Nerasta rubrikos

In memoriam. Letas Palmaitis: Kazimieras Uoka, kurį pažinojau

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 22 d. 13:03

10     

    

In memoriam. Letas Palmaitis: Kazimieras Uoka, kurį pažinojau

Atsisveikinimo salvės tarytum nudraskė nuo gyvenimo dar vieną gabalą, tuo pačiu primindamos ir tašką, kurį vieną kartą reikės padėti šioje galbūt jau per ilgai užsitęsusioje kelionėje.

Kalbėdamas prie kapo, Gintaras Songaila išreiškė mintį, kad Kazimieras liko neįvertintas taip, kaip derėjo. Tarsi pateisindamas Velionį, minėjo tai vieną, tai kitą neva kritikuojamą bruožą, kuris iš tikrųjų neva buvo ne toks, bet kitoks. Tačiau visiems neįtiksi ir klaidų neišvengsi. Juk įvertinamieji, dažnai visai ne pagal tikrus nuopelnus, irgi daugeliui neįtinka ir padaro klaidų.

Žmonių vertinimai priklauso nuo laikmečio. Tokios asmenybės, kaip Kazimieras, yra neįkainojamos, kada gyvenama pagal tradicinį aukštos dorovės etaloną. Dorovinių vertybių devalvacijos laikais žodžiui ištikimas ir aiškius principus turintis asmuo tik trukdo aplinkiniams, o jei ima dar ir daryti kam nors įtaką, jau ne tik kad ignoruojamas ar išjuokiamas, bet tiesiog darosi nepakenčiamas – koks čia dar gali būti įvertinimas!

Energingai pradėjęs valstybės kontrolieriaus pareigas, Kazimieras daugeliui užkliuvo, tačiau kitaip ir negalėjo būti. Jei iš visų jo atskleistų vos ne daugiau kaip 170 įstatymo pažeidimų vos pora sulaukė rimto teismo, tai liudija, kad valstybės kontrolierius iš tikrųjų ir nebuvo reikalingas. Dabartis rodo, kad reikalingi būtent valstybės griovėjai.

Susipažinome per Kazimiero jautrumą tautiškumui bei baltų vienybei. Sužinojęs, kad tyrinėju prūsų kalbą ir dedu pastangas ją gaivinti, jis pats rado mane ir įstojo į tuo metu tik pradėjusį veiklą „Pūsos“ klubą. Gerai žinojo situaciją Karaliaučiaus srityje, kaip ir aš, tikėjosi, kad toje žemėje galima pažadinti susidomėjimą baltiška praeitimi, kartu bendravome su jau einančiais tuo keliu kaliningradiečiais.

Apie Kazimierą, kaip politiką, nedrįstu kalbėti, nes mūsų politinės pažiūros nesutapo nei iš pat pradžių, nei pabaigoje. Jis tvirtino esąs populistas, bet matydamas jį, supratau, kad populistas tai ne visada blogai. Bendraminčių atradimas atskleidžiant daugeliui patrauklius, bet teigiamus dalykus ir smerkiant akivaizdžiai neigiamus, daugeliui matomus, yra geras kelias. Tokiu keliu jis ėjo rinkdamas balsus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, o aš įsitraukiau jam į pagalbą vien iš draugystės.

Tačiau politiniais bendraminčiais netapome. Sąjūdžio laikais, kaip daugelis, tikėjau Vakarų demokratija siedamas ją su laisve, todėl pasirinkau liberalų sąjūdį, o Kazimieras visada buvo liberalizmo priešas, mano pasirinkimas jam nepatiko. Tačiau kai po įvykių Čečėnijoje ir Vakarų išdavystės pasukau šalin nuo demokratijos, o atradęs islame gyvą teokratinę idėją, ėmiau ieškoti analogiško katalikiško fundamentalizmo, Kazimieras ėmė iš manęs juoktis vadindamas tipišku inteligentuku, kuris mėtosi iš vienos kraštutinybės į kitą. Juo toliau, juo mažiau matėmės būdami skirtinguose miestuose, o užimtumas neleisdavo ilgai diskutuoti. Apsisprendei ir dirbk savo darbą.

Tačiau ir jam, ir kitiems visada paaiškinčiau, kad nesu atsisakęs nuo liberalaus požiūrio į ekonominius dalykus, nes be ekonominio liberalizmo pats kapitalizmas neįmanomas, o kas geriau – kapitalizmas ar net komunizmas, tai priklauso būtent nuo žmogaus dorovės. Nepamirškime, kad pirmoji krikščioniška bendruomenė buvo būtent komunistinė, tačiau nieko nevertė aukotis vardan materialių interesų. Būtent ekonominė prievarta bei ją lydinti politinė ideologinė prievarta ir padaro komunizmą nusikalstamą.

