelnome…

Nuomonė       2020-03-11 11:01

Būtų labai keista, jeigu, griūvant ortodoksinei komunistinei santvarkai, tuometiniai komunistai, bandydami išlaikyti valdžią savo rankose, nebūtų stengiasi įterpti savo slaptųjų agentų į kylančių liaudies sąjūdžių vadovybes. Spręsti, kiek jiems tai pavyko, palieku skaitytojams.

-> Deivi 2020-03-9 14:54       2020-03-10 10:23

“Komunistų ir KGBistų Lietuvoje už tokį komentarą ilgai ant narų drybsotum…”
Tamsta, tikrai klysti, jeigu taip blogai mąstai apie visus buvusius komunistus ir saugumiečius. Tuometinėje Sovietų sąjungoje ne visi komunistai, neišskiriant ir saugumiečių(!), buvo nuožmūs konservatoriai. Tarp tiek vienų, tiek ir kitų buvo nemažai ir reformatorių. Todėl manau, jog teiginys, kad šiandien Lietuvą valdo būtent buvę komunistai ir saugumiečiai bei jų “atžalos”, gali būti teisingas. 

Agnė       2020-03-10 9:30

Tai kaip čia išeina, kad Lanzbergis laisvę išsikovojo sau? Ir dainelę dar dainavo kas jam iš tos garbės… Jam nereikia nieko tik laisvės? O pasirodo reikia visko ir daugiau negu kitiems

Esminis klausimas       2020-03-10 9:25

Kaip galima vertinti politikos veteraną, kurio galutinis tikslas buvo ne Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas ir jos tolimesnis stiprinimas, bet tik vieno svetimo Lietuvos valdytojo pakeitimas į kitą svetimą ir teigiantį, jog šiuolaikiniai lietuviškos tautinės idėjos gaivintojai yra Kremliaus agentai Lietuvoje?

Nepaėmę sklypų ir nepapirkti rentomis, tik        2020-03-10 1:20

tie verti tautos pagarbos Toks buvo ą.a. didžiavyris A. Patackas ir dar būrelis…Landsbergis ,kaip ir dauguma signatarų , vertas paniekos už tautą baigiančią naikinti ONS…Ne tik raudonųjų veikėjai, bet ir godišiai liberalkosevatoriai,bei mūsų nuolankumas,baimė ir egoizmas atvedė į šią ,,valdomos demokratijos’’ satvarką, uo kurios bėga jau atras milijonas..Talkinkime NS, reikalaukime,kad jie kalbėtų apie ONS esmę ir sistemines polit.reformas Suvereno naudai..Neleiskime Radžvilo ir Ko išdidumui ir teisuoliškumui sužlugdyti bemdros geriečių mažučių partijų rinkiminės koalicijos idėjos.Juozaičio,Puteikio ir Radžvilo partijos turi kautis už 10 nuošimčių dar likusių geriečių rinkėjų balsus vienu sąrašu…Radžvilas bus vertas politinės tautos likučių pykčio, jei mažiukai spalį liks gavę po 2-4 procentus balsų, nes jo žmonės labiausiai prieš bendrą sąrašą, o jis peikia potenc. sąjungininkus daugelyje tekstų...Vienybė dėl mandatų,mandatai dėl reformų,naikinsiančių ONS…
Algirdas   Sąj.veteranas

Hipnozė       2020-03-9 21:26

“Kodėl buvo nustumtas R. Ozolas” - niekur nebuvo nustumtas, ypač po to, kai įkūrė savo partiją - Centro partiją, bet žmonės už ją nebalsavo, tad niekas niekur jo ir nestūmė. O ką šitas dalykėlis sako apie Ozolą, pavyzdžiui, “Nuo įkūrimo iki šiol Lietuvos centro partijai vadovavęs Kovo 11-osios Akto signataras centrizmo ideologas Romualdas Ozolas pasitraukė iš partijos pirmininko posto. Šeštadienį Kaune vykusiame Lietuvos centro partijos V suvažiavime R. Ozolui paprašius leisti susitelkti ties fundamentaliosiomis partijos veiklos programomis, jis išrinktas partijos Politinės tarybos pirmininku”, kaip rašė Filadelfijai? Kodėl jo nerinko žmonės, a?

Juozas       2020-03-9 20:42

Dėl to, kur dabar yra Lietuva, nemažas nuopelnas ir daugelio signatarų, kurie, padėję parašus ir susidūrę su pirmosiomis išdavystėmis, suktybėmis, atsitraukė į ramesnį gyvenimą. Žinoma, kiekvienas yra savo likimo kalvis, tačiau gal dar verta jiems, kurie dar turi sveikatos, vėl sugrįžti ir pabandyti pataisyti tai, ką pradėję apleido. Prašau jūsų jungtis būtinai į vieną darinį (kad ir prie Radžvilo) ir dar kartą pabandyti prikelti užguitą Lietuvą.

