Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Šeimos politika, Teisėkūros iniciatyvos

Irena Eglė Laumenskaitė. Ar Seimui visuomenės nuomonė yra svarbi?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. kovo 20 d. 6:45

5     

    

Irena Eglė Laumenskaitė. Ar Seimui visuomenės nuomonė yra svarbi?

DELFI.lt

Demokratinėje visuomenėje visada egzistuoja nuomonių bei įsitikinimų skirtumai. Ir įvairios jų sklaidos formos, diskusijos su bendraminčiais bei oponentais. Galimybė laisvai reikšti savo įsitikinimus net tarp aršiausių oponentų – būtina atviros ir laisvos visuomenės sąlyga.

Vertybinė visuomenės poliarizacija sustiprėja tada, kai valdžia siekia įteisinti kontroversiškas iniciatyvas be rimtesnių diskusijų, atvirai ignoruodama kitaminčius ar bandydama marginalizuoti oponentus.

Visuomenėje kilus stipriam pasipriešinimui, Stambulo konvencijos ratifikavimas nukeltas į Seimo rudens sesiją. Tačiau pavasario sesijoje svarstomas ne mažiau prieštaringas įstatymas, kuriuo siūlomas dar vienas naujadaras – šeimos statusą suteikianti partnerystė, neatsižvelgiant į ją sudarančių asmenų lytį.

Ar gali toks darinys būti prilygintas vyro ir moters įsipareigojimu pagrįstai šeimai, kurioje gimsta ir auginami vaikai, o jiems palankiausia aplinka yra tėvo bei motinos buvimas? Ar nesulyginami du iš esmės skirtingi dalykai: šeimos teisinis institutas, kaip pagrindas užtikrinti visuomenės atsinaujinimą, išlikimą bei bendrabūvį auginant naująją kartą, ir individų teisė gyventi drauge jiems priimtinu būdu, tam gaunant valstybės apsaugą? Ar priėmus teisę vienalytėms poroms vadintis šeima, visiems kitiems nebus atimta laisvė jų šeima nevadinti? Ar bus išsaugota bei užtikrinta ne tik žodžio ir tikėjimo laisvė, bet ir tėvų teisė jomis remiantis auklėti savo vaikus?

Baimintis yra ko – tam rimtą pagrindą suteikia ne vien patys teisiniai dokumentai, bet dar labiau jų priėmimo pasekmės, kurias galime stebėti užsienio šalyse. Ir jos visokios: tiek plataus masto (lyties įvairovę apimančios lytinio švietimo programos mokyklose, primetančios seksualinį švietimą nepaisant tėvų valios), tiek ir asmeninės (pavyzdžiui, studentas pašalintas iš universiteto programos, nes Instagram paskyroje prasitarė, jog vyras yra vyras, o moteris yra moteris; bus sugrąžintas, jei viską ištrins ir pereis „perauklėjimo“ kursą).

Ar Seimas skiria šias dvi žmonių sugyvenimo formas? Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir daugelio Seimo narių pasisakymais yra teigiama pozicija, kuri priešinga daugumos Lietuvos gyventojų požiūriui.

Sausio 15–19 d. ir 20–26 d. – vienos savaitės skirtumu – dvi skirtingos viešosios nuomonės tyrimo tarptautinės kompanijos atlikto reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie šeimos sampratą ir gavo vienodus rezultatus, nors apklausai pasitelkė skirtingus respondentų atrankos ir duomenų pateikimo būdus.

Vasario 22 d. DELFI publikavo vieną „Baltijos tyrimų“ apklausos fragmentą klausiant, ar Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui, keičiasi požiūris į šeimą? Tačiau reikėtų matyti visus klausimus ir žmonių atsakymus, kaip jie supranta šeimą ir ką palaiko ar nepalaiko, ką toliau ir aptarsiu.

Apklausų rezultatai rodo akivaizdų Lietuvos gyventojų prioritetą vyro ir moters, auginančių vaikus, šeimai bei jos stiprinimui – už šį pasirinkimą pasisakė ne mažiau nei 60 proc. respondentų. Šiuo atveju abiejų kompanijų rezultatų skirtumą (58 proc. ir 68 proc.) sąlygojo tai, kad „Norstat“ respondentams tarp galimų atsakymų nepateikė varianto „neturiu nuomonės“ ir rezultatus skaičiavo tik nuo atsakiusiųjų imties. Tuo tarpu „Baltijos tyrimų“ pateiktas šis papildomas atsakymo variantas surinko 9 proc. respondentų atsakymų – tą skirtumą, kuris ir matosi lyginant abiejų apklausų duomenis.

Siūlymą keisti šeimos sampratą, kad jos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaiko tik 8 proc. apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų – tokią pačią dalį patvirtino abi apklausos. Respondentai, kurie palaiko abi iniciatyvas – vyro ir moters šeimos stiprinimą bei partnerystę, neatsižvelgiant į lytį – sudaro 20–21 proc., t. y. penktadalį visų apklaustųjų. Nepalaikančių nė vienos iniciatyvos dalis liko maža – 4 proc.

