Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Tiesos.lt redakcija   2021 m. birželio 13 d. 13:46

8     

    

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Dalydamiesi Rokiškio krašto muziejaus parengtu Marcelės Kubiliūtės biografijos pristatymu kartu su Sakalu Gorodeckiu klausiame: ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

1963 metų birželio 13-ąją  mirė Marcelė Kubiliūtė

Marcelė Kubiliūtė (1898–1963) – Lietuvos žvalgybos simbolis, Iškili visuomenės veikėja, Lietuvos moterų sąjungos tautiniam laivynui remti steigimo iniciatorė, Lietuvos valdininkų ir Lietuvos šaulių sąjungų bei Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto, Moterų ir Švietimo sekcijų narė, Lietuvių ir prancūzų bei lietuvių ir latvių vienybės, Kalinių globos ir kitų draugijų aktyvistė.

1898 m. liepos 28 d. Tindžiulių kaime (Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis) gimusi M. Kubiliūtė buvo ketvirtas vaikas Marijonos ir Juozo Kubilių šeimoje.

Mokydamasi Panemunėlio pradžios mokykloje dainavo chore ir dalyvavo parapijos švietėjiškoje veikloje. Ji padėjo broliui Juozui platinti atsišaukimus, slėpti uždraustą spaudą.

Baigusi Panemunėlio pradžios mokyklą toliau negalėjo mokytis, nes tėvai neišgalėjo į mokslus leisti dviejų vaikų. Pandėlio klebonijoje kunigo šeimininkės prižiūrima dirbo įvairiausius darbus. Iš prigimties jautriai merginai darbas buvo sunkus, todėl ji grįžo namo. Brolis Juozas pasikvietė Marcelę į Panevėžį, 1912 m. abu persikraustė į Vilnių.

Darbšti, mokslo siekianti M. Kubiliūtė pradėjo dirbti parduotuvėje ir mokytis prie Šv. Mikalojaus bažnyčios buvusioje dviklasėje mokykloje, dalyvauti kuopelių veikloje.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., Marcelė su „Saulės“ kursų moksleiviais pasitraukė į Voronežą. 1916 m. susirgusią brolis Juozas pasiėmė į Peterburgą. 1918 m. pavasarį baigė Nechorošavos gimnaziją, o rudeniop ir – Pabedinskio buhalterijos kursus.

Po 1918 m. vasario 16-ąją paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės, Marcelė spalio 20 d. grįžo į Vilnių. Tuo metu Vilnius ėjo iš rankų į rankas: pasitraukusius vokiečius vieni po kitų keitė bolševikai, lenkai, lietuviai. M. Kubiliūtė nenorėjo likti nuošalyje, kurį laiką dirbo banke, buvo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redaktorė. Kai lenkai jį uždarė, įsidarbino knygyne prie Aušros vartų.

Nežinia, kaip ji pateko į besikuriančios Lietuvos karo žvalgybos akiratį, tačiau nieko nuostabaus, kad veiklos trokštančią merginą suviliojo pavojinga veikla. Jos dėka buvo surinkta ypač vertingų žinių apie priešiškos Lenkijos kariuomenės planus. Trejų metų pogrindžio darbas – POW (Polska Organizacja Wojskowa) sąmokslo prieš Lietuvos vyriausybę atskleidimas ir likvidavimas. M. Kubiliūtė 1919 m. įvykdė ypatingai svarbią operaciją, kuri, istorikų teigimu, galimai išgelbėjo Lietuvos valstybę ir už tai buvo apdovanota visais svarbiausiais ordinais.

Kai 1920 m. spalį Vilnių vėl užėmė lenkai, M. Kubiliūtė iš jo nesitraukė, dar dvejus metus praleido mieste. Ji globojo į nelaisvę patekusius sužeistus lietuvių kareivius.

