Irena Vasinauskaitė. Ar dar turime meilės aukotis?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 17 d. 0:03

4     

    

Irena Vasinauskaitė. Ar dar turime meilės aukotis?

Pamažu išeina kartos, kurios ne iš knygų, o senelių ir tėvų pasakojimų pažino mūsų Valstybės istoriją, ne vienam sutapusią su asmeninio likimo vingiais. Nei vadovėliuose aprašomos kovos už Lietuvos laisvę, nei iliustracijos niekada nesuvirpins širdies taip, kaip motinos kadaise pasakyti žodžiai:

– Gulėjo tavo dėdė Vincas ant gatvės numestas, o mes bijojom prie jo ir prieiti…

Daug partizanų taip būdavo išniekinami. Mažne kiekviena mūsų valstybės šeima patyrė artimųjų netektį, kuomet Lietuvai buvo aukojama asmens tapatybė ir gyvybė. Dainose neapdainuojami žuvę Petrauskai, Morkūnai, Janauskai.. Tiesiog palūžo Ąžuolai, Beržai, Ramunės… Manau, gyvųjų Lietuvos istorijos liudytojų dvasia įkvėpė Kronikos platintojus, Trispalvę gūdžiame sovietmetyje iškėlusius ar 1991 metų sausio agresijos metu ant Laisvės aukuro patį žydėjimą padėjusius…

Jokios popierinės ar internetinės enciklopedijos niekada nebylos to, ką atnešė iki mūsų vieno ar kito Lietuvos istorijos etapo amžininkai.

Nuo išorės priešo-okupanto gintis lengviau ir aiškiau – barbaras už vartų yra ir matomas, ir girdimas. Tačiau kaip įveikti tą Lietuvos ir savo priešą, kuris tūno mūsų širdyje? Manau, ne vienas jau dabar, skaitydamas šiuos žodžius, ims man prieštarauti: ne ne – aš pats sau joks priešas… Ir tarsi pats nebūtų patyręs tokio Baltojo bei Juodojo sielos metraštininkų ginčo, kai sveriant kokį savo poelgį, neimtų pats su savimi ginčytis: reikėjo ar nederėjo „įsikišti“. O gal norite pasakyti, kad niekada nepabijojote užstoti silpnesniojo, kurį užpuolė gatvės chuliganas ar iš kurio ciniškai pasityčiojo valstybės tarnautojas? Ar nė karto nepalikote bendraminčio neužtarto, kai bendražygiai iš jo tiesiog pasityčiojo, užuot ginčuose ieškoję tiesos ir radę aukso vidurį?

Todėl ir klausiu: ar dar turime artimo meilės aukotis – ant Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo aukuro padėti baimę, kuri paralyžiuos kiekvieno mūsų sieloje tūnantį negerietį? Ar dar suvokiame, kad vėjais paleistas pažadas ar nerealizuota idėja skatina visos Tautos ir artimo nepasitikėjimą, depresiją, apatiją ir tyliai tyliai, lėtai lėtai nužudo pilietį mumyse…

Nusišypsokim. Atsiduskim. Išsilaisvinkim, kad taptume sąžiningesni sau ir aplinkiniams, kurie dar šalia, dar neemigravo, kad susigrąžintume išvykusius, kad kartu kurtume doresnę Lietuvą – tikėdami ir pasitikėdami. Manau, kad 1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba valstybės Nepriklausomybę skelbė be smurto, patyčių ar baimės.

Todėl ir keldami Trispalvę, ir sveikindami vienas kitą su Nepriklausomybės diena palinkėkime sau ir kitiems tos artimo meilės, kuri ir kalnus išjudina – tuomet ir patys išjudėsime, išsitiesime, ir kitam pagelbėsime atsitiesti.

SU NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTE, BRANGIEJI.

Irena Vasinauskaitė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pasirasykime       2015-02-17 5:58

peticijos.com/kreipimasis_vardan_lietuvos

Elija       2015-02-16 21:20

Stipri antraštė... Ačiū

Kaip baisu,kad       2015-02-16 19:37

lietuviško lito kūrėjas,nepaprastas dailininkas ,kūręs litus,turi dabar badauti,net daktarai jo negydo.Ar taip gali būti?Juk jei opos,tai turi kojas amputuoti,bet žmogų gydyti.Kažkas siaubingo vasario 16.Rodė Lietrytas.

vilnietis       2015-02-16 19:16

Ir jus su Švente!


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.