Iš Maskvos į Briuselį...       2020-03-9 20:14

Kaip parodė vėlesni laikai, daugumai Kovo 11 balsavusių už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą signatarų buvo tik taktinis manevras, siekiant vienus svetimus Lietuvos valdytojus pakeisti kitais svetimais, tiksliau Briuselio, valdytojais. Tarp tokių signatarų buvo ir pats tuometinio Sąjūdžio vadovas V. Landsbergis. Taigi, kyla klausimas kas iš tikrųjų buvo Lietuvos sąjūdis?

ah1       2020-03-9 19:17

o aš matau kad turėjo vieną tikslą  rinkos ekonomiką.

jokia čia šventė       2020-03-9 18:33

Iškabintos vėliavos, o ką švenčiam? Prieš 30 metų grupė žmonių išdrįso mesti iššūkį bolševikams ir atsiskirti nuo jų imperijos. Pagarba jiems už tai. Bet po kelių metų beveik tie patys žmonės įkišo mus į dar baisesnę sąjungą. Kaip sakė Kudirka: „už trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą“ paguldė Lietuvą po Briuselio antkode. Todėl anokia čia šiandien ir šventė. Lietuviai apskritai neturi normalių nepriklausomybės švenčių, nors švenčiam jas beveik kas mėnesį. Vasario 16-os karta iškovojo nepriklausomybę, bet patys be vienintelio šūvio ją ir prakniso 1940 metais. Apie kovo 11 jau sakiau. Liepos 6 – Mindaugo karūnavimas. Vyrukas spjovė į pagonišką indoeuropiečių civilizaciją, kad galvažudžiai vakarų civilizatoriai užmaukšlintų jam karūną. Irgi, mat, nuopelnas. „Ėjimo į Europą“ pradininkas, tik kojas bučiavo ne Briuseliui, bet Romai. Tai ką švenčiam?

 

 

Paulius       2020-03-9 15:49

na, tokia ištikimybė Landsbergiui ignoruojant akivaizdžias jo ir jo aplinkos „klaidas“ (jei ne sąmoningą veiklą) paaiškinamas nebent moteriškos širdelės atlaidumu. Tik šiuo atveju tai, matyt, mažiausiai tinkama proga panašiam dalykui reikštis. O visą tą graudžią „sąjudžio“ istoriją galėčiau apibendrinti daug paprasčiau - naivūs idealistai piemenėliai susidūrė su patyrusiais funkcionieriais, administratoriais, spec agentūrų darbuotojais, padovanojo jiems visas į juos sudėtas viltis ir baigėsi tuo kuo turėjo baigtis - ta pati nusivalkiojusi kekšelė mikliai persirėdė nekaltos mergelės rūbais ir prisistatė nuotaka… :(

Deivis       2020-03-9 15:07

Čia ir yra komuniagų ir kgbistų “valstybė” Rankos per trumpos mane surasti, nors ir labai norėtų.

Deivi       2020-03-9 14:54

Komunistų ir KGBistų Lietuvoje už tokį komentarą ilgai ant narų drybsotum…

Deivis       2020-03-9 14:35

Kad ta kovo 11 Lietuva atkurta komunistų ir kgbistų rankomis. Čia raudonųjų blakių ir pederastų “valstybė”. Ir jųjų bei “valstybės” darbai tą patvirtina.

Atsiprašau:       2020-03-9 14:30

savo noru.

Objektyvus žvilgsnis       2020-03-9 14:26

,,Kiekvienas esame savo likimo kūrėjas”. Ne visai. Per 50 metų antrą kartą išbuožintas ir partijos antrųjų sekretorių ,,malonei” atiduotas kaimas jau nebeturėjo tam jėgų. Atsidūrė norgėse, škotijose, londonuose ar tiesiog lietuviškose ,,girdyklose”. Nes a priori tapo raudonosiomis utėlėmis, vatnikais ir pan. Tarsi žmonės patys savo oru būtų supuolę į tuos kolchozus… Ir tas naratyvas tebetęsiamas iki šiol. O tereikėjo leisti laikinai kurtis bendrovėms, kol žmonės susipirks būtiniausius padargus, gyvulių, sėklos, kol atgaus žemę... Bet ne! Po kaimus važinėjo partorgai ir grasino bendrovių pirmininkams kalėjimu, jeigu jie neturės pinigų algoms mokėti. Kas liko daryti? Išsilupti po keletą plytų lauko viralinei ir skirstytis. Kai kaimo žmonės prašė Sąjūdžio paramos, ką pasiūlė tas ,,labiausiai nusipelnęs”? Ogi ,,imkit valdžią patys”. Kokiu būdu? Pilietiniu karu? Prieš visą tarybinę miliciją, KGB, puikiausiai tebeveikiančias partines struktūras? Vėl kraujo kaina? O gal Lietuvos Respubliką reikėjo kurti ne tik Vilniuje? Štai ir pasirodė, kad miesto ponų Lietuva ne tokia jau ir gyvybinga. O 48 procentai tautos buvo atstumta. Kaip nepilnavertė. O pasekmės ilgalaikės, jeigu ne lemtingos. Ar kas nors kada nors išdrįs ir apie tai sąžiningai kalbėti?

