Irena Vasinauskaitė: „Pažadu žmogiškumą“

Ramutė Bingelienė   2012 m. spalio 11 d. 8:52

0     

    

Irena Vasinauskaitė: „Pažadu žmogiškumą“

Siūlome pokalbį su Irena Vasinauskaite – „Drąsos kelio“ kandidate LR Seimo rinkimuose Šiaulių „Saulės“ rinkimų apygardoje Nr. 24, kurią remia ir Lietuvos Sąrašas. Ireną Vasinauskaitę pažįstantys žmonės pirmiausia pabrėžia jos atvirą širdį, tiesų žodį, aktyvų santykį su tikrove: jos visur pilna, jos visur užtenka, ji viskuo pasidalys, nieko sau nepasiliks. Tikras Sąjūdžio žmogus – pilietinės drąsos ir žmogiškojo jautrumo, nesavanaudiškumo, energijos ir entuziazmo lydinys. Trumpą atokvėpio minutę Ireną Vasinauskaitę pakalbino Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė.

Štai ir paskutinės rinkimų maratono dienos… Kokie Jūsų įspūdžiai artėjant spalio 14-ajai?

Viename susitikime su rinkėjais iš salės man atsiuntė tokį klausimą: „Ką Jūs galite pažadėti rinkėjams, kad išrinktų?“ Atsakiau – tik žmogiškumą. Patalpoje stojo mirtina tyla, kurią sudrumstė atskrieję žodžiai: „O ką tai reiškia?“ Esu drąsi moteris, bet tada nuostabą nustelbė baimė, nes akimirksniu suvokiau – skambūs žodžiai „žmogus yra vertybė“ – praranda, gal net jau prarado prasmę. Vidinis įtūžis smaugia pilietį, iš atminties ištrindamas istorinį tautos paveldą, pamatą, ant kurio turėtų būti statoma valstybė, ugdoma asmenybė, verta garbingos praeities, ramios dabarties, laimingos ateities… Žmonės įsileido pyktį, keršto troškimą, panieką silpnesniam, cinišką sukčiavimą, žiaurumą... ir jis suvešėjo, sulapojo… Dramatizuoju? Vadinasi, jūs nevažinėjate visuomeniniu transportu, o gatvėje jūsų nėra sustabdęs nepažįstamasis, prašantis apginti nuo valstybės tarnautojų savivalės.

Atmintin įstrigo „mikriuke“ girdėta pokalbio nuotrupa: „Sąžinė. O su kuo tai valgoma?“. Tuomet taip kalbėjo keleiviai apie sisteminę prievartą prieš mažą mergaitę, apie siaubingas patyčias iš jos senelių. Prisimenate? Ir tada, kai viena Garliavos įvykių liudininkė retoriškai paklausė, kur teisėjų sąžinė, išgirdome būtent tokį cinišką perklausimą...

Kodėl taip pasikeitė piliečiai, Atgimimo pradžioje vadinti „didžiai politizuota tauta“? Kas mūsų valstybėje taip nuvylė žmogų, kad prasidėjo darbštumo, tikėjimo, pasididžiavimo Nepriklausoma valstybe jausmų atrofija?

Mažne kas antras žmogus Lietuvoje atsakymus į šiuos klausimus išmokęs kaip poterius: PARTIJOS ir SEIMAS. Tačiau partijoms dabar priklauso ne vienas ir ne du asmenys gyvenvietėje, o Seimo narius renkame patys. Po to patys, primiršę Konstitucinę priedermę valdyti valstybę, patikime savo galias tiems, kurie pagal užimamą visuomeninę padėtį bei turto cenzą, net nežino, kas yra TARNYSTĖ. Todėl aš, prieš septynerius metus pasitraukusi iš aktyviosios politikos, vėl grįžtu. Ir net nusprendžiau PIRMĄ kartą gyvenime dalyvauti Seimo rinkimuose.

