Raseiniai

Irena Vasinauskaitė. Kas sunaikino dalį „Mūsų Raseiniams“ tiražo?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 31 d. 12:21

10     

    

Irena Vasinauskaitė. Kas sunaikino dalį „Mūsų Raseiniams“ tiražo?

Ištikimieji skaitytojai,

„Mūsų Raseiniams“ redakcija turi patikimos informacijos, kad dalis laikraščio 4 ir 5 numerių tiražo dėl piktavališkos veiklos Jūsų nepasiekė.

Mums suprantama platintojų baimė bei atsargumas. Sovietiniais metodais žmones tebešiurpinantys įvairių partijų nariai moka argumentuoti taip, kad silpnesni ir suabejoja savo veiklos prasmingumu. Prieš apsispręsdami vienaip ar kitaip pasielgti, nepamirškime, kad gyvenimą Lietuvoje keis visų mūsų sąžiningumas ir pilietinė drąsa, o ne kuri nors partinių pažadukų valdžia.

Dėkojame visiems, mums pranešusiems, kuriose Raseinių rajono vietose minėti laikraščio numeriai nepasirodė ir perspausdiname aktualesnes publikacijas Tiesos.lt bei musuraseiniams.lt portaluose.

Tikime, kad priešiškai nusiteikusios jėgos neįveiks laikraščio leidėjų ir skaitytojų ryžto išsiveržti iš melo bei tendencingos informacijos apsupties. Stengsimės, kad prarastųjų tiražų dalys būtų pakartotos ir jūs sužinotumėte tai, ką vietos valdžia norėjo nuo mūsų visų nuslėpti.

Palaikykime vieni kitus.

Dėkoju ištikimiausiems.

Pagarbiai –
„Mūsų Raseiniams“ redaktorė Irena Vasinauskaitė

P. S. Tiesos.lt redakcija solidarizuojasi su „Mūsų Raseiniams“ kolegomis ir kviečia savo skaitytojus prisiminti tas Raseinių istorijas, kurias, panašu, norima nutylėti:

Administracijos direktoriaus pažadais užspringo socialinio būsto gyventoja

Politinė užduotis – pribaigti

„Raudonosios gėlelės“ slėpiniai

* * *

Administracijos direktoriaus pažadais užspringo socialinio būsto gyventoja

„Mūsų Raseiniams“

Į „Mūsų Raseiniams“ redakciją kreipėsi socialinio būsto gyventoja Gintė Žyvatkauskienė, kuri panoro pasidalinti savo patyrimais, kuo baigėsi jos pasitikėjimas Savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu Kurlavičiumi. O kartu tiki, kad iš jos karčios patirties pasimokys kiti.

Būstas priminė landynę

Socialinį būstą Ateities gatvės daugiabutyje gavau 2010 metais. Jame apsigyvenau su trim mažamečiais vaikais. Manau, nereikia prisipažinimų, kad materialinė būklė nebuvo iš lengvųjų, nes antraip ir socialinio būsto nebūtų davę. Kita vertus, landynę primenantį būstą vargu ar buvo galima vadinti butu: langų rėmai vos laikėsi, durys buvo išspardytos ir skylėtos, grindų danga sudriskusi. Tačiau aš Savivaldybei ir už tokį būstą buvau dėkinga, visom išgalėm stengiausi susikurti jaukius namus. Spausdama centą prie cento, šeimą išmaitindama savo užsiaugintomis bei miške prisirinktomis gėrybėmis, vaikus aprengdama savo rankų mezginiais ir siuviniais, susitaupiau langams – senas kiuženas pakeičiau plastikiniais. Įstačiau naujas duris tiek į laiptinę, tiek į balkoną. Teko ir kambarių duris pakeisti. Pakeičiau suplyšusią grindų dangą, nudriskusius sienų apmušalus. Esu šiek tiek meno žmogus, tad radau, kaip išspręsti ir akis badantį paliktą statybininkų broką. Trumpiau sakant, susikūriau visai jaukius namus, už ką net buvau laikraščiuose pagirta, pavyzdžiu kitiems socialiniams būstams parodyta, nes šiaip jau būna atvirkščiai, gerus būstus gavusieji juos bemat landynėmis paverčia.

