Irena Vasinauskaitė. Prisiminkime ir tikėkime

Irena Vasinauskaitė   2014 m. rugpjūčio 23 d. 1:53

24     

    

Irena Vasinauskaitė. Prisiminkime ir tikėkime

1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją per pusę milijono lietuvių pasirinko Laisvės, Vilties, Tikėjimo kelią. Tą dieną prieš ketvirtį amžiaus visi ėjome į vieną ir kaip viena: nepykome, nekerštavome, neieškojome priešų tarp bendražygių, atleidome prisitaikėliams ir išdavusiems. Tiesiog augome ir joks tikslas neatrodė per didelis.

Ir štai po 25-erių metų, birželio 29 ąją, į Tautos referendumą atėjo beveik 400 000 Lietuvos piliečių, kad atsakytų į klausimą, ką jie nori daryti su Lietuva: kuo brangiau išparduoti ar puoselėti ir branginti? Dar kitaip – ar dar turi jėgų susigrąžinti konstitucinę suvereno teisę SPRĘSTI ir NUSPRĘSTI.

Dvidešimt penktaisiais Baltijos kelio metais laisva valia atsisakius lemti savo ir savo valstybės likimą, Konstitucinis Teismas liepos 11-ąją konstatavo: nuo šiol ir Didžiojo Laisvės kelio žygeiviai privalo būti bežadė masė – einanti, kur vedama, taip ir nesuvokusi, kur eiti ji pašaukta.

Ar be TOKIOS birželio 29-osios būtų išaušusi TOKIA liepos 11-oji?

Bet ką padarėme, kad birželio 29-osios Lietuva būtų kitokia?

Šįkart teko iš nuošalės stebėti, kas ir kaip ruošėsi paminėti Baltijos kelio 25-metį. Ta aistra, su kuria ruošiamasi perrašyti istoriją, nebestebino. Deja, per tuos metus matyta visko. Nustebino tyla – kodėl vis dar tylime, kai klastojama istorija? Kodėl jubiliejinėje Baltijos kelio knygoje pasirašys tie, kurių net Sąjūdyje nebuvo? Juk į Tado Gutausko Lietuvos kelio paminklą plytą įmontavo net Prezidentė, prieš 25-erius metus kovojusi savo „mažuosius karus“ gana toli nuo Taliną, Rygą ir Vilnių jungiančios magistralės. Smulkūs niekšeliai, kartą ir visiems laikams užtūpę aukštus valdžios postus, be skrupulų vagia ne tik Tautos turtus ir paprastą žmogišką laimę, bet ir visų mūsų praeitį ir ateitį, o mes tiesiog tylim. Kas mums pasidarė, kad vis mažiau ir mažiau žmonių išdrįsta užstoti skriaudžiamą bei niekinamą silpnesnįjį? Ir kas išties šiais laikais skriaudžiamas ir silpnesnis? Negi tie, kurių teisėtus lūkesčius gauti viršpelnius sumažintų didesnis pelno mokestis, ar tie, kurie taip trokšta kuo greičiau susigrąžinti prieškrizines algas ir priedus prie jų, kad be jokios sąžinės graužaties tampa teisėjais savo byloje? Ak, atsiprašau, tai, ko nesama, net negali graužti…

Žinau, daug mūsų visais ir viskuo nusivylusių rugpjūčio 23-ąją į Baltijos kelią nevažiuos – akistata su tuo, kokie tapome, ką pasirinkome, kam leidome suklestėti, nebetraukia.

