Šturmo liudytojų persekiojimas

Irena Vasinauskaitė. Ekspolicininkas kritikavo buvusių kolegų darbą (I)

Tiesos.lt redakcija   2019 m. balandžio 19 d. 7:51

4     

    

Irena Vasinauskaitė. Ekspolicininkas kritikavo buvusių kolegų darbą (I)

Kaip mūsų portalas jau yra skelbęs, šių metų balandžio 29 dieną Šiaulių Apygardos teismas yra numatęs ir vadinamojoje organizuotos Garliavos „perversmininkų grupės“ byloje dėti tašką – paskelbti verdiktą Garliavos mergaitės gynėjams.

Vienas iš jų – Gintaras Banaitis. Buvęs policijos pareigūnas šiuo metu jau galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu, tačiau jis su žmona Violeta Banaitiene yra „įrašyti“ į šią „perversmininkų grupę“ ir nuo 2015 metų (!) iš Kauno į Šiaulius važinėja bylinėtis.

Baigiamoji buvusio policijos pareigūno kalba šioje byloje – pati ilgiausia. Ją teisiamasis sakė 2 val. 40 min., atskirus fragmentus suglausdamas laisva forma. Teisėjai G. Banaičio kalbą nutraukė tris kartus. Kaip pakomentavo pats kalbėjusysis, „tai darė neagresyviai ir tose vietose, kur bandžiau išdėstyti, kad nieko nebūtų, jei: policininkai mane būtų įspėję, jei būtų apklausti mano kviesti liudininkai ir jei teismas nebūtų patikėjęs prokurorės išgalvojimais dėl kviečiamų liudytojų. Mane tai, aišku, išblaškė, todėl aš teismui pasakiau, kad jei nenutraukinės, tai man nereikės po 2–3 min ieškoti pamestos minties. Tada daugiau nenutraukė. Teismas tik papildomai pats organizavo 10 min. pertraukėlę. Manau, kad pavargo, nes klausėsi“.

Kalbėdamas G. Banaitis taip įsijautė, kad komentuodamas prokurorės R. Poškienės kelis kartus koreguotą kaltinamąjį aktą, jos pusėn vis pabaksnodavo pirštu. Ši į teisiamąjį, pačios „suformuotą“ iš socialinių tinklų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų fantazijų, net nežiūrėjo, tačiau ir teismas pastabų dėl netinkamo kaltinamojo elgesio nepareiškė...

Violetos Banaitienės pasisakymas tetruko apie 12 min. Moteris paaiškino, kad ji, kaip kaltinamoji, šioje byloje buvo reikalinga tik tam, kad dar vienam nariui būtų įmanoma pateikti kaltinimus veikus organizuotoje grupėje, t.y., kad sisteminėje žiniasklaidoje „gauja“ vadinta pilietiškų žmonių grupė atrodytų didesnė, gal net solidesnė ir, žinoma, įtikinamesnė... Iš V. Banaitienei pateiktų kaltinimų galima susidaryti įspūdį, jog net tuo metu, kai savo gimtadienio proga su draugėmis gėrė kavą savo namuose, ji „dirbo“ ... Garliavos Klonio akligatvyje šnipe ar kažkokia ryšininke.

* * *

Gintaro Banaičio baigiamoji kalba

Atsiliepiant į prokurorės baigiamą kalbą teismui primintina, kad teismo kolegija yra atmetusi teisėtą kaltinamojo Gintaro Banaičio prašymą grąžinti bylą prokurorei dėl akivaizdžių kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams.