Panašiai ir su liberalizmu. Islamiška teokratija neneigia laisvos konkurencijos, į kurią valstybė nesikiš, kaip to ir nori liberalai. Tačiau esant demokratiniam parlamentarizmui jau patys liberalai kišasi į valstybę ir pajungia ją savo interesams. Teokratijos sąlygomis konkuruojantieji gamintojai neturi jokios galimybės uzurpuoti valstybės savo naudai, nes nėra parlamentarizmo ir nėra kaip manipuliuoti rinkimais bei pirkti pačių įstatymų. Belieka kovoti tarp savęs siekiant pelno per gamybos kokybę ir prekių kainas, o tokia konkurencija tik į naudą visuomenei.

Teokratija remiasi tikinčiųjų tikėjimu tiesa, kuri užtikrina tiek amžiną, tiek žemišką laimę, todėl islamo valstybėje kiekvienam musulmonui nustatomas jo finansines galimybes atitinkantis vienas religinis mokestis, palaikantis tiek sakrališkai suvokiamas valstybės reikmes, tiek sakrališkai suvokiamą būtiną tvarką. Krikščionybės atveju toks darbas tektų Bažnyčiai, kuri iš esmės sutaptų su visa visuomene, kunigų ir pasauliečių. Todėl tikintiesiems tektų pareiga savanoriškai palaikyti ligonius, senus žmones bei dėl vienos ar kitos priežasties nuskurdusius asmenis tiek materialiai, tiek padedant jiems rasti optimalią vietą bendroje gyvenimo struktūroje, kuri, kaip ir islame, bet jau pagal krikščionišką tikėjimą, suvokiama sakraliai.

Kaip minėjau, mano posūkis nuo demokratinio parlamentarizmo į religinį fundamentalizmą buvo susijęs su įvykiais Kaukaze, kada atkūrę savo valstybę čečėnai tapo kelis amžius juos naikinančio monstro agresijos auka. Šiai čečėnų kovai už laisvę Kazimieras niekad nebuvo abejingas. Būtent jis supažindino mane su Ičkerijos Respublikos atstove Aminat Saijeva, kuri turėjo tvirtą diplomatinį statusą, nes Lietuva tada dar nepataikavo Vakarams ir nebuvo išdavusi kovojančių čečėnų.

Minėtoje kalboje Gintaras Songaila nepamiršo ir Kazimiero pomėgio keliauti, kurį turėjau progų patirti ir aš. Malonu prisiminti mūsų išvykas į Pakaunę, pasivaikščiojimus per mišką, poilsį laukymėje, kada per žiūroną tyrinėjome mėnulį aptarinėdami, ar tikrai amerikonai vaikščiojo jo paviršiumi, ar tai buvo tik suvaidinta apgaulė. Šiaip Kazimieras buvo prisiskaitęs įdomiausių istorijų ir hipotezių tiek gamtos mokslo, tiek istorijos srityse. Pasakojo ir apie save. Man ypač patiko pasakojimas, kaip sovietmečiu svajojo pagaminti raketukes, kurios paleistos virš Laisvės alėjos barstytų antitarybinius lapelius. Mūsų jaunystės svajonės pasirodė panašios!

Kai buvo dar gyva mama, buvo jai tikra atrama, rūpinosi kiek galėjo. Bet padarė žiaurią nuodėmę, kurią pats lyg ir be susijaudinimo papasakojo, nors spėju, išgyvendamas. Mama turėjo mylimą katiną Juršėną, tačiau Juršėnas puldavo vištas – jokios bausmės nepadėdavo. Kai žiemą sudraskė dar vieną vištą, neapkentęs Kazimieras uždarė Juršėną lauke po apvožtu kibiru ir pamiršo. Žuvo vargšelis, ir mamai tai buvo smūgis.

Prisimenu Kazimierą įvairiose situacijose, jo charakteris buvo ūmus, bet ir pats ne visada matė reikalą susilaikyti. Į Lietuvos istoriją, ir ne tik, įėjo jo frazė, mesta M. Gorbačiovui per Aukščiausiosios Tarybos posėdį: „Jūs meluojate, Michailai Sergejevičiau!“. Supykęs galėjo būti šiurkštus, bet mokėjo parodyti ir švelnumą. Švelnus būdavo su vaikais.

Mano šeimoje visada buvo laukiamas, nors deja, retas svečias. Dukros atsimena jį nuo pat vaikystės. 

Nors tikėjimo atžvilgiu Kazimieras nebuvo ryškiai vienoje ar kitoje pusėje, sielos išlikimu neabejojo. Kartą man sakė: nemanyk, kad ten bus šio gyvenimo tąsa. Patirsi tai, kas nepasiekiama dabar, tačiau išėjęs iš savo dabartinių ribų.

Koks bebūtų buvęs jo požiūrius į dvasinius dalykus, svarbiausia yra tai, kad dorovė nebuvo jam reliatyvi – jis tikėjo Tiesa ir Jos siekė.

Kai gyvenimas baigtas, lieka ilgesys ir gailestis, kad mažai bendrauta.

Prisimenu vyskupo žodžius apie mirusius: jie niekur nedingo, jie yra.

Buvo paprastas autentiškas žmogus, mirė baisioje kančioje, neduok, Viešpatie, niekam tokios! Bet juk Pats Viešpats kentėjo už kiekvieną jo nusižengimą. Būk mums, Viešpatie, gailestingas, leisk vėl susitikti Amžinojoje Tavo Karalystėje!