Bet ar gali būti kitaip? Tik po spaudoje sukelto triukšmo Šiaulių valdžia susivokė, kad jubiliejinė kelionė į Baltijos kelią negali būti komercinė, ir perpus – iki 20 litų – atpigino bilietus. Tačiau pirminė informacija – valdžios požiūris į piliečius – tapo šio renginio simboliu ir antireklama. Miesto meras Justinas Sartauskas, sugebėjęs tapti respublikos merų lyderiu lengva ranka ištaškęs daugiausiai reprezentacijai skirtų lėšų, giriasi radęs „gerą“ progą pataupyti, gerai, kad bent kitos Lietuvos savivaldybės veža nemokamai. Gal ir aš būčiau nutylėjusi tokią savo miesto gėdą, tačiau išgirdau, kad jubiliejinėje Baltijos kelio knygoje linkėjimus ateinančioms kartoms rašys ne Sąjūdžio pirmeiviai, o tas pats ... reprezentacinio taupumo simbolis J.Sartauskas. Ką gi – istorijai liks dar viena klastotė ir tikrovės neatitinkantys žodžiai. Ir suvokimas, kiek netoli tenuėjome nuo tų butaforinių sovietmečio farsų... Koktu? Taip.

Bet į Baltijos kelią vertėtų sugrįžti – ne pykti, graužtis ar apgailėti. Kviečiu į jį išeiti po vieną, šeimomis, bendraminčių grupelėmis. Dalinuosi asmenine patirtimi: mūsų šeima į Šiaulių atkarpą, kurioje stovėjome susikibę už rankų, nuvažiuoja dažnai ir ne jubiliejų ar švenčių dienomis. Sutvarkome Baltijos kelio akcentų aplinką, pasikalbame su plačios širdies Pumpėnų miestelio žmonėmis, rūpestingai globojančiais Šiaulių Rūpintojėlį (skulptorius Gintautas Lukošaitis), pamojuojame pro šalį vykstantiems ir būtinai kaip tąkart papypsintiems… Ir žinome, kad dar ne kartą ten sugrįšime parymoti – Baltijos kelias turi išsaugojęs daug šviesos: pačias gražiausias mūsų dienas, mintis, darbus.

Šiemet minime Baltijos kelio 25-metį, kitąmet ketvirčio amžiaus jubiliejų švęs ir Nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos valstybė. Kokia ji bus? Blizgiu fasadu, kiekvieno mėnesio 17-ąją uoliai šveičianti nuo grindinio Simono Daukanto aikštėje laisvųjų menininkų ir piliečių užrašytą „Tie-SOS!“? Valstybė, kurios viešoji erdvė susiaurinta iki „saugaus, žalos nedarančio turinio“ – glamūrinių siužetų apie glostomas vaikučių galvas ar priešokiais puoselėjamas liaudies tradicijas, retkarčiais pasimatuojamus automatus ar NATO lėktuvų pilotų kabinas, o apie svarbiausius Tautos likimo ir išlikimo klausimus taip tylima, taip tylima, kad net ima spengti?..

Tikiu, šitoje skaudžioje tyloje tiesiamas dar vienas Baltijos kelias. Viliuosi, Tauta į jį dar išeis. To Baltijos kelio jau nebepakartosime – išsaugokime neužterštus bent prisiminimus, it šaltinius. Ir susigrąžinkime tai, kas išties yra mūsų: tą VILTĮ, MEILĘ, tą TIKĖJIMĄ...

Su meile –

Irena Vasinauskaitė

1989 metų Baltijos kelio organizacinės grupės Šiauliuose narė

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jole       2015-02-27 23:02

    Galiu tik parasyti, kad labai liudna, kad Lietuva apvogta ir pavogta…

Marikė       2014-11-18 13:34

Ponia, Irena, pafantazuok, kokiu keliu grįšime, kad vėl atsigautų kaimai, klestėtų sveikatos apsauga Lietuvoje, kad atsigautų mokyklos, būtų nemokamas mokslas, už dujas ir šilumą mokėtume tik centus, o pati nebėgiok iš partijos į partiją, vis tiek šiauliečiai tavęs nerinks. Neverkauk dėl Sibiro tremtinių, o geriau paklausk, už ką jie buvo ištremti, už ką juos baudė Dievo pirštas. Atsakyk, su kuo kovojo “miško broliai” miške, už ką žudė nekaltus žmonelius, gavusius lopinėlį žemės? Žmonės pažino žudikus visus, žinoma, kai kurie buvo ištremti ir be reikalo. O ponulius Sibiras išmokė lenkti nugaras taip, kaip pas juos lenkė nugaras samdiniai. Dabar ubagai gudresni, gauna išmaldas ir atsiėmusiems žemes rodo špygas arba išvažiuoja palikę tėvynę. Ką tu padarei dėl žmonių gerovės? Vien plakimas liežuviu, prisimenant ir giriant smetoninę Lietuvą ne viskas. Dar buvę klumpėti žmonės gyvi. Tapk vieną kartą žmogumi, matančiu tiesą.

