Dienos aktualija, Nevyriausybinės organizacijos

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 3 d. 15:48

3     

    

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Šiaulių miesto senosios, arba Talkšos, kapinės yra paveldosauginis objektas, tačiau nė vienas jose apsilankęs to neįtartų – tokios jos apleistos. Puspenkto hektaro plotą užimanti Amžinojo poilsio vieta, istorikų skaičiavimais, įkurta beveik prieš 190 metų, tačiau paveldo sargai ant antkapių yra aptikę ir įrašą 1801 m. – laidojimo datą, liudijančią, kad Talkšos kapinės jau senokai skaičiuoja trečiąjį šimtmetį.

Visų Šventųjų vakarą važiuodama pro senąsias Šiaulių kapines, mačiau žvakių skeidžiamas atminimo liepsneles. Nuo 1965 m. jose draudžiami laidojimai, tačiau čia atgulusių miestelėnų nepamiršta giminės, įvairios organizacijos, tvarkančios Saulės miesto kūrėjų, kunigų, Lietuvos gynėjų kapus. Už pastarųjų priežiūrą kadaise žmones persekiojo okupacinė saugumo struktūra, tačiau savanorių karių, lakūnų kapeliai buvo lankomi, todėl ne tik Vėlinių dieną, bet ir kadaise draudžiamų Nepriklausomos valstybės švenčių progomis čia sumirksėdavo žvakių liepsnelės.

Net okupuotoje Lietuvoje darbštūs miesto gyventojai saugojo istorinę atmintį, slapčia atnaujindavo karių, savanorių kapelius žyminčius kuklius cementinius kryželius.

Niekada nepamiršiu disidento Alberto Špoko žodžių, ištartų 1988-ųjų vasarą, kai šurmuliuojanti minia koneveikė sovietinę valdžią ir tarėsi, ką reikia daryti, kokios veiklos imtis. „Ateikite padėti sutvarkyti savanorių kapus nerėkavę. Švento darbo visada buvo ir yra…“

Apie Tautos kultūrą sprendžiama pagal tai, kaip sutvarkytos kapinės ir turgūs

Šiauliuose tokio sprendimo taikymas akivaizdžiausiai iliustruotų, kad valdžioje esantiems pareiga rūpintis Tautos kultūra – ne šio pasaulio dimensija: turgūs privatizuojami arba jų visai nebelieka, nes naujieji savininkai keičia įsigytų objektų veiklos paskirtis bei rūšis arba sukelia teikiamų paslaugų kainas, o laidojimo vietų mieste jau senokai trūksta.

Tačiau 20 a. įkurtose K.Donelaičio gatvės ar Ginkūnų kapinėse dar galima rasti Amžinojo poilsio vietelę šeimos kape ar išsimaldauti plotelį tiesiog ant tako, o štai Talkšos kapinėse per pastaruosius dvejus metus tik du kartus ryžtasi suteikti specialius leidimus: artimųjų rūsyje buvo palaidota Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė Janina Jovaišaitė, šeimos kape – garsaus advokato, pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio dukra, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė.

Kad senosios Šiaulių kapinės ir Lietuvos istorijos atspindys, įsitikina kiekvienas po jas pasižvalgęs: čia ilsisi miestą ir Lietuvą garsinę poetai, kunigai, Tėvynės gynėjai (daugiau apie tai skaitykite ČIA, ČIA, ČIA ir ČIA).

Atskiri plotai skirti įvairių konfesijų atstovams. Čia plyti ir didelė teritorija, kurioje beveik sunykę kapų kauburėliai, kasmet apdengiami storu medžių lapų sluoksnių, kuris dažniausiai lieka nenugrėbtas dar ir dėl to, kad baigia apželti krūmynais, trukdančiais retsykiais pasirodantiems talkininkams sutvarkyti seniausias laidojimo vietas.

Kitokios Vėlinės…

Šiemet Vėlinių išvakarėse senasias Šiaulių kapines tvarkė kone šimtas Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos talkininkų, kurių gretose buvo nemažai jaunimo. Pabaigus darbus pritarta konfederacijos vadovės Vidos Pociuvienės siūlymui – Talkšos kapines tvarkyti du kartus metuose. Ne tik prieš Visus Šventus ar Vėlines, bet ir pavasarį, kai bus galima pasitelkti kitokius įrankius ir išrauti kapų kauburėlius „okupuojančius“ šabakštynus.

Kai kasmet, artėjant mirusiųjų pagerbimo dienai, tvarkome savo artimųjų kapus, dažnas pasijuntame taip, tarsi būtume ir pabendravęs su išėjusiais. Toks keistas jausmas – pabūti kartu, nesimatant…

„Tarsi susitikau Šiaulių praeitį“, – pamaniau prieš talką pasivaikščiojusi po senąsias Šiaulių kapines. Mačiau senelių porą, aiškinusią anūkams, kad čia ilsisi tie, kurie kūrė Saulės miestą. Nežinau, ar vaikams kilo minčių ir kokių dairantis po gana apleistą kultūros paveldo objektą, bet man pasidarė tikrai nejauku.

Tik rašyti šias eilutes dar neramiau: o jei šie mano žodžiai paskatins miesto merą Artūrą Visocką ir administracijos direktorių Antaną Bartulį imtis tik jiems vieniems suprantamo „tvarkymo meno“? Paskutiniai Talkšos kapinių medžiai, nors ir atlaikę stiprią šiemetinę vėtrą, būtų suguldyti pirmiausia…

Verčiau jau būtų atėję į visuomenininkų paskelbtą talką ir kaip visi bendram labui padirbėję, o paskui uždegę per šimtą žvakelių ant pačių seniausių, mažne susmegusių kauburėlių – žvakelės ant jų gal nevirpėjo jau kelis dešimtmečius…

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

OHO       2019-11-9 11:25

Visai nusigyveno Šiaulių valdžia. Paveldo objektą visuomenininkai tvarko. Ar bent padėkojo jiems maras Visockas?

StasysG       2019-11-5 10:58

Ačiū p. Irena už svarbų rašinį. Jis šiauliečiams tikrai prie širdies.

ah1       2019-11-3 17:08

pasamomė nebyliai kalba - Tėvonija mūsų Dievas, Tėvynė, Tėvų žemė - tik dėl tėvynės didiejivyrai/ didvyriai galvas guldė, o vienas didis vyras (didvyris) dešimt mažių/ mazių paguldydavo. Didys vyrai užaugdavo kai vaikais būdami sekso nedarė - pagal Ritos/ Rėdos- tvarkos dėsnį  gyveno ir Brahma/Laikas vadovu buvo. Kad nebūtų didžiavyrių dabar seksas š vaikų pasamonę nuo mažumos kišamas ir dar kad berniukas yra mergaitė tvirtinama na o vyrai mėnesinėmis serga ir vyrams higieniniai įklotai reklamuojami. Nėra Ritos/ Rėdos- tvarkos laikomasi,  xaosas sėjamas.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.