Irena Vasinauskaitė. Kada tikėtis proveržio rinkėjų sąmonėje?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 19 d. 20:01

25     

    

Irena Vasinauskaitė. Kada tikėtis proveržio rinkėjų sąmonėje?

Į Tiesos.lt talkininko Vlado Vaitiekaičio klausimus atsako Lietuvos Sąrašo Šiaulių skyriaus pirmininkė, Sąjūdžio pirmeivė Irena Vasinauskaitė.

Nuo 1988-ųjų visuomeninėje veikloje dalyvaujanti, ir visuomeninės, ir politinės patirties sukaupusi pašnekovė, užuot auginusi savo politinius reitingus, visą tą laiką neatlygintinai ir nesavanaudiškai rūpinosi bendruoju interesu, padėjo šiauliečiams ginti jų teises. Kaip žinome, tokie asmenys paprastai nereitinguojami – jie lieka už kadro, nepastebimi, šimtų jų surašytų tekstų, skundų, peticijų paraštėse.

Ji nemano, kad dalyvavimas Prezidento rinkimuose padidintų LR piliečių pasitikėjimą valdžia ar atgaivintų Sąjūdžio laikų drąsųjį pilietiškumą. Tačiau savivaldos rinkimuose po daugel metų pertraukos dalyvauti ryžosi – drauge su bendraminčiais pabandė Šiauliuose, socialdemokratinių tradicijų mieste, sukurti neformalų, ilgalaikį įdirbį turinčių visuomenininkų rinkiminį komitetą. Ši patirtis ir paskatino I. Vasinauskaitę pasidalyti savo pastebėjimais su Tiesos.lt skaitytojais, juolab kad patobulinto Vietos savivaldos rinkimų įstatymo pataisos, leidusios nepartiniams dalyvauti 2015 metų rinkimuose, dar nebuvo plačiau aptartos. Kaip prisimename, šis paskutinę minutę prieš 2014 metų Seimo vasaros atostogas „pagerintas“ įstatymas pačių kūrėjų politikų buvo sutiktas gana euforiškai, tačiau ne visoje Lietuvos teritorijoje buvo vienodai palaikytas bei pritaikytas.

Vladas Vaitiekaitis: Gerbiamoji Irena, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune savivaldos rinkimus laimėjo visuomeniniai rinkimų komitetai ir nepartiniai merai. Ar didžiulį rinkėjų pasitikėjimą gavusieji sugebės nenuvilti rinkėjų bent iki Parlamento rinkimų?

Irena Vasinauskaitė: Teoriškai viskas įmanoma. O ar pavyks naujiesiems dariniams ir tiesiogiai rinktiems merams pateisinti rinkėjų lūkesčius, tarkime, bent iki 2016 metų Seimo rinkimų, spėlioti neketinu. Manau, reikia labai atidžiai stebėti Alytaus, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno miestų Tarybų ir merų prisistatymus bei pristatymus viešojoje erdvėje. Juo labiau kad minėtuose miestuose naujųjų rinkiminių darinių politikai į vietos tarybas atėjo iš labai skirtingų socialinių sluoksnių, nevienodos ir jų startinės finansinės sąlygos, kompetencijos ar komunikabilumo patirtys ir pan. Be to, ar daug Lietuvoje naivuolių, kurie mano, kad sisteminės partijos nesieks revanšo?

Kita vertus, tas faktas, kad sostinėje visuomeniniai rinkimų komitetai net nebandė „vaidentis“, irgi iškalbingas – vadinasi, pigiausios prabos populizmu ne visus galima „paimti“... Kas ryžtųsi šiandien avansu prognozuoti Vilniaus Tarybos situaciją? O jeigu tai bus parodomoji kadencija, kaip konstruktyviai gali dirbti sisteminių ir nesisteminių partijų koalicija? Tokia sėkmė daug ką keistų ir provincijoje. Gal nebandysite neigti – provincijos nuomonę sostinė formuoja?

V.V.: Tai kokio proveržio, Jūsų manymu, galima tikėtis: populistinio veikimo (ar neveikimo), kad tik rinkėjai po metų suteiktų aukštesnio lygio – Seimo nario mandatą, ar nuoseklaus darbo, kad vietos savivalda [agaliau grįžtų prie ištakų – realaus atstovavimo vietos gyventojams?

I.V.: Esant dabartinei norminei bazei, kuomet mūsų Parlamentas nė už ką nepanaikins partinių ar kitokių grupinių rinkiminių sąrašų ir neleis rinkti tik asmenis, kurie būtų įsipareigoję tiesiogiai savo apygardos rinkėjams, o ne juos į sąrašą įtraukusiai partijai, įmanomi keli variantai.