Mes turime Viltį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2016-07-28 15:23

Is pagarbos velioniui susilaikiau komentuoti si pikc. pastebeta Leto nusikalbejima.
Mazdaug tolygu diskutuoti, ar turi nelabasis ,atleisk Viespatie, Sventosios Dvasios.Jei neturi tai ar turejo…

 

Pikc       2016-07-26 23:57

Perskaičiau – ir padariau išvadą, kad dėl mėtymosi iš vienos kraštutinybės į kitą a.a. K. Uoka buvo teisus. Na o “Nepamirškime, kad pirmoji krikščioniška bendruomenė buvo būtent komunistinė” – išvis užmušė. :D

Dzeikas       2016-07-22 18:05

Tragiska Lietuvai ne tokiu zmoniu isejimai.Tragiska tai, kad i ju vieta niekas nestoja.
Okupantas mums ju isaugino.Turejome kaip nparode 1988-91 gera kohorta.
O po ketvircio amziaus valstybines laisves ...?
Nyku kaip kapinese Valpurgijos nakti.

tiesos.lt:: susigrąžinkime valstybę...       2016-07-22 17:33

nepanašu.
nes pataikauja kgbistams - pedofilams: trina komentarus.

Algimantas       2016-07-22 16:19

Ačiū In Memoriam autoriui. Parašyta tai, ką iš dalies pačiam bendraujant su Kazimieru teko patirti. Kai kartą prasitariau, kad ruošiuosi parduoti tėvų palikimą - žemę, jis tokį elgesį pavadino amoraliu, nes ji per tėvų prakaitą įgyta, tėvų prakaitu daugelį metų laistyta.
Kai sąlygų verčiamas vis tiek žemę pardaviau ir jam prisipažinau, jis iškart paklausė, kur dėjau tuos pinigus. Kai paaiškinau, kad ne savo buičiai gerinti ir ne kasdieniam vartojimui išleidau, Kazimieras atlėgo.
Buvo aktyvus vietos bendruomenės narys,tikro nesavanaudiško bendravimo pavyzdys.
Tikru valstybininku pasirodė Valstybės kontrolieriaus pareigose, iškėlė apie 200 bylų prichvatizatoriams, tačiau prokuroras A. Paulauskas sugebėjo jas mikliai uždaryti.

vulgariam 10:50       2016-07-22 10:59
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Šaunuolis Juozapas       2016-07-22 10:50
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
na kaži ar ozolas buvo kedistas       2016-07-22 10:19
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
mauzeris       2016-07-22 10:03

Praejusiais metais i6keliavo tikrai du i6kilus signatarai: Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas, kurie net sunkai sirgdami buvo tampomi po teismus. O siais metais, netiketa - dragiska mirtis, dar kupina jegu, besiruosusi dalyvauti seimo rinkimuose, pasiglemze Kazimiera Uoka. Visi trys jie nebuvo abejingi svetimam skausmui. Kaip buvo draskoma Garliavos naslaite - stojo muru uz ja.

galėtų daugiau parašyti       2016-07-22 9:45

gerb.Letas draugavo ir su mons. A.Svarinsku.
būtų labai įdomu paskaityti jo nuomonę ir atsiminimus.

HMMM       2016-07-22 9:28

Visada stengiuos perskaityt Leto straipsnius, na ir sykart nenusivyliau.

Gerio       2016-07-22 1:40

sielos turi palikineti si pasauli savo valia ar,ne savo valia,kad paskun masiskai sugriztu lememam musiui,pries parazitus ir islaisvintu zemes planeta!!!

Juozapas       2016-07-21 22:46

Šį kartą nekomentuosiu.
Gerb. Leto tekstas yra Išpažintis. Labai asmeniškas tekstas.
Aš Velionio nepažinojau, todėl jausčiausi nesmagiai aptarinēdamas dviejų draugų privatų bendravimą.
Nesvarbu, kad gerb. Letas savo mintis publikavo viešai, ką bepasakyčiau, greta Autoriaus žodžių, mano kaip prašalaičio, šnekos vis tiek būtų banalios.
Taip elgtis neturiu teisės.
Vienok, leidžiu sau pastebėti, jog Velionis tikriausiai buvo laimingas žmogus nes ne kiekvienas turi Draugą kuris atsisveikindamas galėtų taip pasisakyti.
...
Lai Viešpatis suteikia Kazimieto sielai ramybę.
Amžiną atilsį duok mirusiam Viešpatie ir Amžinoji Šviesa jam tešviečia.
Tegul ilsisi ramybėje.
Amen.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

vulgariam 10:50       2016-07-22 10:59

matuoji pagal save?

Šaunuolis Juozapas       2016-07-22 10:50

Esi žmogutis, tikrai žinantis, kada, kam ir prie kokių aplinkybių sulendant į rūrą identifikuotis.

na kaži ar ozolas buvo kedistas       2016-07-22 10:19

kažkaip nepamenu, ar ozolas buvo violetinis kedistas.
(visi, kgbistai ar KGB valdomi buvo geriausiu atveju neutralūs)


Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.