Todėl kaltinamajame akte pareikšti kaltinimai suformuluoti taip, kad kaltinamajam visiškai neaišku kaip gintis nuo inkriminuojamų veikų. Kiekviename iš 6 epizodų, inkriminuojamų Gintarui Banaičiui, ir iš 5 epizodų, inkriminuojamų Violetai Banaitienei, gynybai kyla tie patys klausimai:
– kada, kur, kokiems asmenims dalyvaujant G. Banaitis ir V. Banaitienė tapo suburtos organizuotos bendrininkų grupės nariais;
– kada, kur ir konkrečiai iš ko ir kokias užduotis ar nurodymus G. Banaitis ir V. Banaitienė gaudavo kiekvieno inkriminuojamo epizodo atveju;
– kokią konkrečiai informaciją, kiekvienu G. Banaičiui inkriminuojamu epizodu jis surinko, kaip ją perdavė savo sutuoktinei V. Banaitienei ar kaip kitaip ją konkrečiai panaudojo;
– kada, kokiu būdu, konkrečiai kokią informaciją V. Banaitienė perdavė A. Skučienei ar asmeniui N. V. kiekvienu iš inkriminuojamų atvejų.
– ką reiškia frazė, ne karta pasikartojanti kaltinamajame akte ir naudota V. Banaitienės atžvilgiu kiekviename epizode: „budėjusiai Klonio g. 5, Teleičių km. Garliavos sen. ,Kauno raj. įrengtoje pasipriešinimo stovykloje“? Tokia frazė kaltinamojo akto kontekste skamba dviprasmiškai ir sudaro įspūdį kažkokios dar nusikalstamos veikos, kurios apibrėžimo baudžiamajame kodekse nėra, bet kaip ir sudaranti kažkokią menamai apsunkinančią aplinkybę. Matyt, dėl įrodymų trūkumo minėta vartojama viso kaltinamojo akto tekste 10 kartų, kad sudarytų įspūdį apie vadinamos „organizuotos grupės“ egzistavimą. Tokiu atveju neaišku kas, kada tą „stovyklą įrengė“ ir kam kokia atsakomybė gali tekti už jos organizavimą ar buvimą toje stovykloje;
– nesuprantamas kaltinamajame akte 4 kartus minimas „nenustatytų organizuotos grupės narių“ vaidmuo ir kuo jie skiriasi nuo sekančios kategorijos kaip „tyrimo metu nenustatytas asmuo [prie 2016-04-04 prašymo grąžinti bylą prokurorui pridėtame akte pažymėta rausvai];
– nesuprantama. kaip G. Banaičiui ar kitiems kaltinamiesiems gintis nuo inkriminuojamos veikos grupėje, kai kaltinimas išdėstytas taip: „ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai 2010 m. liepos – gruodžio mėnesiais, iki Vaido Milinio nužudymo 2010-12-11, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sistemingai vyko prie Marijos Milinienės ir Alberto Milinio gyvenamojo namo, esančio Kauno raj., Ramučių k., K. Bielinio G. 34, kurie sėdėdami įvairiuose tyrimo metu nenustatytuose automobiliuose, stebėjo namą bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų Milinių šeimos gyvenimą“.

Sukonkretinus tai sakysim, kad „nenustatyti organizuotos grupės nariai“ „nenustatytu laiku“, naudodami „nenustatytus automobilius“ neteisėtai surinko nenustatytą informaciją, bet padarė labai didelę žalą, kurią, kaip suprantama iš kaltinamojo akto, galimai solidariai turėtų atlyginti ir Gintaras ir Violeta Banaičiai.

Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją teisme, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti griežtai laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir aprašyti jas taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis.

Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas (BPK 219 straipsnio 3 punktas) neatitinka nurodyto Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Kaltinamasis aktas nėra bet koks tekstas ar frazių rinkinys, kuris bylą nagrinėjant teisme turėtų būti koreguojamas, keičiamas, tikslinamas. Kaltinamasis aktas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, surašyti tyrėjo, prokuroro, teismo, turi būti surašytas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visus duomenis surašant taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti tikslus, išsamus, juridiškai korektiškas, neprieštaringas. Kai nagrinėjant bylą teisme išaiškėjo aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje, turėjo būti taikomos šiame straipsnyje numatytos taisyklės. Kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdė kaltinamiesiems gintis, o tuo pačiu – ir nagrinėti bylą, buvo aiškūs jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tai šie trūkumai turėjo būti ištaisyti nedelsiant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė R. Poškienė 2015-12-02 datuotu prašymu patikslinti kaltinimą, o faktiškai įteikusi jį teismui viešai 2012-12-08 dieną posėdžio metu, jau tikslino kaltinimą. Tuomet G. Banaičiui ir V. Banaitienei buvo panaikintas kaltinimas pagal LR BK 25 str. 3d. „nekeičiant faktinių bylos aplinkybių“.

2016-03-15 prokurorė R. Poškienė vėl kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su tokiu pat prašymu patikslinti kaltinimą, ir vėl „nekeičiant faktinių bylos aplinkybių“, bet dabar jau sugrąžinant kaltinimą Gintarui ir Violetai Banaičiams pagal LR BK 25 str.3d.

Tuo metu byloje buvęs pataisytas kaltinamasis aktas vis tiek iš esmės neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, kaip ir prieš tai buvęs, bet pareiškus prašymus taisyti netikslumus ir klaidas prokurorė R. Poškienė sutiko su pastabom ir kreipėsi į teismą prašydama termino taisymams. Tai jai buvo suteikta, bet šis kaltinamojo akto variantas įnešė dar daugiau sumaišties ir neaiškumų. Kad tai trukdys nagrinėti bylą teisme, jau buvo minėta prašyme grąžinti bylą prokurorui. Nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Šiuo atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, o būtent – aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl tai trukdo gintis.

Nesant aiškių kaltinimo ribų, prokurorė savo kalboje 2018-11-21 naudojosi tuo ir skaitydama kaltinimą vartojo terminus, neatitinkančius teisinių normų, faktais neparemtus teiginius teikė kaip patvirtintus, o byloje neegzistuojančius duomenis pateikinėjo kaip byloje esančius. Šie esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, nes nėra aiškūs kaltinimo pagrindai.

