Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Irena Vasinauskaitė. Lošimo statymas – demokratija?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. spalio 29 d. 1:37

18     

    

Irena Vasinauskaitė. Lošimo statymas – demokratija?

Pasvarstykime: jei Baltarusijoje mitinguojančius smogikai daužo „bananais“, teigiame, kad demokratijos nėra. O štai Lietuvoje valdančiąją koaliciją formuos partija, gavusi 12 proc. rinkėjų balsų nuo bendro skaičiaus, ir visi laimingi džiaugiasi demokratijos pergale.

Būtent tiek 2020-ųjų Seimo rinkimuose pelnė liberalieji konservatoriai, 13-ajame Seime turėsiantys 50 vietų. Vardan teisybės, būtina pastebėti, kad jų premjerė Ingrida Šimonytė Vilniaus Antakalnio rinkimų apygardoje varžovus nugalėjo jau pirmajame rinkimų ture ir ja pasitikėjo net 37 proc. sąrašuose įrašytų rinkėjų. Tai, beje, yra pats geriausias rinkėjų pasitikėjimo rezultatas šiuose rinkimuose, nes iš 33 425 Antakalnio apygardos rinkėjų net 12 501 balsavo už būsimąją Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Kitoms konservatorių formuojamos centro dešinės valdančiosios koalicijos atstovėms pasisekė daug kukliau. Už Viktoriją Čmilytę-Nielsen balsavo 26 proc., Aušrinę Armonaitę – 29 proc. visų sąrašinių jų apygardos rinkėjų.

„Netobula atstovaujamoji demokratija, kai žmonėms atstovauja trečdalį, ketvirtadalį ar dar mažiau rinkėjų balsų gavusios partijos ir Seimo nariai. Nėra politinių organizacijų pastangų žadinti rinkėją. Surinkusios mažumą balsų partijos tarsi užgrobia valdžią, – mano Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas. – Reikia tobulinti rinkimų įstatymą ir iš esmės jį keisti.“

A.Sėjūno žodžius tarsi patvirtina kiti atsitiktinai pasirinkti skaičiavimai. Tarkime, Agnė Bilotaitė laimėjo rinkimus surinkusi 15 proc. apygardos rinkėjų balsų, Arvydas Anušauskas – 23 proc., į Aplinkos ministrus pretenduojantis Simonas Gentvilas – 17 proc., Kęstutis Masiulis – 11 proc. Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje rinkimus laimėjusiam Gabrieliui Landsbergiui atiteko 31 proc. rinkėjų balsų. Gal todėl visuose derybiniuose susitikimuose jis pelnytai lydi Ingridą Šimonytę?

Jau ryškėja būsimosios centro dešinės valdančiosios koalicijos kontūrai. Ją sudarys 50 konservatorių, 13 Lietuvos Liberalų sąjūdžio atstovų ir 11 Laisvės partijos Seimo narių. Iš viso 74.

Po 2020-ųjų Seimo rinkimų į Parlamentą patekusios tiek kairės, tiek dešinės ideologinio atspalvio partijos gana apylygiai pasidalino vietas. Žinia, kad koalicijos būtų tvirtesnės, anksčiau ar vėliau prasideda politiniai jomarkai, kuomet koalicijos vilioja išrinktuosius į savo stovyklas. Viešojoje erdvėje jau pasigirdo nuomonių, kad dabartinis Lietuvos Žaliųjų partijos atstovas, buvęs socialdemokratų ekspremjeras Algirdas Butkevičius parems lyderiaujančių damų koaliciją. Pastarosios ramsčiu įvardijamas ir pats save išsikėlęs bei antrajame rinkimų ture Laisvės partijos paremtas Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Išgirdęs apie už korupciją teisiamos partijos – Lietuvos Liberalų sąjūdžio – preliminarius pageidavimus Seimo pirmininkės poste matyti organizacijos vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, nepriklausomas kandidatas Vytautas Bakas paneigė informaciją apie paramą centro dešinei.

Nepamirškime, kad trijų damų diskusijose „galvas guldančios“ Darbo partijos Seimo narius jau vengiama vadinti kairiaisiais. Juolab, kad vienas jos atstovas Antanas Guoga yra buvęs liberalas. Be to, jei koalicijoje yra viena už korupcinius nusižengimus teisiama partija, tai gal nepamaišys ir antroji?