Jei stebėsime anksčiau minėtų miestų ir jų merų veiklą, jau dabar pamatysime, kad startinės rinkimų sąlygos suponuoja labai nevienodą politikų elgseną. Tik vieno iš keturių aptariamų miestų valdančioji koalicija aptarinėja ir ketina praktiškai įgyvendinti realią savivaldą, t.y. bandys tartis su tais, kurie politikams delegavo savo teisę tvarkyti konkrečios savivaldos kasdienius reikalus.

Iš savo ilgametės patirties žinau: piliečių aktyvinimas – sunkus ir nuolatinis darbas. Todėl jei visuomeninių rinkimų komitetų iškelti tarybos nariai ir nepartiniai merai priiminės sprendimus neatsiklausdami rinkėjų, nekviesdami jų tartis svarbiausiais bendruomenių klausimais, įmanomas tik vienas proveržis: žmonės nusivils ir nepartiniais. Dar labiau sumažės dalyvavimas pilietinėse akcijose – pradedant visų lygių rinkimais, baigiant kukliais piketais po savivaldybių langais.

Kaip tokį visai galimą nevilčių scenarijų reikės populistiškai pateisinti prieš rinkėjus 2016 metų Seimo rinkimų finišo tiesiojoje? Kokių triukų teks griebtis, kad rinkėjai būtų įtikinti, jog tie patys ir vėl į rinkimus einantys politikai su gyventojais uoliai tarėsi, neorganizavo viešųjų pirkimų už uždarų durų, neleido ES fondų lėšų su savo chebrytėmis ar nepriiminėjo į darbą giminaičių ir t.t., ir pan.? Juk grupinės atsakomybės nėra nei partinių, nei nepartinių rinkimų komitetų kandidatų sąrašuose.

V.V.: Dėl tokio savo neslepiamo kritinio požiūrio rizikuojate tapti nepopuliari – juk pergalės pasiekę visuomeniniai rinkimų komitetai šiuo metu yra „ant bangos“.

I.V.: Nėra blogų partijų ar rinkimų komitetų. Viskas priklauso nuo šiuose dariniuose esančių žmonių. Rinkėjai prie politinių struktūrų jau pripratę, o kai kurie saviems politikams net begalinę meilę bei atlaidumą spinduliuoja.

Visuomeniniai komitetai viltingai nuteikia tik iš pirmo žvilgsnio. Reãliai, iš esmės padėtį keičiančiai rinkimų reformai Seimas valios neturi, todėl dažnai tik kosmetiškai padailina įstatymus. Paskutinysis rinkimų sistemos „papudravimas“ yra tiesiog pasityčiojimas iš rinkėjų, nes rinkiminei kampanijai pasibaigus, komitetai tampa nebereikalingi ir… išsivaikšto. Toks įstatymas. Tai net moralinės atsakomybės nebus kam adresuoti…

Visuomeniniais rinkimų komitetais pirmą kartą suabejojau tada, kai išgirdau, kad rinkimų išvakarėse tokį įkūrė Seimo narys Valerij Simulik, o į jį surašė spėriai išsipartininusius savo bendražygius iš politinės arenos jau išnykusios Naujosios sąjungos socialliberalų sąjungos ir buvusius socialdemokratus.

Nustebino ir keista spraga, palikta patobulintame LR Savivaldos rinkimų įstatyme – jei politinė partija į savo rinkiminį sąrašą įsirašo, tarkime, bent porą kitų partijų atstovų, patekimo į Tarybą barjeras jai iškart „pakyla“ nuo 4 proc. iki 6 proc. ir partijos sąrašas tampa susivienijimu (koalicija). Tuo tarpu vadinamajame nepartiniame rinkimų komiteto sąraše, anot VRK vadovo Z.Vaigausko, „gali būti kandidatai, priklausantys partijai ar sustabdę narystę partijoje. Jiems jokios išlygos netaikomos“. Vadinasi, ir vėl sudarytos sąlygos apgaudinėti rinkėjus neįprastais naujadarais, neužkertant kelio juos steigti nepadoriai, greičiau atvirkščiai – sudarytos galimybės partijoms kurti satelitinius neva visuomeninius komitetus, galios krėsluose užsisėdėjusiems politikams pratęsti savo susireikšminimą valdžioje.