Išlindo gamyklinis brokas

Tačiau gyvenimą netikėtai sudrumstė 2014 metų rugpjūčio 10-osios naktį mano buto vonios kambaryje trūkęs vandentiekio vamzdis. Kaip savo rašte Nr. 379 nurodė „Raseinių butų ūkis“, jis trūko ne dėl mano kaltės – „avarijos priežastis – 12 buto patalpoje trūkęs dėl gamyklinio broko šalto vandens ventilio korpusas“. Tačiau, nepaisant to, po poros mėnesių gavau draudimo bendrovės ERGO raštą, reikalaujantį į jų sąskaitą pervesti 1968,56 litus žalai atlyginti.

Mane ištiko šokas. Pirmiausiai todėl, kad aš nesijaučiau kalta dėl įvykusios nelaimės. Vamzdis, kuris trūko, niekada nebuvo mūsų liestas. Be to, labai abejojau dėl padarytos žalos dydžio, nes avariją pastebėjau pati ir beveik iškart. Vėliau, kai jau buvau įvelta į teisminius ginčus, ir iš „Raseinių vandenys“ gauti išrašai patvirtino, kad mano bute vandens avarijos mėnesį neišnaudota daugiau nei kitais mėnesiais, tad nukentėjusiojo asmens teigimas, kad jo bute vandens buvo visur pilna, negalėjo atitikti tikrovės. Mano dvejones stiprino ir tai, kad surašant defektinį aktą aš nebuvau pakviesta, apie vykdomą apžiūrą, mano žiniomis, nebuvo informuota nei SĮ „Raseinių butų ūkis“, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo administravimą, nei Raseinių rajono savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso mano nuomojamas butas. Norėjau pati apžiūrėti avarijos padarinius, bet aplieto buto šeimininkas man to neleido. Įvykio laikotarpiu aš nedirbau, o tomis dienomis net iš namų kojos nekėliau laukdama, kad kas ateis apžiūrėti, dėl ko atsitiko avarija. Bet neatėjo niekas. Įdomu ir tai, kad draudimo bendrovė nepateikė net jokios žalą patvirtinančios nuotraukos nei prie defektinio akto, nei teismui.

Suvertė kaltę

Kai gavau ERGO raginimą susimokėti beveik 2 tūkst. litų neva padarytos žalos, labai išsigandau – iš kur tiek pinigų paimti, tuo labiau, kad tuo metu net nedirbau.

Paaiškėjo, kad „Raseinių butų ūkis“ nuo šios problemos paprasčiausiai nusiplovė ir visą kaltę suvertė man. Kai į „Raseinių butų ūkį“ kreipėsi draudimo bendrovė, tai jie, užuot ėmę aiškintis, kokia iš tiesų yra padaryta žala (ar ji sąžiningai nustatyta, kodėl niekas iš neva kaltosios pusės nedalyvavo nustatant žalą, kokia toje situacijoje yra mano kaltė ir pan.), viską suvertė man. Butų ūkio direktorius Vygaudas Šeimys tiesiai šviesiai draudikams parašė: „Jūs turite kreiptis į Gintę Žyvatkauskienę, kuri yra teisėta šio būsto nuomotoja (...) SĮ „Raseinių butų ūkis“ nėra tiesiogiai atsakingas už padarytą žalą.“

Tik po šio įvykio paaiškėjo, kad Savivaldybė savo būstų nedraudžia ir apie tai net neįspėja nuomininkų. Sakė, reikėjo susiprasti ir pačiai apdrausti. Bet nuosavybė juk ne mano, drausti gali tik savininkas.

Direktoriaus pažadai

Paraginta mane suprantančių žmonių, nuskubėjau pas Savivaldybės administracijos direktorių Joną Kurlavičių. Šis, kaip man rodėsi, labai nuoširdžiai mane išklausė, suprato, sakė tikįs, kad aš esu nekalta. Pasikvietė „Raseinių butų ūkio“ direktorių Vygaudą Šeimį ir nurodė išspręsti problemą taip, kad manęs tame ginče nebeliktų. Išėjau laiminga ir labai dėkinga administracijos direktoriui.

