Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

Laisvūnas Šopauskas   2015 m. gruodžio 2 d. 13:02

22     

    

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

Lietuvos viešojoje erdvėje galima atrasti bent dvi propagandistų kastas. Vieną jų sudaro apmokami žodžio ir plunksnos darbininkai, bandantys auditorijai įpiršti tai, ką valdžia norėtų, jog žmonės galvotų tam tikrais aktualiais klausimais. Šiam pogrupiui priskirčiau tokius autorius kaip Andrių Užkalnį, Romą Sadauską-Kvietkevičių, Rimvydą Valatką, Dovydą Pancerovą. Juos būtų galima pavadinti „liaudiškaisiais propagandistais“: jie metai po metų eksploatuoja tą pačią „dviejų Lietuvų“ ideologemą pritaikydami ją vis naujoms temoms, o „argumentacijai“ paprastai pasitelkia lengvai suprantamus įtaigius įvykius ir pavyzdžius, t.y. nusileidžia iki „tamsiųjų“ – kad šiuos nors kiek „suprotintų“.

Kitai propagandistų kastai priklauso mokslo daktarų laipsnius turintys ir didesnę gyvenimo dalį prie knygų praleidę asmenys. Jie rašo ne vien dėl honoraro ar pagal komandą, o savo skelbiamomis idėjomis beveik tiki patys. Taigi, subjektyviai žiūrint, jie, galima sakyti, nemeluoja. Jų tekstai stilingi, literatūriški, pilni nuorodų į filosofines, estetines, literatūrines idėjas ir kryptis, istorinius, politinius įvykius ir veikėjus. Vis dėlto ir tokie tekstai tėra propaganda – manipuliacijų emociškai prisodrintais simboliais koliažai, kurių tikslas – skaitytojui primesti tam tikrą poziciją. Pavadinsiu šio pogrupio atstovus „intelektualiaisiais propagandistais“, nors jie save mėgsta vadinti „viešaisiais intelektualais“. Pastarojo pasakymo nevartosiu – intelektualioji propaganda ir viešųjų intelektualų diskursas negali būti doroviniu ir tikslo požiūriu tapatinami.

Lietuvos viešojoje erdvėje iškiliausias intelektualiosios propagandos žanro pavyzdys, be abejo, yra prof. Tomo Venclovos straipsnis „Aš dūstu“, deja, iki šiol nesulaukęs deramo dėmesio ir analizės. Pastaruoju metu šio žanro lyderiu yra tapęs prof. Leonidas Donskis.

Neseniai L. Donskis paskelbė programinį tekstą „Man skauda“. Šis tekstas neabejotinai paveiktas neprilygstamo T. Venclovos opuso: abiejų centrinis motyvas yra autoriaus stipri emocija, kylanti dėl kultūrinio liberalizmo standartų neatitinkančių realijų, abiejuose ši emocija herojų sukilnina ir įkvepia stovėti iki galo, tol kol jo ideologijos idealas bus realizuotas žemėje, abu įkvėpimo semiasi iš to paties asmens – prof. Vytauto Kavolio – idėjų. Nors L. Donskis nemėgina sukurti naujo intelektualiosios propagandos standarto – jo tekstas trumpesnis, paliečia mažiau aspektų ir neperteikia išsamių vertinimų – vis dėlto dėl programinio pobūdžio ir reprezentatyvumo šis tekstas nusipelno išsamios analizės.