2016-04-04 Gintaras Banaitis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu grąžinti bylą prokurorui nurodant virš išdėstytus argumentus. Visi kaltinamieji ir jų gynėjai palaikė šį prašymą, išskyrus kaltinamąjį Vitalijų Keršį, kurį, kaip paaiškėjo, mainais į šmeižikiškus parodymus, prokurorė prašo atleisti nuo bausmės.

Toks prašymas kolegijos buvo atmestas.

Prokurorė R. Poškienė galėjo ištaisyti padėtį savo kaltinamojoje kalboje pateikdama nusikaltimo sudėtį patvirtinančius faktus, bet joje tik atsirado naujų nurodomų aplinkybių, kokių byloje iš viso nebuvo iki tol.

Dabar gi yra tokia situacija, kad gintis nuo deklaratyvių kaltinimų galima tik pačiam keliant klausimus vietoj kaltintojo, į juos atsakant bei preventyviai išaiškinant situaciją, kad būtų užkirstas kelias galimom prokuroro insinuacijoms ir tiksliai nurodant byloje esančius įrodymus, kuriuos prokurorė ignoruoja. Susidariusioje situacijoje aiškiai matomos prokurorės insinuacijos ir jų galimas tęsinys. Tai lengvai nuspėjama – po ginamųjų kalbų, prasidėjus ginčams, prokurorė nieko neįrodinės ir apsiribos niekuo įrodymiškai nepagrįsto, to paties kaltinamojo akto skaitymu dar kartą.

Gynybos kalboje belieka išnagrinėti kiekvieną kaltinamojo akto sakinį ir kiekvieną prokurorės kalbos frazę, kadangi visi kaltinimai yra arba suklastoti policijos tyrėjos su prokurorės žinia, arba nekompetentingi ir neturintys teisinio pagrindo, arba deklaratyvūs ir be jokių įrodymų.

Prokuroro viešai sakoma kalba yra sudėtinė baudžiamojo proceso, savarankiškos jo stadijos dalis, reikšminga tolesniam bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir sukelianti konkrečias procesines teisines pasekmes.

Valstybinio kaltinimo palaikymo praktikoje akcentuojama, kad sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras turi likti objektyvus, nešališkas, savo poziciją ir vertinimus grįsti tik tomis aplinkybėmis, kurias galima patikrinti, vengti moralizavimo, pašaipų, perdėto savo emocingumo teisiamojo atžvilgiu demonstravimo. (LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖ PROKURATŪRA. PROKURORŲ ETIKOS KOMISIJOS IŠVADA DĖL L. A. SKUNDO 2015 m. birželio 9 d. Nr. 1.6-18)

2018-11-21 viešame teismo posėdyje sakydama baigiamąją kalbą Gintaro Banaičio ir Violetos Banaitienės atžvilgiu prokurorė Rita Poškienė ją argumentavo tikrovės neatitinkančiomis nuorodomis bei vertinimais, taip siekdama suformuoti menkinančią ir žeminančią nuomonę apie Gintarą ir Violetą Banaičius, priskiriant jiems vykdytojų rolę. Banaičiai siejami su nieko bendro su jais neturinčiais asmenimis ir jų menama grupe.

Dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje,

Kaltinamajame akte Gintaro Banaičio atžvilgiu kaltinimai pateikti 6 epizoduose, o Violetai Banaitienei – 5 epizoduose. Visuose minėtuose epizoduose prokurorė Rita Poškienė teigia, kad sutuoktiniai Gintaras ir Violeta Banaičiai „veikė Audronės Skučienės ir asmens N.V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje grupėje asmenų bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijum Keršiu, Andreju Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Raminta Baltuškiene, asmeniu T.S., kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas, Renaldu Ščiglinsku ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitaręs daryti kelis ir daugiau nusikaltimų – kaip vykdytojas, tyčia, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino savo ankstesnės pažinties su G. ir V. Banaičiais. Byloje yra G. Banaičio ir kitų kaltinamųjų telefoninių pokalbių suvestinių protokolai, kuriuose nėra kitų kaltinamųjų kontaktų su G. ir V. Banaičiais, jie nėra minimi ir kitų kaltinamųjų tarpusavio pokalbiuose bei liudininkų parodymuose.