Žinoma, tai, ką dabar susakiau, galioja ne visiems visuomeniniams komitetams. Bent vienas iš šiame pokalbyje paminėtųjų yra suburtas iš visuomenininkų, dirbančių žmonėms dar nuo Atgimimo laikų ir turintis tikslą pakviesti bendruomenes kartu valdyti miestą. Turiu omeny Aukštaitijos sostinės merą Rytį Mykolą Račkauską – sprendžiant iš spaudos, jis turi būtent tokių planų. Taigi, lieka tik stebėti, dalyvauti patiems, žodžiu, nenusišalinti nuo bendros veiklos.

V.V.: Tai jūs prieštaraujate Seimo nario Naglio Puteikio, paskatinusio įkurti keliolika komitetų, nuomonei, kad visuomeniniai rinkimų komitetai gerokai „išgąsdino“ sistemines partijas?

I.V.: Neprieštarauju, bet man svetima šio Seimo politiko euforija – girdi, kaip dabar viskas bus gerai: ir sisteminės partijos puls gerėti, ir komitetų sąrašiniai kandidatai bei nepartiniai merai kvies savo bendruomenes aptarinėti savivaldos klausimus, o prieš priimdami lemtingus sprendimus jų atsiklaus…

Lietuvos žmonės nepasitikėjo net Naglio Puteikio vardo komitetais, nes ten, kur jie iškovojo mandatų, be sisteminių partinių kandidatų negali burti valdančiosios daugumos. Net jo, kaip politiko, gimtojoje Klaipėdoje trys jų atstovai liko kaukėmis prisidengusioje opozicijoje.

Labai nenorėčiau, kad mano nuojauta pasiteisintų, bet kol kas atrodo, jog ateityje šiuos savivaldos rinkimus minėsime kaip nelabai vykusį eksperimentą – Lietuvai dar toli iki tokio politinės kultūros lygio, kad atskiri politikai, ypač ruošdamiesi po metų vyksiantiems Seimo rinkimų, neimtų dirbtinai trukdyti valdančiąją koaliciją sukūrusiems kolegoms. Deja, pas mus dar norma, kad vieni, užkopę į bet kurio lygio valdžios olimpą, pusę kadencijos koneveikia buvusiuosius, kaip tie prastai arba ne tai, ką reikia, dirbo, tuo tarpu vadinamoji opozicinė dalis tik kritikuoja valdančiuosius, užuot teikusi alternatyvių sprendimų projektus, kad rinkėjai patys galėtų suprasti, kas jų labui dirba, o kas tik grupinius interesus proteguoja.

Šiauliuose situacija šiuo metu – unikali. Jau dviejų Tarybos posėdžių metu nepartinis meras A.Visockas bei minimali jo suburta dauguma – penkioliktukas – niekaip neprisikviečia mažne trečdalio Tarybos narių, šiauliečių išrinktų atlikti jiems patikėtas pareigas, balsuoti. Ar galite tuo patikėti?..

Paskutiniame Tarybos posėdyje jos narys prof. Arūnas Gumuliauskas net ragino socialdemokratus bei V.Simulik komiteto narius „neužsiiminėti bolševizmu“ ir dalyvauti balsavime… Tačiau ir tada šios dvi partijos neišgirdo kolegos istoriko balso ir neatsiplėšė nuo ištakų.

V.V.: Bet Jūsų pateiktieji pavyzdžiai tik iliustruoja, kokie kerštingai arogantiški yra sisteminiai, ir nesvarbu, ar jie liko partijoje, ar persivardijo į nepartinius?

I.V.: Tas tai taip, bet kai ranką prideda ketvirtoji valdžia – žiniasklaida, rinkėją pasiekia tokia arba panaši žinia: naujokai nekompetentingi, nemoka dirbti, nežino įstatymų... ir t.t., ir pan. Šiomis temomis įmanomos šimtai variacijų.

V.V.: Tai kokia išeitis? Ką daryti?

I.V.: Manau, Lietuvą dusina grupinė partinė ar nepartinė rinkimų sistema. Kolektyvinė atsakomybė neegzistuoja, o asmeninė nuskęsta ilgamečiuose tyrimuose, kol „užklumpa netikėta senatis“. Mūsų valstybėje gyventojų ženkliai sumažėjo, tačiau biurokratinės struktūros vis pučiasi. Seimo populistai kartkartėmis, vardan reitingų, kaip karštą bulvę rankose, „pavelėja“ pataisas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, o po to guodžiasi, kad ir vėl teks laukti, kol visagalis Statutas leis iš naujo tokį klausimą pakartotinai patąsyti.

Išeitis viena – rinkėjų sąmonės proveržio galima bus tikėtis tik tuomet, kai referendumu susigrąžinsime personalinius rinkimus, na, tarkime, 101-oje Seimo rinkimų apygardoje ir apylinkių tarybų savivaldybių rinkimų apylinkėse.

