Dienos aktualija, Intelektualų vaidmuo

In memoriam: Arvydas Šliogeris. Apie Save ir Kitą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 18 d. 20:50

9     

    

In memoriam: Arvydas Šliogeris. Apie Save ir Kitą

1944 m. rugsėjo 12 d., Panevėžys – 2019 m. gruodžio 18 d., Vilnius

Eidamas 76-uosius metus mirė vienas iškiliausių Lietuvos mąstytojų Arvydas Šliogeris – autentiško mąstymo ir kalbėjimo filosofas, aistringai siekęs pažinti būties pilnatvę ir ja užkrėsti Kitą.

* * *

Atsisveikinti su velioniu bus galima Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ketvirtadienį, gruodžio 19 d., nuo 13 iki 20 val., ir penktadienį, gruodžio 20 d., nuo 10 val.
Šv. Mišios aukojamos penktadienį, gruodžio 20 d., 10 val.
Urna išnešama penktadienį 13.00 val. Laidojama Antakalnio kapinėse.
Profesoriaus artimieji prašo lankytojų rinktis baltas gėles vietoj tradicinių vainikų.

Nuotraukos autorė – Zita Šliogerienė.

Tegul stojusią tylą užpildo paties Arvydo Šliogerio mintys:

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems tie dalykai, kurie Tau priešinsis ir niekad lengvai nesiduos užvaldomi ir pasisavinami. Ir viso to sunkumo giliausia priežastis – atkaklus Kito priešinimasis, kurio nepasmerksi, nes Kitas irgi nori būti Savimi. Ir štai, nuolat grumdamasis su besipriešinančiu Kitu, Tu nueisi vienu iš dviejų keliu.

Pirmasis kelias veda ten, kur viešpatauja vadinamasis egoizmas. Kas tai yra? Visų pirma tai uždarumas Kitam. /…/ Egoisto kelias veda į gaižią vienatvę ir dykumą be oazių. Galų gale jis atsiduria tuštumoje ir miršta dar iki tikrosios mirties. /…/ Egoistas praranda pasaulį, o kartu su juo – ir Save. Didžiausia jo bėda – nesugebėjimas atsiverti Kitam, t.y. nesugebėjimas mylėti. Taip, siekdamas dangaus, egoistas atsiduria pragare, nes, jei tikėsime rusų rašytojo F. Dostojevskio žodžiais: pragaras – kai nebegali mylėti.

Bet yra ir kitas kelias, kurį galima pavadinti Savęs apribojimu ir atvirumu Kitam. Jokiu būdu neneigdamas Savęs, Tu gali susitikti su Kitu taip, kad Tavo pasaulyje būtų pakankamai vietos Tau pačiam, ir Kitam. /…/ Tu žinosi, kad Tavo pasaulyje egzistuoja blogis ir kad jam būtina priešintis, bet priešinsies taip, kad pats liktum gėrio ir gerumo pusėje ir savimi nepadidintum to blogio, kuris ateina iš Kito. Blogis bus ta riba, prie kurios Tu sustosi, bet, nebūdamas pasyvus, stengsies paversti jį gėriu. Eidamas atverties Kitam keliu, privalėsi tapti reginčiu, protingu, patyrusiu ir išmintingu žmogumi. Visų pirma Tau teks paprasčiausiai praregėti, išvysti Kitą kaip Kitą, Tau reikės gyventi atsimerkus, būti atsargiam ir akylam, kad netaptum tokiu, apie kurį Kristus pasakė: žiūrėsi, bet nematysi, klausysies, bet negirdėsi. Tau reikės pasiekti paprastą, bet sunkią išmintį: juo daugiau duodi Kitam, juo daugiau gauni pats. Dalelę Savęs atiduodamas Kitam, Tu nieko neprarandi, nes tampi kūrėju. Kurdamas Kitą, kuri Savo pasaulį, o kurdamas Savo pasaulį, didini Savo sielos turtus, nes juo turtingesnis Tavo sukurtas pasaulis, juo turtingesnis Tu – kaip kūrėjas ir Savo kūrinio globotojas. Taip išeinama į kūrimo kelią arba į kuriantį buvimą su Kitu. Ir tik tada pasiekiamas aukščiausias buvimas, kokį tegali pasiekti žmogus. Toks buvimas vadinamas labai paprastai: meilė. Dalį Savęs atiduodamas Kitam, tu sukursi tokį pasaulį, kuris taps Tavo meilės lauku. Žinoma, čia kalbama ne tik apie meilę vyrui ar moteriai, ne tik apie meilę artimiesiems, bet apie dosnią meilę viskam, ką tik sutiksi Savo meilės lauke; galų gale – apie meilę pasauliui ir meilę gyvenimui. Sunki yra toji meilė, reikalaujanti daug atkaklumo, taurumo, ištvermės ir ištikimybės, tačiau nieko nepadarysi – visa, kas tikra, visa, kas žmogaus gyvenimą daro prasmingą, kyla iš didžio sunkumo ir iš sunkios meilės, kuri, pasak apaštalo Pauliaus, daug duoda ir mažai reikalauja, daug kuria ir mažai griauna, daug atleidžia ir mažai piktinasi. Ir kaip tik meilė yra toji vieta, kur Tu iš tikrųjų susitinki su Kitu. Žinoma, su Kitu susitinkama ne vien meilėje, tačiau visi kiti susitikimai bus tik įžanga į mylintį atvirumą Kitam. Be to skaidriausio atvirumo žmogaus gyvenimas yra tuščias ir bergždžias. Ir jei Tau pavyks sukurti savo pasaulį kaip meilės lauką, tada prasmingi bus Tavo darbai, ilgi ir gražūs bus Tavo keliai, turtingas bus Tavo buvimas, ir viskas bus Tau didžiausia dovana. Viskas: nuo smėlio grūdelio iki žvaigždės, nuo laukų ramunės iki Dievo.

