Liutauras Stoškus. Informacinio karo naujienos: skalūnų dujų propaganda už biudžeto pinigus?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 20 d. 13:01

13     

    

Liutauras Stoškus. Informacinio karo naujienos: skalūnų dujų propaganda už biudžeto pinigus?

Mes piktinamės iš Rusijos sklindančia propaganda, net uždraudžiame rodyti labiausiai nesantaiką eskaluojančius televizijos kanalus, tačiau kas mus apsaugos nuo nuolatinės „savų“ skleidžiamos propagandos skalūnų dujų tema?

Sprendžiant iš to, kad GRYNAS kas keletas savaičių „paleidžia“ po straipsnį „skalūnų tema“, galima įtarti, kad atsakingai vykdo Aplinkos ministerijos užsakymą „informuoti“ ir paprotinti kvailus Žygaičių mentaliteto žmones apie tai, koks gėris yra skalūnų dujos ar nafta.

Štai kad ir paskutinis GRYNAS paskelbtas straipsnis „Kalbėdamas apie skalūnus, mokslininkas prasitarė, kas darosi Švedijos šuliniuose“, kuriame mokslo žmogus mums, nesusipratėliams, kaip mantrą kartoja, koks aklumas yra priešgyniauti gražiems norams tirti ir gal ateityje pumpuotis kokius nors skalūnų angliavandenilius.

Kadangi skalūnai – ne karo tematika, tikėtis, kad kas nors uždarys propagandinį GRYNĄ, tikėtis neverta. Juolab kad vienpusės informacijos skelbimą, galimai apmokamą mokesčių mokėtojų ar surinktais už aplinkai padarytą žalą pinigais, motyvuoja mūsų pačių Aplinkos ministerija. Ministerija, kuriai vadovauja ministras, paskirtas nors ir silpnai, bet prieš skalūnų angliavandenilių paiešką ir gavybą pasisakančios partijos vadovo.

Kadangi tai greičiausiai viešinimo projektas, pagal įstatymo raidę tai nėra užsakomasis straipsnis, todėl ir nėra po juo bent mažomis raidėmis nurodyta, kas už jį sumokėjo, kad įtikintų mus, jog nieko baisaus, kad iš šulinio vandens skiriasi dujos, nes net Švedijos gyventojai esą su tuo susitaikė. Tad ir mes geriau jau pagalvokime, kaip iš to užsidirbti. Milijonieriais, kaip Amerikoje, gal ir netapsime, bet nuskriausti neliksime…

Kadangi tai greičiausiai Aplinkos ministerijos užsakomasis straipsnis, tai mes iš jo nesužinosime, kad Aplinkos ministerija neatliko net strateginio poveikio aplinkai vertinimo skalūnų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, nors to ir reikalauja mūsų teisės aktai. Toks strateginio poveikio aplinkai vertinimas yra privaloma prieš skelbiant konkursą tiesiog tam, kad sužinotume, kokie yra galimi poveikiai aplinkai, visuomenei ir kitiems ekonominiams sektoriams – kad ir žemės ūkiui ar prekybai nekilnojamuoju turtu.

Bet už tat mums eilinį kartą paaiškins, kad per 2 km storio sluoksnį jokie chemikalai nenumigruos į požeminio vandens sluoksnius, tarytum mes bandytume atkakliai įrodyti atvirkščiai. Tačiau mums nepateiks mokslininkų išvadų, apie sunkiai suvaldomas rizikas dėl gręžinių sandarumo praradimo tiek dėl paties hidraulinio ardymo, tiek dėl laiko. Taip pat nesužinosime ir apie balandžio pradžioje Albanijoje įvykusią skaudžią avariją skalūnų angliavandenilių gavybos metu (žr. ČIA). Neduos nuorodų, kur ašarų nesuvaldantys žmonės pasakoja ir rodo, kaip atrodo jų namų aplinka po to, kai po milžinišku spaudimu dujų, vandens ir chemikalų stulpas iššauna iš po žemių į dangų (žr. ČIA). Kur informacija apie vos prieš keletą dienų įvykusią avariją Kolorado valstijoje, kilusią žemės gelmėn švirkščiant hidraulinio ardymo skysčio atliekas (žr. ČIA)?