Ir tarsime griežtą VETO grupiniams rinkiminiams sąrašams – nesvarbu, kaip juos beįvardytume.

V.V.: Ačiū už pokalbį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Palmaitis Betai       2015-04-25 17:09

Koks referendumas dėl Korano? Koranas ar Biblija yra susiję su įsitikinimu, kad egzistuoja nuo mūsų nepriklausoma Viena Tiesa, o referendumai dėl Korano reiškia “tiesų” nustatymą balsų dauguma.
Jaučiu, kad laikas baigti beprasmes diskusijas su tikinčiaisiais KKKonstitucijomis, šv. demokratijomis ir tiesomis, kylančiomis iš balsų daugumos. Ypač didelis Tamstos šedevras, kad KKKonstitucija (primenu: KKK atitinka šios šventos pagoniškos dievybės parašymą trijų eilučių aukščio pagarbos raide) “Lietuvoje vis dar tebegalioja”. Jei galiotų, kam tada visos aistros dėl Garliavos, Kusaitės, Gatajevų, Vytauto Pociūno, teismų savivalęs, VSD terorizmo t.t.?
Juokingiausia, kad šitoks Jūsų šedevras net triskart atžymėtas teigiamai.

Beta Letui Palmaičiui       2015-04-22 10:54

Kodėl praeityje? Konstitucija Lietuvoje vis dar tebegalioja.
Kai visuotiniame referendume priimsime Koraną, gyvensime pagal jį. Bet tai tolimoje ateityje. Galbūt. smile

Al.       2015-04-22 1:27

Sąmonės proveržio galima bus tikėtis, kai sąmonę lavinsim. Kalbant apie politiką, tai reikia kurti žiniasklaidą. Ar yra vilties, ar, kai kas mano, nėra - žūt būt sukurti žmoniškus laikraščius. O po to - ir žmoniškas mokyklas, žmoniškus bankus, žmonišką valdžią, žmoniškus namus ir žmoniškas žmonių gyvenvietes. Tuo pačiu - atkariauti iš Blogio karalystės jaunimą ir įdarbinti jį žmonių tarnyboje.
,,Personalinių” rinkimų mums, manau, nieks neatkiš. O jei juos ir turėtume, kas iš to jei neturėsime pasiruošę ,,personalijų” ?

Letas Palmaitis Anotui       2015-04-21 20:14

Anot Leto Palmaičio žemiau:
Letas toLetasui     2015-04-20 23:36

Anot       2015-04-21 19:11

Leto Palmaičio tik viską prie kompų neigdami išliksime ?

Letas Palmaitis Betai       2015-04-21 18:52

Taip gražiai kalbate užvakarykščias nesąmones apie KKKonstituciją ir partijas, kad jau ryškiai matosi Praeityje beviltiškai įstrigusių apmautųjų galas.

Virginija       2015-04-21 13:32

nuomonę apie visuomeninius komitetus, Klaipėdos miesto tarybos narių darbą skaitykite
http://www.pilieciams.lt/be-kategorijos/visuomenininkai-stebekime-savivaldybes-tarybu-darba/

pensininkas       2015-04-21 10:21

Norėjosi kaip geriau, o išėjo kaip visada?

Beta       2015-04-21 7:13

O čia tai bent!
“Šiauliuose situacija šiuo metu – unikali. Jau dviejų Tarybos posėdžių metu nepartinis meras A.Visockas bei minimali jo suburta dauguma – penkioliktukas – niekaip neprisikviečia mažne trečdalio Tarybos narių, šiauliečių išrinktų atlikti jiems patikėtas pareigas, balsuoti. Ar galite tuo patikėti?..”
Bet tai primityvus bolševizmas, Konstitucijos sabotažas. Ir nėra čia ko dejuoti, bet kuo greičiau reikia tuos tarybos narius viešinti pavardėmis ir partine priklausomybe kiekvieną. Pačios partijos įteikia prieš save ginklą, tereikia juo pasinaudoti. Netikiu jog Šiaulių miesto laikraščiai atsisakytų išspausdinti Savivaldybės informaciją. Galima pabandyti prasimušti net į valstybės pinigais finansuojamus Lietuvos dienraščius. Pagaliau yra socialiniai tinklai- skelbti ten. Tauta turi žinoti savo “didvyrius” ir partijas kurioms tie “didvyriai” priklauso. Nėra čia ko kuklintis ir kažkokiems šunsnukiams leisti ant sau galvos lipti.

