Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Tiesos.lt redakcija   2021 m. birželio 13 d. 13:46

8     

    

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Dalydamiesi Rokiškio krašto muziejaus parengtu Marcelės Kubiliūtės biografijos pristatymu kartu su Sakalu Gorodeckiu klausiame: ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

1963 metų birželio 13-ąją  mirė Marcelė Kubiliūtė

Marcelė Kubiliūtė (1898–1963) – Lietuvos žvalgybos simbolis, Iškili visuomenės veikėja, Lietuvos moterų sąjungos tautiniam laivynui remti steigimo iniciatorė, Lietuvos valdininkų ir Lietuvos šaulių sąjungų bei Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto, Moterų ir Švietimo sekcijų narė, Lietuvių ir prancūzų bei lietuvių ir latvių vienybės, Kalinių globos ir kitų draugijų aktyvistė.

1898 m. liepos 28 d. Tindžiulių kaime (Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis) gimusi M. Kubiliūtė buvo ketvirtas vaikas Marijonos ir Juozo Kubilių šeimoje.

Mokydamasi Panemunėlio pradžios mokykloje dainavo chore ir dalyvavo parapijos švietėjiškoje veikloje. Ji padėjo broliui Juozui platinti atsišaukimus, slėpti uždraustą spaudą.

Baigusi Panemunėlio pradžios mokyklą toliau negalėjo mokytis, nes tėvai neišgalėjo į mokslus leisti dviejų vaikų. Pandėlio klebonijoje kunigo šeimininkės prižiūrima dirbo įvairiausius darbus. Iš prigimties jautriai merginai darbas buvo sunkus, todėl ji grįžo namo. Brolis Juozas pasikvietė Marcelę į Panevėžį, 1912 m. abu persikraustė į Vilnių.

Darbšti, mokslo siekianti M. Kubiliūtė pradėjo dirbti parduotuvėje ir mokytis prie Šv. Mikalojaus bažnyčios buvusioje dviklasėje mokykloje, dalyvauti kuopelių veikloje.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., Marcelė su „Saulės“ kursų moksleiviais pasitraukė į Voronežą. 1916 m. susirgusią brolis Juozas pasiėmė į Peterburgą. 1918 m. pavasarį baigė Nechorošavos gimnaziją, o rudeniop ir – Pabedinskio buhalterijos kursus.

Po 1918 m. vasario 16-ąją paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės, Marcelė spalio 20 d. grįžo į Vilnių. Tuo metu Vilnius ėjo iš rankų į rankas: pasitraukusius vokiečius vieni po kitų keitė bolševikai, lenkai, lietuviai. M. Kubiliūtė nenorėjo likti nuošalyje, kurį laiką dirbo banke, buvo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redaktorė. Kai lenkai jį uždarė, įsidarbino knygyne prie Aušros vartų.

Nežinia, kaip ji pateko į besikuriančios Lietuvos karo žvalgybos akiratį, tačiau nieko nuostabaus, kad veiklos trokštančią merginą suviliojo pavojinga veikla. Jos dėka buvo surinkta ypač vertingų žinių apie priešiškos Lenkijos kariuomenės planus. Trejų metų pogrindžio darbas – POW (Polska Organizacja Wojskowa) sąmokslo prieš Lietuvos vyriausybę atskleidimas ir likvidavimas. M. Kubiliūtė 1919 m. įvykdė ypatingai svarbią operaciją, kuri, istorikų teigimu, galimai išgelbėjo Lietuvos valstybę ir už tai buvo apdovanota visais svarbiausiais ordinais.

Kai 1920 m. spalį Vilnių vėl užėmė lenkai, M. Kubiliūtė iš jo nesitraukė, dar dvejus metus praleido mieste. Ji globojo į nelaisvę patekusius sužeistus lietuvių kareivius.

M. Kubiliūtė nepaprastai talentingai sugebėjo bendrauti,  jos pareigos buvo labai pavojingos ir itin slaptos. Per jos rankas ėjo tai, kas buvo svarbiausia tarp Vilniaus ir Kauno. Ji pateikdavo duomenis apie priešo dislokacijos vietas, pajėgas ir ginkluotę. Tai pasiekti padėjo leitenantas Juozas Matusaitis.

Lenkai įtarė M. Kubiliūtę dirbant jų nenaudai, pareigūnų žvilgsniai vis dažniau krypo į ją, todėl ilgainiui pasidarė itin pavojinga gyventi Vilniuje. Rimtas signalas buvo ant sienų atsiradę plakatai su jos atvaizdu ir pažadas pranešusiems apie šios moters buvimo vietą sumokėti labai svarų atlygį – 5 tūkst. zlotų. Apsisaugoti M. Kubiliūtei padėjo Elžbietos Banievič (slapyvardis) dokumentai. Tačiau pajutusi, kad lenkai mina ant kulnų, 1922 m. rudenį Marcelė perėjo demarkacinę liniją ties Salaku ir išvyko gyventi į Kauną.

Kaune M. Kubiliūtė įstojo į universitetą studijuoti istorijos ir buvo priimta į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją – dirbo departamente, kuris rūpinosi Vilniaus krašto reikalais, vėliau Politikos departamente tvarkė slaptojo archyvo dokumentus ir šifravo iš užsienio gautas telegramas. Istorikės diplomą gavo 1936 m. Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys Marcelės artimiesiems teigė, jog jai galima patikėti visas valstybės paslaptis.