 


Straipsnyje mums rekomenduos sekti Anglijos pavyzdžiu, bet neužsimins apie tai, kad Jungtinės Karalystės profesūros dalis kreipėsi atviru laišku į savo vyriausybę perspėdami dėl galimų grėsmių taikant hidraulinį ardymą visuomenės sveikatai. Neinformuos ir apie tai, kad net JAV kai kurios valstijos (Niujorko, Merilendo) dėl realių pavojų paskelbė hidraulinio ardymo technologijų taikymui moratoriumą.

Visi šie dalykai straipsnyje lengvai apeinami. Nes jie gali subjauroti pastelinėmis spalvomis piešiamą skalūnų angliavandenilių gavybos rojų. Išties paprasta – tereikia užsimerkti ir pabandyti iš to uždirbti. Mums turėtų pakakti žinios, kad Anglijos įstatymai draudžia hidrauliniame skystyje naudoti žmogaus sveikatai kenksmingą medžiagą, tad ne taip svarbu, kad mūsų to nedraudžia. Atvirkščiai, paskutiniai Žemės gelmių įstatymo pakeitimai netgi įteisina, kad po hidraulinio ardymo žemės gelmėse likę chemikalai yra… sunaudoti technologiniame procese. Jų tiesiog… nėra, tad ir nėra apie ką čia šnekėti.

 

* * *

Kalbėdamas apie skalūnus, mokslininkas prasitarė, kas darosi Švedijos šuliniuose

Tomas Janonis; Birutė Davidonytė | GRYNAS.lt

Skalūnų dujų išgavimas – vis dar mitais ir baimėmis visuomenėje apipintas procesas. Penktadienį GRYNAS.lt tiesioginėje konferencijoje viešėjęs geologas, Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Saulius Šliaupa ramina, kad pavojaus rizika yra minimali, o neigiamas visuomenės požiūris kyla dėl nežinojimo. Anot jo, visai kitoks požiūris Estijoje, nes ten jau dabar estų šuliniuose dedasi įdomūs dalykai.

Grėsmė minimali

Į skaitytojų klausimus atsakinėjęs S. Šliaupa tikino, kad gyventi prie skalūnų gręžinio nėra baisiau nei gyventi prie benzino kolonėlės.

„Iš esmės tas gręžinys gręžiamas kelis mėnesius. Ir po to visa technika išvažiuoja. Taip, lieka vamzdis ir pora cisternų. Mes juk pripratę prie benzino kolonėlių ir panašių infrastruktūros elementų. Pats gręžimas trunka neilgai. Vis dėlto tie gręžiniai bus jūsų žemėje ir už tai bus labai gerai sumokėta. Amerikoje tokie žmonės tapo milijonieriais, Lietuvoje vargu ar tai įmanoma, bet nuskriausti neliks“, – pasakojo S. Šliaupa.

Anot jo, didžiausia grėsmė – nesilaikymas technologinių reikalavimų. Tai jis palygino su architektūra. Pavyzdžiui, blogai pastačius namą, jis sugriūna. Pasak jo, laikantis visų normatyvų, grėsmė yra minimali. Gręžinys yra inžinerinis įrenginys, kuris kontroliuojamas atitinkamų institucijų ir teisės aktų: „Degančio vandens rizika reali, jeigu gręžinys bus įrengtas netvarkingai. Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, tokia rizika yra minimali. Tam yra kontroliuojančios institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos geologijos tarnyba. Gręžinys yra savotiškas vamzdynas. Kaip kiekvienam vamzdynui mes turime reikalavimų, taip turime ir gręžiniui. Jeigu vamzdis kiauras, be abejo, vanduo degs.“

