Dienos aktualija, Demokratija ir valdymas

In memoriam. Romas Pakalnis: Vykdytojų visuomenė vėl turi tapti Valstybe

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugsėjo 21 d. 8:33

3     

    

In memoriam. Romas Pakalnis: Vykdytojų visuomenė vėl turi tapti Valstybe

1941 m. sausio 4 d. (Kirklių kaimas Utenos apskritis) – 2020 m. rugsėjo 20 d. (Vilnius)

Eidamas 80 metus rugsėjo 20-osios rytą mirė profesorius Romas Pakalnis: miškininkas, kraštovaizdžio ekologijos pradininkas (kartu su prof. K. Ėringiu), apsaugojęs Kuršių neriją nuo naftos platformos T6, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo narys, 2000–2008 m. – Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas,  2012–2018 m. – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. Net ir sunkiai sirgdamas rūpinosi ekologinėmis ir kultūros paveldo problemomis, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Laba diena, Gerbiamieji Sąjūdžio kūrėjai ir visi šių iškilmių dalyviai!

Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti praėjus trims dešimtmečiams nuo tos 1988 metų birželio 3 dienos, kai Lietuvos mokslų akademijos salėje susirinkusi minia inteligentų ir idealistų išrinko Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tai buvo 35 visuomenei žinomi žmonės, pasireiškę išskirtine profesine, dažnai nonkoformistine veikla. Mes buvome laimingi, nes svajojome ir turėjome viltį paraginti pakilti laisvei Tautą ir kurti mūsų įsivaizduojamos valstybės pamatus. Nuo pat 1988 metų, būdami okupuotoj Lietuvoj mes kūrėme ir sukūrėme daugelio Laisvos Lietuvos įstatymų pagrindus, ruošėme Sąjūdžio programas, rengėmės Sąjūdžio suvažiavimui.

Tai buvo, ko gero, kūrybingiausias mūsų gyvenimo laikas. Darbas ir posėdžiai vakarais, po darbo iš tikrųjų be atlyginimo iki vėlyvųjų sutemų tik su sovietų saugumiečių sudarytu sąrašu tų veikėjų, kurie turėjo būti likviduoti jau vėliau įvykusio Maskvos pučo metu. Nuo pat 1988 metų prasidėjo savo valstybę kuriančių, nuolat laisvėjančių piliečių aktyviausias ir rezultatyviausias veiklos etapas, galų gale atvedęs į šioje salėje įvykusį mūsų valstybės atkūrimo stebuklą 1990 kovo 11 d. Tai buvo gražiausias pakankamai vieningos Lietuvos veiksmas, prilygstantis 1918 metų vasario 16-osios idealistų sprendimui Lietuva buvo, yra ir bus.  Pasakysiu, kad šviesius rezultatus atnešęs kūrybos laikotarpis buvo be galo atsakingas ir džiaugsmingas savo vertės nepraranda iki šiol. 

Deja, po keletos metų šis kūrybingo bendradarbiavimo laikotarpis baigėsi. Šliaužiančiuoju būdu kuriančioji visuomenė nemažų valdžios pastangų ir buksuojančios ekonomikos dėka virto vykdančiąja visuomene (t. y. jūs nieko negalite, nieko neišmanote, mes pasikviesime pasaulio ekspertus ir jie pasakys, kaip jūs turite gyventi). Nutrūko valdžios ir visuomenės dialogas. Dar blogiau, kai ištisus metus net aukštos valdžios žmonės skelbia mūsų mokyklos blogos, mūsų mokytojai niekam tikę, mūsų universitetai žemiau bet kokios kritikos, mūsų urėdai vagys, mes didžiausi girtuokliai, mūsų valstybės tarnyba sužlugusi. Kaip čia yra? Gal čia tikrai yra kokios nors penktos kolonos suformuotas mūsų valstybės neigimo receptas. O gal iš tikro viskas taip blogai, todėl daugelis kraunasi lagaminus ir palieka Tėvynę, o daugiau nei 2/3 abiturientų, parengtų mūsų valstybės lėšomis, žada mieliau rinktis emigraciją. Kodėl nebesugebame užsibrėžti tikslo Tautai savo Valstybėje klestėti? Kas riboja mūsų siekius? Gal tai idealizmo ir Tautos aiškiai suprastų siekių stoka.

Švenčiame ne tik Sąjūdžio gimimo Jubiliejų, bet ir atkurtos Lietuvos Šimtmečio jubiliejų, bet net švęsdami mes kažkodėl vengiame kalbėti apie mūsų Tautos ir Valstybės ateitį, kažkodėl nekalbame apie nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumą mūsų kartų gyvenamame tarpsnyje. Girdime aukštos valdžios pareigūnai kalbasi su dar aukštesniaiais kaimynų, Europos ar pasaulio pareigūnais, o jie svajoja apie federaliniais pagrindais suvienytą Europą. Tad klausimas, kuris bet kada gali iškilti: ar neparveš kas nors iš kur nors kokios nors federacijos, kaip kartą Lietuvoje jau buvo atsitikę 1940 metais. Mes esame ir privalome būti tam, kad taip neatsitiktų. Kažkas turi paklausti ar Europos federalistus Lietuvoje atstovaujančių partijų programos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dabar Lietuvoje daug kalbama apie universitetų skaičių, bet niekas nekalba apie mūsų aukštųjų pareigą Tautai ir Tėvynei.