Šiandien trenkia       2014-08-23 22:07

Baltijos kelio maršai kaip sovietmečiu.Kažkaip ne taip viskas turi būti.

Bobutė Seniui       2014-08-23 14:36

Reikalas, rods, sudėtingesnis. Andrius Kubilius tuo metu buvo Sąjūdyje. Vėliau net jo sekretorius. Bėda ne tik komunistinė nomenklatūra. Bėda ir nomenklatūra patapę sąjūdistai.

Senis       2014-08-23 14:22

Apie 1989 metus D.Grybauskaitė buvo politinės ekonomijos katedros dėstytoja, SSKP narė, A.Butkevičius - Vilkaviškio vykdomojo komiteto architektas, valstybinis statybos ir architektūros inspektorius, SSKP narys, L.Graužinienė dirbo Ukmergės komunalinių įmonių kombinato ekonomiste, A.Kubilius dirbo VVU laborantu, inžinieriumi, moksliniu bendradarbiu. Ir Jūs tikite, kad tie žmonės dar sovietiniais, nors jau pavadintais glasnotj ir perestroikos laikais ėjo į Baltijos kelią? Aš netikiu, nes jiems tokia misija buvo nereali ir neįmanoma iš principo. O kiek tokių, anais laikais nei į tą pusę net nežiūrėjusių, dabartinių Baltijos kelio “patriotų” pridygo. Čia panašiai kaip sovietiniais laikais buvo, tūkstančiai nusipelniusių bolševikų atsiminimuose rašė: aš Leniną mačiau, o aš Leninui prie Razlivo ežero rašalo ir popieriaus atnešiau,  o aš su Leninu talkoje rastą nešiau.

Tomas to Ukraina ir žydai       2014-08-23 12:56

Iš kur čia šitos FSB paruoštų “dokumentų” atrūgos? smile

Marija       2014-08-23 12:53

Ačiū Autorei už jautrų tiesos tekstą.

Virginija       2014-08-23 11:03

Ačiū, kad tuos 25 metus nešėte tikėjimą, gėrį, meilę ir žinojimą kokią Lietuvą turime puoselėti.

ukraina ir žydai       2014-08-23 8:08

Katerina Čiumačenko, vėliau tapusi Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos žmona. Atvykusi į Ukrainą jinai kurį laiką vadovavo USAID globoje veikusiai finansinių konsultacijų firmai „Barents Group“ ir taip susipažino su būsimuoju Ukrainos prezidentu, tuo metu dirbusiu Ukrainos nacionalinio banko direktoriumi. K.Čiumačenkos tautietis Mironas Vasilikas buvo Džordžo Sorošo lėšomis įsteigto „Tarptautinio perspektyvų tyrimų centro“ stebėtojų tarybos narys. Būtent tas centras rengė sutarties dėl laisvos prekybos tarp Ukrainos ir ES zonos projektą, tos pačios Asociajacijos sutarties, kurios nepasirašymas pernai Vilniuje ir sukėlė protestus bei smurtą Kijevo gatvėse. Beje, neseniai ponas M. Vasilikas tapo „PBN Hill+Knowlton Strategies“ generaliniu direktoriumi…

Ta pati agentūra „PBN Hill+Knowlton Strategies“ buvo atsakinga ir už Ukrainos žydų kilmės boksininko Vitalijaus Klyčko (šiuo metu Kijevo mero) pristatymą JAV valstybės departamentui, Baltiesiems rūmams, Kongresui, kuomet jam buvo ruošiamas politinis vaidmuo opozicijoje Maidano „revoliucijos“ metu. Būtent ši agentūra Vitalijų Klyčko pristatė JAV senatoriui Džonui Makeinui ir kitiems reakcingiems valdžios atstovams, rusafobams, kuriems pats žodis „Rusija“ kelia baisią alergiją

Irena Vasinauskaitė       2014-08-23 8:00

Su Baltijos kelio diena, mielieji. Sėkmės prisimenantiems, einantiems ir tikintiems. Likusieji, kas bebūtų, dejuos, bet nė piršto , kad padėtis keistųsi nepajudins.