Vieninteliais liudininko Sigito Martinavičiaus parodymais (bylos 8 t., 47–50 p.), datuotais 2014-03-20, praėjus dviems metams nuo įvykių 2012-03-29 iki 05-26, prokuroras rėmėsi kaltinamajame akte G. ir V. Banaičių atžvilgiu. Pažodžiui tai: „Taip pat man yra žinoma ir tai, kad Klonio gatvėje aktyvus veikėjas buvo toks Gintaras Banaitis. … jo veiksmai Klonio g. pasireiškė tuo, kad jis užsiiminėjo antstolės Vaicekauskienės sekimu. Jis nuolat sekė antstolę Vaicekauskienę, sekė kur važiuoja ir ką veikia. Visą tai, ką jis susekdavo, jis pranešdavo savo žmonai Vilei, kuri nuolatos budėjo Klonio g., o Vilė Banaitienė apie sekimus ir sekimo rezultatus pranešdavo viską A. Skučienei. Taip pat esu girdėjęs tai, kad Gintaras Banaitis 2012 m. gegužės mėnesį Šventojoje sekė advokato Černiausko namus“. Savo parodymuose S. Martinavičius tokios informacijos šaltinio nenurodo ir tyrėja A. Gecevičienė tokio klausimo jam aplaidžiai nekelia, nors tai jos pareiga. Tokiu būdu kaltinamojo akto tekste atsiranda identiškai, kaip ir S. Martinavičiaus parodymuose, išdėstyti kaltinimai G. ir V. Banaičiams.

Be to, tame pačiame protokole yra toks teiginys: „Aš įsitikinau, būdamas greta Venckienės ir Skučienės, kad visiems veiksmams Klonio gatvėje ir Klonio gatvės aktyvistams vadovavo tiesiogiai Neringa Venckienė, bet ji aktyvistams vadovavo ne viešai, o per savo tetą Audronę Skučienę“. Ši frazė iš protokolo tampa pretekstu kaltinimui veikiant organizuota grupe, nors išdėstyta tik asmeninė išvada.

Jau tuo metu prokurorė, vadovaudama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, privalėjo nustatyti šaltinius, o ne vadovautis „man yra žinoma“, „esu girdėjęs“, „aš įsitikinau“. Tokios terminologijos vartojimas patvirtina jais grindžiamų kaltinimų nepagrįstumą ir tyrėjo ir prokuroro nekompetentingumą.

Teisminio nagrinėjimo metu, 2017-06-27 posėdyje, liudytojas Sigitas Martinavičius, išklausęs garsinamą jo apklausos protokolą, paneigė ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą ir pareiškė:
– 3 psl. „Banaitį atpažįstu. Jo žmona dažniau būdavo, jis kartais atvažiuodavo, kažką organizuodavome, laiką leisdavome, kalbėdavome. Vieną kartą tik girdėjau, kad vykdavo stebėjimai, bet patvirtinti, kur ir ką sekė, negalėčiau. Kažkas pasakojo, kad S. Vaicekauskienė kažkur važiavo, bet kas perdavė, nežinau“;
– Į kolegijos pirmininko klausimą: „Tyrėja interpretuoja mano žodžius. Aš, kad „pastoviai sekė“, nesakiau. Jeigu sakiau, tai atsiimu savo žodžius. Aš negaliu pasakyti, ar ji buvo kažkur ir kažkada sekama, kažkokioje vietoje ją matė ir perdavė informaciją. Mano parodymai yra ne visiškai teisingi, kad G. Banaitis sekė, perdavė žmonai, o ji perduodavo A. Skučienei. Apie G. Černiausko sekimą paliudyti nieko negalėčiau. Kieme visokių kalbų būdavo. Apie sekimus tik iš kiemo pokalbių žinau, matyti nieko nemačiau. Aš nežinau, kad būtent G. Banaitis turėjo sekti S. Vaicekauskienę. Kad A. Skučienė ateitų ir nurodinėtų visiems, ką sekti, sunkiai įsivaizduoju“;
– 4 psl.: „aš nesu girdėjęs, kad N. Venckienė duotų nurodymus A. Skučienei, kad atlikti neteisėtus veiksmus“;
–„aš jau minėjau, kad R. Ščiglinskas, ką rašė „Facebooke“, nei A. Skučienė, nei N. Venckienė nieko nenurodė“;
– į G. Banaičio klausimą: „aš neturėjau duomenų, kad jūs buvot Šventojoje… Aš tave tik du kartus gyvenime matęs…“;
– „negaliu patvirtinti, kad Banaitienė perdavinėjo A. Skučienei duomenis“.
Po tokių liudininko S. Martinavičiaus parodymų Gintaro ir Violetos Banaičių atžvilgiu, prokurorė Rita Poškienė, sakydama baigiamąją kalbą, turėjo remtis byloje esančiais liudijimų teisme protokolais, o ne liudytojo paneigtais parodymais, surašytais tyrėjos A. Gecevičienės ikiteisminio tyrimo metu, arba nurodyti abiejų parodymų turinį ir prieštaravimus. Matyt, slėpdama savo nekompetenciją ar dar blogiau – šališkumą, prokurorė R. Poškienė savo kalboje 2018-011-21 (4 p.) pareiškė:

„[...] iš D. Kaminicko ikiteisminio tyrimo metu duotų specialaus liudytojo parodymų, kaltinamojo V. Keršio, liudytojų: A. Kuznecovaitės, D. Smerdovienės, A. Sergeev, M. Kuprevičiaus, S. Martinavičiaus, G. Tamoliūnaitės, P. Rėklaičio, A. Klimo, K. Urbono, K. Apanavičiūtės-Sulikienės ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų parodymų matyti, kad šiai organizuotai grupei vadovavo N. Venckienė ir A. Skučienė“.