Mes esame tam, kad valdžia atvirai kalbėtų mūsų visuomenei apie visas mūsų visuomenės ir Valstybės problemas, nelaikytų mūsų vien mažai raštinga darbo jėga. Mes padėsime, kad ateitų tokie Lietuvos Respublikos vadovai, kurie atsisakys vadinamosios „globalios Lietuvos“ ideologijos, kuri jau „padovanojo“ pasauliui beveik milijoną Lietuvos labui galėjusių dirbti tautiečių. Akivaizdu, kad Tautai reikia sugrįžti prie 1918 m. vasario 16 d. signatarų patvirtintų nepriklausomos ir demokratinės valstybės gyvavimo principų ir numatyti kelius, kaip panaudoti pasaulyje dominuojančios laisvosios rinkos privalumus modernios Valstybės ir modernios Tautos nuolatiniam tobulėjimui. Tobulėjimui, bet ne kapituliacijai prieš aklą ir kurčią pasaulį.

Ir pabaigai norėčiau Jums ir pats sau priminti mūsų didį poetą Vincą Mykolaitį Putiną, kuris sunkiais išmėginimų laikais rašė:

  Už laimę gyventi,
    Už džiaugsmą išlikti –
    Šaukit visi, kas nenorit išnykti!

Tebūna ir šis Sąjūdžio Gimtadienio minėjimas mūsų šauksmas apie tai, kad mums ne vis vien kas ir kokiais metodais siekia užvaldyti mūsų Valstybę, mūsų protus, mūsų siekius, mūsų Tautos ateitį. Mes privalome pasiekti, kad mūsų vykdytojų visuomenė vėl taptų savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene, kad būtų atnaujintas valdžios ir visuomenės dialogas, kad mūsų valdžia tarnautų ne oligarchams, bet visuomenei. Mes neturime kito kelio, išskyrus vienintelį: Lietuva buvo, yra ir bus!

Ačiū už dėmesį. Linkiu ištvermės eisiantiems šiuo kūrybos keliu! Linkiu amžiams laisvos Lietuvos!

Šaltinis: propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žmogus       2020-10-7 7:56

Teko trumpai pažinti a.a. Romą Pakalnį pastaraisiais metais, tad liko prisiminimas apie taurų ir sąžiningą Žmogų  kuriam rūpėjo Lietuvos ateitis. Drąsiai kAlbėkime apie pareigą Tautai ir Valstybei, aktyviai prie to
Prisdėkime - ir tai bus šio šviesaus Žmogaus atminimas.

Dzeikas       2020-09-22 21:56

Melagingas zodis straipsnio uzvadinime - “vel”. Nebuvo Lietuva niekad valstybe is esmes. Del viduramziu nesigincysiu, nes nera patikimu ziniu. O Sapokos pasakaitemis vadovautis irgi nereiketu. Po 1918 buvo 22 metu tarpsnis kai cholopu samburi niurke grupele gudraisikniu. Ant tiek gudriom subionem, kad liko tos subines atspardytos ir ju valdymas gedingai baigtas.Lietuviakalbiai cholopai sioje “valstybeje” turejo statistu ar dar ir menkesni vaidmeni.

stasys       2020-09-22 19:50

Geras žmogus išėjo o pasakyti jautru žodi nėra kam . Matyt nebuvo garliavos gerbėjas , todėl visokios Joanos tyli ,o jei klykia tai ne čia .Ilsėkis ramybėje .


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Nėštumo nutraukimas įtarus vaisiaus ligą ar neįgalumą prieštarauja Lenkijos Konstitucijai

Lietuvos vyskupų konferencijos informacinis pranešimas apie Popiežiaus išsakytas mintis filme „Francesco“

Vygantas Malinauskas. Bažnyčios mokymas nėra asmeninė Popiežiaus nuosavybė

Algimantas Rusteika. Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų

Justas Mundeikis. Magiškas švietimo finansavimas 2021 m. biudžete

Ramūnas Aušrotas. LRT iškraipė tekstą – popiežius Pranciškus pasakė: „Jie turi teisę būti šeimos dalimi“

Giedrė Barčkutė. Ar konservatoriams pavyks laimėti katalikų rinkėjų balsus?

Vytautas Radžvilas. Netikėjimo kaina: juk ir mes tai galėtume

Romas Lazutka. Nebus gerovės, kol vieni kitus laikysime kvailiais (apie 13 pensiją ir ne tik)

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.