Letas toLetasui       2015-04-21 0:36

Siekiu, kad banda suprastų apgaudinėjama rinkiminiais cirkais ir šv. demokratija. Kai (jei) supras, galima aptarinėti ir tai, ką reikia daryti, nors bus jau vėlu.
O dabar vis dar ne vėlu atsisakyti nuo elektroninės kontrolės ir su ja kovoti visais leistais ir neleistais būdais. Antrojoje vietoje - kurti neprocentinius bankus.

to Letas       2015-04-20 21:27

Tai pagal jus reik sedeti prie kompo ir rasineti ,o partiju nariai eis balsuoti uz tas pacias partijeles,o gal jus ,to ir siekiate :D???

Letas Palmaitis nieko-nebususi       2015-04-20 13:42

Kurie tiki balsavimais ir yra menkai protaujantys zombiai.

Letas Letujui apie žydus       2015-04-20 13:36

Kurie “žydai”, neišmanėli? Pats JHS (žodis “Kristus” nėra konkretaus asmens vardas, bet paskirties karališkai valdžiai terminas), Jo Motina, mokiniai, pirmieji ir dabartiniai pasišventę krikščionys, kurių skaičius Izraelyje jau didesnis nei Lietuvoje ir tik gausėja? - http://oasis-media.tv/
Gal tam, kad neštum kryžių, būtina apsistatyti statulomis (nesakau, kad tai nuodėmė po Įsikūnijimo) ir vaizduoti padaru Neaprėpiamąjį (o tai jau baisu!)? Pabusk iš “graikiškų” formulių!

nieko nebus       2015-04-20 11:09

kurie protauja ar isvaziavo ,ar sedi prie kompo ir burba,retai kurie eina balsuoti,o puse kitu arba partiju nariai,arba zombiai,tiki viskuo ka valdzia sako ,mano nuomone

Letui - apie Kristaus kryžių       2015-04-20 8:01

žydai gal ir puikiai supranta Dievo sukurtą pasaulį ir neišvengiamą kančią.
Bet žydai nesupranta Kristaus kryžiaus nešimo - daryti gerus darbus, mylėti Viešpatį Dievą ir artimą ir už tai pelnyti kančią ir skausmą.

Letas Juozapui       2015-04-20 5:05

Kokie dar akmenys iš mano pusės, brangus Juozapai, paprasčiausiai manau, kad krikščionis turi būti optimistas (“visada džiaukitės, už viską dėkokite!”) bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau suprasdamas aplinkybes autentiškai. Svarbu teisingai matyti. Visi veiksmai turi prasidėti nuo adekvataus matymo.
Komplimentas Jums. Frazė:
“Labai ilgai tamsoje tūnojusius, nuo Šviesos atpratusius gryna Šviesa gali apakinti ir o paradokse - tuomet anie tikrai liks tamsoj per amžius nes Tiesą priims kaip Skausmą, t.y Blogį” -
mano galva, yra klasiškai geniali! Bet -
su paklaida. Tiesa tikrai gali būti skausminga, o skausmas šioje ašarų pakalnėje neišvengiamas. Krikščionio skirtumas nuo budisto yra tas, kad jis ne bėga nuo gyvenime neišvengiamo (čia krikščionis ir budistas sutaria!) skausmo į Nirvaną, bet skausmą prisiima ir paaukoja kartu su Kristumi Golgotoje, tuo paversdamas skausmą Išganymo įrankiu, ne blogiu, bet Gėriu.
Pastaruoju metu, eidamas gilyn į semitiškas Apreiškimo gelmes, vis ryškiau matau, kad kaip keista! išorėje kitiems tokia lyg ir didžiulė košmariška praraja tarp krikščionio ir talmudinio žydo, užpildyta 2000 metų skaudžiausių įvykių, dėl kurių net popiežiai atsiprašinėja Jerušalaime, o kieti žydai pagal talmudinę normą spjauna į praeinančius pro šalį krikščionių kunigus, palyginus su kuria, rodos, net skirtumas tarp krikščionio ir pagonio yra niekas (“Jo kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų!”), iš tikrųjų nėra jokia praraja, bet tik to paties išvirkčioji pusė. Jei “graikiškas” krikščionis to nejaučia, jis deja, vargu ar iš viso krikščionis. Bet kuris žydas puikiai supranta kančios vertę.
“Graikas” sakė: mąstau, vadinas esu. Žydas sako: kenčiu, vadinas esu. “Graikui” būtis yra daiktų suvokimai. Žydui - santykio su sukurtuoju pasauliu ir Kūrėju pajautimas.
Todėl “graikiškam krikščioniui” minios šūksmai “Jo kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų!” atrodo amžinu pasmerkimu pražūčiai.
Nesu Teisėjas. Su šiurpu įtariu, kad tie žodžiai net ir tiems, kurie šaukė, IŠGANINGI gal net prieš jų norus, nes tas, ant kurio yra Jo Išganomosios Aukos Kraujas, automatiškai YRA IŠGANYTAS!
Mes tik todėl ir išganomi, kad būdami nusidėjėliai, priimame ant savęs Jo Aukos Kraują. Tai žino kiekvienas einantis išpažinties: tokiom ir tokiom nuodėmėm kaliau Viešpatį prie Kryžiaus.
Komunijoje mes liudijame, kad esame išganyti tik per Aukos kraugerystę.
Panašu, kad Kajafas tikėjo, jog JHS Mesijas. Pats D-vas išrinko Mesijui Jaakovo (Jokūbo) tautą ir Pats pavadino Jaakovą Jisrā’ēl - “kariaujantis su D-vu”. “Graikui” to neįmanoma suprasti. Jei jis pradės suprasti, bet liks “graikas”, jis išprotės.
“Graikas” jaučiasi nuramintas ir saugus šventais paverstų antikinių statulų paauksuotoje Vitrinoje. Jam nė motais, kad pačiame Vitrinos viršuje žmogaus pavidalu spindi perbrauktas D-vo Įsakymas “Nedarysi sau jokio atvaizdo, paveikslo to, kas Danguje aukštybėse…”: tai jau nebe Žmogaus Kūne atėjęs Mesijas, bet dievaičiu paverstas Pats Nematomasis, Neprieinamasis, Neaprėpiamasis Visatos Kūrėjas ir Protas, Kurio “atvaizdai” uždrausti daugelio Rytų Bažnyčios susirinkimų, laiko po pažastimi Žemę... - siaubas bet kuriam semitui, krikščioniui ar ne, žydui ar arabui musulmonui. Bet “graikas” to nejaučia. Kaip tada pajaus, kad skausmas gali būti Gėris?
Krikščionybė be judaizmo yra “graikiškas” absurdas.
Judaizmas be krikščionybės yra aklavietė.