Anot geologo, 2011 metais Amerikos specialistai Lietuvos skalūnų kiekį įvertino keliais trilijonais kubinių metrų. Po dviejų metų šis skaičius prilygintas nuliui. Mokslininko nuomone, tai labai akivaizdžiai parodo, kad mums labai trūksta patikimų geologinių duomenų. Ir tam, kad įsitikintume yra dujų, ar nėra, reikia atlikti žvalgybą. Geologiniai duomenys rodo, kad tų skalūninių dujų gali ir apskritai nebūti. Kaip teigė GRYNAS.lt konferencijos svečias, Vyriausybė, suprasdama, kad tokių išteklių gali ir nebūti, licencijų konkurse nurodė, kad tokie tyrimai bus derinami kartu su naftos telkinių paieška. Tokiu būdu bet koks išgręžtas gręžinys galės būti panaudotas naftos išgavimui, o taip pat skalūninių dujų potencialo įvertinimui.

Skystyje – nieko neįprasto

Pašnekovo teigimu, poveikis geriamajam vandeniui yra minimalus, jei nėra avarinių situacijų. Jis pabrėžė, kad Lietuvos geologinės sąlygos yra išimtinai palankios geriamojo vandens apsaugai. Skalūninės dujos yra 2 km gylyje. O geriamas vanduo – iki 200 metrų gylyje. Mokslininko teigimu, tarp jų yra didelė molio storymė – apie 1 km. O virš jos dar yra sūrūs vandeningi ir molio sluoksniai, per kuriuos ardymo skystis negali prasisunkti.

Vienam skaitytojui pasidomėjus, kada gali prasidėti skalūnų gavyba, mokslininkas teigė, kad prieš akis dar ilgas procesas.

„Jeigu skalūninių dujų buvimas bus patvirtintas žvalgybos metu, geriausiu atveju praeis 5–6 metai, kol galėsime sulaukti išgauto pirmojo kubinio metro“, – sakė S. Šliaupa.

Mokslininkas taip pat paaiškino, kokia hidrauliniam ardymui naudojamo skysčio sudėtis: „Paimkime kibirą ir pripilkime vandens. Po to įdėkime vieną litrą smėlio ir 50 gramų taurelę su chemikalais. Paprastai tų chemikalų būna nuo 3 iki 12 komponenčių. Tai yra antibakteriniai mišiniai, maisto priedams naudojami mišiniai, baseinų valymo mišiniai ir panašūs chemikalai, kurie įprasti kasdieniame gyvenime. Vienam gręžiniui reikia apie 10 tūkst. kubinių metrų vandens. Tai sudarytų 2 įprastinius 50 metrų plaukimo baseinus. Ta chemikalų dalis yra labai maža. Mes galime pasinaudoti, pavyzdžiui, Anglijos įstatymine baze, kuri nurodo, kad skystyje negali būti naudojama jokia žmogaus sveikatai kenksminga medžiaga. Tokiu atveju yra išvengiama bet kokios rizikos ir atitinkamai visuomenė turi reikalauti iš prižiūrinčių organizacijų tam tikros kontrolės.“

Žemaičiai – kantriausi žmonės

Pasak pašnekovo, daugiausiai skalūnų dujų yra pietinėje Vakarų Lietuvos dalyje. Jei bus norima šioje Lietuvos dalyje išgauti skalūnų dujas, dviem kvadratiniams kilometrams turėtų būti viena gręžinio aikštelė. Ką tai reiškia? Gręžiamas gręžinys iki 2 km gylio ir iš pagrindinio gręžinio vėliau gręžiamos horizontalios atšakos – nuo 10 iki 20 vieno ar dviejų km ilgio. Tačiau, anot geologo, pirmiausia turime išsiaiškinti, ar pas mus yra skalūninių dujų, o tam reikalinga žvalgyba. Jeigu ištekliai bus patvirtinti, tuomet, kaip įprasta bet kokiam telkiniui, įvertinama ekonominė ir kita rizika. Lyginant su JAV, kaip teigė S. Šliaupa, Europoje sąlygos išgaunant skalūnines dujas yra gerokai prastesnės. Tai gali būti pagrindinis barjeras šitų išteklių eksploatacijai.