Po tų nelemtų dienų praėjo visi metai, viską jau buvau beveik užmiršusi, bet vienądien gavau kvietimą į teismą kaip atsakovė ERGO civiliniame ieškinyje dėl pernykštės žalos atlyginimo. Nedelsdama vėl išskubėjau pas Joną Kurlavičių. Šįkart jis man tepasiūlė tik pirminę teisinę pagalbą, kuri man ir taip pagal įstatymą priklausė. Tačiau nuramino: girdi, jei tau teismas ir priteistų, tai mes rasime galimybių, kaip tą skriaudą atlyginti, gal kokią pašalpą išrašysime ar pan.

Tačiau mane jau neramino tai, kad Savivaldybė ERGO ieškinyje visiškai nefigūravo, nebuvo bendraatsakovė, nors butas yra jos nuosavybė. Tik vėliau, reikalaujant advokatei, Savivaldybė buvo patraukta trečiuoju asmeniu. Dar neramiau pasidarė, kai Savivaldybė teismui nusiuntė savo atsiliepimą į ieškinį, kuriame ir taip buvo parašyta: „Jei teismas nuspręstų, kad atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos, tai apskaičiuoti nuostoliai turėtų būti sumažinti, kadangi atsakovė gyvena socialiniame būste, o tai įrodo jos sunkią materialinę padėtį.“ Ir tuo pačiu nurodė, kad Savivaldybės atstovas teisme nedalyvaus. Taigi, buvau palikta viena.

Teismas pripažino mane kalta, nes aš, būdama atsakinga už valdomo turto eksploatavimą, turėjau domėtis ir sistemomis, reguliariai jas tikrinti, o to nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tiesa, draudikų reikalautą sumą teismas man sumažino.

Išsigynė

Pasibaigus teismams, vėl nupėdinau pas Joną Kurlavičių. Jis jau buvo tik administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einąs direktoriaus pareigas. Pas jokį kitą Savivaldybės valdininką ir nesu buvusi. Deja, šįkart aš pamačiau visai kitokį Joną Kurlavičių ir iškart netgi negalėjau patikėti, kad tai yra tas pats žmogus. Jis pareiškė, kad nieko man nežadėjo ir kad aš pati esu kalta, jog man priteisė, nes pirmos instancijos teismo sprendimo aš neskundžiau. Girdi, mes tau būtume padėję. Aš jam bandžiau aiškinti, kad tolimesniam bylinėjimuisi aš neturiu lėšų, kad jau dirbu ir būtų sudėtinga išvykti iš darbo, kad Savivaldybė mane jau seniai paliko vieną ir net atstovo į teismo posėdį neatsiuntė bei pan., bet jis nė nesiklausė. Sakė, nieko aš tau nežadėjau, nieko aš nežinau ir netrukdyk manęs.

Nebetrukdysiu. Bet visiems pasakysiu, kad niekada nepasitikėtų tokiais žmonėmis. Visiems pasakysiu, kad Jonas Kurlavičius yra melagis, o jo inteligentiška išvaizda yra tik kaukė. Dar kitądien išsiunčiau jam registruotą laišką prašydama pažadus tesėti, rašiau „Jūs labai gerai žinote, kad dėl to aš esu nekalta. Be to, jei nebūčiau maitinama pažadais, šią problemą būčiau gal kitaip išsisprendusi.“ Atsakė tik daugiau po mėnesio (prašymą išsiunčiau vasario 17 d., atsakymą gavau kovo 22 d.), kad neturi finansinių galimybių.

Politinis dvokas

Dabar, manau, suprantu, kodėl iš pradžių J.Kurlavičius man buvo toks malonus. Juk artėjo savivaldos rinkimai. Aš daug metų priklausiau Darbo partijai ir tikrai nemažai jos labui esu nuveikusi. Kai atsitiko bėda su trūkusiu vamzdžiu, man kai kas iš socdemų ėmė sakyti, kad aš palikčiau darbiečius ir įstočiau į Socialdemokratų partiją. Sakė, tuomet tai jau tikrai, tikrai tau padės, nepatirsi nuostolių. Kur dėsiesi būdamas biednas.

O dar prisiminiau socdemų šūkį „Svarbiausia – žmogus“... Sutikau. Palikau Darbo partiją, rinkimų laikotarpiu uoliai talkinau socdemams. Bet rinkimai amžinai netrunka, o po jų ir pažadai užmirštami…

Viena eidama į teismą, supratusi, kad buvau tik apgauta, kad manimi socialdemokratai tik pasinaudojo, užsukau į jų partijos būstinę ir palikau savo pareiškimą apie išstojimą iš partijos. Pati sau tvirtai prisiekiau, kad tuo savo politinę karjerą ir baigsiu: jei stoti, tai geriau į karvės mėšlą, nes labai nesmirdi, lengvai nusiplauna ir dar kurį laiką kojoms šilta būna.