Juozapas---Letui       2015-04-20 1:31

Sveiks Tamsta, vėlyvą vakarą.
Kai rašiau, galvojau - va, va, duos tau, Juze Letas per šnobelį.
Sutinku mielas Letai -Jūsų scepsis yra geležiniai tvirto pamato.
Na, bet juk mudu šiaip abu esma to paties akmens į kalną sizifintojai.
Kartais ridenti akmenį į kalną nėra tuščias reikalas- kai tas kalnas yra biblijinis.
Mudviejų pareiga nepalikti žmonių vienų Tamsos neviltyje.
Tik gal metodai vos vos skiriasi.
Aš misliju, kad nepašvęstam, neparuoštam tūlui aramėjų kalba yra tik kažkoks gargaliavimas. Ar daug musyse aramėją atskirtų nuo armėno?
Vienetai. Kalbą  čia miniu tik kaip pavyzdį, bet situacija dėl Apreiškimo vertės suvokimo yra panaši.
Todėl renkuosi kiek aplinkinį kelią.
Per galgotas, per guzus kaktose į protelių nušvitimą.
Labai ilgai tamsoje tūnojusius, nuo Šviesos atpratusius gryna Šviesa gali apakinti ir o paradokse -tuomet anie tikrai liks tamsoj per amžius nes Tiesą priims kaip Skausmą, t.y Blogį.
Todėl mano metodas yra kaimiškai pragmatiškas- vesti per dykumas kol iš vedamųjų išbyrės vergų įpročiai. Žmonės kai kurie, dauguma turi išbandyti viską kad galop ragais atsirėmę į akligatvio sieną pakeltų akis į dangų.Jūs Letai siūlote žmogėms negaišti bergždžiai laiko ir įtikėti, pasitikėti iš karto.
Bet juk žmonių prigimtis ne tokia…
Reikia daug smilčių mylių nukulniuoti sacharose.
Štai Jūs Letai sakote tiesiai-šviesiai, bet tūlams tai per žiauri tiesa , per balta šviesa. Jie instinktyviai sukasi nuo šviesos dangstosi rankomis akis ir verčiau bus linkę užmėtyti Tamstą akmenimis, nei paklausys.
Matydamas kiek Jūsų įsiklauso rimtai, o kiek niekais nuleidžia, pasirinkau kitą taktiką.
Tačiau mano kelias yra į tą pačią pusę.
Vienareikšmiškai.
100 proc.
Nes nėra kito kelio.
Aš tai supratau jau kuris laikas ir nebe Tamstos pagalbos.
Todėl bergždžia yra ginčytis.
Geriau kiekvienas vienas kitam palinkėkim “Padėk D-ve” ir darykim, ką galim ir kaip mokam.
Žinokite, aš visada akies krašteliu žvilgčioju kur link taką sukat, ką sakot.
Viską deduosi galvon ir kažkada gal pritaikysiu.
Ir dar.
Viskas yra Viešpaties valioje.
Niekas nežino kas bus, atsitiks po minutės.
Žemiškasis pasaulis yra trapus.
Kitaip negali būti, nes tai laikina buveinė.
Ar didelė bėda jeigu nespėsim pastatyti karalystės žemėje, jeigu turime pažadėtą Karalystę danguje?
Aš misliju svarbiausia pas Šv. Petrą ateiti ne vienam, o su būriu Kūrėjo duotą pavidalą atgavusių žmonių.
Iš gyvulių į D-vo kūrinius vėl atvirtusių.
Pasakytkit, kad aš klįstu ir tuomet meskite į mane akmenį.