M. Kubiliūtė nepaprastai talentingai sugebėjo bendrauti,  jos pareigos buvo labai pavojingos ir itin slaptos. Per jos rankas ėjo tai, kas buvo svarbiausia tarp Vilniaus ir Kauno. Ji pateikdavo duomenis apie priešo dislokacijos vietas, pajėgas ir ginkluotę. Tai pasiekti padėjo leitenantas Juozas Matusaitis.

Lenkai įtarė M. Kubiliūtę dirbant jų nenaudai, pareigūnų žvilgsniai vis dažniau krypo į ją, todėl ilgainiui pasidarė itin pavojinga gyventi Vilniuje. Rimtas signalas buvo ant sienų atsiradę plakatai su jos atvaizdu ir pažadas pranešusiems apie šios moters buvimo vietą sumokėti labai svarų atlygį – 5 tūkst. zlotų. Apsisaugoti M. Kubiliūtei padėjo Elžbietos Banievič (slapyvardis) dokumentai. Tačiau pajutusi, kad lenkai mina ant kulnų, 1922 m. rudenį Marcelė perėjo demarkacinę liniją ties Salaku ir išvyko gyventi į Kauną.

Kaune M. Kubiliūtė įstojo į universitetą studijuoti istorijos ir buvo priimta į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją – dirbo departamente, kuris rūpinosi Vilniaus krašto reikalais, vėliau Politikos departamente tvarkė slaptojo archyvo dokumentus ir šifravo iš užsienio gautas telegramas. Istorikės diplomą gavo 1936 m. Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys Marcelės artimiesiems teigė, jog jai galima patikėti visas valstybės paslaptis.

1940 m. rudenį M. Kubiliūtė grįžo į Vilnių, kai čia jau tvarką darė sovietai, o po pusmečio įžengė vokiečiai. Ji pagaliau galėjo darbuotis pagal specialybę: buvo priimta į Lietuvos mokslų akademijos Istorijos skyrių, karo metais Lietuvių literatūros institute tvarkė ir saugojo biblioteką. Jos pavardė buvo minima tarp įvairių to laikotarpio organizacijų, pogrindyje kovojusių už nepriklausomą Lietuvą. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, priklausė valdžios funkcijas vykdžiusiam Vilniaus miesto ir srities komitetui, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai. Ji teikė pagalbą Štuthofo konclageryje kalėjusiems lietuviams. Vokiečiams pradėjus masiškai naikinti žydų tautybės žmones, aktyviai įsitraukė į jų vadavimą.

1944 m. rugpjūčio 17 d. M. Kubiliūtė buvo areštuota, vėliau įkalinta KGB, Lukiškių kalėjimuose. 1946 m. rugpjūčio mėn. išgirdo nuosprendį – ištremti į Tiumenę. 1949 m. rugsėjo 30 d. M. Kubiliūtė nors ir trapi, tačiau fizinio skausmo nepalaužta grįžo į Lietuvą.

Po tremties M. Kubiliūtė neturėjo teisės gyventi didžiuosiuose miestuose, 1950 m. įsidarbino Tauragės kelių ruože sąskaitininke. Tik 1956 m. jai pavyko sugrįžti į svajonių miestą Vilnių. Pastogę suteikė Liudo Giros našlė Bronė Girienė. Smarkiai pablogėjus sveikatai, M. Kubiliūtė gydėsi Paberžės, Vižulėnų sanatorijose. Sunkią valandą ją parėmė profesoriai Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Zigmas Žemaitis.

M. Kubiliūtė mirė 1963 m. birželio 13 d.

Už nuopelnus tėvynei M. Kubiliūtė – vienintelė moteris Lietuvoje - buvo apdovanota visais aukščiausiais to meto Lietuvos ordinais:
– 1928 m. Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu;
– 1930 m. Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu;
– 1938 m. Gedimino III laipsnio ordinu;
– Šaulių žvaigžde ir šaulių žvaigždės ordinu;
– Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu.