Straipsnio pavadinime minimas skausmas ne visai tinkamai nusako pagrindinį teksto motyvą. L. Donskis rašo ne apie šiaip skausmą, bet apie ypatingą skausmą, kylantį iš suvokimo, jog kenčia kiti. Tai – „gebėjimas sielotis dėl kitų“, „gebėjimas patirti svetimą skausmą“. Šis gebėjimas, anot autoriaus, yra toks filosofiškai reikšmingas, jog „gal gebėjimas patirti svetimą skausmą yra [...] tiesiog buvimo žmogumi apibrėžimas“. Net R. Dekarto garsusis Cogito ergo sum galįs (o gal – turįs?) būti performuluotas naujai: „Man skauda dėl kitų, vadinasi, esu.“

Tačiau nesuklyskite – autorių domina ne žmogaus sąvokos adekvataus apibrėžimo problema ir ne filosofinis nepajudinamai tikro pažinimo galimybės pagrindimas. L. Donskį domina „etinė gyvybė, kurią mes vadiname žmoniškumu“, o šios etinės gyvybės esminis (būtinas ir pakankamas?) bruožas esąs skausmas dėl kitų: „jei man skauda dėl kitų, vadinasi, aš dar gyvas ir galiu kreiptis į kitus gyvuosius“. Ir, kaip skaitytojas, matyt, turėtų susigaudyti pats: kuo daugiau skausmo dėl kitų – tuo daugiau etinės gyvybės, o kuo daugiau etinės gyvybės – tuo žmogus etiškesnis ar moralesnis.

Skaitydami šį straipsnį mes sužinome, kiek daug ir kokio įvairialypio skausmo dėl kitų patiria L. Donskis. Pirmiausia tai savi skausmai: dėl nesusikalbėjimo („[m]us žeidžia daugybė dalykų, bet ypač nesusikalbėjimas tais klausimais, kurie mums yra esminiai“), dėl priešiškumo („O kaina? Taip, ji nemaža ir nemaloni. Tave neigia, atmeta ir peikia – dažniausiai nei supratę ir įsigilinę, nei apskritai perskaitę ir išklausę“), dėl nejautrumo Holokaustui („visada esu ir būsiu jautrus Holokausto temai“), dėl antisemitizmo ir priešiškumo žydų valstybei („Mane žeis antisemitizmas ir visokių niekų kalbėjimas apie Izraelį“).

Tačiau, L. Donskio supratimu, moralumas tų, kuriems skauda tik savi ar savųjų skausmai, yra ribotas. Aukštesnio rango moralumas prasideda tada, kai ima skaudėti dėl kitų žmonių, ypač – kai ramybės neduoda niekuo su tavimi nesusijusių žmonių skausmai: „mano žmogiškas pralaimėjimas būtų likti jautriu tik tam [saviems ir savųjų skausmams]“. Kaip pats L. Donskis retoriškai prisipažįsta: „kuo aš būsiu geresnis už juos [atvirus tik saviems ir savųjų skausmams], jei liksiu aklas ir kurčias viskam, kas nesusiję su mano tapatybe ir patirtimi – šiuo atveju su mano žydiškais ir lietuviškais jautrumais?“

Straipsnyje pateikta daug argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad L. Donskis tikrai geresnis už tuos, kuriems skauda tik savi ir savųjų skausmai: jis išsamiai pristato, kiek daug ir kokių įvairių svetimų skausmų jis patiria; negana to, L. Donskis ne tik patiria svetimus dabartinius skausmus, bet iš anksto numato (ir iš anksto išgyvena?) galimus svetimus skausmus:

Ar mes labai gilinamės į pažeistą savigarbą ir orumą tų, kuriuos pažemina tyčiojimasis iš islamo? […]
O jei būtų tyčiojamasi iš Holokausto atminimo? Arba lietuvių tremtinių ir partizanų? Arba lietuvių karo pabėgėlių, kurie po Antrojo pasaulinio karo ir trumpo gyvenimo Vokietijos pabėgėlių stovyklose buvo priimti JAV, Kanados, Australijos ir Vakarų Europos?
Ir kuo geresnis yra tyčiojimasis arba priešiškumas Sirijos karo pabėgėliams? Ko vertos visos tos rasistinės kalbos apie tai, kad mūsų atveju vakariečiai priėmė vakariečius, o dabar…