Į Klausimą, kodėl dėl skalūnų dujų turi kentėti Žemaitija, S. Šliaupa atsakė su humoru: „Juokaujant galima pasakyti, kad žemaičiai yra kantriausi žmonės. O iš tikrųjų tai yra palankiausios geologinės sąlygos skalūninių dujų susidarymui ir išgavimui.“

Pašnekovas priminė, kad bet kokio telkinio eksploatacija duoda naudą valstybei per mokesčius: „Jeigu žiūrime lokaliai, skalūnų dujų išgavimas duos nemažą naudą žemės savininkui, kur tie gręžiniai bus gręžiami. Jeigu žiūrėsime rajono masteliu, tai yra infrastruktūros vystymas.“

Pasaulinė praktika

Mokslininkas pasakojo, kad sektiniausias pavyzdys šioje srityje yra Anglija. Šioje šalyje yra nemaži skalūninių dujų ištekliai, todėl Vyriausybė labai rimtai žiūri į tokią galimybę.

„Iš kitos pusės, Anglijos Vyriausybė aiškiai supranta ir visuomenės susirūpinimą dėl aplinkosauginių problemų. Todėl labai aiškiai formuluojami reikalavimai šiai naujai technologijai. Pavyzdžiui, Anglijos visuomenės sveikatos centro 2014 metų išvados, kuriose patvirtinti šios technologijos saugios eksploatacijos principai ir pan. Kaip pavyzdį galima pateikti reikalavimą nenaudoti žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų hidraulinio ardymo skystyje“, – kalbėjo S. Šliaupa.

Anot mokslininko, Estijoje žmonės daug palankiau vertintų skalūnų išgavimą, nes jų šalyje pastebimas vienas įdomus reiškinys, kuris paskatino didesnį susidomėjimą žemės gelmėmis.

„Skalūninių dujų išgavimas pakankamai senas reiškinys. Bet tai buvo susiję su išskirtinėmis geologinėmis sąlygomis. Masinis skalūninių dujų išgavimas prasidėjo prieš maždaug 15 metų, kai buvo sukurta technologija išgauti dujas iš gilių molingų sluoksnių, kuriuose ir yra didžiausia dujų dalis. Lietuvoje skalūninės dujos kol kas nėra išgaunamos. Tačiau mes žinome dujų proveržius kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Skandinavijoje. Čia dujas gamina bakterijos, esančios molinguose sluoksniuose. Pavyzdžiui, centrinėje Švedijoje žmonės jau susitaikė, kad kai kuriuose šuliniuose iš vandens skiriasi dujos, tad priprato prie tokios technologijos“, – sakė S. Šliaupa. Geologas teigė, kad kito būdo nei hidraulinis ardymas norint išgauti skalūnų dujas nėra, o saugumas priklauso nuo technologinių reikalavimų laikymosi.

grynas.delfi.lt

* * *

Daugiau apie hidraulinio ardymo technologijos keliamus pavojus ir visuomenės reakciją į hidraulinio ardymo projektus skaitykite šiose Tiesos.lt publikacijose:

Kaip mes sustabdėme skalūnininkus Niujorko valstijoje

Dalius Stancikas. Po mūsų nors ir tvanas?

Niujorko valstija ir toliau draus skalūnų dujų ir naftos gavybą savo teritorijoje

Niujorko meras Bill de Blasio: Mūsų valstijoje nėra vietos hidrauliniam ardymui – tai per daug pavojinga

Ir mažas miestelis gali pakeisti didžiųjų korporacijų planus, arba Kas įvyksta, kai bendruomenė susivienija

Kodėl Europos valstybės baiminasi skalūnų

R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo

Tim Morgan. Skalūnų dujos – mūsų dienų „dot.com“ burbulas

Žemaičiai ir lietuviai protestavo prieš skalūninių dujų gavybą Lietuvoje

Pasaka apie lietuvišką aukso šulinį

Tūkstančiai rumunų protestuoja prieš „Chevron“ skalūninių dujų žvalgybą

Buvusiame naftos gręžinyje – pilni šuliniai žalsvo skysčio

Hidraulinis plėšymas – grėsmė sveikatai, vandeniui, orui ir maistui

„Laisvosios bangos“ radijo laida apie skalūnų dujas

Skalūnų dujų viltis Lenkijoje bliūkšta – į krūmus neria jau antra dujų gavybos bendrovė