* * *

Politinė užduotis – pribaigti

Jonas Petryla | „Mūsų Raseiniams“


Jau rašėme, kad gruodžio 29-ąją, socdemams išdavus koalicijos partnerius, naujoji valdančioji dauguma atstatydino vicemerę Gitaną Rašimienę. Įstatymui leidžiant, ji vėl sugrįžo į savo buvusią darbovietę  – Žaiginio P. Šivickio mokyklą-daugiafunkcį centrą. Tačiau politinio keršto strėlės G. Rašimienę ir čia pasivijo. Nepribaigti žmogaus, panašu, neleidžia naujosios daugumos deklaruojamos krikščioniškosios vertybės.

G. Rašimienė, netekusi darbo vietos Savivaldybėje, parašė savo ankstesnės darbovietės, Žaiginio P. Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro, direktorei Ritai Šilvienei prašymą, išreikšdama norą grįžti į ankstesnį savo darbą. Tokią galimybę G. Rašimienei garantuoja Vietos savivaldos įstatymo 19 str., kuris sako, kad „po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (...) turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas.“ Būtina pažymėti, kad G. Rašimienė į Žaiginio mokyklą sugrįžo nebe pirmą kartą. Ši ugdymo įstaiga yra jos vienintelė darbovietė nuo 1987 metų, išskyrus atvejus, kai ji buvo išrinkta į rajono Tarybą, užėmė politinio pasitikėjimo postą. Bet anksčiau tai kažkodėl niekam neužkliuvo.

Tyrė skundą, kurio nebuvo

Tuo tarpu šįkart dėl G. Rašimienės sugrįžimo į savo buvusią darbo vietą, kurią jai saugojo įstatymas, bandoma kone kriminalą padaryti. Kovo 7-ąją į Žaiginio P. Šivickio mokyklą-daugiafunkcį centrą atskubėjo Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Steponas Nacius ir ypatinga krikščioniška dora pasižymintis Sigitas Vaičius. Netikėti mokymo įstaigos svečiai atvyko neva aiškintis, ar G. Rašimienė teisėtai sugrįžo į savo buvusią darbovietę. Kaip savo atvykimo pagrindą politikai nurodė pedagogės, laikinai dirbusios G. Rašimienės vietoje, skundą Kontrolės komitetui. Tačiau nuo kada ir koks įstatymas leidžia politikams kištis į darbuotojų ir darbdavių santykius? Juk šitam aiškintis yra sukurtos atskiros institucijos ir politikams čia vietos nėra palikta. Dar įdomiau tampa paaiškėjus, kad politikai atplazdėjo tirti skundo, kurio dar nebuvo. Kaip minėta, S. Nacius ir S. Vaičius į Žaiginio mokyklą-daugiafunkcį centrą atvyko kovo 7 dieną, o mokytojos prašymas ištirti „centro direktorės galimai nusikalstamas veikas, klastojant dokumentus bei išleidžiant galimai neteisėtus įsakymus dėl priėmimo“ ir atleidimo iš darbo datuotas tik kovo 10 d., o Savivaldybės tarybos sekretoriate užregistruotas tik kovo 16 d.

Už svetimas klaidas

Netrukus ir vietos spaudoje radosi straipsnis su kriminalinio atspalvio pavadinimu – „Buvusios vicemerės įdarbinimas – įtartinas“. Girdi, mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė R. Šilvienė, priimdama ir atleisdama G. Rašimienę laikinai pakeitusią pedagogę, privėlė klaidų. Kažkokie neatitikimai esą buhalteriniuose dokumentuose. Gal net dokumentus klastojo? O už tai jau ir baudžiamoji atsakomybė numatyta…

Gal. Bet kuo čia dėta gali būti G. Rašimienė? Jei rugsėjo mėnesio mokyklos vadovės dokumentuose yra kažkokių neatitikimų, tai kaip tai gali būti susiję su G. Rašimiene? Gal ji jau žinojo, gal kaip kokia aiškiaregė nujautė, kad gruodyje įvyks valdžios perversmas? Net jeigu ir būtų žinojusi, koks tikslas būtų ką nors klastoti, jei įstatymas jai numato sąžiningiausią sugrįžimą į buvusią darbovietę?