Kadangi L. Donskis esąs moraliai pranašesnis už kitus, jis pakyla virš diskusijos, nes supratimas, kad kitam skauda, yra kilnesnis dalykas už pozicijos pagrindimą ir diskusiją. Svetimo skausmo pajauta esąs etiškai vertingas, o diskusija – etiškai bevertis, net peiktinas dalykas:

[...] lieka tik toks paprastas kelias – nieko nesistengti įtikinti ir nekovoti dėl nuomonės ar interpretacijos, o geriau suprasti, kad kitam žmogui skauda. Laimėta diskusija ir savo oponento surietimas į ožio ragą juk yra etiškai bevertis. Kas čia ką laimi, išskyrus patenkintą tuštybę ar noro dominuoti patenkinimą?

Tokiu būdu L. Donskis bet kokį potencialų oponentą pastato į nelygią padėtį, save iš esmės iškeldamas už kritikos ribų: ar galima lygiavertė diskusija tarp kenčiančio svetimus skausmus, kylančius iš „etinė[s] gyvybė[s], kurią mes vadiname žmoniškumu“, besistengiančio „geriau suprasti“, etiškai pagirtino ir moraliai pranašesnio L. Donskio ir kokio nors siekiančio „patenkint[os] tuštyb[ės] ar noro dominuoti patenkinim[o]“, greičiausiai nebandančio „geriau suprasti“ ir todėl peiktino oponento?

Tai yra požiūris į viešąją erdvę, su kuriuo sutikti jokiu būdu negaliu. Profesorius L. Donskis kažkodėl pamiršta jog egzistuoja racionalios, dalykinės diskusijos samprata – samprata diskusijos, kurioje tiek proponentas, tiek oponentas, tiek diskusiją stebinti auditorija siekia to paties etiškai reikšmingo dalyko – tiesos, ir diskusijos eigoje laikosi tam tikrų standartų – diskusijos taisyklių ir logikos reikalavimų. Net jei supratimas, kad „kitam žmogui skauda“, būtų esminis „etinė[s] gyvybė[s], kurią mes vadiname žmoniškumu“, bruožas, racionalios dalykinės diskusijos samprata visiškai išlaikytų savo svarbą, o viešąją erdvę be tokių diskusijų tektų laikyti nevisaverte.

Tačiau kokią reikšmę turi supratimas, kad „kitam žmogui skauda“? Ar tai tikrai esminis „etinė[s] gyvybė[s], kurią mes vadiname žmoniškumu“, bruožas?