Radijo laida apie skalūnų dujas

Linas Balsys apie Seimo sprendimą atidėti Žemės gelmių įstatymo pakeitimų svarstymą

Prezidentūra maloniai bendrauja su visos Žemaitijos atstovais

Įvyks piketai prieš skalūninų dujų gavybos įteisinimą


Seimo Aplinkos apsaugos komitetas baigė ruošti Žemės gelmių įstatymo pataisas

Žemaičiai kreipėsi į JAV ambasadą

Pilietinis piketas: NE skalūnų dujų žvalgybai, TAIP Lietuvos gamtos išsaugojimui ir piliečių gerovei!

Visuomenė viešai perspėja Seimo narius – jūsų skuba šiurkščiai pažeidžia Konstituciją

Mokslų akademijos komisijos išvados dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai

Aurelija Stancikienė. Penkios netiesos apie skalūnų dujas

JAV Federalinio teismo sprendimas: Obamos administracija nepaisė hidraulinio plėšymo keliamo pavojaus

Skalūnų dujos Vokietijoje: Christiano Wilko filmas „Pavojingas godumas“


Šokiruojančios fotografijos iš pirmųjų skalūninių dujų gręžinių Ukrainoje: Donbaso ekologinė katastrofa

Kodėl prancūzai amerikietiškam skalūninių dujų išgavimo būdui pasakė NE

Kiek Lietuvai kainuos skalūnai? arba Ar lietuviai ir vėl parduos Žemaitiją?


Romualdas Juknys. Skalūnų dujos: viliojantys pažadai ir grėsminga tikrovė

R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo

Kviečiame pasirašyti peticiją dėl skalūnų angliavandenilių išgavimo Lietuvoje

Žemaičiai vieningai sako „NE“ skalūnų dujoms


Žemaitijos kaimo bendruomenės ir visuomeninės organizacijos sako NE skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai


Onytės filosofija

Spaudos konferencija „Skalūninių dujų gavyba – reali grėsmė aplinkai“

JAV Federalinio teismo sprendimas: Obamos administracija nepaisė hidraulinio plėšymo keliamo pavojaus


Piliečiai piketavo prieš įslaptintą „Chevron“ kompanijos planų Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pristatymą


Valdžia „tęsia dialogą“ su visuomene dėl skalūninių dujų

Ar premjero įsipareigojimai skirsis nuo tuščių prezidentės pažadų?

Skalūnų dujos Vokietijoje: Christiano Wilko filmas „Pavojingas godumas“

Diskusija „Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje – nauda ar grėsmė?“

Dar kartą apie skalūninių dujų gavybą iš arti

Kodėl Lietuvos mokslininkai remia skalūnų paieškas ir siūlo stabdyti konkursą dėl gavybos?

Skalūnų buldozeris sustabdytas. Kas toliau?

Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius: „Nesu nei herojus, nei auka“ (papildyta video)

Ne tas atsistatydino (papildyta)

„Chevron“ per teismą įsigavo į savo kritikų elektroninius paštus

Paskelbkime Lietuvą teritorija, laisva nuo skalūninių dujų žvalgybos bei gavybos

Kvėdarnos deklaracija

Žalieji reikalauja moratoriumo skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai

Žemaitija nenori būti išgręžta ir sunaikinta

Aikštės TV reportažas iš spaudos konferencijos „Gazprom atstovo išpažintis“


Žemaitijos regiono suvažiavimas-konferencija Kvėdarnoje: „Ar reikia Lietuvai tokių skalūninių dujų?“

Premjeras A. Butkevičius slepia lietuvių atrastą Europos progreso raktą

Jonas Nairanauskas: „Jeigu pilies gynybą išduoda vadai, pilėnai ginasi viduje“ (papildyta video)