R. Šilvienė neslepia, kad jos popieriuose klaida įsivėlė, tačiau sako, kad viskas būtų buvę be problemų ištaisyta, viskas išsiaiškinta ir su laikinąja darbuotoja susitarta, jei ne politikų kišimasis. „Jokių kriminalų čia nėra ir būti negali. Už tai politiką, pasirodo, galima padaryti ir lygioje vietoje.“ Mokyklos vadovė atskirai patikino, kad G. Rašimienė niekaip nėra susijusi su dabartiniais ją užgriuvusiais nemalonumais. G. Rašimienė tiesiog grįžo į savo buvusią darbo vietą ir iš nieko jos neatėmė. Priešingai, kol ji dirbo Savivaldybėje, jos darbo vieta naudojosi kitas žmogus. Juk darbo vietos, o ypač kaime, nesimėto.

* * *

„Raudonosios gėlelės“ slėpiniai

Sigita Vaičiuvienė | „Mūsų Raseiniams“


Praėjusiame „Mūsų Raseiniams“ numeryje spausdinta publikacija „Raudonosios gėlelės“ kompetencijos“ sulaukė audringų reakcijų, gausybės komentarų ir „stipraus“ atsakomojo straipsnio.

Kaltino šmeižtu

Internetiniuose portaluose ir rajono spaudoje iš karto pasirodė atsakomasis straipsnis „Tai Diana Kaupaitienė turi diplomą ar ne?“, kuriame „Mūsų Raseiniams“ metami griežti kaltinimai: „Pagrindinis akcentas skiriamas tam, kad neva Diana Kaupaitienė neturinti aukštojo mokslo diplomo, tai netgi ne melas, o grynas gryniausias šmeižtas.“ Atsakomojo straipsnio autoriai „tarp kitko“ primena, kad „jokiuose teisiniuose aktuose nėra aptarta ir nėra nurodoma, kokį išsilavinimą privalo turėti meras ir vicemeras“. Ir, tikėkimės, nuoširdžiai apgailestauja, kad „laikraščio leidėjai leidžia sau teikti klaidingą ir žeminančią informaciją“.

Prie straipsnio, greta besišypsančios D. Kaupaitienės nuotraukos, pateikta jos „Auštojo mokslo diplomo“ kopija – itin prastos kokybės, vietomis net neįskaitoma. Ir gebėk tu man prie šiandienos technologijų tik tokią kopiją pateikti! Jei abejotume D.Kaupaitiene, pasakytume, kad netgi sąmoningai diplomas „užgleizintas“.

Išpublikuotas diplomas ir pačios D. Kaupaitienės straipsnyje pateikti išvedžiojimai užminė daugiau mįslių, nei pateikė atsakymų.

Prieštaringa informacija

Panašu, kad atsakomojo straipsnio autoriai nelabai suprato publikacijos „Raudinosios gėlelės“ kompetencijos“ esmės. „Mūsų Raseiniams“ net nekėlė klausimo, turi D. Kaupaitienė diplomą ar ne. Priminsime skaitytojams, kad kovo 9 d. mūsų laikraštyje paskelbtoje publikacijoje „Raudonosios gėlelės“ kompetencijos“ nagrinėjome klausimą, kokią mokslo įstaigą ir kada baigė į vicemero postą pretenduojanti rajono Tarybos narė, socialdemokratė Diana Kaupaitienė, nes viešoje erdvėje paskelbta informacija prieštaringa: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketose ji nurodo skirtingus kolegijos pavadinimus ir net skirtingas baigimo datas. Tuo galite įsitikinti ir užsukę į VRK svetainę vrk.lt, o nenorintiems vargintis pateikiame akivaizdžias iliustracijas. 