Tuo tenka rimtai suabejoti. Panašu, kad etikos ar moralės esmė yra ne jautrumas kitų skausmui, ne kokie nors kiti jausmai ar suvokimai, bet valia ir veiksmai. Paimkime kaip pavyzdį du asmenis: provincialų konservatorių Joną ir globaliai mąstantį liberalą Petrą. Petras yra jautrus svetimam skausmui, išgyvena aktualius ir potencialius artimų bei tolimų žmonių grupių skausmus ir dėl tų išgyvenimų naktį sunkiai užmiega. Tuo tarpu Jonas miega gerai, svetimų skausmų neišgyvena, bet dalyvauja savo parapijos labdaros grupėje – šelpia ir padeda savo parapijos vargstantiems bei pagyvenusiems asmenims. Kuris iš jų etiniu ar moraliniu požiūriu pagirtinas? Turbūt pasakysime, kad Jonas – jis atliko tam tikrus veiksmus. O ar bus už ką girti Petrą? – turbūt, ne. O jei Petras save dar ir laiko moraliai pranašesniu, tai, ko gero, jis dar ir peiktinas. Šis pavyzdys, manau pakankamai gerai parodo, kad jautrumas kitų skausmui, kaip ir kiti jausmai, yra atsitiktinė moralaus žmogaus charakteristika, t.y. charakteristika, kuri jei jam ir būdinga, pati savaime nepadaro žmogaus nei moralaus, nei labiau moralaus, o jei nebūdinga – nei nemoralaus, nei labiau nemoralaus (pagal predikabilių teoriją jautrumas kitų skausmui būtų moralumo accidens, ne species, ne genus, ne differentia ir ne proprium). Matome, kad L. Donskis vaizduoja save moraliai pranašesnį nurodydamas į charakteristiką, kuri su moralinėmis charakteristikomis tiesioginio ryšio neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad L. Donskio jautrumas svetimam skausmui yra abstraktus. Rūpestį konkrečiu žmogumi galima parodyti jam padedant, tačiau L. Donskis apie tai net nekalba – jis išgyvena svetimą skausmą, o pasirūpinti tais, kuriems skauda, matyt, turi kažkas kitas; pats jis šios naštos sau neprisiima. L. Donskio jautrumo svetimam skausmui abstraktumą išryškina jo požiūris, jog aukštesnio rango moralumas prasideda tada, kai ima skaudėti tolimų žmonių skausmai. Toks požiūris yra filosofinės ordo caritatis koncepcijos apvertimas: jei pagal ordo caritatis turėtume pirmiausia rūpintis šeima, gimine, bendrapiliečiais, o tik po to – visais kitais, tai pagal L. Donskį pirmiausia mums turėtų rūpėti tolimi žmonės. Bet tolimiems žmonėms padėti turime kur kas mažiau galimybių negu artimiems. Išeitų, jog moralumas tuo aukštesnio rango, kuo asmuo turi mažiau galimybių savo moralinį jausmą paversti moraliniu veiksmu. Tačiau taip galvoti gali tik žmogus, kuriam kaip nors realiai padėti kitiems nerūpi.

Aptariamojo intelektualo kultivuojamas abstraktumas nėra atsitiktinis. Jis aiškintinas tuo, kad L. Donskis pasisako kaip tipiškas ideologas, kuriam rūpi jo ideologinės srovės programa (joje minimi kažkokie „žmonės“), bet konkretiems žmonėms jis visiškai abejingas. Atkreipkime dėmesį į L. Donskio išgyvenamų svetimų skausmų sąrašo kulminaciją:

Ir kuo geresnis yra tyčiojimasis arba priešiškumas Sirijos karo pabėgėliams? Ko vertos visos tos rasistinės kalbos apie tai, kad mūsų atveju vakariečiai priėmė vakariečius, o dabar…

Tai yra charakteringas pavyzdys demagogijos, kurią kultūrinio liberalizmo šalininkai nukreipia prieš kiekvieną, kuris ima abejoti nekontroliuojamos imigracijos iš kultūriškai svetimų šalių privalumais: migrantai, tarp kurių pabėgėliai sudaro mažumą, be išlygų vadinami „karo pabėgėliais“, o bet kokios abejonės dėl ES marksistuojančio elito vykdomos imigracijos politikos, bet koks rūpestis sunkiai numatomomis imigracijos pasekmėmis tautai ir suvereniai valstybei paskelbiamas „rasizmu“, „ksenofobija“, „tyčiojimusi“ iš vargšų karo pabėgėlių.

Panašu, kad L. Donskiui svetimi skausmai skauda pagal ideologinio karo poreikius – skauda dėl tos asmenų grupės, kuri šiuo metų yra tapusi kultūrinių liberalų kovos už šviesų rytojų objektu. Šiandien tai „pabėgėliai“, rytoj gal bus kokios nors seksualinės, socialinės ar etninės mažumos, poryt – kokia nors kita žmonių grupė.

Susirūpinimas pirmiausia svetimais žmonėmis ir jų skausmais lyg ir nedera su tuo, ką L. Donskis sako apie savo visuomenę:

Daugių daugiausia, ko mes galime tikėtis – tai Ernesto Renano nusakytasis kasdienis plebiscitas, leidžiantis mums kasdien savo veiksmais ir įsipareigojimais siųsti žinią, kad šią visuomenę laikau pirminiu savojo atsidavimo, lojalumo ir, žinoma, kritikos objektu.