Pagarba autorei       2014-08-23 4:25

Skausmingos, Šiaulių realijomis, ne abstrakcijomis grįstos įžvalgos - tikiu, padeda autorei atlaikyti kasdienį cinizmą ir šventinį fasadiškumą, bendražygių  drungnumą ir net išdavystes.
Nuoširdi pagarba visiems, išsaugojusiems stuburą, - Aldona

Lemonte, IL, JAV       2014-08-22 21:20

Baltijos kelio jubilieju pamineti rengia tie, kurie tame kelyje nebuvo ir ne nezadejo buti, nes, kaip ir prezidente, kovojo kazkokius ,,karus’, gal tiksliau-=ziuriu pro langeli ir laukiu tos dieneles, kuria bus nuspresta i kuria puse pasisuks vejelis. Buve komunisteliai puolasi vadovauti lietuviu bendruomenems, net Vidurio vakaru apygardai- ach, juk jiems net su ,,motinos pienu” igyta meile Lietuvai. Taigi, ideju jokiu, tik fasadiniai blizguciai is treciabangiu, ypac exkomuniagu ar net kgbistu, kuriu cia knibzdete knibzda - juk ne isgaravo!!!

Viena moteris su       2014-08-22 21:08

keturiais vaikais gyvena visą mėnesį,pvz., iš 125 litų.Kada daugiau,kada mažiau.Vaikai labai geri,gaila,bet išsikrausto į kaimą.Geri žmonės išveš.Dieve padėk.Bet skurdas tiesiog…padorūs žmonės kaip kenčia.Turėtų valstybė labiau padėti vaikų turintiems.

Pragmatikas       2014-08-22 20:53

Bet kokiomis sąlygomis nepadėti yra niekšinga.

Taigi       2014-08-22 20:38

Sibiras ar koncentracijos stovykla yra kas kita, kadangi ten veikiama ne pagal įstatymus, ten išgyvenimo klausimas, todėl tokiomis sąlygomis nepadėti yra niekšinga.

Brinkazis       2014-08-22 20:16

Pritariu Pragmatikui. Berods B. Franklinas, jei neklystu, yra pasakęs: kiek daug keikiamčių tamsą ir kiek mažai uždegančių žvakę.

Miela Irena       2014-08-22 20:11

Nostalgija apima prisiminus Sajudzio mitingus ir Baltijos kelia.Ir negalesiu dalyvauti simet,nes likimas nuvede toli toli.Stebiu kas vyksta Lietuvoj su sirdgela,taip pat ir kas vyksta Pasaulyje.Ne vien Lietuvoj jaunimui nera pakankamu perspektyvu-uzsienyje irgi.Jei paemei paskola mokslui-negali tiketis paskolos nuosavam bustui-todel trisdesimtmeciai tebegyvena su tevais arba didziaja atlyginimo dali kloja nuomai.Visur kyla naujos agresijos gresmes,ne tik Lietuvoj.Kitur gresia terorizmas.Ka labai noreciau pamatyti-tai filosofijos ir etikos pamoku ivedima mokyklose,Visur.Jaunimas turi gauti instrumentus ir nora savarankiskai mastyti…Tapti siauru specialistu nepakanka-reikia tapti Zmogumi.