Šis teiginys yra melagingas ir klaidinantis teismą, apie ką cituosiu bylos medžiagą:

– S. Martinavičius ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos A. Gecevičienės surašytus parodymus paneigė;

– A. Klimo parodymai ikiteisminiame tyrime A. Gecevičienei duoti tris kartus:

1. 2011-10-20 (8t. 65-66 p.) parodymai: „įsijungiau į Klonio gatvės veiklą. Aš esu suorganizavęs jiems vieną mitingą birželio mėnesį 2010“, „buvau apšauktas pedofilu, Ūso draugu. [...] šmeižimas prasidėjo dėl to, kad aš daug klausinėjau apie pedofilijos bylą“, „aš žinau, kad A. Skučienė buvo mano šmeižimo organizatorė“, „[...] aš sulaukiau grasinimų iš M. Kuprevičiaus. Man pasakė, kad aš turiu „pasisaugoti ir turiu saugoti savo šeimą“, „pradžioj kartu su ja…“, „iš Kuznecovaitės sužinojau, kad Venckienė mane šmeižia ir vadina Ūso draugu“.

Iš cituoto parodymų teksto matyti tik faktai apie A. Klimo kaip organizatoriaus prisidėjimą prie Klonio gatvės įvykių, kaip asmenį, konfliktavusį su A. Skučiene, ir asmenį, susilaukusį grasinimų iš kito asmens, palaikančio kaltinimo versiją – M. Kuprevičiaus.

2. 2011-11-17 (8t. 67–68 p.) šitai bylai nereikšmingi parodymai apie A. Ūso žūties dieną, Prienų rajone jo matytą asmenį, panašų į Raimundą Ivanauską.

3. Po trijų metų, t.y. 2014-09-16 (t.8, 81–82 p.) be jokio preteksto, Klimas vėl apklausiamas. Citata: „kad aš tikrai ilgai Klonio gatvėje prie tvoros nebudėjau, buvau ten tikrai neilgai, tačiau galiu drąsiai patvirtinti tai, kad Klonio gatvėje 2010 m. ir vėliau ten budėję asmenys buvo valdomi tiesiogiai Audronės Skučienės per jai patikimus asmenis gatvėje, o Audronei Skučienei iš namo vadovavo tiesiogiai N. Venckienė.“

Tokie ir kiti toje apklausoje surašyti parodymai, yra aiškiai paskatinti asmeninių konfliktų, nes tokie prieštaravimai atsispindi A. Klimo apklausoje prieš tris metus, t.y. 2011-10-20. Tokie parodymai nevertintini kaip patikimi ir objektyvūs dar ir todėl, kad A. Klimas pasakoja apie įvykius iki 2012 m. gegužės mėn. pabaigos, o pats nurodęs pirmoje apklausoje, kad Klonio g. buvęs tik 2010 m. Pavyzdžiui, parodymuose apie Tatjaną Borovec A. Klimas teigia, kad žino apie jos veiklą Šventojoje ir Palangoje 2012 m. gegužės mėn. „iš susirašinėjimo Feisbuke“.

Kitas pavyzdys – (t 8, 82 p.) apie A. Lobovą: „…jo rolė visoje toje istorijoje buvo tokia, kad jis atlikdavo baugintojo, grasintojo vaidmenį..., „Aš ir kiti gatvės žmonės buvau iš A. Lobovo ne kartą girdėjęs, kad reikia versti valdžią, reikia į valdžią statyti savo žmones, jis viešai ne kartą žodžiu ragino imti ginklus ir nuversti valdžią“.

Logiška, kad tokių prieštaringų parodymų, apie kažkokią organizaciją ar grupę iš anksto susitarusių asmenų vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką, A. Klimas teisme atsisakė. 2017-09-19 posėdyje jis parodė, kad visiškai neigia ikiteisminio tyrimo metu surašytą apklausos protokolą ir teigia tai:

Į kolegijos pirmininko klausimą: „Aš žinau, kas yra N. Venckienė, bet asmeniškai nepažįstu“, „aš ten buvau gegužės pradžioje (2010 m.)“, „Aš negaliu pasakyti A. Skučienės Ir N. Venckienės vaidmens…“, „Aš ten buvau vieną dieną kokį porą valandų, o paskui už 2–3 dienų“, „Apie A. Lobovą nieko negaliu pasakyti, tai nerami dūšia. Jis žmogus idėjinis, jam atrodo, kad jis kovoja už tiesą“, „kas vyksta Klonio gatvėje, mačiau internete, ten nebūdavau. Man susidarė įspūdis, kad A. Skučienė ir N. Venckienė vadovavo, kai pirmą kartą buvau. M. Kuprevičius su garsiakalbiu daugiau reiškėsi.“

Kolegijos pirmininkas pagarsina parodymus 8t. 81–82 p. Į kolegijos pirmininko klausimą: „Tikrai ne mano pasakyta, aš negalėjau taip nusikalbėti. Ką perskaitėte, aš per dvi valandas negalėjau susidaryti tokios nuomonės, kas ten kam vadovauja, kas ten ką pasiskirstę“, „Aš paaiškinsiu, kaip vyko apklausa. Mane pasikvietė apklausai, bet po kiek laiko supratau, kad prieš tai mane apklausė koridoriuje, nesakysiu kas.“

„Neigiu parodymus, kad A. Lobovas buvo baudėjas, nes tą dieną mačiau tik M. Kuprevičių“. „T. Borovec žinau iš internetinės erdvės. Kad būtent ji ieškojo D. Kedytės Šventojoje, aš nežinau. Tikrai nežinau, kad būtent ji ieškojo G. Černiausko namų. Man ji internetu nepateikė informacijos apie sekimą, nes mes pykomės“.

Į teisėjos V. Žindulienės klausimą: „tai, kas perskaityta, yra man naujiena“, „Pasirašiau, nes pasitikėjau. Mane paprašė paliudyti Milinienė.“

Į kaltinamojo G. Banaičio klausimą: „Man tyrėja rodydavo nuotrauką, pasakydavo pavardę ir klausdavo, ar pažįstu“.

Po tokių liudininko A. Klimo parodymų teisme, kada jis paneigia neteisingai surašytus ikiteisminio tyrimo protokolus, prokurorė R. Poškienė savo kalboje remiasi pačio A. Klimo paneigtais jo parodymais ir nutyli šį faktą. Tokia prokurorės pozicija rodo jos neobjektyvumą ir šališkumą.

Kitas asmuo, kurio parodymais remiasi prokurorė R. Poškienė, kaltinamasis Vitalijus Keršys teigė (2016-10-11 posėdžio prot. 7 l.), kad „[b]eveik metus prabuvus ten, mes, „patvoriniai“, buvome verčiami rinkti informaciją, ne verčiami, bet stengiamasi paveikti taip, kad mes važiuotume ir rinktume informaciją.“ Tokį prieštaringą teiginį galima suvokti tik kaip V. Keršio nuomonę tuo metu. Žemiau V. Keršys jau teigia: „Apie sekimus jokios kalbos nebuvo, kad nuvažiuoti, sekti. Mes galvojome, kad gal reikėtų, bet tuo momentu neturėjome jokios galimybės – nei transporto, nei finansinės.“

V. Keršio parodymų prieštaravimus paaiškina kito liudytojo – Jūratės Noreikaitės – parodymai 2017-04-24 (posėd. prot. 5 l.): „Aš paliepimus, kad reikia sekti, girdėjau tik iš V. Keršio. Vienintelis atvejis, kai A. Skučienė kažką tokio pasakė, kai V. Keršis stovėjo ir kokį 15 minučių kalbėjo, kad reikia sekti, reikia daryti. A. Skučienė pasakė: sek, daryk, bet pasakė tokiu tonu, kad atsikabintų.“ Į kolegijos pirmininko klausimą: „Ten buvo pasakyta tokiu tonu V. Keršiui, kad atsikabintų. A. Skučienė nenurodė, kad sekti.“ Toliau liudytoja paaiškina V. Keršio poziciją ir jo parodymų motyvaciją: „Kai V. Keršis nuėjo į apklausą dėl Milinio, tai atsivertė į kitą pusę, pradėjo nebetikėti. Jis tuo metu, kai buvo iškviestas į apklausą, pas mane kelias dienas su drauge gyveno. Kai grįžo iš apklausos papasakojo. Jam ten davė paskaityti kažkokius N. Venckienės parodymus, N. Venckienė davusi ant jo parodymus. Tada jis pasikeitė. Jis patikėjo. Policija jam melavo, galėjo ir man meluoti.“

Ši liudytoja yra kviesta prokurorės ir jos parodymais nėra pagrindo abejoti. J. Noreikaitės parodymai duoda pagrindą daryti išvadą, jog V. Keršio parodymai byloje yra neobjektyvūs. Visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu prokurorė savo kalboje remiasi J. Noreikaitės, V. Keršio, A. Klimo ir S. Martinavičiaus parodymais, nes jų parodymai teisme visiškai paneigia tyrėjos A. Gecevičienės užpildytus apklausos protokolus.