Iš tiesų viskas čia pakankamai nuoseklu, nes didžiausias svoris, be abejo, atitenka ne įsipareigojimui, bet „kritikai“. Na, o ši kritika, yra ne kas kita, kaip tokių ideologinių opusų, parodančių, kokia Lietuva esanti atsilikusi, „dekonstruojančių“ bet kokias pažiūras, institutus ir įsipareigojimus, trukdančius pergalingam žygiui į šviesų kultūriškai liberalų rytojų, komponavimas.

Baigdamas dar norėčiau atkreipti dėmesį į L. Donskui būdingą žongliravimą terminais, tikėtina, bandant parodyti tam tikras idėjas kaip savaime suprantamas. Atkreipkime į žodį „liberalus“:

Racionalistinė liberalizmo versija jau nuo Apšvietos laikų skelbia, jog visi turi lygias teises, o romantiškoje liberalinės moralybės versijoje sužinome, kad visų skausmas lygiai skauda.
Gyvenimas demokratijoje ir atviroje visuomenėje ir yra gyvenimas su disonansu – tai gyvenimas nuolatinio diskomforto zonoje žinant, kad vienmintystės komfortas yra mirtinai pavojingas liberaliai politikai ir minties atvirumui.

Nors visai neaišku, kas yra „racionalistinė liberalizmo versija“, „romantiška liberalinė moralybė“, „liberali politika“, „atvira visuomenė“, bet žongliravimas tokiais terminais sudaro įspūdį, kad liberalizmo ideologija ir jos ideologemos yra savaime suprantami, pažangūs ir siektini dalykai.

Ar tikrai?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>>Donskio ir Daniel Cohn–Bendito "humanizmas       2015-12-4 15:02

Šis Benfitas kaip ir Joškė Fišeris yra vienas iš komunistinės SPINELI grupės vadų. Jai priklauso ir lneoliberalas Auštrevičius su mieluoju Huoga. Jų tiksls Europos federalizacija, tautų panaikinimas.

O aš džiaugiuosi,       2015-12-3 20:03

kad šiek tiek apmalšo sionistinis pasipūtimas.

Letas Palmaitis Laisvūnui       2015-12-3 18:54

Nesuprantu Paties patoso ir tikslų. Donskis kelia vertingų idėjų, bet nei jis, nei Pats nieko neįrodysite kruopščiai apeidami Viešpatį, kitaip tariant - tikrąjį pasaulio situacijos Valdovą (D-vas nė žodžiu neminimas!) Be Jo joks labdaringas darbas parapijoje juk beprasmis. JHS Kūno ir Kraujo Auka, su Kuria turime jungtis gyvenimo Komunijoje, yra ir veiksmas, ir skausmas dėl kitų. Be skausmo nebus ir veiksmo. Be PASItikėjimo D-vu nebus nei vieno, nei kito.
Džiaugiuosi, kad komentaruose nesimato įprastų antisemitinių išsišokimų.
Visus neabejingus sveikinu sausio 6 d. vakare prasidedant protokalėdoms - Chanukos šventei! Apie jos krikščionišką prasmę sk. kiekvienos kalbos atnaujintame startiniame puslapyje:
messianic.lhosting.info

Letas Palmaitis ISISui ir 11 +       2015-12-3 18:39

Pakibot ant meškerės ar esate tokie pat provokatoriai, kaip spectarnybų į kovą su religija ir laisve mesta ISIS?

ačiū       2015-12-3 13:41

Labai taiklus, išsamus atsakas pasipūtusiam, tuščiomis frazėmis besišvaistančiam L. Donskiui.

man skauda dėl žyduko donskio       2015-12-3 11:01
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Žaviuosi Elenos komentaru.       2015-12-3 8:43