Manau, kad ne tik šią savaitę dar virs diskusijos, kas pralaimėjo 2020-ųjų  rinkimus. Tiksliausiai būtų galima atsakyti – neįveikusieji rinkimų įstatyme nubrėžto 5 proc. barjero. Tebebalsuojantieji „PRIEŠ“ žinoma iki nukritimo ginčysis, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pralaimėtoja. O aš, lygindama 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus su šiemetiniais, prieštaraučiau.

Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą tiek prieš ketverius metus, tiek šiemet pelnė dvi politinės organizacijos: konservatoriai [TS-LKD] ir žalieji valstiečiai [LVŽS]. Pastarieji, visą kadenciją buvo valdžioje, dirbo vietinio informacinio karo sąlygomis. Situacijos nepagerino ir mažne metus užsitęsusi pandemija bei super idiotiškos politinės klaidos. Norite pavyzdžių? Prašom, viena šviežesnių. Iki antrojo turo balsavimo likus keturioms dienoms,  Seime buvo svarstomas ir priiminėjamas rūkymo balkonuose uždraudimas. Tačiau LVŽS gavo 32 vietas Seime. Drįstu priminti, kad į 2016-ųjų Seimo rinkimus TS-LKD ėjo kėlusi erzelį opozicijoje ir tepelnė 30 mandatų  bei buvo palikta „po pamokų“, t.y. antrajai oponavimo kadencijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau paskelbė, kad į 13-ąjį Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti rinkiminio sąrašo Nr. 13 nariai bus konstruktyvi opozicija ir sukurs šešėlinę Vyriausybę. Tai realu, nes Parlamente dirbs ekspremjeras Saulius Skvernelis, buvęs Vyriausybės kancleris ir nemaža dalis kabineto narių.

Jei tai pavyks realizuoti, gal pagaliau Lietuvos politinę sistemą „ištiks“ ilgai laukiamas bent sąlyginis stabilumas: nebetrupės partijos senbuvės, turinčios šimtametes gyvavimo tradicijas, susitaikys ir susivienys susiskaldžiusios organizacijos bei kiekvieniems rinkimams nebesisteigs nauji sterbliniai, vienadieniai politiniai dariniai. Bus baigtas 1988 metais pradėtas daugpartinės sistemos Lietuvoje atkūrimo procesas, o rinkiminėse bei pilietinėse akcijose dalyvaus ne 17, o bent dešimčia partijų mažiau. Rinkėjų valia į opoziciją stumtelėli valstiečiai turi istorinę galimybę – subalansuoti Lietuvos politinę sistemą. Jeigu nesubyrės.

Mažesniam partijų skaičiui būtų lengviau apsispręsti ir keisti Seimo rinkimų įstatymą, kuris užtikrintų deramą rinkėjų daugumos atstovavimą Lietuvos Respublikos Parlamente.

Ar negalima pasvajoti ?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

reda       2020-11-12 3:19

Kokia prasmė kviesti į rinkimus žmones, kuriems tai visai neįdomu? Ką iš jų išgirsti tikitės?

StasysG       2020-11-3 8:35

Arba privalomi rinkimai, arba “Suviliojo tik skalbimo milteliai ir alus: atskleidė, kodėl lietuviai neina į  r i n k i m u s”——(naujas straipsnis l.rytas, 2020 11 03).

StasysG       2020-10-30 14:57

Na va, net signatarai dejuoja: “„Netobula atstovaujamoji demokratija, kai žmonėms atstovauja trečdalį, ketvirtadalį ar dar mažiau rinkėjų balsų gavusios partijos ir Seimo nariai. Nėra politinių organizacijų pastangų žadinti rinkėją. Surinkusios mažumą balsų partijos tarsi užgrobia valdžią, – mano Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas. – Reikia tobulinti rinkimų įstatymą ir iš esmės jį keisti.“”——- Tai kodėl jis nesiūlo privalomo balsavimo Rinkimų įstatyme? Taip yra Kur? Žiūrim:——————- Privalomas balsavimas – rinkimų tvarka, pagal kurią rinkėjų balsavimas rinkimuose yra privalomas. To nepadarius, skiriamos piniginės arba kitokios nuobaudos…2014 m. pasaulyje buvo 23 valstybės, kuriose galiojo ši tvarka. Europoje privalomą balsavimą įteisinusios Belgija, Graikija ir Liuksemburgas. Privalomas balsavimas pateisinamas tiek dėl normatyvinių, tiek ir dėl praktinių priežasčių. Manoma, kad balsavimas yra ne pilietinė Teisė, bet PAREIGA, kurią kiekvienas turi įgyvendinti. Taip pat, kad   v i s u o t i n i s balsavimas sustiprina DEMOKRATIJĄ ir geriau į g a l i n a   tas visuomenės grupes, kurios n e p a s i ž y m i   aktyviu dalyvavimu rinkimuose.”———Klausimas: ar daug yra lietuviukų, kurie rimtai supranta dešimtmečių problemą? manau, nedaug.