Tad kas yra tie, kurie pritartų šeimos sampratos keitimui arba palaiko abi iniciatyvas? Tarp tų, kurie šeimai priskirtų įvairias bendro gyvenimo formas, santykinai dažniau yra jaunimas iki 29 metų ir gaunantys didesnes pajamas vienam asmeniui. Pirmiausia tai – viengungiai arba gyvenantys su partneriu, tad patys neturintys teisinio įsipareigojimo šeimos gyvenimui. Natūralu, jie rečiau pasisako už vaikus auginančių vyro ir moters šeimos stiprinimą. Jų pasirinkimui didesnę įtaką turi požiūris, sąlygotas jų dabartinės – jaunystės ir socialinio nebrandumo – patirties.

„Norstat“ duomenimis jaunimas labiau išsiskiria iš kitų ir tuo, kad dažniau palaiko abi iniciatyvas (25 proc.) arba nepalaiko nei vienos (9 proc.). Nuostata „everything goes“ gali reikšti tiek siauresnį visuomenės pagrindų supratimą, tiek ir nusišalinimą nuo jos gyvenimo, leidžiant laiką socialiniuose tinkluose (to pasekmes atskleidžia dokumentinis filmas „The Social Dilema“). Tad šių respondentų pasirinkimas labiau susijęs su dabartinio jų gyvenimo būdo ypatumais, nei gali būti traktuojamas kaip jau kintantis visuomenės požiūris.

Pažymėtina, kad 2017 m. spalio mėnesį į „Vilmorus“ tyrimo mažiau apibrėžtą klausimą „Kaip vertinate siūlymus, kad Lietuvoje būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų (sugyventinių) partnerystę?“ teigiamai atsakė tokia pati respondentų dalis (10 proc.).

Pati siūloma formuluotė įteisinti lyčiai neutralią partnerystę kaip šeiminio gyvenimo formą kelia kitus klausimus, kurie ir buvo pateikti šiame tyrime. Pirmiausia, koks Lietuvos gyventojų požiūris į homoseksualias poras ir jų teisinį statusą? Abiejų apklausų duomenimis didžiausią dalį (41 proc.) sudaro atsakiusieji, kad homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti jų praktines problemas.

Mažiau nei penktadalis (17 proc.) mano, kad jos turi teisę į šeimos santykius įteisinant lyčiai neutralią partnerystę. Tuo tarpu 20–23 proc. respondentų teigia, jog homoseksualios poros jau dabar turi visas joms reikalingas teises ir teisines garantijas. Neturintys šiuo klausimu nuomonės sudaro 19–21 proc. respondentų.

Apklaustųjų atsakymai liudija, kad žmonės nėra „homofobiški“, nes didesnei jų daliai rūpi homoseksualių porų teisinės garantijos. Tačiau teisinė apsauga gali turėti kitokią formą nei partnerystė: bendro gyvenimo susitarimas yra jau pateiktas Seimui svarstyti

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

Trumpai apie autorę: dr. Irena Eglė Laumenskaitė yra sociologė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

apklausos tik durneliams manipuliuoti       2021-03-20 22:27

Mulkintojai, pfu.

ir vėl manipuliacija       2021-03-20 22:23

ir vėl mulkina žmones visokio plauko “tyrimai.” Ką nori, tą rašo savo “apklausose”. 98% žmonių mano, kad Valstybės pamatas yra Šeima vyro ir moters, o 2% išplautsmegenių, kad šeimą reikia sugriaut.

Kis       2021-03-20 17:24

apie kokius “tyrimus"cia paistoma?Kokiu reikia tokie ir bus,nejaugi kazkas dar abejuoja tu “tyrimu” padorumu ir saziningumu,kam jie atsiskaito ,kur ju kontrole,juk tapinas atnese tukstancius ,o kaip seimo pirmininke juos garbingai prieme,betruko dudu orkestro ir dedule dirigavimo.Vienintelis ,kai kalbama apie Stambula imanomas tik referendumas be KGB kontroles.

nesutinku       2021-03-20 15:12

bet lietuviai beveik neabejoja ,kad į rinkimus vaikščiot nebeverta dėl rinkimų rezultatų klastojimo : balsuok nebalsavęs o vietiniai stalinistai balsus susiskaičiuos….

stasys       2021-03-20 9:42

Ko čia taip stebėtis , ta partija laimėjo Seimo rinkimus ir naujoje koalicijoje bando pažadus tesėti , toks poelgis pagirtinas . Kur čia problema ? Jei rinkėjui nusisvilpti į Seimo rinkimus ir kas atstovauja jam pagal Konstituciją , tokios ilgos autorės dūdos apie kažkokias Vilmorus darytas apklausas Konstituciškai aplamai neturi galios . Taip išeina autorė reikalauja jog Seimo nario duotas mandatas ir priesaiką būtų laužomos ? Man nepatinka tai kas vyksta Seime , bet turiu pripažinti jog tai pirmas kartas kai partijos valdančios tikrai stengiasi pazaduose . Ar valdantieji turi atsižvelgti į visuomenės nuomone, tais klausimais ? Neprivalo . Įstatymų nežinojimas neislaisvina žmogų nuo atsakomybės ir pasekmių .

Rekomenduojame

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.