Gal būt žydai ,kaip ta “druska”,buvo kiekvienoje tautoje.Labai norėtųsi,kad atsikurtų jų bendruomenės Lietuvoje.Kad būtų bent jau daktarų žydų kilmės Lietuvoje daugiau,iš karto situacija medicinoje keistųsi…

Elena        2015-12-3 3:45

kaip gaila, kad lietuviai taip ilgai gyvenę, galėdami stebėti žydų šeimas šalimais, nieko iš jų nepasimokė. Taip, žydai, kaip ir visi svetimtaučiai laikėsi atokiai, bet mokėjo elgtis taip, kad vietinių gyventojų neižeisti. Kartais, geriau pereidavo į jumorą, apsimesdavo kvailesniu, bet konflikto neįskeldavo. Šeimų tvarumas, religijos išlaikymas, galėjo būti mums pavyzdžiu net ir sovietiniais laikais. Nepavydėkite prašau, gerbiamam Leonidui Donskiui išminties, kultūringumo, elegancijos, žinių ir gebėjimo patarti klausytojams, kaip siekti tobulėjimo, ką būta paskaityti, kaip orientuotis daugelyje situacijų. Laidų su L.Donskiu visada laukiu, gaila dingusios “Be pykčio"ir kt.
Pagarba žaviam lietuvių Žydu.i

Eiliniai       2015-12-3 1:30

Kliedesiukai, kliedesiai durniu laive “Lietuva”...

Desertas       2015-12-3 0:29

Perskaiciau su apetitu. Skanus straipsnis. Pagarba.

Ka galima Donskiui atsakyti ...       2015-12-3 0:14

Jis zmogus aapsiskaites(ka demostruoja nuolat minimi toli grazu ne visiems girdeti filoofu vardai jo rasiniuose),todel turetu zinoti Islamo nuodemes-t.y.moteru nelygiateisiskuma,viduramziskas bausmes ir dideles dalies radikaluma.Mes gailimes ir galime priimt kazkiek krikscioniu seimu(kuriu bendrakeleiviai musulmonai neismete per borta i jura ar neiszude Sirijoje).Dabar tokie baisus dalykai ir taip daznai vyksta Europoje ir kitur,kad Paryziaus zudynes jau nyksta is atminties.Laukiam sekanciu ?Deja jo tautybes zmonems pirmiesiems gresia pavojus nuo Europos islamizacijos.Beje -pagal demografinius rodiklius ir mums visiems…Kuriems irgi skauda.

Donskio ir Daniel Cohn–Bendito "humanizmas"       2015-12-2 22:33

Tik patekęs į Europarlamentą L. Donskis parėmė pedofilija kaltinto Danieliaus Kon-Bendito puolimą prieš Lietuvą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo.
“Nuolatinis flirtas su vaikais greitai įgavo erotinę formą, - rašo knygos autorius.
Ištrauka iš D. Cohno–Bendito knygos „The Big Madness“:
“[...] Keletą kartų yra taip atsitikę, kad kai kurie vaikai man atsegdavo užtrauktuką ir imdavo mane glamonėti. Priklausomai nuo aplinkybių, aš reaguodavau skirtingai, bet jų geismas man buvo problema. Aš jų klausdavau: “Kodėl jūs nežaidžiate vienas su kitu, kodėl pasirenkate mane, o ne kitus vaikus?“ Bet galiausiai, jei jie norėdavo, aš juos glamonėdavau taip pat.[...] “.

Yra netgi filmuotų šaltinių, kur D. Cohnas–Benditas ne tik kad nesidrovi savo elgesio su vaikais, bet atvirkščiai - juo mėgaujasi. „Ar jūs žinote, kad vaiko seksualumas yra kažkas nepaprasto? – retoriškai klausia jis 1982 m. interviu metu vienai Prancūzijos televizijai - Kai 5 metų mergaitė pradeda tave nurenginėti – tai kažkas fantastiško!” – tokius Cohn- Bendit žodžius išgirsite You Tube video „Maži Daniel Cohn – Bendit malonumai („The little pleasures of Daniel Cohn – Bendit“).

