Žmogaus teisės, Seimas

Intelektualai ir NVO: kai kurių Seimo narių veikla kelią grėsmę Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms

Tiesos.lt redakcija   2015 m. lapkričio 27 d. 21:33

1     

    

Intelektualai ir NVO: kai kurių Seimo narių veikla kelią grėsmę Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms

Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio pateiktas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502. Tačiau grupė Seimo narių (socialdemokratai Juras Požela, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, liberalai Eligijus Masiulis, Dalia Kuodytė ir kiti) 2015 m. lapkričio 19 d. skubos tvarka pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą NR. VIII-1864, kuriuo siūloma pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo reglamentavimo tvarkos nustatymą patikėti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto autoriai teigia, kad pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, turi būti reglamentuojamas ne atskiru įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

Nepaisant to, jog Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą Seimas po aštrių diskusijų balsavimu atmetė, išlieka tikimybė, kad pasikeitus sąlygoms (Seimo sudėčiai ir pan.) jis vėl bus teikiamas siekiant eliminuoti iš pagrindinių valstybės teisės aktų (šiuo atveju – Civilinio kodekso) fundamentalių LR Konstitucijos garantuojamų ir ginamų vertybių – žmogaus teisės į gyvybę, gyvybės apsaugos bei su tuo susijusių teisių – apsaugą.

Atkreipiame dėmesį, kad nevaisingumas, kaip liga ir jos gydymas, teisiniu požiūriu negali būti tapatinamas su pagalbiniu (dirbtiniu) apvaisinimu, nes tai nėra tapatūs dalykai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas išvadose dėl Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto yra pažymėjęs, kad nevaisingumo gydymas gali būti reglamentuojamas kompetentingos sveikatos apsaugos institucijos nustatyta tvarka. O pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas – tai specifinė ir ypatinga procedūra, kurios metu naudojamos žmogaus lytinės ląstelės ir pradedama nauja gyvybė. Šios procedūros pasekmė ta, kad randasi nauja žmogiškoji gyvybė, kurios teisėmis negali manipuliuoti jokia valstybės institucija, nes tai yra žmogaus ir su juo susijusių kitų asmenų teisių bei pareigų sritis. Be to, pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo metu gali būti naudojamos ne tik sutuoktinių ar partnerių lytinės ląstelės, o tai reiškia, kad ši procedūra teisiškai susijusi su pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtos žmogiškosios gyvybės kilmės – motinystės ir tėvystės nustatymu – bei kitais žmogaus teisių klausimais. Pabrėžiame, kad esminės žmogaus teisės ir laisvės negali būti reguliuojamos poįstatyminiais aktais, ministrų ar ministerijos tarnautojų potvarkiais.

Primename, kad minimas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas) bei 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimui byloje Vo prieš Prancūziją, kadangi su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami poįstatyminiais teisės aktais.

Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu padažnėjo Konstitucijai prieštaraujančių Seimo narių iniciatyvų, kurios kelia grėsmę esminėms žmogaus teisėms ir su jomis susijusioms etinėms ir moralinėms nuostatoms, įtvirtintoms Konstitucijoje. Tai mėginimai įteisinti eutanaziją, ankstyvąjį vaikų lytinį (seksualinį) švietimą ir kt. Taip pasireiškia kai kurių Seimo narių lengvabūdiškas požiūris į Konstitucijos ginamas vertybes. Nesiskaitoma nei su specialistų argumentuota nuomone, nei su visuomenės nuomone. Siekis išvengti visuomenei itin svarbią veiklą reglamentuoti įstatymais, tarp jų ir Konstitucija, ryškėja ir kitose su pamatinėmis vertybėmis susijusiose srityse, kaip teisė į teisingą teismą, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, kultūros ir gamtos paveldo kaip Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindo išsaugojimas ir t.t. Priimant svarbius sprendimus dažnai vengiama išsamių apklausų ir nuodugnios nepriklausomos ekspertizės.

Grupės Seimo narių LR Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto iniciatyva eliminuoti žmogaus gyvybės atsiradimo reglamentavimą įstatymu tik patvirtina tam tikrų jėgų mėginimus fundamentalių žmogaus teisių ir laisvių turinį eliminuoti iš pagrindinių valstybės teisės aktų galimai turint materialų suinteresuotumą. Todėl manome, jog būtina ne tik aiškiai įvardyti iniciatyvų autorius, bet ir atskleisti jų tikruosius tikslus skelbiant apie tokioms programoms skiriamas įvairių fondų lėšas bei organizacijas, įmones ir asmenis, suinteresuotus šių lėšų įsisavinimu.

Pabrėžiame, kad joks materialinis interesas negali pateisinti fundamentalių konstitucinių visuomenės etinių ir moralinių normų griovimo, ypač prisidengiant iškreiptai suprantamomis žmogaus teisėmis, kurių apibrėžimai nedera su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir gamtos dėsniais.

Kviečiame Seimo narius būti itin atidžiais svarstant skubos tvarka teikiamus įstatymų projektus ir nepasiduoti manipuliacijoms žmogaus teisėmis, o visuomenę – stebėti politikų veiksmus ir atitinkamai juos įvertinti artėjančiuose LR Seimo rinkimuose.

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovai:

Saulius Arlauskas – Kazimiero Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, mokslų daktaras
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė – kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė
Gediminas Merkys – sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras
Bronius Genzelis – habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Nepriklausomybės akto signataras
Vladas Kančauskas – skulptorius, dailininkas
Jūratė Markevičienė – kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė
Birutė Obelenienė – profesorė, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja
Alvydas Pauliukevičius – medicinos mokslų daktaras, profesorius
Vytautas Rubavičius – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Krescencijus Stoškus – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras


Nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Piliečių gynimo paramos fondas
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Vakarų Lietuvos tėvų forumas
Kauno jungtinis demokratinis judėjimas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Burdo miesto imamas sakė šiandien,kad        2015-11-27 21:44

Europoje-egzistencinė tuštuma…

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.