Irena Vasinauskaitė. Ar dar turime meilės aukotis?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 17 d. 1:03

4     

    

Irena Vasinauskaitė. Ar dar turime meilės aukotis?

Pamažu išeina kartos, kurios ne iš knygų, o senelių ir tėvų pasakojimų pažino mūsų Valstybės istoriją, ne vienam sutapusią su asmeninio likimo vingiais. Nei vadovėliuose aprašomos kovos už Lietuvos laisvę, nei iliustracijos niekada nesuvirpins širdies taip, kaip motinos kadaise pasakyti žodžiai:

– Gulėjo tavo dėdė Vincas ant gatvės numestas, o mes bijojom prie jo ir prieiti…

Daug partizanų taip būdavo išniekinami. Mažne kiekviena mūsų valstybės šeima patyrė artimųjų netektį, kuomet Lietuvai buvo aukojama asmens tapatybė ir gyvybė. Dainose neapdainuojami žuvę Petrauskai, Morkūnai, Janauskai.. Tiesiog palūžo Ąžuolai, Beržai, Ramunės… Manau, gyvųjų Lietuvos istorijos liudytojų dvasia įkvėpė Kronikos platintojus, Trispalvę gūdžiame sovietmetyje iškėlusius ar 1991 metų sausio agresijos metu ant Laisvės aukuro patį žydėjimą padėjusius…

Jokios popierinės ar internetinės enciklopedijos niekada nebylos to, ką atnešė iki mūsų vieno ar kito Lietuvos istorijos etapo amžininkai.

Nuo išorės priešo-okupanto gintis lengviau ir aiškiau – barbaras už vartų yra ir matomas, ir girdimas. Tačiau kaip įveikti tą Lietuvos ir savo priešą, kuris tūno mūsų širdyje? Manau, ne vienas jau dabar, skaitydamas šiuos žodžius, ims man prieštarauti: ne ne – aš pats sau joks priešas… Ir tarsi pats nebūtų patyręs tokio Baltojo bei Juodojo sielos metraštininkų ginčo, kai sveriant kokį savo poelgį, neimtų pats su savimi ginčytis: reikėjo ar nederėjo „įsikišti“. O gal norite pasakyti, kad niekada nepabijojote užstoti silpnesniojo, kurį užpuolė gatvės chuliganas ar iš kurio ciniškai pasityčiojo valstybės tarnautojas? Ar nė karto nepalikote bendraminčio neužtarto, kai bendražygiai iš jo tiesiog pasityčiojo, užuot ginčuose ieškoję tiesos ir radę aukso vidurį?

Todėl ir klausiu: ar dar turime artimo meilės aukotis – ant Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo aukuro padėti baimę, kuri paralyžiuos kiekvieno mūsų sieloje tūnantį negerietį? Ar dar suvokiame, kad vėjais paleistas pažadas ar nerealizuota idėja skatina visos Tautos ir artimo nepasitikėjimą, depresiją, apatiją ir tyliai tyliai, lėtai lėtai nužudo pilietį mumyse…

Nusišypsokim. Atsiduskim. Išsilaisvinkim, kad taptume sąžiningesni sau ir aplinkiniams, kurie dar šalia, dar neemigravo, kad susigrąžintume išvykusius, kad kartu kurtume doresnę Lietuvą – tikėdami ir pasitikėdami. Manau, kad 1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba valstybės Nepriklausomybę skelbė be smurto, patyčių ar baimės.

Todėl ir keldami Trispalvę, ir sveikindami vienas kitą su Nepriklausomybės diena palinkėkime sau ir kitiems tos artimo meilės, kuri ir kalnus išjudina – tuomet ir patys išjudėsime, išsitiesime, ir kitam pagelbėsime atsitiesti.

SU NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTE, BRANGIEJI.

Irena Vasinauskaitė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pasirasykime       2015-02-17 6:58

peticijos.com/kreipimasis_vardan_lietuvos

Elija       2015-02-16 22:20

Stipri antraštė... Ačiū

Kaip baisu,kad       2015-02-16 20:37

lietuviško lito kūrėjas,nepaprastas dailininkas ,kūręs litus,turi dabar badauti,net daktarai jo negydo.Ar taip gali būti?Juk jei opos,tai turi kojas amputuoti,bet žmogų gydyti.Kažkas siaubingo vasario 16.Rodė Lietrytas.

vilnietis       2015-02-16 20:16

Ir jus su Švente!


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.