L. Donskis už U. Lunaček rezoliuciją       2015-12-2 22:06

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamentas, praėjus tik dviems mėnesiams po skandalą sukėlusio parlamentarės Editos Estrelos rezoliucijos atmetimo, pritarė kitai skandalingai austrų parlamentarės Ulrikės Lunaček rezoliucijai. Ši rezoliucija ragina Europos Sąjungą ir jos valstybės parengti veiksmų planą, skirtą apsaugoti lytinių marginalų: lesbiečių, gėjų, vadinamųjų biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises.

Pagal šią rezoliuciją ES valstybės turi pripažinti homoseksualistų santuokos liudijimus, jei tokie išduoti. Tai reiškia pavyzdžiui, jei Lietuvoje vienos lyties žmonės negali susituokti, tai Lietuva turėtų pripažinti homoseksualistų sąntuoką, jei jie susituokė kitoje valstybėje.

Vaikai turi būti šviečiami, pasakojant jiems kad vienos lyties poros egzistuoja ir, kad tai yra normalu. O vadinamiesiems transeksualams turėtų būti suteikta visišką laisvę pasikeisti pasą.

Už šią rezoliuciją balsavo 394 europarlamentarai, prieš buvo 176, susilaikė 72. Iš Lietuvoje rinktų Europos parlamento narių už rezoliucija pasisakė ir balsavo Vytautas Landsbergis,  Justas Paleckis ir Leonidas Donskis.

Kodėl,dar       2015-12-2 21:35

tada,kai išplėšė Garliavos mergaitę,L.Donskis parašė straipsnį alfoje.Konkrečiai pasibjaurėjo valstybės elgesiu…O šiaip,jis gal yra iš tų ,kurie yra nesąmoningai siekiantys išganymo.Šiaip ar taip jis humanistas.Nors galima visada rasti tai,kas neatitinka mano nuomonės.Vis dėlto su juo galima diskutuoti,o tai labai daug.

Kas tas Donskis?       2015-12-2 20:38

Jis man nikas, man lygiai tas pats ar Donskis ar mėšlo gabalas, vien dėl to, kad jis liberastas ir tuo viskas pasakyta. Aš jo straipsnių niekada neskaitau, kai ir kitų E-lygio Masiulių iš stepančiko dvaro.

Ontrep       2015-12-2 19:13

manau, kad tarp džichadistų liberalų nė su žiburiu nesurasi. Taigi jiems nusispjaut, kad kažkokie idiotai jų gailisi. Kai pjaustys galvas ar sprogdins, tai neklaus ar tu liberalas.

Pikc       2015-12-2 16:48

“[...] sudaro įspūdį, kad liberalizmo ideologija ir jos ideologemos yra savaime suprantami, pažangūs ir siektini dalykai. Ar tikrai?” - tikrai NE.  smile
O šiaip, šito veikėjo pavyzdys - puikus įrodymas, kad dešiniaisiais save laikantys liberastai yra kuo tikriausi raudoni radikalai - neomarksistai. Iš esmės liberastas Donskis išvėmė neomaksistinę savo pažiūrų esmę - “orientaciją į Kitą”, o kadangi pats supranta, kad bet kas, žinantis bent logikos pagrindus, jį “sumaltų į miltus”, iškart apsidraudė, pareikšdamas, kad “velniop argumentai - svarbu emocijos”. Tipiškas fanatizmas, ir tiek.