>21:51       2020-10-29 22:15

Gal malonėtumėte pateikti pirmojo varianto pavyzdį?

"dar daugeu diamokratijos !?"       2020-10-29 21:51

Padaulyje yra tik dvi santvarkų rūšys-
1) kai visuomenė dulkina valdžią;
arba
2)
kai valdžia žagina visuomenę.
.
Visa kita yra tušti plepalai, pigios demagogijos bei pseudo teorijų šūdai ir myžalai.

StasiuiG       2020-10-29 20:28

Šveicarijos parlamento rinkimų Ciuricho apygardoje kiekvienam rinkėjui suteikiami 34 balsai - tiek, kiek toje apygardoje skirstoma mandatų. Ar tai koks konstitucinis pažeidimas? Vargu, nors yra kabliukų. Lietuvoje tie kabliukai atitiktų 1-5 reitingo balsus. Pasinaudoję vienu reitingo balsų turi mažiau įtakos nei pasinaudoję 5 balsais. Yra tikslesnių ir mažiau variantiškų rinkėjų preferencijų nustatymo būdų.

StasysG       2020-10-29 14:38

(2020-10-29 14:24)

Kas yra LYGI rinkimų teisė?

LR Konstitucinio Teismo 2015-10-20 išaiškinimas apie tai, koks yra l y g i o s   rinkimų teisės turinys:

“2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką  l y g i o s   rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi v i e n ą  balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc….”

StasiuiG       2020-10-29 14:24

Be reikalo kimbate prie to žodžio “lygia”. Visiems rinkėjams suteikiami 2 balsai, kadangi vyksta dveji atskiri lygiagretūs rinkimai. Oficialiai mūsų rinkimai užsienyje ir klasifikuojami kaip “mišri lygiagečioji sistema”, skirtingai nuo vokiškos “mišrios proporcinės sistemos” - ten irgi visiems suteikiami 2 balsai, bet vietų skaičių partijoms lemia vien tik proporciniai rezultatai. Beje, pritarčiau “mišrumo” atsisakymui - daugiamandatės regioninės proporcinės apygardos dominuoja Europoje. Berods, vos 2 ar 3 šalys naudoja vieną milžinišką šalies apygardą.

Autorei       2020-10-29 14:07

Jūs naudojate deputato balsų santykį su visais (ir nebalsavusiais) rinkėjais - taip atspindimas deputato ir viso Seimo legitimumas. Tačiau Jūsų procentai pernelyg dideli, nes remiasi 2-o turo rezultatais. 2-e ture iš rinkimų eliminuojamos beveik visos partijos, išskyrus dvi. Todėl deputato kaip rinkėjų atstovo “atstovavimo lygį” daug tiksliau parodo deputato 1-e turo rezultatai, kai varžosi visos partijos. Taigi Bilotaitė atstovauja mažiau kaip 12% savo apygardos rinkėjų (Jūs nurodėte 15%).

StasysG       2020-10-29 14:02

(2020-10-29 13:30)

Ne ne. Viskas (ir jau seniai) apie straipsnį žemiau:
“55 straipsnis.
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.”
——Nevykdomas reikalavimas “lygia”.
Masė lietuvių nesupažindinti su šios konstitucinės sąvokos LYGIA prasme…

Kas dabar? Na pvz, išrenkamas p. J Razma pagal sąrašus į Seimą. Tačiau tai dar ne viskas. Jis dar kaunasi vienmandatėje. Pralaimi. Ir kas, jis už borto? Ne, kadangi anksčiau praėjo pagal sąrašus, tas pralaimėtojas vistiek užima kėdę Seime. Kiti? Kitokie vienmandatininkai pralaimi amžinai. N e l y g y bė...

Stasysiui G.       2020-10-29 13:42

Straipsnis dar ne apie konkretaus norminio akto korekcijas, regis. Bet yra puiku, kai komentatoriai siūlo, o ne patyčias ar pyktį lieja.

StasyG       2020-10-29 13:30

apie kokį Seimo rinkimų įstatymo (ne)atitikimą Konstitucijai kalbate?  Gal apie tą: 4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai. Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.

Na, JAV prezidento rinkimai (ten žmonės renka valstijų rinkikus) neatitiktų Lietuvos Konstitucijos reikalaujamų tiesioginių rinkimų.

