A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi? | Tiesos.lt

Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Šiauliai

🌄Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 15 d. 15:07

13     

    

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

1996 metais Gražuolių kaime, Kužių seniūnijoje, Šiaulių rajone esančią sodybą įsigijo Galina ir Mykolas Kačinskai. Jie džiaugėsi, kad atokiai nuo triukšmingos civilizacijos galės ramiai darbuotis bei draugiškai sugyvens su kaimynais. Tačiau idilė tęsėsi neilgai. Kol M.Kačinskas tarnavo Lietuvos karinėse pajėgose, dalyvavo tarptautinėse misijose, viena sodyboje likusi žmona augino nepilnametį sūnų ir ant savo trapių pečių laikė visus keturis trobos kampus, 2012 metais vienas labai Šiaulių rajono savivaldybės vadų mylimas Kačinskų kaimynas, ūkininkas Petras Barista suarė vietinės reikšmės kelią, vedantį į kario šeimos sodybą.

Namus nuo vaiduoklių saugo Kryžius

2015-aisiais išėjęs į atsargą Mykolas Kačinskas faktiškai neberado kelio namo. Tiesa, kad ir kaip P.Baristos samdiniai stengėsi surinkti visus, net mažiausius akmenėlius, kad neliktų ženklų, liudijančių kelio buvimą, tačiau ir dabar, akivaizdžiai, ne tik planuose ir kituose dokumentuose, bet ir realiai į konflikto vietą atvykusiems matyti – kelias buvo.

Lietuvoje jau įprasta, kad vadinamieji kelių ar kapinių artojai nė už ką neprisipažįsta, kad suniokojo Amžinojo poilsio ar susisiekimo objektus. Todėl nieko nebestebina, kad tiek laiko vyksta G.Kačinskienės susirašinėjimas su valdžios institucijomis bei teismai, Lietuvos kario šeimai jau kainavę daugiatūkstantines sumas.

Nei dokumentai, nei liudytojų žodžiai teismuose Petrui Baristai bei jo fanams Šiaulių rajono savivaldybėje ar giminaičiams, besidarbuojantiems Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriuje ne argumentai, kad legalų kelią į Kačinskų sodybą galimai neteisėtai sugriovė ūkininkas duonkepys.

Ne šiauliečiams paaiškinu, kad ponas Petras Barista ne šiaip sau vietinės valdžios numylėtinis, valdantis šimtus hektarų žemės. Jis dar ir duonos, pyragų bei kitų delikatesų kepėjas, nuolat laimintis Šiaulių rajono savivaldybėje rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Ar ne dėl to, valdžios vyrų bei moterų maitintojas tiek galių įgijo, o Lietuvos kario šeimos nuoskaudos išarto kelio akmenėlio nevertos?

Vietinių gyventojų, Gražuolių kaimo senbuvių, pasakojimai byloja, kad Kačinskų įsigytoje sodyboje kadaise siautėjo dvasios. Yra menančių, kad apie vaiduoklius dar 1936 metais žinota. Anapusinės jėgos nurimo ir trobesius paliko 1942-aisiais, kai tuometiniai šeimininkai pastatė  Kryžių. Dievas tos vietos gyventojus saugojo bene 70 metų, kol sodybą įsigijusius Kačinskus nuo pasaulio atskyrė kelią į ją išaręs ūkininkas Petras Barista. Matyt, šio pasaulio siaubūnų, kuriems padorumas ir sąžinė yra ne šio pasaulio dimensija, nesustabdo nei Kryžius, nei nepilnametį vaiką auginusios trapios moters prašymai neardyti kelio namo, kuriuo iš tarnybos Lietuvai turėjo grįžti šeimos galva.

Apie ką byloja dokumentai?..

Kokių tik valdžios sekamų pasakų neprisiklausė Kačinskai, kol įrodinėjo, kad pirkdami sodybą, dokumentuose regėjo valstybinį vietinės reikšmės gruntkelį esant. Jis, beje, iki šiol tebėra pažymėtas savivaldybės specialiajame susisiekimo plane. Bendras to kelio ilgis, vedantis į atsargos kario šeimos sodybą, – 540,34 metrai. Ne tik Kačinskai tokie akylūs, dokumentus analizuodami. Tuos pačius specialiuosius planus, matyt, regėjo ir Europos Sąjungos Komisija, skyrusi Šiaulių savivaldybei lėšas vietinės reikšmės valstybinių kelių remontui. Manau, kuo ilgesnis visų kelių kilometražas, tuo daugiau euriukų į valdžios kasą nubyra.