ah1       2020-03-9 14:25

kai bus paskelbti kgbistai tai žinosim kiek kgbistų buvo sąjudyje, jei neskelbia tai vadinasi turi ką slėpti.

nematantis išeities       2020-03-9 13:57

tikrai nepalaikau autorės aimanavimų dėl kažkokių neįvertintų Landsbergio nuopelnų.Nepalaiko jų,kaip dabar akivaizdu,ir praktiškai visa Lietuva.Kas labiausiai krinta į akis dabartinėje Lietuvoje? NR1 - akivaizdus politinės pusiausvyros tarp politikos kairės ir dešinės nebuvimas.Kairės politikos vieta aplamai jau 30 metų yra tuščia.To nepastebėti Vasinauskaitė tikrai neturėtų - juk tai pagrindinė šalies staigaus “tirpimo” akyse pasekmė.Ne verslinykai,ne kažkokie blogi žmonės ,o tūkstančiais įstatymų kasmet spjaudantis mūsų Seimas yra pagrindinis susidariusios padėties kaltininkas(savaime suprantama ,kad 1 proc.piliečių kaip tik yra laimingi ,ir siekia bet kokiomis priemonėmis išlaikyti tokios “politikos” tęstinumą bei “stabilumą“nors laivas ir akivaizdžiai skęsta(gal tikisi ,kad vis tiek tas 1 proc. jo keleivių net ir iš to skendimo turės tik naudos sau.Konkrečios naudos? ).

nematantis išeities       2020-03-9 13:57

tikrai nepalaikau autorės aimanavimų dėl kažkokių neįvertintų Landsbergio nuopelnų.Nepalaikų jų,kaip dabar akivaizdu,ir praktiškai visa Lietuva.Kas labiausiai krinta į akis dabartinėje Lietuvoje? NR1 - akivaizdus politinės pusiausvyros tarp politikos kairės ir dešinės nebuvimas.Kairės politikos vieta aplamai jau 30 metų yra tuščia.To nepastebėti Vasinauskaitė tikrai neturėtų - juk tai pagrindinė šalies staigaus “tirpimo” akyse pasekmė.Ne verslinykai,ne kažkokie blogi žmonės ,o tūkstančiais įstatymų kasmet spjaudantis mūsų Seimas yra pagrindinis susidariusios padėties kaltininkas(savaime suprantama ,kad 1 proc.piliečių kaip tik yra laimingi ,ir siekia bet kokiomis priemonėmis išlaikyti tokios “politikos” tęstinumą bei “stabilumą“nors laivas ir akivaizdžiai skęsta(gal tikisi ,kad vis tiek tas 1 proc. jo keleivių net ir iš to skendimo turės tik naudos sau.Konkrečios naudos? ).

Daug manančiam ir išmanančiam       2020-03-9 13:25

Taip nesunku pasigooglinti signataro A. Sėjūno pavardę, kad būtų aiškiau, kad netylėjo žmogus…Ech jūs, liurbiai, nebuvę tų žmonių vietoje…

abc.       2020-03-9 13:17

ne viską apie signatarus žinome.gal sužinosime kai išliustruos…

Manau,       2020-03-9 12:46

kad anų laikų sąjudžio pozicija užsidarė savame teisume. Kodėl Estijoje susitvarkė iš karto su kgb’istais, t.y. paviešino tą šlamštą ir užbaigė su kremlinais myliu-nemyliu. Opozicija yra reikalinga, bet ją taip pat reikia įvertinti teisingai. Kodėl buvo nustumtas R. Ozolas, bei kiti, kaip ir Radžvilas? Ne su meile dirbo, o su ambicijomis, tad turime, ką turime. tas pats A. Sėjūnas, kodėl tiek metų tylėjo? Prisitaikė jis ir kiti, kaip ramiai gyventi, o dabar vėl lenda? Taip taip, visi atstumtieji daug metų tylėjo, nes taip buvo patogu. Dabar laikas?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.