StasysG       2020-10-29 13:19

1. “Įmigusius potencialius rinkėjus” (2020-10-29 12:30) pritrauks tik įvestas p r i v a l o m a s   balsavimas.
2. Ar Seimo rinkimų įstatymas privalo paklusti Konstitucijos reikalavimams ar ne? Apie tai nei straipsnis, nei komentarai nė žodžio.

Irena       2020-10-29 12:31

Iš valstiečių tikisi bent tikro oponavimo, kuomet teikiami alternatyvūs siūlymai. Ar jūsų dar nenuvargino kalbos dėl kalbų, tarsi kažkada buvusioje TV laidoje amžinai “Prieštarauk”?

Vinculis       2020-10-29 12:30

Gi visą laiką tas pats. Aš, kaip ir realioji dauguma, irgi už bebrus, įvairiaspalvę valstietiją bei kas liko, dėl Miko, bet giliu meškio miegu įmigę potencionalūs rinkėjai ir vėl pakišo dinamito po tobulos valstybės pamatais.

DDD       2020-10-29 11:56

Irena tikisi iš valstiečių “gero buvimo opozicijoje”, bet nepastebi, kad valstiečiai akivaizdžiai nepateisino rinkėjų lūkesčių būdami beveik vienvaldėje valdžioje. Tam buvo per mažai smegenų - kodėl dabar proto bus daugiau? Rinkėjai valstiečius baudė tiek vienmandatėse, tiek proporciškai (joje prarasta 70.000 balsų lyginant su 2016 metais).
Prie to prisidėjo ir rinkimų tvarkos ypatumai. Jei proporcinėje būtų realus-efektyvus mechanizmas rinkėjams daryti įtaką sąrašo eiliškumui, valstiečių nuostoliai gal būtų mažesni. Bet pas nėra regioninių apygardų su realia sąrašų kandidatų atranka - rinkėjams liko tiesiog sumažinti išrinktų valstiečių kiekį.

Diedas       2020-10-29 11:19

Koks nusivylimas demokratija, kokios dejonės, kaip blogai.
Aj,aj,aj. Gelbėkit, ne tuos išrinko..
Garantuoju kad šita demokratija nepatenkinta ponia pati ėjo į rinkimus ir dar kitus agitavo balsuot. O kai išrinko ne tą, tada susizgribo, kad tai labai blogai.
Vienintelis teisingas būdas norint pakeisti supuvusią gaujų valdymo sistemą - rinkimų boikotas.
Kai prieš rinkimus į visas žiniasklaidos priemones siunčiau straipsnius su raginimu nepritart tokiems rinkimams,ignoruoti juos, niekas nepublikavo, o komentarus rinkimų tema trynė.
O dabar rinkėjai, kurie eidami į rinkimus pritarė tokiai gaujų atstovavimo sistemai, patys jaučiasi apgauti.
Piliečiai, galvokit galvomis o ne subinėmis ir per sekančius rinkimus pasielkit teisingai- boikotuokit šitą cirką.

 

habilitās       2020-10-29 10:26

Jūsų įžvalgų, p. Irena, daug kas nesupranta, o kai kas ir nenori suprasti. Jiems paduok A. Rusteikos tauškalus arba V. Radžvilo grafomaniją. Va, tada bus „biznis“!


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Andrius Švarplys. Facebookas ir Twitteris bendradarbiauja su Vietnamo, Turkijos, Rusijos ir Kinijos režimais

Andrius Švarplys. Čia tas pats, kas mokinių parlamentui suteikti tikrojo parlamento statusą

Algimantas Rusteika. Jie niekada nesikauna iki paskutinio šovinio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujosios koalicijos susitarimas: ko tikėtis?

Nacionalinis susivienijimas: pareiškimas dėl solidarumo su Lenkijos valdžia

Robertas Grigas. Atmintinė lenkų „abortų teisių“ gynėjoms

Vytautas Radžvilas. Konvergencijos svajonė ir tikrovė

Audrius Bačiulis. Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų

Algimantas Rusteika. Tegyvuoja Didžiosios Tolerancijos Revoliucijos metinės!

Andrius Švarplys. Žinios iš paralelinės visatos

Ramūnas Trimakas. Totalitarizmas grąžinamas septinmyliais žingsniais

Algimantas Rusteika. Apie bukumą ir lavonus

Raimondas Navickas. Nusprendžiau pats pasižiūrėti, ko tie respublikonai nerimsta

Andrius Švarplys. Pagaliau Facebookas bus paduotas į teismą dėl cenzūros

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.