Prancūzijos prezidentas pažangaus D. Grybauskaitės raginimo neišgirdo

Prancūzijai už skalūnų eldoradą brangesnė gamta, – sako prezidentas

Žemaičių spaudos konferencija Vilniuje

AB „Lietuvos dujos“: LNK reportažo kaltinimai absurdiški

Informaciniai karai pasiekė Žygaičius (papildyta)

A. Butkevičius ramina žygaitiškius – „Chevron“ imsis ne jų, o Rietavo

Gyventojai sunerimę: Laurynaičių kaime suksis grąžtai?

Žygaičių pranešimas spaudai: Ar Lietuvos Vyriausybė parduos Žemaitiją?

„Chevron“ kelią užtvėrę lenkai budi jau kelias savaites – uždrausta tema Lenkijos žiniasklaidoje

NY Times: amerikiečių geologų ir kitų specialistų susirašinėjimas apie skalūnų dujų gavybą

Žalieji kviečia Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus sekti „Rabobank“ pavyzdžiu

„Chevron“ atstovams vis nepavyksta pranešti vyriausybei apie „atliktus namų darbus“

Didysis A.Salamakino atradimas

Justina Vidzėnė. Lenkiški Žygaičiai (tęsinys)

Lenkiški Žygaičiai

Darbo partijos desantas Žygaičiuose: mes, Seimo nariai, geriau žinome, kas jums geriau

Ar naujausi amerikiečių mokslininkų skaičiavimai sustabdys „pasaulinės skalūnų revoliucijos“ entuziastus Lietuvoje?

Dar kartą apie tai, kaip „Chevron“ sekasi „dirbti su visuomene“

Prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą

Vytautas Švanys. Ar Lietuvos Vyriausybė, ruošdamasi pasirašyti sutartį su „Chevron“, atliko visus namų darbus?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tadas       2015-04-26 1:24

Visiška tiesa, galiu paliudyti, nes dirbau pas L.Stoškų pavaldiniu daug metų aplinkosaugos agentūroje - Liutauras Stoškus, Darnaus vystymosi centras, senokai žinomas kaip EUROSKEPTIKAS, Z.Vaišvilos, Rolando Paulausko, Vito Tomkaus gerbėjas.

kritikui pikciurnai       2015-04-22 2:52

<Tai gal būtų pelningiau parduoti mūsų elitą, mokslininkai sako, kad pasaulyje tai yra labai didelis deficitas - tik 1-2 nuošimčiai…>

Matot, Tamsta, problema yra ta, kad musu tautinis “elytas”, katras save tokiu laiko del ex-komunistiniu, ex-kegebistiniu ir kitokiu ex-raudonu “nuopelnu” realiai civilizuotame pasaulyje nevertas puses euro uz pundeli…
Taigi, gaunas monkes biznis su jojo (gi elyyyyto…) neliustruoto ir nederatizuoto pardavimu. Net ir uz dyka jo niekas neims.

Lietuviui       2015-04-22 1:10

Jei skaitei Tiesą, koks tu lietuvis? sovietikas, ir tiek.
Ir Tiesos.lt neskaitai - tik atlieki užduotį: teršti komentarų erdvę.
Jei skaitytum, suprastum, kodėl gavai tokią užduotį.

Lietuvis       2015-04-22 0:35

Anksciau skaitem laikrasti ,,Tiesa”. Dabar persikrikstijo i ,,Tiesos.lt

Pensininkas pensininkui       2015-04-21 9:32

Kai Mazuronis, dar būdamas ministeriu, pabuvojo amerikon ir gavo pažadą dideliems otkatams tai dabar ir pučia šį burbulą.

Didelis klaustukas       2015-04-21 9:27

Ar kada nors bus šaudomi Lietuvos kenkėjai??????