1940 m. rudenį M. Kubiliūtė grįžo į Vilnių, kai čia jau tvarką darė sovietai, o po pusmečio įžengė vokiečiai. Ji pagaliau galėjo darbuotis pagal specialybę: buvo priimta į Lietuvos mokslų akademijos Istorijos skyrių, karo metais Lietuvių literatūros institute tvarkė ir saugojo biblioteką. Jos pavardė buvo minima tarp įvairių to laikotarpio organizacijų, pogrindyje kovojusių už nepriklausomą Lietuvą. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, priklausė valdžios funkcijas vykdžiusiam Vilniaus miesto ir srities komitetui, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai. Ji teikė pagalbą Štuthofo konclageryje kalėjusiems lietuviams. Vokiečiams pradėjus masiškai naikinti žydų tautybės žmones, aktyviai įsitraukė į jų vadavimą.

1944 m. rugpjūčio 17 d. M. Kubiliūtė buvo areštuota, vėliau įkalinta KGB, Lukiškių kalėjimuose. 1946 m. rugpjūčio mėn. išgirdo nuosprendį – ištremti į Tiumenę. 1949 m. rugsėjo 30 d. M. Kubiliūtė nors ir trapi, tačiau fizinio skausmo nepalaužta grįžo į Lietuvą.

Po tremties M. Kubiliūtė neturėjo teisės gyventi didžiuosiuose miestuose, 1950 m. įsidarbino Tauragės kelių ruože sąskaitininke. Tik 1956 m. jai pavyko sugrįžti į svajonių miestą Vilnių. Pastogę suteikė Liudo Giros našlė Bronė Girienė. Smarkiai pablogėjus sveikatai, M. Kubiliūtė gydėsi Paberžės, Vižulėnų sanatorijose. Sunkią valandą ją parėmė profesoriai Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Zigmas Žemaitis.

M. Kubiliūtė mirė 1963 m. birželio 13 d.

Už nuopelnus tėvynei M. Kubiliūtė – vienintelė moteris Lietuvoje - buvo apdovanota visais aukščiausiais to meto Lietuvos ordinais:
– 1928 m. Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu;
– 1930 m. Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu;
– 1938 m. Gedimino III laipsnio ordinu;
– Šaulių žvaigžde ir šaulių žvaigždės ordinu;
– Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu.

1998 metais M. Kubiliūtės 100-ųjų gimimo metinių proga Vilniuje jos vardu pavadinta gatvė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vertėjui Gabrielė 8:01       2021-06-16 6:29

Reiškia esate iš tų neišprususių žmogelių ir dar matyt savo neišsilavinimu norite neigti faktą, kad ši moteris išgelbėjo Lietuvos nepriklausomybę.Skaitykite knygeles.

aišku       2021-06-15 17:56

kad neatsirastų, kaip iki šiol neatsirado A.Smetonos, kaip atsiranda zapos, lenonai, kol vilniaus merais tampa tik prosemitiniai leftistai, tol paminklai lietuvių tautos herojams čia nebus statomi

Švietimo kursai >Vertejas       2021-06-15 15:08
Vertejas Gabrielei       2021-06-15 8:01

Esu pakankamai issilavines bet niekad negirdejau
Apie G Kubiliute ...?

Vertejas       2021-06-15 7:58

Labai idomu is kur sita informacija ?

Gabrielė       2021-06-13 17:16

Lietuvoje atsirastų labai daug neišsilavinusių, kurie nežino, kad ši moteris išgelbėjo Lietuvos nepriklausomybę ir labai daug tokių, kurie menkins ją..., kad lietuviai nežinotų savo Didžių žmonių ir kad mažėtų pasididžiavimas savo tauta.

elfe       2021-06-13 15:24

pala pala, ar cia ne ta pati kubilte, kuri po lenku ultimatumo paskelbimo dirbo diena nakti Lietuvos Lietuvos konsulate Vilniuje isdavinedama is Lenkijos per Vilniu i Kauna begantiems zydams vizas?.. kodel nuopelnai ne jai, o tik Japonijos ambasadoriui?.. o jai uz zydu gelbejima tik Sibiras?..

zinoma, reiktu tokiai didvyrei paminklo… siuo atveju sutikciau, kad vietoj Cvirkos, nukeliant ana i teviske… tik ne i Gruto parka.. uz musu pinigus, privaciam verslui..

tik paveizek!       2021-06-13 15:14

koks tautinis kostiumas! kiek karoliu!
kokia vysteles iskirpte!
tai ne musu sablonai, siuti pagsl keleta kurpaliu…

Rekomenduojame

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt trečioji (rugpjūčio 5 diena)

Almantas Stankūnas. Elektros kaina Lietuvoje yra didesnė net 100 kartų!!!

Edvardas Čiuldė. Kukurūzų vaikai iš 2050 metų Lietuvos viešbučio

Žmogaus teisių gynėjai ragina pašalinti Rusiją iš JT žmogaus teises ginančios ir visų kitų JT struktūrinių padalinių

Dominykas Vanhara. Visas šis blogis yra gyvas ir šiandien

Čekijos prezidentas su grupe parlamentarų siekia Konstitucijoje įtvirtinti vyro ir moters santuoką

Lenkijoje po Konstitucinio tribunolo sprendimo smarkiai sumažėjo abortų skaičius

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt pirmoji (rugpjūčio 3 diena)

Švedijoje „keisti lytį“ bus dar lengviau

Išėjo Liudvikas Jakimavičius

Almantas Stankūnas. Pavojingiausias yra Blogis, kuris ateina tyliai, minkštomis šlepėtėmis ir prisidengdamas geromis idėjomis

„Už Balos”. Kinija-Rusija-Iranas-Hunteris

Apklausa: gyventojai homoseksualių šeimų klausimą nori spręsti referendumu, tam pritaria net ir valdančiųjų elektoratas

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.