 

 

Letas Juozapui       2015-04-20 0:43

Be abejo, “Esteblišmento ... grietinėlė valdo visus rinkimų laimėjimui užsitikrinti būtinus resursus - medias, lėšas, administracinius resursus ir t.t.”
OK, prašom pavadinti valstybę, kur tokia grietinėlė nevaldo?
Jei kas paklaustų manęs, tvirtai pavadinčiau tik vieną: Talibano valstybė iki NATO agresijos, nes toje valstybėje valdė ne žmonių balsų daugumos (“nedorųjų sueigos”, Ps 1, 1) priimami “įstatymai”, bet Paties D-vo nustatyti, arba iš Jo nustatytųjų nuosekliai išvedami, kaip jie suprantami pagal šariatą.
Labai įdomu, kodėl po Prancūzijos revoliucijos, kurią taip vieningai kadaise smerkė popiežiai, niekam nė į galvą neatėjo, kad krikščionys ne menkiau už musulmonus gali suformuluoti savąjį “šariatą” Apreiškimo pagrindu?
Dabar jau vėloka, traukinys jau tu-tū tiesiai į elektroninį konclagerį! Dabar ne 1918 metai, kad banditų pasaulis leistų vienai Lietuvai gyventi taip, kaip nori Vasinauskaitė, Juozapas, Palmaitis ar Tarabilda. Galų gale, pasaulis tikrai darosi vienas banditų pasaulis.

Pragmatikas       2015-04-20 0:30

Atsakau -  gal Puteikis pagaliau Seime pradėjo dirbti. Įstatymus tobulina arba naujų projektus teikia. Jo, kiek suprantu, toks darbas.

taip buvo visados       2015-04-19 22:48

Lk 16: Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai“.
Malda, viltis, meilė - Jėzaus kryžiaus nešimas. Kito kelio kaip ir nėra.

Juozapas---Tarabildai       2015-04-19 22:30

Na, kokie čia perlai, mielas Prieteliau - šiaip kaimiški parokavimai.
Be to, rašiau tikrai protingam Žmogui.
Kiaulės gali ir neskaityti.
Misliju, kad ir neskaitys. Kriuksiams reikia tik ėdalo ir šiltų srutų pasivolioti. Dar paršams patinka blizgantis piaras.
Bet,...
Tam turime Komitetų Liūtą.
Tas yr meisteris papūsti povo uodegą. Pūtikas jis meistriškas.
Miglų.
Et, tuščia to Barškaliuko.
O dėl veiksmo…
Reikia suvokti ką reikia daryti, tik paskui daryti.
Dėl to suvokimo išgryninimo ir užvedžiau kalbą.

Tarabilda       2015-04-19 22:21

Puikus Juozapo komentaras. Bet žinai, Juozapai mielas, svaidai dykai perlus kiaulėms. Pakriuksės ir versis ant kito šono į savo srutas ir mėšlą. Vien pasakyti, kaip yra - negana. Reikia kad po žodžio sektų konkretus veiksmas. jau ketvirtį amžiaus prisiklausėm gražių žodžių, sėdim traukiny ir mums atrodo, kad kažkur važiuojam, o nesuprantam, kad garvežys tai privirintas. Peizažų ruloną tik prasukinėja mums manipuliatoriai kitąpus vagono lango. Tapetai: įstatymų, teisės aktų, statistikos skaičių, rinkimų rezultatų. Fikcija, gryniausias akių dūmimas visa tai. Gal prisimenat Felinio kiną “O laivas plaukia”, kur paskutinėje scenoje sugriaunama kurto tikroviškumo iliuzija, kai parodomi filmavimo aikštelės užkulisiai - celofano rulonai jūrai imituoti, agregatai, kompresoriai pučiantys vėją etc.
Visą šitą iliziunistų kuriamą skandalingą tikrovę reikia demaskuoti ir išardyti vieną kartą.