Tačiau ši informacija pamąstymui, antraeilė, palyginus su tuo, kuo virto nuo pasaulio atskirtos šeimos gyvenimas.

Taigi, ūkininkas Petras Barista – puikus privačios nuosavybės puoselėtojas, ėmė ir padalijo 540,34 metrų valstybinį vietinės reikšmės kelią į tris dalis. Patį jo viduriuką, 207,83 metrus, suarė ir taip „organiškai sujungė“ abipus kelio plytėjusias savo žemes. Tie pora šimtų vietinės reikšmės valstybinės nuosavybės kelio natūraliu būdu „įsimontavo“ į privačią B.Baristos nuosavybę, kuri, kaip žinia, Lietuvoje yra tuo šventesnė, kuo savininkas arčiau valdžios glaudžiasi.

Klausite: o kaip gi Kačinskų šeimyna, kurios galva iki išėjimo į atsargą tarnavo Tėvynės, vadinasi, ir privačios ūkininko Petro nuosavybės, sargyboje? Jai liko 84,45 metrų valstybinio vietinės reikšmės gruntkelio galiukas iki kaimyno duonkepio arimų iš vienos pusės. Iš kitos dirvos krašto irgi styro 248,06 m to paties gruntkelio tąsa, siekianti bendrojo naudojimo kelią Kuzavinė-Normančiai. 

Supratote, garbieji skaitytojai, kiek liko Mykolo Kačinsko gintai valstybei jos nuosavybėje esančio kelio? Tik 332,51 iš aukščiau paminėtų 540,34 metrų. Manote, dalis bendro, į Kačinskų sodybą vedančio kelio buvo privatizuota? Žinoma, ne. To jokie įstatymai neleidžia, nes ne tik atsargos kariškio nusipirktas sodybinis, bet ir šalia jo esantis valstybinis žemės sklypai liktų pažeista infrastruktūra, t.y. be privažiavimo.

Ar atiteks ūkininkui P. Baristai valstybinis žemės sklypas?

Miesto žmogui šioje situacijoje susigaudyti sunkoka, tačiau kaimo gyventojui iš karto tampa aišku, kas čia vyksta. Žemėtvarkininkai, kurių gretose, kaip pats Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras vienai TV laidai prasitarė, dirba ūkininko P.Baristos dukra, todėl tarp Kačinskų sodybos ir duonkepio žemės esąs suformuotas valstybinis žemės sklypas, likęs be privažiavimo kelių, slyste slydo į didžiojo žemvaldžio glėbį. Beje, Gražuolių kaimo gyventojų teigimu, tuo valstybiniu sklypeliu anksčiau P.Barista ir naudojosi. Tačiau persistengė keliuką į Kačinskų sodybą suardamas, nes šie, tiesos beieškodami, rado daugiau nei tikėjosi – KAŽKAM pirkti paruoštą, jau suformuotą valstybinį žemės sklypą be privažiavimo.

Dar daugiau, supratusi situacijos delikatumą, Šiaulių Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-04-16 dienos įsakymu Nr. 31VĮ-[14.31.2.]-755 Kužių kadastrinėje vietovėje suformuotą žemės sklypą Nr. 784-2, atsisakė pirkti vienintelė pretendentė L.Z.