Dėl neteisėto termino „Pasipriešinimo stovykla“ vartojimo kaltinamajame akte

Kaltinamajame akte Violetos Banaitienės atžvilgiu kiekviename epizode, t.y. 5 kartus, vartojamas terminas „įrengta pasipriešinimo stovykla“. Toks terminas yra nekonkretus, nesudarantis pagrindo nei konkrečiam kitam kaltinimui, nei vartojamas kaip teisinis terminas. Tokio termino nėra pavartojęs nė vienas liudytojas. Pirmą kartą toks terminas pavartotas pranešime apie pateiktus įtarimus G. Banaičiui ir V. Banaitienei. Manytina, kad šio termino autorė yra tuometinė vyriausioji tyrėja Audronė Gecevičienė. Toliau šį terminą perėmė prokurorė R. Poškienė. Taip intensyviai vartojamas kaltinamajame akte prie kiekvieno epizodo, šis terminas sudaro opiniją neįrodomoms aplinkybėms vertinti ir imituoja, kokios nors organizuotos nusikalstamos veikos, viziją.

Liudytoja I. Malinauskienė savo parodymuose teisme 2017-04-24 (t. 40 prot. 7–8 p.) teigė, kad „N. Venckienė Klonio gatvėje beveik su niekuo nebendravo dėl kelių priežasčių: kaip teisėja, ji negalėjo užsiimti jokia visuomenine veikla, geriausiu atveju ji pasisveikindavo. Aš, kaip teisininkė, ir kiek man teko bendrauti su A. Skučiene, buvo pageidavimas, kad visi veiksmai, visos viešos akcijos, vyktų teisėtai, pagal įstatymus ir tuo pagrindu buvo kuriamas judėjimas „Drąsiaus kelias“, t.y. asociacija, kuri buvo įregistruota 2010-07-19. Jos pirmininkė buvo ir tebėra A. Skučienė. Visi leidimai mitingams, piketams, tarptautinė konferencija buvo organizuojami judėjimo „Drąsiaus kelias“ vardu“.

Tai patvirtina, net prokuroro prašomas išteisinti, kaltinamasis V. Keršys 2016-10-11 protokole 7 p.: „Kas priklausė „Drąsiaus kelio“ judėjimui, tas aktyvas rinkdavosi pas A. Skučienę. Ką ten spręsdavo, mes nežinojome. Buvo aktyvas žmonių, kurie ten būdavo. Iš kaltinamųjų nebuvo [niekas], tik R. Ščiglinskas ir D. Kaminickas, kurie būdavo ir ten, ir ten.“ Kaltinamasis įvardina, kad buvo kažkokia grupė su juo, tačiau jų neįvardina. V. Keršys savo parodymuose tai įvardija – „mes“. Jis patvirtina, kad kita organizacija buvo „Drąsiaus kelias“. Jokių duomenų apie „pasipriešinimo stovyklą“ jis nepateikia.

Sigitas Martinavičius savo parodymuose teisme 2017-06-27 posėdyje (6 p.) „Pasipriešinimo valdžios veiksmams stovyklos nemačiau, nemanau, kad kaltinamieji tai darė. Jie gynė savo teises, reiškė savo poziciją būtent ten. Buvo tikslas, kas vyksta visuomenėje, aktyviai reikšti savo pilietinę pareigą, matant, kad teisėtvarka nesusitvarko. Ten pakako aktyvių žmonių, jeigu kažkas neatvykdavo, tai kitas eidavo jo vietoje tvarką palaikyti.“

Liudininkas Algimantas Matulevičius savo parodymuose teisme 2017-09-19 (3–4 p.) į kolegijos pirmininko klausimą: „Aš žinojau, kad jie kuria partiją, jiems patariau to nedaryti. Kadangi pas mane buvo pilietinis judėjimas kaip visuomeninė organizacija, J. Varkala pas mane buvo valdyboje, tai jam pasakiau, kad nelįstų, kur kunigui nereikia, bet jis manęs nepaklausė ir tapo pirmininku… Kad tai buvo nusikalstama organizuota grupė, to sakyti negalėjau, bet politine prasme, organizacine prasme tai taip: Jie mitingus organizuodavo“. Apie sekimą neteko girdėti. Man teko girdėti, kad apie tai kalbėjo M. Milinienė televizijos laidoje. Aš nesakiau, kad ragino važiuoti į Šventąją ir sekti Černiausko vilą, manęs klausė, ar man teko girdėti, bet aš pasakiau, kad ne, o parašė, kad aš tai pasakiau. Gal ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo kitokie, bet dabar neatsimenu, kad kažkas kažką ruošėsi sekti. Aš nesakiau, kad ragino važiuoti ir sekti į Šventąją. Man teko girdėti, kad žmonės kalbėjo apie tai, bet asmeniškai to nežinojau. Visa žiniasklaida skambėjo. Man iš Klaipėdos skambino ir klausė, ar aš nežinau, kad Šventojoje slepiasi mergaitė, bet kad sekti Černiausko vilą – to nebuvo“. „Man neteko girdėti, kad A. Lobovas ragintų pažeisti suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią “.