ISIS        2015-12-2 16:03

“Ar mes labai gilinamės į pažeistą savigarbą ir orumą tų, kuriuos pažemina tyčiojimasis iš islamo?”
Kaip drįstat, jūs netikėliai, tyčiotis iš Islamo valstybės, iš jų teraktų!!!
O jei sugalvosit priimti tik kriksčioniškus Sirijos kurdų pabėgėlius argi jūs ne rasitai?! Aiškūs rasistai! Kur jūsų kriksčioniška meilė priešui? Isis atlieka šventą reikalą, net Putinas jos neliečia. O jūs ką? Patikėjot nepriklausomybe? Patikėjot kad galit turėt savo nuomonę!? Kad galit patys spręsti, kuomet kažkam skauda? Nieko nėr geriau už atvirą visuomenę ir nuolatinio diskomforto zoną! Atvira visuomenė gali formuotis tik per atvirą šeimą, kur kiekvienas gali dulkint tavo žmoną ar dukrą. Dar Trockis bandė išlaisvint šeimą. Kuo daugiau diskomforto, tuo geriau! Ir visai nesvarbu dėl ko bėga pabėgėliai iš diskomfortų zonų! Nesvarbu kas ten jas sukelia. Dalintis reikia diskomfortais. Va taip. Kuo daugiau diskomfortų, tuo greičiau į atvirą visuomenę.

vizitor        2015-12-2 15:26

<O jei būtų tyčiojamasi iš Holokausto atminimo? Arba lietuvių tremtinių ir partizanų? Arba lietuvių karo pabėgėlių, kurie po Antrojo pasaulinio karo ir trumpo gyvenimo Vokietijos pabėgėlių stovyklose buvo priimti JAV, Kanados, Australijos ir Vakarų Europos?
Ir kuo geresnis yra tyčiojimasis arba priešiškumas Sirijos karo pabėgėliams? Ko vertos visos tos rasistinės kalbos apie tai, kad mūsų atveju vakariečiai priėmė vakariečius, o dabar…>
—-
O iš tikrųjų, kodėl musulmonai nepriėmė kriksčionių pabėgėlių? O kiek Izraelis priėmė Sirijos musulmonų? Gal jis “rasistinis”? Kai izraelitai Sorošui pasakė, kad jo veikla kelia antisemitines nuotaikas, jis jiems taip atšovė: nepamirškit, kad antisemitizmas Izraelį įkūrė! Tai labai daug pasakanti frazė.
Kažin ar ne Sorošas pasistengė, kad Europoje pirmiau būtų įteisintas “antirasizmo” ir “hate speech” įstatymas, už kurį galima būtų suimti lengviau nei už terorizmą ir tuo suparaližavo policiją, kuri drįsta pult teroristus tik po ar per teraktas? O po tokio įstatymo jis jau siūlo Europai kasmet priimt po vieną milijoną pabėgėlių bei finansuot pabėgėlių “tranzitus” iš Azijos ir afrikos dešimčiais milijardų. Apie tai jis rašė “Projekt-sindikat”.
Donskį panagrinėt įdomu, nes jis atskleidžia visą planuotojų planą.
Ir kažkaip tas planas tarnauja tik “genialiam” politikui Putinui. smile

Bryzas       2015-12-2 15:15

Virtuoziška analizė!
Patiko žodis “beveik” sakinyje “... beveik tiki tuo, ką rašo” smile

Joffe       2015-12-2 15:06

SVEIKINU LAISVŪNAI. GRAŽUS IR GERAS TEKSTAS. LEONIDUI PATIKS. KONCEPTUALI ANALIZĖ. JIS MĖGSTA. BRAVISSIMO DULCISSIME .... wink

Donskis-egoistas,savimyla,padlaizys?       2015-12-2 15:04

Ir ka toje savivaldybeje LS daro su tais liberalais?

vizitor        2015-12-2 14:59

puikus straipsnis, Laisvūnai!
tik nuotrauka klaidina ir atbaido, nes iš pirmo žvilgsnuo atrodo, kad straipsnis propagandisto Gonskio.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

man skauda dėl žyduko donskio       2015-12-3 11:01

nabagėlis žydukas donskis A.Maceiną fašistu išvadino.
skaudu dėl to nabagėlio žyduko leonido donskio - stipriai jį Dievulis nubaudė...


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.