Ignas Rubikas. Balsavimas internetu: ar tikrai nepasiruošę?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. lapkričio 12 d. 3:14

4     

    

Ignas Rubikas. Balsavimas internetu: ar tikrai nepasiruošę?

JPP „Kurk Lietuvai“ | Delfi.lt

Ketvirtadienį Seimas pateikimo stadijoje pritarė balsavimo internetu įstatymo projektui, taip atnaujindamas diskusijas apie šio balsavimo būdo reikalingumą ir grėsmes. O atnaujinti diskusiją būtina, nes viešumoje nuolat pasigirsta argumentai, kurie yra ne tik pasenę, bet ir neatitinkantys realybės. Vienas iš jų – dažnai keliamas klausimas, kodėl mes norime įsivesti balsavimą internetu, kai jis veikia tik trijose pasaulio valstybėse.

Reikėtų žinoti, kad balsavimas internetu egzistuoja ne vienoje išsivysčiusioje demokratiškoje valstybėje. Bene žinomiausias pavyzdys yra Estija, balsuojanti internetu visuose rinkimuose nuo 2005 m. Prieš kelias savaites sėkmingai įvyko savivaldos rinkimai Kanadoje, Ontario regione, kuriuose balsuoti internetu galėjo 2,4 mln. gyventojų. Taip pat užsienyje gyvenantiems savo piliečiams balsuoti internetu rinkimuose leidžia Prancūzija ir Šveicarija. Norvegija prieš kelis metus kūrė internetinio balsavimo sistemą, kurią išbandė 2011 ir 2013 m. rinkimuose be esminių priekaištų iš tarptautinės rinkimų stebėjimo organizacijos OSCE/ODHIR, tačiau nusprendė nebetęsti projekto tik dėl politinių priežasčių – pasak Norvegijos politikų, tai neatitinka balsavimo ritualo ir tradicijų.

Tačiau net 48 pasaulio valstybės, 16 iš jų Europoje (2011 m. duomenimis), įgyvendina pilotinius projektus. Pradedant bandyti sistemą šios šalys paprastai nedaro prielaidos, kad balsavimas internetu turės didelę reikšmę jau artimiausiuose rinkimuose. Tiesa, daugelis šių valstybių leidžia sau eksperimentuoti dar nepriėmę atitinkamų įstatymų, padarančių šį balsavimo būdą teisiškai įpareigojantį. Lietuvoje, deja, Seimo Audito komiteto sprendimu finansavimas balsavimo internetu sistemos kūrimui gali būti skirtas tik esant pakankamam teisiniam pagrindui, kas iš esmės reiškia: priėmus atitinkamus įstatymus. Esant šioms sąlygoms, Lietuvos atveju būtų protingiausia, jei priimtume įstatymus jau dabar, tačiau atidėtume jų įsigaliojimą ir kelis metus sistemą testuotume ir tobulintume, siekdami paruošti ją 2019 m. savivaldybės rinkimams.

Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko tik kelios valstybės yra realizavusios balsavimą internetu, oponentai dažnai mini nepavykusius Olandijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų šalių bandymus. Kyla klausimas, ar ne per daug rizikuojame šokdami į priekį ten, kur nudegė net didžiausios pasaulio valstybės?

Iš tiesų, labai lengva sukurti prastą balsavimo internetu sistemą, kaip nutiko balsavimo internetu oponentų linksniuojamose šalyse. Šio tūkstantmečio pradžioje daug šalių pradėjo intensyviai eksperimentuoti, tačiau tuo metu nebuvo jokių visuotinai pripažintų balsavimo internetu sistemų saugumo ir kokybės standartų, kurie galėtų užtikrinti šių projektų sėkmę. Todėl daugelis jų nepavyko ir buvo pripažinti nepatikimais, o jų įgyvendinimas atidėtas neribotam laikui.

Bet iš šių klaidų buvo pasimokyta: 2004 m. Europos Taryba (ET) parengė išsamias rekomendacijas, kurios su internetiniu balsavimu dirbančios akademinės bendruomenės iniciatyva yra atnaujinamos ir papildomos kas dvejus metus (paskutiniai atnaujinimai buvo pasiūlyti prieš dvi savaites). Pagal šiuos standartus paruošta sistema, pasak rekomendacijų, atitinka svarbiausius demokratijos principus bei Jungtinių Tautų, ET ir kitų tarptautinių institucijų pagrindinius žmogaus teises apibrėžiančius dokumentus.