2018 vasario 2 dienos LR Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 31N-156[8.1] Galinai Kačinskienei nedviprasmiškai paaiškinama, kad suformuotąjį sklypelį be jokių aukcionų gali pirkti tie, su kurių žemėmis jis ribojasi. Kai atsargos kario Mykolo paklausiau, ko pats į sodybos plėtrą nepretenduojąs, jis tik nusijuokė. Ir paaiškino, kad besibylinėdamas teismuose dėl P.Baristos artojų suarto kelio į jo sodybą visas santaupas išleido. Dabar gi norėtų ramiai gyventi ir žinoti, kad dėl gobšių žemvaldžių, „besisolidarizuojančių“ su valdžia, apetito jų jaunėlis sūnus neemigruos. Vyresnieji Kačinskų vaikai jau paliko tėvo saugotą Tėvynę. „Mes jiems laiškuose nedrįsome prisipažinti, kad kelią į namus kaimynas suarė...“, – atsidūsėjęs tarstelėjo M.Kačinskas. Ir prisiminė, kaip iki jo namų negalėjo privažiuoti žmonai iškviesta Greitoji medicininė pagalba, tad savo moterį iki jos per P.Baristos arimus nešte nešęs. Kaip anekdotą atsargos karys papasakojo, kad kadaise susipažinti su nepilnamečio sūnaus kelionės į mokyklą sąlygomis kvietė Šiaulių rajono savivaldybės vaiko teisių gynėjus, o šie atsisakę iki sodybos atklampoti…

Taigi iki šiol Kačinskai klimpdami eina per arimus iki kaimyno kieme palikto automobilio, persiauna batus, deda guminius aulinius į bagažinę ir važiuoja einamųjų reikalų tvarkyti.

Seimo kontrolieriai sudėliojo taškus

Ilgus mėnesius Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tyrė Galinos Kačinskienės skundą. Septyniolikos puslapių 2017-12-20 Nr. 4D-2016/1-1490/3D-3753 atsakyme matyti, kad situacija išnagrinėta iš esmės. „Ginčo keliu“ kontrolierių rašte pavadintas valstybinis vietinės reikšmės 540,34 metrų gruntkelis yra vienintelis teisėtas kelias į atsargos kario sodybą. Kiti valstybės tarnautojų Kačinskams „paslaugiai“ piršti variantai – „kelias 1“ ir „kelias 2“ [Seimo kontrolierių suteikti pavadinimai – aut.past.] tėra savavališki, lauko keliukai, neteisėtai išvažinėti privačia ir valstybės nuosavybėje esančia žeme.

Kai perskaičiau šias išvadas, supratau, kad pateisinę neteisėtą veiksmą – legalaus, specialiuosiuose planuose pažymėto gruntkelio į Kačinskų namus suarimą – valstybės tarnautojai, be širdagraužio kleckina savo parašus ant Lietuvos šimtmečio ženklu pažymėtų raštų. Gal jie į savo neteisėtus veiksmus nori įvelti ir Kačinskų šeimyną? Mol, kiškite pinigus į specialiuosiuose susisiekimo planuose nepažymėtų, per svetimas žemes einančių kelių tiesimus, užsisuks dar vienas teismų ratas, tik su kitais savininkais? Bankrutuosite ir… jūsų sodybinį sklypą mielai nusipirks tas kaimynas, su kurio žeme jis ribojasi?

Reikėtų atsiprašyti ir atstatyti sugadintą kelią

Išgirdusi Galinos ir Mykolo Kačinskų istoriją, ja nepatikėjau ir nutariau atlikti tokį mini žurnalistinį tyrimą. Paprašiau parodyti dokumentus, tai iliustruojančius. Atsargos kariškis parodė.

Be to, 2018-01-26 dieną, tikėdamasi, kad bus pašalę ir galėsiu per arimus nueiti iki Kačinskų namų tuo Petro Baristos suartu keliu, nuvažiavau į Gražuolių kaimą. Drauge vyko Nacionalinės vartotojų konfederacijos Šiaulių Piliečių informavimo centro koordinatorė Vida Stankūnienė. Mudviem pasisekė, nes tapome unikalaus įvykio liudininkėmis. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Marozienė ir vyr.specialistas Marius Staniulis Gražuolių kaime „ieškojo“ specialiajame plane pažymėto valstybinio vietinės reikšmės gruntkelio. Oficialiai ta akcija vadinosi „Faktinių duomenų patikrinimas vietoje“. Tą dieną taip lijo, tarsi pats Viešpats būtų norėjęs parodyti tikrąją nuo civilizacijos atskirtos šeimos kasdienybę. Neturėjome su V.Stankūniene tinkamos avalynės pasiėmę, todėl nesiryžome dalyvauti šioje komedijoje.