Mums, o ir kiekvienam bent kiek mąstančiam ir gebančiam faktus sugretinti skaitytojui, kyla natūralus klausimas: kodėl VRK 2011 m. ir 2015 m. anketose nurodyti skirtingi ir net neegzistuojančių (ir niekad neegzistavusių) mokslo įstaigų pavadinimai, kodėl VRK nurodyti skirtingi kolegijos mokslų baigimo metai (2001 m. ir 2010 m.), jei viešoje erdvėje paskelbto D. Kaupaitienės diplomo kopijoje nurodyta, kad ji 2009 m. baigė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegiją? Beje, 2011 m. VRK anketoje net nurodyta, kad ji turi bakalauro mokslo laipsnį, tačiau plačiai išplatintame diplome tematome kuklią informaciją: „Aukštojo mokslo diplomas, vadybininko profesinė kvalifikacija“ ir dar priduriama „Dvejų metų studijos, 120 kreditų“. Diplome neradome nė žodžio apie bakalauro laipsnį... Kas tai – dalyvaujančios rinkimuose kandidatės aplaidumas pildant anketas, o gal pačios VRK įveltos klaidos?

Ieškojome atsakymų

Bandėme ieškoti atsakymų mūsų laikraštį „šmeižtu, klaidinga ir žeminančia informacija“ apkaltinusiame straipsnyje „Tai Diana Kaupaitienė turi diplomą ar ne?“, bet taip ir neradome konkrečių duomenų, kelintais metais D. Kaupaitienė pradėjo studijuoti kolegijoje, kodėl nesutampa mokslo įstaigų pavadinimai, baigimo metai ir kt.

Skaitykime kartu.

Straipsnyje „Tai Diana Kaupaitienė turi diplomą ar ne?“ D. Kaupaitienė apie savo išsimokslinimą pateikia naujų faktų: „(...) baigusi Juodaičių vidurinę mokyklą, pasirinkau specialybę, kuri buvo surišta su prekyba ir nuolatiniu bendravimu su žmonėmis. Įstojau į Kauno kooperacijos technikumą, kur įgijau aukštesnįjį išsilavinimą, maisto ir ne maisto prekių žinovės specialybę. Gaila, dirbti pagal specialybę neteko, nes 1991 m. gavau diplomą, tais metais ištekėjau ir tais pačiais metais gimė pirma dukra, netrukus ir antra.“ Toliau pasakojama apie nelengvą darbą kaimo parduotuvėlėje, visuomeninę veiklą kaimo bendruomenėje. Nežinia, kiek metų tai truko, nes toliau straipsnyje abstrakčiai nurodoma: „Dukroms paūgėjus nusprendžiau savo žinias pagilinti Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje. Žinių atnaujinimas man suteikė pasitikėjimo savimi ir aš pabandžiau dalyvauti konkurse Raseinių mieste esančios gana nemažos parduotuvės direktorės pareigoms užimti. Šį konkursą laimėjau, bet tuo pačiu metu gavau kvietimą dirbti Seimo nario Gintauto Mikolaičio padėjėja ir LSDP Raseinių skyriaus atsakingąja sekretore. Turiu prisipažinti, jog sulaukus tokio kvietimo ilgai galvojau, tačiau jausdama gyventojų pasitikėjimą ir norą augti, priėmiau pasiūlymą. Taip nuo 2008 m. pradėjau savo politinį kelią.“

Visaip būna…

Tikėkimės, D. Kaupaitienė savo gyvenimą pasakoja chronologine tvarka: pagilino savo žinias Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje (atkreiptinas dėmesys, kad žinių gilinimo pradžios data nenurodoma), įgijo pasitikėjimo savimi, dalyvavo konkurse parduotuvės direktorės pareigoms užimti, bet kartu gavo pasiūlymą padėti Seimo nariui, sekretoriauti LSDP ir „nuo 2008 m. pradėjo savo politinį kelią“. 

Pagal D. Kaupaitienės pasakojimą išeitų, kad iš pradžių baigė kolegiją, gavo vertingų pasiūlymų ir nuo 2008 m., jau turėdama aukštojo mokslo diplomą, pradėjo politinį kelią... Išeitų, kad galimai yra dar viena mokslo baigimo data, kažkur po dukterų paaugimo, bet iki 2008 metų? Dar kartą primename: VRK nurodyti kolegijos baigimo metai – 2001 m., 2010 m., publikuotame diplome – 2009 m. Miglota istorija…

Nepaisant visų svarstymų ir duomenų analizės, D. Kaupaitienės aukštojo mokslo diplomo kopija buvo viešai paskelbta socialiniuose tinkluose, krastietis.lt, manoraseiniai.lt, savaitraštyje „Alio, Raseiniai“, tad jos išsilavinimu mes tikrai neabejojame. Juolab kad ir vieno internetinio komentaro autorius rimtai supurtė: „Kokią ten teisybę pasišovei išknisti su tais diplomais. Buvo pasakyta tamstai, kad diplomai tikri, ir nėra ko daugiau gilintis, kurie metai po kurių būna. Visaip būna.“