1998 metais M. Kubiliūtės 100-ųjų gimimo metinių proga Vilniuje jos vardu pavadinta gatvė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vertėjui Gabrielė 8:01       2021-06-16 6:29

Reiškia esate iš tų neišprususių žmogelių ir dar matyt savo neišsilavinimu norite neigti faktą, kad ši moteris išgelbėjo Lietuvos nepriklausomybę.Skaitykite knygeles.

aišku       2021-06-15 17:56

kad neatsirastų, kaip iki šiol neatsirado A.Smetonos, kaip atsiranda zapos, lenonai, kol vilniaus merais tampa tik prosemitiniai leftistai, tol paminklai lietuvių tautos herojams čia nebus statomi

Švietimo kursai >Vertejas       2021-06-15 15:08
Vertejas Gabrielei       2021-06-15 8:01

Esu pakankamai issilavines bet niekad negirdejau
Apie G Kubiliute ...?

Vertejas       2021-06-15 7:58

Labai idomu is kur sita informacija ?

Gabrielė       2021-06-13 17:16

Lietuvoje atsirastų labai daug neišsilavinusių, kurie nežino, kad ši moteris išgelbėjo Lietuvos nepriklausomybę ir labai daug tokių, kurie menkins ją..., kad lietuviai nežinotų savo Didžių žmonių ir kad mažėtų pasididžiavimas savo tauta.

elfe       2021-06-13 15:24

pala pala, ar cia ne ta pati kubilte, kuri po lenku ultimatumo paskelbimo dirbo diena nakti Lietuvos Lietuvos konsulate Vilniuje isdavinedama is Lenkijos per Vilniu i Kauna begantiems zydams vizas?.. kodel nuopelnai ne jai, o tik Japonijos ambasadoriui?.. o jai uz zydu gelbejima tik Sibiras?..

zinoma, reiktu tokiai didvyrei paminklo… siuo atveju sutikciau, kad vietoj Cvirkos, nukeliant ana i teviske… tik ne i Gruto parka.. uz musu pinigus, privaciam verslui..

tik paveizek!       2021-06-13 15:14

koks tautinis kostiumas! kiek karoliu!
kokia vysteles iskirpte!
tai ne musu sablonai, siuti pagsl keleta kurpaliu…


Rekomenduojame

Situacija sveikatos srityje: dr. Rimo Jankūno ir Andriaus Gudaičio pranešimai LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: šįkart boikotas gali pavykti, mat valdantieji pataikė į savo tradicinius rėmėjus, o jų balsas dangų pasiekia

Andrius Martinkus. Tikroji vertybinė politika dabar yra ‘Realpolitik’

Ramūnas Aušrotas. Seimo narė Morgana Danielė platina teisiškai ydingą ir socialiai neatsakingą informaciją

Ignas Vėgėlė. Kodėl mes taip orientuojamės?

Vygantas Malinauskas. Apie nacionalinius kovos su pandemija ypatumus

Rasa Čepaitienė. Naujoji Helsinkio grupė

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Šiluvos deklaracija labiau tinka Dorovės ministerijai negu Bažnyčiai

STI kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

Izraelio sveikatos ministras pripažino, kad „skiepų pasai“ – tai spaudimo priemonė

Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“

Pasirašykime Šiluvos deklaraciją: laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius

Nida Vasiliauskaitė. Šiandien matome, kad Kantas ir kompanija klydo

Algimantas Rusteika. Kaip bukalaurai taisys savo klaidą

Advokatas Andrius Krištapavičius: kodėl atsisakau pasiimti savo Galimybių pasą?

Kun. Robertas Grigas. Rugsėjo 13-oji: niūrus sugrįžimas į sovietmetį

Liudvikas Jakimavičius. Uždavinys PIŠei

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas dėl Šiluvos deklaracijos

Rasa Čepaitienė. Viskas taip tiesmuka ir primityvu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie ovacijas „kliedesiams“, tapusiems tikrove, ir ramiai knarkiančią sąžinę

Dominykas Vanhara. Kas yra blogai su šia publikacija?

Lenkų premjeras: Lenkija bus geriausia vieta gyventi Europoje

Rasa Čepaitienė. Prieš pišizmą nublanksta net kasdieniai vėlyvojo brežnevizmo marazmai

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.