Tačiau buvo malonu stebėti, kaip žemėtvarkininkai, iš automobilio bagažinės išsiėmę bei persimovę batus, kartu su Galina ir Mykolu Kačinskais nuklampojo arimais matuodami sudarkytą kelią. Maknojančius per lauką stebėjo Ilona ir Petras Baristos. Vyras aiškino, kad čia jo žemė ir planavo joje statybas. Toje vietoje, kur dokumentuose tebėra pažymėtas valstybinis vietinės reikšmės gruntkelis, nuo 2012 metų ariamas, tačiau susisiekimo objektą tebeišduodąs skaldos akmenukais…

Reikėjo palaikyti pokalbį, kad neužsitęstų įtakingo duonkepio monologas, tai nelabai rimtai pasiūliau ir malūnsparnio nusileidimo aikštelę įrengti, nes žinojau, kad tarptautinėse misijose dalyvavęs atsargos karys Mykolas Kačinskas turi šių skraidymo įrenginių priėmimo licenziją.

Nesureagavo į mano žodžius P.Barista. Gal nepatikėjo savo skriaudžiamo kaimyno gebėjimais, o gal jam irgi žinoma, kad Gražuolių kaime yra mažųjų erelių rėksnių draustinis, todėl nepavyks Mykolui Kačinskui į savo namus nė malūnsparniu skraidyti.

Vadinasi, išeitis viena. Pats metas Šiaulių rajono savivaldybei su mielu ūkininko Petro Baristos kolega meru Antanu Bezaru priešakyje atsiprašyti Galinos ir Mykolo Kačinskų už tai, kad negebėjo paisyti LR Vietos savivaldos įstatymo, kuris teigia, kad už infrastruktūrą atsako vietinė valdžia. Teks savivaldybei pačiai a] teisėtą suartąjį „Ginčo kelią“ atstatyti arba b] bylinėtis teismuose su duonkepiu Petru Barista, kad jis tai atliktų. Yra dar ir trečias, gana neutralus, bet labai brangus variantas – pastatyti 207,83 metrų viaduką per neva „suprivatizuotą“ suariant valstybinio vietinės reikšmės gruntkelio dalį į Kačinskų namus.

Nesigailiu susipažinusi su šios istorijos herojais

Biurokratų, jiems prijaučiančių ar „glaudžiai tarpusavyje ir su savais besibičiuliaujančių“ elgesys manęs seniai nebestebina. Turiu susikūrusi bendravimo su jais modelį ir keisti neketinu.

Žinau, kad nemažai daliai valdžios atstovų nesvarbios mažo žmogaus problemos, patyriau, kad vien jas išklausyti – jiems nepakeliama kančia ir…per mažas už tai gaunamas atlyginimas ar socialinės garantijos.

O aš su tokio rango atsargos kario šeima susipažinau pirmą kartą. Buvo įdomu klausytis M.Kačinsko pasakojimų ne vien tema „Petras keliuką suarė“.

Tačiau nepavyko išprovokuoti atsakymo, kokiose tarptautinėse misijose buvo… Vadinasi, tebetarnauja žmogus Tėvynei. Tai paprašiau bent visus apdovanojimus užsisegus nusifotografuoti, o kai nesulaukiau nuotraukos, pasidomėjau: gal pamiršo? Pasirodo, ne. Tik pirma perskaitė kažkokį man nežinomą įstatymą apie apdovanojimų nešiojimo tvarką ir pareiškė, kad nesifotografuos „paradiškai“, nes gali „sumenkinti šalies prestižą“… Žmona Galina man pagelbėjo, parašydama elektroninį laišką, kurį cituoju: „Tarnybos metu nekartą apdovanotas medaliais:

„Už pasižymėjimą“, ,,Už nepriekaištingą tarnybą“, „Už tarptautines misijas“, vardinėmis vertingomis dovanomis ir padėkos raštais.“

Taigi, nesigailiu susipažinusi su Mykolu Kačinsku. Kol padangėje skraido NATO lėktuvai, o apartose sodybose gyvena tokie atsargos kariai, jaučiuosi saugiai.

Neduoda ramybės tik viena mintis: kada ir kodėl taip atsitiko, kad paprastas žmogus laikosi įstatymų, o valdžios galias turintis, randa šimtus būdu kaip juos „apeiti.