Pragmatikas       2014-08-22 20:10

Tataigi, apie kokius išsukimus čia kalbate? Tiesiog kritinėse situacijose žmogus neturi likti vienas su savo negandom. Parama. Pagalba. Labdara. Savanoriška veikla. Kas atsitiko su mumis, broliai ir sesės, kad pamiršome koks geras jausmas kam nors padėti? Manau, tik taip imanoma sutelkti žmones valstybės gelbėjimui. Baikime inkšti. Jei Sibiruose mūsų tremtiniai būtų taip dejavę, pykę, viens kito nepalaikę, vargu ar kas iš jų būtų grįžęs namo…

Taigi        2014-08-22 19:58

Teismai žmones kapoja pagal įstatymus. Vieną, žinomesnį žmogų nuo įstatymo išsuksi, nežinomi žmonės liks neišsukti. Tai neteisinga, prieš įstatymus visi lygūs. Jeigu reikalausite keisti įstatymus, tai tokią iniciatyvą palaikysiu.

Pragmatikas       2014-08-22 18:57

Ar daug Jūsų, įniršę dejuokliai, padėjote artimam savo, kai jam reikėjo parašyti raštą ar skundą kokiai nors institucijai? Ar dažnai ėjote kartu su skriaudžiamuoju į teismus, kai sistema kapojo žmogų ? Kiek kartų kokiu nors klausimu pasisakėte vietinės valdžios Tarybos posėdžiuose, protestuodami prieš kylančias kainas ir valdžiažmogių patyčias bei aroganciją ? Kiek kartų dalyvavote protesto akcijose ? Ar mokate jas organizuoti, kad nepakliūtumėt patys teisman ? Kiek kartų atsistojote šalia skriaudžiamojo, kad nesijaustų vienišas ir nesirinktų emigracijos? Jei nė į vieną klausimą negalite atsakyti TAIP, tai kaltinkite patys save, nes este bailiai ir valdininkėlių ar politikų padlaižūnai. Kaltinkit save, kad padėjote valdžiukei atstumti žmogų ir atimti iš asmens Tikėjimą. Todėl vegetuokit dejuojančioje mažumoje, kuri spėriai auga arba prisiminkite, kad Jus sukūtė Dievas, o ne išsivystėte iš beždžionės. Tik kai dejuojančiuose nušvis toks suvokimas, pajusite savo jėgą, kuri tebeplūsta iš Baltijos kelio idėjos. Kiekvienas iš mūsų renkamės asortimento minimumą- nirštame, dejuojame, ieškome priešų arba ...prisimename ir tikime. Sėkmingo pasirinkimo. Aš jau pasirinkau ir TIKIU.

Pragmatikui       2014-08-22 18:33

Iš kur begali būti tas tikėjimas, jei viskas išparduota, sugriauta, atiduota ir net primokėta,  atimamas paskutinis valstybingumo simbolis litas… Mes tapom sistemos vergais , uždirbdami po 1000lt, kurių  vos maistui užtenka ir už buto šildymą  susimokėt. Galą  su galu vos suduria žmones, o pats siūlai tikėti. Kad susitaupyti savo butui reikia visą gyvenimą juodai arti. Tai ne gyvenimas, o egzistavimas, o tamsta sakai tikėti. Kuo tikėti? Kur gauti tos stiprybės tikėjimui? JIE gavo laisvę….Mes jiems ją “iškovojome”. Vieni riksmais bei ovacijomis, kiti- gėdingu tylėjimu, treti- niekinga išdavyste…., bet ne mūsų dauguma. Jie gyvena ir džiaugiasi, maitinasi Briuselio kopūstienėmis,  o mes tik išėdomis nuo jų stalo…, O TAMSTA SIŪLAI TIKĖTI. Naivuolis, daugiau neturiu ką tamstai pasakyti. Tikėkis.

Taigi       2014-08-22 18:07

Tik tie būna patenkinti, kurie nesuvokia padėties.

Pragmatikas       2014-08-22 17:51

Svarbiausia pačiam neparsiduoti. Tuomet ir prisiminimai atgis, ir tikėjimas sutvirtės. Amžinas dejavimas ir piktinimasis visais ir viskuo jau pabodo.

Taigi       2014-08-22 17:28

Nei prisiminti ko yra, nei tikėti kuo yra: viską parsidavėliai sunaikino.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.