Pabaigoje – retorinis klausimas rajono gyventojams: ar norėtumėte, kad prie Savivaldybės vairo, mero dešinėje, sėdėtų persona, VRK (o ir mums, rinkėjams) pateikusi galimai klaidingus duomenis? Persona, kuri net nematė reikalo rajono žmonėms bent paaiškinti situacijos dėl neaiškiai nurodytų mokslo įstaigos pavadinimų ir baigimo metų? O gal esant valdžioje tikslumas nėra svarbu – šen ar ten vieni kiti metai, šioks ar kitoks įstaigos pavadinimas, šen ar ten vienas kitas milijonas..?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Panka       2016-03-30 20:54

Tie, kas studijavo, tikrai prisimena ir metus, ir mokslo įstaigos pavadinimą, o jei ir primiršo - tai tereikia išsitraukti iš stalčiaus ir pažiūrėti bei teisingai užpildyti anketą. Diplomo kopija atrodė kaip pokario laikų dokumentas, neįskaitomas, nesuprantamas. Net tvarkingo 90-mečio dokumentai geriau įskaitomi, nei dar pakankamai jaunos damos. Taigi abejonėms dirva plati… Kol prie lovio brausis panašios personos, gero nesulauksime! GĖDA!

kodėl       2016-03-30 19:59

Ariogaloje negavome penktojo “Mūsų Raseiniams” numerio ? Girdėjau, kad į kai kurias pašto dėžutes įmesti 3 ir 5 to paties numerio egz. Pasidalinkime su tais, kurių šis nr.nepasiekė, būkim solidarūs.

Gerbiamieji skaitytojai       2016-03-30 12:03

Konservatorių ir libderastų valdymo laikais buvo padidinti PVM mokesčiai t.y panaikinto PVM lengvatss laikraščiams “Respublika” ir “Vakaro žinios” bei kitiems “Respublikos” leidinių grupei priklausantiems dienrasčiams “Šiaulių kraštas”, “Vakarų ekspresas” “Sekundė” ir “Panevėžio balsas”. Nes Kubiliaus vyriausybei jau laaaaabai nepatiko, kad šie laikraščiai rašė visą teisybę apie konservinį liberastinį valdymą, apie jų aferas. Taigi ir sėdintys Raseiniuose tų pačių gaujų išrinkti “deputatai” stengiasi nors tokiu būdu pakenkti Raseinių laikraščiui, kad ko mažiau piliečių galėtų sužinoti apie jų piktadarybes.  Gerbiami raseiniškiai artinasi vėl nauji rinkimai į seimą tad galvokit ir rinkit tik tuos dėl kurių jums neteks nusivilti. Konservinės ir liberastinės gaujos į seimą neturi patekti.

geras       2016-03-30 10:51

Oi, kokios geros publikacijos. Gaila, kad laikraščio negavome.Stiprinkite platinimą.

pogrindininkas       2016-03-30 9:47

Prigyvenom per ketvirtį Neprigulmybės metų- pogrindžio lakraščiui teko pogrindininkų dalia.

pastebėjimas       2016-03-30 9:35

Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera- pamatėte savo silpnąją, reikia stiprinti platinimą.

ona       2016-03-30 9:13

Jei jau net laikraščius naikina, vadinsi, esat jiems pavojingi. Juk pastipusio šuns niekas nespardo. O kieno darbas, tai irgi nesunku atspėti, nes niekad nedejuoja tas,kuriam nieko neskauda.

jonas       2016-03-30 9:08

O čia tai bent… O aš galvojau, kodėl laikraščio neradau pašto dėžutėje, nors visada rasdavau. Ačiū, tiems, kurie padėjo išaiškinti šią niekšybę.

Aha       2016-03-29 22:05

Deja, mažai beliko nepriklausomos spaudos.

šiaulietis       2016-03-29 21:56

Linkiu tvirtybės.
Laisva spauda ar laisva knyga yra tokie paminklai, kurių neįmanoma sunaikinti, t.y. sudegint,,,unyčtožyt’‘. Ką rodo istorinės patirtys.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.