Šiaulietis       2015-04-19 22:18

p.Irenos pilietinė politinė patirtis, taiklios įžvalgos
gaila, kad nepateko į tarybą
panem et circenses - žakaristai turėjo iš ko prieš rinkimus sublizgėti

Juozapas- --gerb. p. Irenai       2015-04-19 21:07

Miela p. Irena, dėkoju Tamstai už svarbių klausimų iškėlimą.
Jūsų esamos padėties vertinimai yra tikrai taiklūs.
Dėl ateities ir galimybių perspektyvų drįsčiau pasiginčyti.
Tarkime yra keletas lėktuvų: “kukurūzninkas”, keleivinis Boeyng ir naikintuvas tipo Stels .
Akivaizdu, kad jie yra skirtingi, akivaizdu kad “kukurūzninkas” į lėktuvo sąvoką telpa sunkiai. Greičiau tai parodija.
Kiti du yra beveik superiniai.
Ale, sakykite kas man iš tų lėktuvų jeigu aš ne pilotas?
Duokite man nors paauksuotą kosminę raketą - skraidyti nemoku.
Taip ir su įstatymais.
Dabartiniai yra arba ydingi arba kvaili, bet ką pakeis tobulas įstatymas?
Pas mus kaime yra toks posakis- gera galva, ale durnam teko.
Ką turiu omenyje?
Aišku, plačiasias liaudies mases, “brangiuslietuvosžmones”- t.y. rinkėjus.
Ar ilgam cucikui dešra po kaklu?
Jeigu visuomenės politinis išprusimas yra tarp nulinio ir primityvaus- ką pakeis pakeisti įstatymai?
Esteblišmento “gudruolai” žaibiškai prisitaikys prie naujų įstatymų.
Režimo grietinėlė valdo visus rinkimų laimėjimui užsitikrinti būtinus resursus - medias, lėšas, administracinius resursus ir t.t.
Yra tik du faktoriai kurių bendra suma gali šią nužmoginančią Sistemą galėtų demontuoti ir leistų sukurti vietoje žalingo agregato, kažką tokio kas pajudintų mūsų kraštą iš mirtino stagnacijos glėbio.
Pirma- tai kūrybišką požiūrį, nestandartinius sprendimus taikanti gerai organizuota ir turinti imunitetą nuo sistemos trojanų-infiltrantų protingų, sąžiningų ir iniciatyvių žmonių organizacija.
Antras veiksnys - kokybiškai aukštyn pakilęs visuomenės sąmoningumo lygis, išaugęs bendruomeniškumas.
Šiuo metu egzistuoja daug lokalių iniciatyvų kurios nederina arba menkai derina tarpusavio veiksmus.
Visa eilė smulkių grupelių veikia nesidalindamos nors ir kukliais resursais, nebando sukurti vieningo informacijos tinklo.
Didžioji dauguma tokių judėjimų, partijų neturi žalio supratimo apie partinę vadybą, ryšius su visuomene ir savo pajėgų menkumą teisina lėšų stygiumi.
Taip lėšų stygius yra didelė kliūtis. Tačiau yra daugybė būdų lėšų gauti legaliai ir neparsiduodant kažkam kam reikės atidirbti.
Idėjų badas, kūrybinė impotencija, ir nulis vadybos.
Sąžiningu politikoje būti nepakanka. Reikia turėti visą eilę gebėjimų, kad tas personalinis sąžiningumas virstų politinio gyvenimo viešu reiškiniu.
Na o dėl visuomenės sąmonėjimo…
įprastomis priemonėmis nei iki ateinančių, nei iki 2099-jų nieko nepakeisime.
Negi nesimato? Įprastinės priemonės neveikia ir neveiks.
Netgi dabar gavus visą visų tv eterio laiką “budulis” ar liumpenas nuo žiūrėjimo į kitokią programą rodančią dėžę, netaps piliečiu nei per metus nei per dešimt metų.
Tūlas neturi jokio motyvo tapti piliečiu.
“Davai nachaliavai, arba nesuk man galvos” - tokia filosofija dominuoja ir pakeisti padėtį gali tik netradiciniai sprendimai.
Yra apie ką pagalvoti?
Yra.

 

Letas Palmaitis       2015-04-19 20:43

Tada, kada nustos būvę tikinčiaisiais šv. demokratija bei jos rinkiminio cirko rinkėjais.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.