Ne tik suvokimas apie tai, kas yra reikalinga, bet ir pačios techninės galimybės ženkliai pažengė į priekį. Pavyzdžiui, Norvegijoje sukurta balsavimo internetu sistema atitiko 98 proc. visų ET rekomendacijų, ir auditoriai bei tarptautiniai stebėtojai nerado jokių esminių patikimumo ar saugumo spragų. Sėkmingais pavyzdžiais ima sekti ir kitos pažangios šalys: Jungtinė Karalystė, sustabdžiusi balsavimo internetu bandymus 2007 m., prieš metus vėl atnaujino konsultacijas, šveicarai toliau pagal savo šveicariškai ilgą 20 metų įgyvendinimo planą plečia internetinio balsavimo aprėptį.

Tiesa, JAV istorija šioje srityje mažiau sėkminga: pavyzdžiui, 2010 m. 33 valstijų savivaldos rinkimuose buvo balsuojama internetu, tačiau Mičigano universiteto mokslininko A. Haldermano vadovaujama grupė sistemą nulaužė per 36 valandas. Priežastis? Balsavimas internetu buvo laikomas eiliniu IT projektu, kuriam buvo pritaikyti įprastiniai šio sektoriaus saugumo standartai. Tačiau balsavimo internetu sistemos saugumą galima užtikrinti, jei būtų laikomasi kur kas griežtesnių reikalavimų, ką ir numato ET rekomendacijos.

Visa tai leidžia manyti, kad jau dabar Lietuva gali pradėti bandytis balsavimą internetu, ir tuo ji nebus išskirtinė Europos šalių kontekste. Jei tai darydami nuosekliai vadovausimės Europos Tarybos rekomendacijomis ir gerosiomis kitų šalių praktikomis, iki 2019 m. galėsime sukurti saugią ir patikimą sistemą. Tačiau pirmus žingsnius žengti reikėtų jau dabar.

Delfi.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beta >Akseleratas        2014-11-12 14:50

Visiškos nesąmonės.

Akseleratas       2014-11-12 11:54

Balsų pirkimui ateina aukso amzius. Kalbama,kad jau dabar balsuojančiam bomžui įduodamas mobilus aparatas, savo balsavimui patvirtinti. O su internetiniu balsavimu- dar paprasčiau: Kolhozo pirminyko raštinėje surenkami baudžiaunykai- bomžai, kurie pateikia savo elektroninės prieigos raktus, o Kolhozo Pirminyko raštinykas PRABALSUOJA . Garantuotas reikalas. O ir MASINĮ balsų SUKLASTOJIMĄ patikrinti bus NEĮMANOMA-neleis SLAPTUMAS. Pavienius prašymus PASITIKRINTI GALIMA, rodys kas VISKAS OK, o BALSAI BUS SUMUOJAMI, kaip reikės DIDŽIAJAM BROLIUI, MŪSŲ VISŲ TĖVUI IR GLOBĖJUI. Gali būti , kad Lietuvą VALDYS, VYRIAUSIASIS RINKIMŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ FIURERIS.Oi atleiskite, suklydau: Lietuvą valdys mūsų visų  KONSTITUCINE BALSŲ DAUGUMA išrinktas MŪSŲ DIDYSIS BROLIS-TĖVAS-GERADARIS-MEILINGASIS GLOBĖJAS.

ruta       2014-11-12 9:45

Lietuva pirmaujanti korupcijoje pagal ES tyrimus , yra laaaaabai pazeidziama . Paimkite bet koki projekta - visur kyso politiku , valdininku ir ju statytiniu ausis .Kodel kai kam atrodo , kad politikai butent siame projekte pasielgs moraliai ir padoriai ?Kaip sake prezidentes favoritas V/asiliauskas - etika ir morale ne sio pasaulio dimensijos !
Visi tie pliurpalai - pavysim ir pralenksim visa pasauli , labai primena sovietines ideologijos pliurpalus ir manau ne uz dyka , net manau / kadangi LIetuvoje tai iprasta praktika/ , kad uz musu visu pinigus .
Nereikia kurti Vasiuku , o realiai padeti suvaldyti korupcija , emigracija , demografija , socialine atskirti .
Jau senokai persasi isvados , kad Seimo nariu zenkliai per daug ir ne visi draugauja su blaiviu protu ir ismintimi .

nepasiruošę       2014-11-12 7:55

IT adminai - beveik be išimties - KGB parankiniai.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.