Šiais parodymais A. Matulevičius paneigė A. Gecevičienės surašytą apklausos protokolą, kuriame buvo teigiama apie „nusikalstamą grupę“. Eilinį kartą susiduriama su visišku parodymų surašytų A. Gecevičienės ir liudijimo teisme prieštaravimu. Pastebėtina, kad A. Matulevičiaus parodymais ikiteisminiame tyrime prokurorė R. Poškienė savo kalboje jau nesiremia, matyt, vengdama teisinių pasekmių, nes A. Matulevičius yra politikas, Seimo narys, keliose kadencijose, Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, pagarsėjęs principingumu ir sužinojęs dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų panaudojimo priimant nuosprendį, tokio fakto be teisinių pasekmių nepaliktų. Toks selektyvumas nurodant asmenis, kurių ikiteisminio tyrimo parodymais remiasi prokurorė, tik patvirtina prokuroro neobjektyvumą ir šališkumą.

Kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių patikimų duomenų apie menamą „pasipriešinimo stovyklą“ ir yra patikrintini duomenys, kad buvo judėjimas „Drąsiaus kelias“, kurio veikla buvo užregistruota ir veikiama pagal įstatymus, kyla klausimas, kam tyrėjai A. Gecevičienei reikėjo sugalvoti ir prokurorei R. Poškienei vartoti byloje terminą „pasipriešinimo stovykla“. Beje, ginčų metu prokurorė turės galimybę įrodyti, kad šį terminą naudoja kuo nors pagrįsdama, t.y. įrodymais, o ne nuomone. Peršasi tik išvada, kad tada tektų kaltinti visuomeninį judėjimą, kas jau būtų vertintina kaip politinis persekiojimas, ir tai būtų netoleruotina. Tokiu būdu išgalvotas „pasipriešinimo stovyklos“ terminas yra parankesnis kriminaliniam persekiojimui. „Tik šis terminas sudaro esmę kaltinimui Violetai Banaitienei priklausius nusikalstamai grupei iš anksto susitarusių asmenų vykdyti nusikalstamą veiką daugiau nei vieną kartą. Kitokių pagrindų kaltinti Violetą Banaitienę, kaip nusikalstamos grupės bendrininkę, nėra.“


Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

autorius       2019-04-20 17:28

...kalbą rašiau tris sąvaites….reikėjo trisdešimt penkis tomus vartyti ir duomenis gretinti ,kad sugaudyti visus galus….dokumentai gulėjo kabinete devynių kvadratų plote….

Trenktas provokatorius       2019-04-20 0:52

Jei nesupranta, kad portalo autoriai baigiamųjų kalbų teisiamiesiems nerašo. Be to, ne visi kaltinamieji tokias ilgas kalbas sako. Tačiau nieko nuostabaus. Ilga kaip šimtmečiai byla, tai ir kalba atitinkama.

provokatoriau,       2019-04-19 22:42

o tu bent supranti, kad ne p. Irena rašė tą ilgą paskutinę teisiamojo kalbą, o pats ex-policininkas?
ir kad turėtum ne burbėti, o ramiai viską perskaityti - bent iš pagarbos septintus metus po visokias įstaigas tampomiems žmonėms - apšmeižtiems, išjuokiamiems, neišklausomiems?
ir padaryti tai, kas jau nuo tavęs priklauso, kad daugiau tokių bylų nebūtų?

Provokatorius       2019-04-19 19:30

Man, mokantis mokykloje, per literatūros pamokas svarbiausia būdavo, kad, rašant rašinius, būtų prirašyta 5 ar 6, dabar nepamenu, puslapiai ar lapai. Pradėjus dirbti, rengiant raštus, instrukcijas ar tarnybinius pranešimus, svarbu buvo tiksliai, trumpai, aiškiai ir sklandžiai išdėstyti reikalo esmę. Kaip matau iš šio straipsnio, Irena būtų buvusi labai puiki mokinė mano mokykloje ir visai netikusi darbuotoja ten, kur dirbau aš.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Kas imsis atstovauti žmonėms, besirūpinantiems aplinkos apsauga, tačiau atmetantiems leftistinę globalizmo darbotvarkę?

Valdas Vižinis. 8 pagrindiniai Lietuvos valdžios mitai, sukurti Klonio įvykiams ir brukami visuomenei

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

Remigijus Merkevičius apie N. Venckienę: jei būtų vadovaujamasi teisės aktais, ji turėtų būti laisva

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.