Kritikas Pikčiurna       2015-04-21 6:46

Jei pamąstyti iš esmės, tai skalūnų plėšymo technologija tėra tik tuščio angliavandenilių puodo gramdymas ir iš esmės problemos neišsprendžia, tik ją kuriam laikui atideda politiniais tikslais ir prideda naujų labai rizikingų problemų. Tai yra elementari uždelsta savižudybė - eutanazija.
Užuot tuos pinigus švaisčius propagandai ir šios iš aklavietės nevedančios technologijos vystymui, reikia investuoti į iš principo problemą sprendžiančių technologijų paieškas. Atsinaujinančios technologijos yra vienas iš galimų kelių. Bet tai įvyks tiktai tada, kai naftos magnatai bankrutuos galutinai. O mes iki to laiko būsime jau mirę...
Kiek ilgiau išgyvens magnatai ir politikai…

visąžinis       2015-04-20 18:54

Nu va, dabar jau apie skalūnų dujų technologijas ,,viską žino” S.Šliaupa…Tiesiog visąžinis ten, kur už kokį nors projektą moka pinigus - neseniai bandė įrodyti, jog Lietuvoj reikia laidoti žemės gelmėse CO2 dujas

kestas       2015-04-20 18:53

Kuo daugiau informacijos apie skalunus geros ar blogos tik zmonems matomos per TV laidos ir diskusijos ,laidos su zymiausiomis vedejomis ,  zmones dar labiau prades dometis ir skaityti ir kalbetis prie kavos puodelio ar pagal posaki , kaimynas sake. Ir tai yra labai gerai . Zmones patys atsirinks , kad skalunu isgavimas nera gerai ,nes dauguma lietuviu geria savo suliniu vandeni , o dar daugiau vandentekio vandeni , dar daugiau turi sodus ir privacias teritorijas ,  o visi visi Lietuvos pilieciai nori gyventi Lietuvoje ir saugus ir sveiki,o uolenu plesymo galimybes atidundejimas , duos pagalvoti apie save vaikus ir anukus kiekvienam .

pensininkas       2015-04-20 18:37

Teršti Lietuvą skalūnais tikrai nereikia. Vakar per Rūtos laidą pasipiktinau ir V.Mazūroniu.

Letas Palmaitis       2015-04-20 17:03

Viskas OK, tik dar trūksta pridurti, jog informacinio karo seniena yra, kad antiskalūninė propaganda varoma iš Sibiro tautų vogtais Gazpromo pinigais.

vidas       2015-04-20 15:25

Manome Tautai isbandymas dar karta , ir vel manome Tauta surinks tris simtus tukstanciu su virs kitaip galvojanciu , negu aplinkos ministerija galvoja apie skalunu isgavima Zemaitijoje, neistirtomis cheminemis medziagomis ,remiantis info patirties turinciomis salimis , kad tai gali buti pavojinga florai , faunai ir zmoniu egzistencijai Zemaitijoje ir visoje Lietuvoje ir kaimyninese salyse

Kritikas Pikčiurna       2015-04-20 14:37

Pasaulyje yra daug atominių elektrinių ir jeigu laikomasi technologinių reikalavimų, jos nesprogsta… Tačiau pakako, kad sprogo Černobylio ar Fukušimos elektrinės ir milijonai žmonių savo kailiu paragavo tą saugumą. Viena iš priežasčių, kodėl sugriuvo sovietinė imperija…
Tai pasakos apie tai, kaip gera sėdėti medyje ant šakos ir ją pjauti, jei laikaisi technologijos ir saugumo reikalavimų...
Tai pradėkite skalūnų paieškas Turniškėse, Lauruose, Tarandėje, Trakuose, Karklėje ar Nidoje ir kituose elito kvartaluose - juk jie taip siekia būti milijonieriais, tik kažkodėl kitokiais būdais - pardavinėdami Lietuvą, jos žmones ir jų saugumą...
Tai gal būtų pelningiau parduoti mūsų elitą, mokslininkai sako, kad pasaulyje tai yra labai didelis deficitas - tik 1-2 nuošimčiai…
Ir pradėkime nuo Prezidentūros bei aplinkos ministrų...


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.