Šaltinis: Arvydas Šliogeris. „Gairės“. Kaunas: Šviesa. 1993,  7–12.


Nuotraukos autorius – Regimantas Tamošaitis.

Primename ir kitas a.a. Arvydo Šliogerio publikacijas Tiesos.lt portale:

Arvydas Šliogeris. Sietuvos

Arvydas Šliogeris: Aš žado netekau – teisiami Genzelis ir Ozolas

Autoritetai ir žvaigždės. Apie autoritetus mūsų literatūroje ir visuomenėje kalbasi V. Daujotytė, V.Rubavičius, A.Šliogeris, R.Tamošaitis

Filosofas Arvydas Šliogeris. „Turime galimybę visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese nedalyvauti“

Arvydas Šliogeris. Iš ano kranto

Filosofas Arvydas Šliogeris. Apie kriminalinio pasaulio principus Lietuvos politikoje

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

Arvydas Šliogeris. Tauta, neturinti elito, – tauta be ateities

Arvydas Šliogeris: Neviltis. Tokia Lietuvos būsena

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas Šliogeris. Videokratija – privalomojo optimizmo ideologija

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Paprastam žmogui       2019-12-19 8:07

A.Šliogeris pirma poetas.

Naglis Kardelis:        2019-12-19 1:18

„Be abejo, Arvydas Šliogeris – pats originaliausias ir iškiliausias Lietuvos filosofas. Ir tai sakydamas, omeny turiu ne tik dabartinius filosofus, bet ir tuos, kurie mūsų šalyje yra kūrę anksčiau. Šis filosofas turi labai aiškiai suformuotą pasaulio stebėsenos tipą, kuris A.Šliogerį verčia vadinti kažkuo daugiau nei filosofu. Jis pats save dažnai įvardija kaip matytoją, kaip regėtoją. Filosofas paprastai dirba kalbos stichijoje, išminties ieško ne tik išorinėje tikrovėje, daiktuose, bet ir pačioje kalboje, sąvokose. A.Šliogerio filosofavimo ar matymo būdą reikėtų apibūdinti taip – pasaulį jis regi kaip paslaptį, tačiau jam nebūdingas primityvus ar sentimentalus misticizmas, vergavimas kalbai ir sąvokoms.
Šio filosofo pasaulio matymo būdas išskirtinis tuo, kad į pasaulį jis žiūri „po kalbos“. Kalbą galime suvokti kaip kopėčias, kurios yra numetamos, kai filosofas įgyja labai skaidrų regėjimo žvilgsnį, leidžiantį tikrovę ne tiek mąstyti, kiek matyti. A.Šliogeris atsisako išankstinio „žinojimo“, glūdinčio ir pačioje kalboje, bet kartu jis turi kažką tvirto ir tikro, kas ištinka po „žinojimo“ – pasaulio matymą po mąstymo. Čia galime pasitelkti muzikos analogiją – tylą po muzikos. Tyla gali būti ir prieš muziką, tačiau ji yra spengianti, nieko nesakanti, o A.Šliogerio „tyla“ – po gražiausios kalbos muzikos. Ši tyla pranoksta ir garsų, ir melodijos, ir harmonijos stichiją. Tokią pasaulio patyrimo formą, ateinančią „po filosofijos“, Lietuvoje turi tik A.Šliogeris, įveikęs sunkią kelionę per žodžius, per kalbą, perėjęs šiuos kalnus ir pasiekęs gryną, posąvokinį regėjimą.“