Keista?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LIETUVOS PILIETIS       2018-02-17 13:51

Karys visuomenės dalis ir laikosi įstatymų, visiems pareigūnams turėtų būti pavyzdys, teisinėje valstybėje visiems įstatymo viršenybė, tik Šiaulių raj. valdžiai negalioja.  Mėnesį atgal prokurorai baigė tirti žemėtvarkos ir valdininkų aferas su žeme ir vėl tas pats, šaunu.

Puikus       2018-02-16 23:48

Karys, kuris laikosi įstatymų...

???       2018-02-16 23:12

Abejoju tuo kariūnu kuris pats nesugeba apsiginti. Liūdna.

tik       2018-02-16 23:01

Tik Siauliu rajono savivaldybeje tokie negeri dalykai vyksta.

skaitytojas tam???       2018-02-16 22:59

Maziau rupinkis,geriau bus.Nera cia tau ko saipytis.Pabutumei siu zmoniu vietoje-kitaip mastytum.

???       2018-02-16 21:33

Įdomu,ar švenčia šiandien nuo pasaulio atskirta šeima?

TAIP       2018-02-16 10:31

Ko gero, tebekuriame valstybę. O kokia ji bus, priklauso nuo kūrėjų. Jei pastaruosius atstovaus baristos, bezarai ir į juos panašūs, tai “susitrauks” Lietuva nuo trijų milijonų iki kokių kelių tūkstančių minėtų asmenų švogerių ir pan.

Č.Z.       2018-02-16 8:53

Tai dar vienas įrodymas,kad Lietuva neturi Konstituciją atstovaujančios valdžios,
kad pamintos žmogaus teisės,kad emigracija yra būtent dėl nesiskaitymo su eiliniu
Lietuvos piliečiu,kad valstybė nėra teisinė,paskandinta korupcinėje pelkėje,kad
eilinis valstybės pilietis neturi galimybės apsiginti savo teises.
Kai Lietuvos valstybės piliečiai turės galimybes tvarkytis savo gyvenimus pagal
teisinius ir konstitucinius pagrindus,tuomet ir galėsime pilnavertiškai švęsti
valstybės šventes ir jubiliejus,o kol kas kiekvienas asmeniškai pasirenkame širdyje
tai,kas padoriam žmogui priimtina.
Kol valstybėje bujoja savivalė ir žmonių problemų nesprendimas,tol jokios šventės nėra ŠVENTĖS.

Piliete       2018-02-15 23:50

O kuo sis straipsnis blogas…
Bloga kad 100mecio proga galime pasigirti tik tuo jog ir labai gobsus musu valdiningai ,bet visdar egzistojame zemelapyje ,o visa kita, DIDELE geda .

LIETUVOS PILIETIS       2018-02-15 19:15

Viskas prasideda nuo mažo, mažos neteisybės, mažo patarpininkavimo, mažo žmogaus nuskriaudimo, mažos emigracijos, mažos svetimos kariuomenės atsiradimas mažoje valstybėje ir ttt.

LIETUVOS PILIETIS       2018-02-15 17:45

Lietuvos tautosakoje sakoma.
Gyvulių kieme visi lygus, bet kiaulės lygesnės, o jeigu dar ir valdžioje jos -tai jau tik Londonas padės

Vėl       2018-02-15 17:30

Mažo žmogaus problemos, susidūrus su valdžios didžiaisiais. Ir tai 100-ojo Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejaus proga?
Ar negalėjo portalas surasti džiaugsmingesnių temų?..

Arnė       2018-02-15 16:05

Dėkui autorei, su Vasario 16 - osios švente, sveikatos Jums.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apklausa: kada atsiranda gyvybė?

Verta prisiminti. 2019-ųjų Laisvės premijos nominantas Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Andrius Švarplys. Europos Sąjunga tapo Eurovizija

Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?

Jurga Lago. Susipažinkite – naujoji Europa

Vytautas Sinica. Kas imsis atstovauti žmonėms, besirūpinantiems aplinkos apsauga, tačiau atmetantiems leftistinę globalizmo darbotvarkę?

Valdas Vižinis. 8 pagrindiniai Lietuvos valdžios mitai, sukurti Klonio įvykiams ir brukami visuomenei

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

Remigijus Merkevičius apie N. Venckienę: jei būtų vadovaujamasi teisės aktais, ji turėtų būti laisva

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.