Man patinka dora, labai suprantama, šilta „Lietuvos sąrašo“ rinkiminė programa „LIETUVOS DARBŲ SĄRAŠAS“. Nuoširdžiai žaviuosi šį dokumentą kūrusiais žmonėmis. Būtiniausius Lietuvos darbus įvardiję asmenys patys nedalyvauja LR Seimo rinkimuose. Dar daugiau – „Lietuvos sąrašo“ žmonės remia šiuose rinkimuose aktyvius, drąsius, padorius įvairių partijų atstovus ir nepartinius.Manau, kad Lietuvai ištikimi piliečiai jau nebegali tylėti ir nebeturi kur trauktis, nes gautas aiškus signalas – valdžiažmogiai bijo net kreiduke ant asfalto užrašyto žodžio „Tie-SOS!“.

Privalome, matydami ir įvardydami savo gyvenimo skaudulius, išgirsti Lietuvą. Kai korumpuoti asmenys valdžioje tarnauja interesų grupuotėms, viskuom nusivylęs žmogus ją keikia. Šito nebuvo net sovietmety, kai okupacinė-kolaboracinė valdžia žlugdė tautietį fiziškai ir dvasiškai. Jis neburnojo Tėvynės…

O Jūs? Kaip Jūs jaučiatės šių laikų Lietuvoje: susitikdama su rinkėjais, diskutuodama su oponentais ar tiesiog varžovais savo apygardoje?

Ką čia pasakius? Aš dar nepavargau ginti žmogų nuo sistemos. Dar myliu silpnesnį. Atkuriamojo Seimo narys, šviesios atminties signataras Gintaras Ramonas, stovėdamas prieš rinkėjus 1990-aisiais sakė: „Aš galiu Jums pažadėti LAISVĘ“. Tuomet jo auditorijai tapo aiškūs būsimo jauniausiojo signataro siekiai. G. Ramonas – mano kraštietis, todėl galvodama, kokį pažadą nūdienos chaose tarti man, supratau, kad kompetencija bei darbinė patirtis įgyjama, o padorumas, sąžinė, jautrumas, pilietinė drąsa, meilė žmogui ir Tėvynei – įsiurbiami su MOTINOS pienu, išugdomi šeimose.

Todėl ir teigiu, kad galiu pažadėti tik žmogiškumą. Vadinasi, niekada nebalsuosiu už nenaudingus piliečiams įstatymus, neužsimerksiu, jei matysiu korupcinius sandorius, neužsikimšiu ausų, jei girdėsiu dejuojantį... Žinau, kad sąžinė – ne patiekalas, ji BUDI. Jaučiu LIETUVĄ ir manau, kad jai skauda dėl kiekvieno prarasto piliečio: kalėjime, užsienyje, kapuose…

Mūsų nedaug. Rūpinkimės vienas kitu. Seime. Namuose. Užsieniuose. Žinau, kad esu, kaip sako draugai, neužmušama idealistė. Ir mano mirties liudijime bus parašyta – mirė nuo idealizmo. O kol gyva, klausiu: ar reikia Seime tikinčių, kad susigrąžinsime Lietuvą? Ar reikia Seime dirbančių ir kontroliuojančių, kaip vykdomi šioje institucijoje priimami įstatymai? Ar reikia Seime dirbti taip, kad vėl, kaip prieš dvidešimt penkerius Sąjūdžio metus, patikėtume – ŽMOGUS YRA VERTYBĖ?..

Atsakykime į šiuos klausimus SAU ir spalio 14 dieną balsuokime „UŽ“ žmogiškumą.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Algimantas Rusteika. Šį rytą atsibudome nebe Lietuvoj. Back in USSR

Rasa Čepaitienė. Pamiškė

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Patyčių mokyklose aukas atims iš tėvų?

Algimantas Rusteika. Kaip jiems pinigų trūksta

Mateusz Morawiecki. Lenkija privalo apginti tiesą

Liudmila Sergejeva. Ana Achmatova ir Tomas Venclova

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: „Laisvė Lietuvai evoliucijos keliu neateis – veltui niekas nieko neduoda“

Kauno forumas. LRT moko, kaip galima viešai pasityčioti iš prezidento

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pertvarka ir nomenklatūrinio valdymo restauracija (iii)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.