Pamatinis orientyras:       2019-12-19 1:10

„Esu žmogus, neapkenčiantis rašymo proceso, bet apie šią patirtį vis tiek nusprendžiau papasakoti. Man rašomasis stalas – kankinimo staklės. Visada rašydavau prisiversdamas. Nežiūrint to, parašiau penkiolika knygų... Galiu pakartoti, kad visų tų knygų pamatinis orientyras – mano vaikystės ir jaunystės kaimai: Alksniupiai, Valiliškiai, Žiūrai, Puvočiai, Kašėtos ir dar keletas.“

DD plius DD       2019-12-19 0:39

AtA Šliogeris įprastai ir pagrįstai priskiriamas prie ištikimiausių Antikos išminties adeptų. Tik dar mano įspūdžiu jis tuo pat metu buvo lyg ir paskutinysis romantizmo mohikanas. Romantizmo kur ne gitaromis po kalnus, kaip kartais jis suvokiamas, o to, kur griuvėsių muzika, mirties angelo apžavai, stiprus herojus dievų žūties ar lemties akivaizdoje ir pan. Ir šis šliogeriškas romantizmas buvo itin savitas- gali susidaryti klaidinantis įspūdis apie jo rezignaciją ir duoklę niūraus nyksmo neišvengiamybei. Tačiau tai bus klaidingas įspūdis- jis įsigudrindavo kone apokaliptiniuose vaizdiniuose palikti šviesos ir vilties langelį..Tai buvo itin ryškus įtaigus ir paveikus mąstytojas. AtA.

Tai tiek tos paprastos teorijos:       2019-12-19 0:25

Bekalbė tikrovė, ar anapus kalbos rymantys daiktai pažįstami per patyrimą. Pasauliui atsiveriama egzistenciškai, per penkias pamatines žmogaus jusles – regą, klausą, lytą, skonį, uoslę, bei šių juslių sintezę, t. y. bendrąją juslę (sensus communis). Kaip bebūtų, visada vyrauja kokia nors pamatinė juslė, nes bendroji juslė galiausiai teatveria jokybę. Filosofo pamatinė orientacinė, arba karališka juslė yra rega, nes ji individualizuoja esinius, geriausiai apibrėžia jų ribas, leidžia pamatyti kuo jie skiriasi vieni nuo kitų, tuo pačiu pažinti jų individualiasias savybes. Deja, mūsų laikais vyrauja taktilinė bei skonio juslės, todėl šios civilizacijos pamtinės orientacijos tapo pornografija ir kulinarija.
********************************************************************
Arvydo atveju grįžtama prie pačių daiktų, bet netampama mokyklos ortodoksu, nepretenduojama į visažinystę. Filosofas nėra žynys, guru ar mahatma, visada išlieka sokratiškoji “nežinojimo prezumpcija” (žinau, kad nieko nežinau), kurią užmiršus neišvengiamai tampi kliedėtoju.

J .       2019-12-18 23:35

AtA Arvydai, Tiesos žmogau.
Nežinau kas ir kada Tave pakeis, kas po Tavęs neš tą Tiesos sakymo naštą.
Buvai ir išlikai neparsidavęs, Tikras.
Dabar tokie jau nebegimsta.
Sudiev, ilsėkis Ramybėje.

taip        2019-12-18 23:30

aTa. Ilsekis ramybej

Praradimai.       2019-12-18 22:49

R.I.P. Arvydai Šliogeri.

Gavo talentus. Jais dalindamasis - daugino       2019-12-18 22:48

“Ir jeigu dabar, artėjant gyvenimo saulėlydžiui, man reikėtų rinktis, rinktis esmingai, rinktis taip, kad nuo to pasirinkimo priklausytų gyvybė ar mirtis, aš pasirinkčiau ne Aristotelio „Kategorijas“, o savo senelio skiedryną Alksniupiuose ir kulbę, ant kurios vaikystėje kapodavau žabus.”
[Iš Arvydo Šliogerio kalbos, pasakytos įteikiant jam 1992 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją.]
Ir dar: “Parašęs penkiolika knygų, galiu pasakyti, kad jos visos yra apie Alksniupius – mano vaikystės kaimą.” - Arvydas Šliogeris.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.