In memoriam: monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Tiesos.lt redakcija   2014 m. liepos 17 d. 17:07

8     

    

In memoriam: monsinjoras Alfonsas Svarinskas

1925 m. sausio 21 d. – 2014 m. liepos 17 d.

Netekome nuoširdaus Tiesos judėjimo bičiulio, atkaklaus akcijos „Neužmiršim, nesitrauksim“ dalyvio monsinjoro Alfonso Svarinsko, visu savo gyvenimu liudijusio, kaip reikia saugoti ir ginti Tėvynę, Tiesą, Tikėjimą.

„Mirė garsusis Lietuvos kovotojas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose“, – taip šią liūdną žinią perdavė vyskupas J.Kauneckas, vienas jo kovų bendražygių ir bičiulių.

„Amžinojo atilsio prašykime jam danguje, tegul ilsisi ramybėje po visų kovų, vargų ir skausmų“, – savo socialinio tinklo paskyroje kvietė vyskupas.

* * *

Persekiojamas sovietinio saugumo, 1946-aisiais paliko studijas Kauno kunigų seminarijoje ir pasitraukė į miškus pas Ukmergės partizanus. Tais pačiais metais suimtas ir po kankinimų įkalintas pirmą kartą. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. slapta įšventino A. Svarinską kunigu.

Grįžęs savo kovą tęsė: 1958 m. balandį areštuotas ir nuteistas šešeriems metams už antisovietinės literatūros laikymą, 1958–1964 m. kalėjo Mordovijos (Rusija) lageriuose. 1961 m. LTSR Aukščiausiasis teismas pripažino A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu ir perkėlė į ypatingojo režimo kalėjimą.

Nuo 1972 m. A. Svarinskas bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką.

Trečią kartą A. Svarinskas areštuotas 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje ir už pogrindinę antisovietinę veiklą bei jaunimo ugdymą katalikiška dvasia buvo nuteistas septyneriems metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties.

1988 m. Maskvoje lankęsis JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. paleistas iš lagerio jis grįžo į Viduklę.

Tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją jis buvo paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos – tik šįkart ne į Sibirą, o į Vakarus. 1988–1990 m. keliaudamas po pasaulį, lankė lietuvių bendruomenes, susitiko su pasaulio valstybių lyderiais, tarp jų – ir su R. Reiganu. Vienuolika kartų jį priėmė popiežius Jonas Paulius II.

Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą ir 1991 m. buvo išrinktas į Atkuriamąjį Seimą.

Kovą už Lietuvą, jos dvasinį ir tautinį atgimimą jis tęsė iki pat mirties.

 

* * *

Monsinjoras A. Svarinskas bus pašarvotas šeštadienį Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios (Vilnius) šarvojimo salėje – atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 val. ir sekmadienį nuo 9 iki 13 val.

Sekmadienį 13.30 val. velionio palaikai bus pernešti į Šv. Ignoto bažnyčią – čia atsisveikinimas numatytas sekmadienį nuo 13 iki 22 val. ir pirmadienį nuo 8 iki 11 val. 

11 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką – čia 12 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios.

Vykdant velionio valią, monsinjoras A. Svarinskas bus palaidotas Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.

 

* * *

Pagerbdami šviesų monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimą primename pastarųjų metų Tiesos.lt publikacijas, kuriose jis skaudžiai sielojosi dėl Lietuvoje išsikerojusio melo ir neteisingumo:

Monsinjoro Alfonso Svarinsko „Nepataisomasis“: rašau apie žmones, kurie ir patys aukojosi, ir kitus įkvėpė aukotis

Monsinjoras A.Svarinskas: Ar sulauksim tų laikų, kada bus Lietuvos valdžia?

Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai – Dievas ir Tėvynė“

Irena Petraitienė. Alfonso Svarinsko byla

 

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Anikė       2014-07-19 8:38

Kažkaip kraupu darosi,kad Žmogus,tiek metų kalintas sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose,net paskutiniais gyvenimo metais negalėjo pasidžiaugti Lietuvos laisve ir teisingumu,o buvo priverstas kovoti su dar aršesniais,godesniais ir išradingesniais Laisvės smaugliais ir melo bei prievartos gynėjais.
Dar viena šviesi žvaigždė užgeso Lietuvos padangėje,dar nykiau darosi “Melagių
pilyje”-valstybėje.
Tikiu,kad gerbiamo Monsinjoro meilė dorai,teisingumui,laisvei ir Kovotojo-Dievo Riterio dvasia neleis ir mus paklysti šunkeliuose,smulkmenose,intrigose.
Tamsiausia visada būna prieš aušrą.Tikėkime,išsipildys Monsinjoro viltis ir gyvenimo tikslas - išauš aušrelė ir Lietuvoje.

a.a.monsinjoro Svarinsko       2014-07-18 2:16

labai truks ne tik kovojantiems uz Tiesa, visiems, kam brangus zodis LAISVE… Ilsekis ramybeje, doras Lietuvos sunau.

labai gaila       2014-07-17 23:38

Sis garbingas zmogus mire 17d….mergaites paemimo diena buvo 17d…Liks visu musu sirdyse sis garbingas zmogus…Jis Klonyje buvo laukiamas visados.

Tai       2014-07-17 22:55

tikrasis Lietuvos valstybingumą nuolat saugojęs karžygys nuo savo gyvenimo pradžios iki gyvenimo pabaigos.Ilsėkis ramybėje,garbingas Žmogau.Jūsų niekad neužmiršim.

Vytautas       2014-07-17 20:17

Išėjo tikras Lietuvos patriotas ir Laisvės Karys,doras kovotojas už referendumą dėl žemės,dėl ko sisteminių vėl pradėtas persekioti…Tebūnie lengva jam Lietuvos žemelė po egle,palaistyta partizanų krauju..

Labai gaila.       2014-07-17 19:49

Buvo didelė atrama.Amžiną atilsį.

liūdna       2014-07-17 19:12

labai liūdna išgirdus tokią žinią. Mūsų dienų šventasis… Žmogus šviesulys… paliekantis daug šilumos ir meilės mūsų širdyse…

grazina       2014-07-17 17:51

Siandien,17d.Dievas pasikviete i amzina palaima ir dziaugsma musu Lietuvos Sviesuli,Sazine,Kovotoja uz Tiesa,tikra Kristaus pavyzdini Mokini,kuris iki paskutinio atodusio tarnavo Meile Artimui,Geriui ir Sviesai.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.