Ugdymo politika, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 21 d. 23:03

9     

    

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės paskelbimo, mokslas ir studijos pagaliau turi tapti Lietuvos valstybės prioritetu. Mokslas ir studijos yra būtina visuomenės pažangos sąlyga. Tai ypač svarbu suvokti esant didelei, su tvaria raida nesuderinamai socialinei ir ekonominei nelygybei, demografinei krizei, geopolitinėms įtampoms. Nors prieš penkerius metus LR Seimo patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje kaip vienas esminių tikslų iškeltas sumanios ir besimokančios visuomenės kūrimas, deja, tai greitai užmiršta. Ši deklaracija – priminimas, kad vien gesindami gaisrus stiprios valstybės nepastatysime. Joje išdėstome kertines tezes, kodėl būtina ambicinga ir kryptinga mokslo ir švietimo politika.

Mokslo svarba. Mokslas yra esminis individo, bendruomenių ir tautos savivokos bei pažangos variklis. Jei norime sukurti stiprią ir klestinčią Lietuvą, mokslas ir jo plėtra privalo tapti prioritetine sritimi. Priešingu atveju rizikuojame likti atsilikusia paribio valstybe, neturinčia išsimokslinusių ir kurti gebančių piliečių kritinės masės, reikalingos valstybės socialinei ir ekonominei pažangai.

Pusiausvyros atstatymas. Pažanga mokslo srityje visuomet reiškė nuolatos augančią humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslo krypčių ir šakų įvairovę. Visos mokslo sritys viena kitą papildo ir yra vienodai svarbios ateities Lietuvai, todėl turi būti atkurtas šioms sritims skiriamo valstybės dėmesio ir finansavimo balansas.

Be humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) – nėra pažangos. XIX a. prasidėjęs ir tebesitęsiantis technologinis proveržis nebūtų buvęs įmanomas be demokratijos ir jos esminių siekių – laisvės, lygių teisių ir solidarumo. Ekonominiam vystymuisi imlią, iniciatyvią, inovatyvią ir savimi pasitikinčią visuomenę kuria būtent humanitarinių ir socialinių mokslų atliekama kultūrinė, socialinė savirefleksija.

Pelningumas – ne pagrindinis kriterijus. Privalome iš esmės peržiūrėti dabartinę Lietuvos mokslo ir švietimo strategiją. Tendencija komercializuoti mokslą ir studiijas mena įsisenėjusį polinkį suvesti visa tai, kas reikšminga, tik į ekonominę naudą. Aukštojo mokslo nuvertinamas iki žinių ekonomikos statuso kenkia mokslo ir studijų kokybei ir yra esminė kliūtis siekti ilgalaikės valstybės gerovės. Esminis prioritetas turėtų būti teikiamas ilgalaikių fundamentinių tyrimų finansavimui.

Valstybės parama tarptautiškumui. Pritariame kuo glaudesnei Lietuvos mokslo integracijai į stipriausius pasaulio akademinius tinklus, ryžtingiau imantis tarptautiniu mastu reikšmingų tyrimų. Tam būtina keliskart padidinti mokslo finansavimą ir užtikrinti jo stabilumą ir sistemingumą. Siekiant realaus proveržio, būtina mokslui ir studijoms skirti lėšų gerokai daugiau nei tai daro kaimyninės valstybės.

Lituanistikos puoselėjimas. Lituanistinių tyrimų pasaulinėmis mokslo kalbomis plėtra yra viena pagrindinių sąlygų Lietuvos mokslininkams aktyviai įsitraukti į tarptautinius debatus svarbiausiais mokslo klausimais. Humanitarinių ir socialinių mokslo darbų, kuriems svarbus šalies vietos ir laiko kontekstas, skelbimas lietuvių kalba taip pat turi būti palaikomas. Į tai privalu atsižvelgti nustatant tyrėjų ir dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus ir vertinant jų veiklos rezultatus.

Vertimų reikšmė. Valstybė turi sustiprinti HSM lituanistinių tyrimų sklaidą ir reikšmingų užsienio HSM darbų vertimų į lietuvių kalbą programą. Lietuviško žodžio, lietuviškos akademinės bei kasdienės minties plėtojimas yra neįsivaizduojamas be komentuotų pasaulio raštijos reikšmingiausių darbų vertimo į lietuvių kalbą

Pasitikėjimas mokslininkais. Raginame stiprinti akademinių bendruomenių savivaldą ir užmegzti lygiavertį bendradarbiavimą. Pastaruoju metu valdžios pareigūnai ne tik vengia realaus dialogo su mokslininkais, bet vis labiau siekia centralizuoti visą mokslo politiką. Įsišaknijęs nepasitikėjimas mokslo bendruomene neskatina sprendimų, kurie atsižvelgtų į visų jos narių interesus.

Skaidrumo užtikrinimas. Viešojoje erdvėje iškyla vis daugiau faktų apie ilgametę korupciją švietimo ir mokslo sektoriuje. Siekiant užkirsti kelią lėšų švaistymui, sistema turi tapti skaidri ir į jos valdymą lygiomis teisėmis turėtų būti įtrauktos visos aukštuoju mokslu ir jo kokybe suinteresuotos visuomenės grupės.

Nacionalinis susitarimas. Visiems šiems principams įtvirtinti būtina pasiekti nacionalinį susitarimą dėl mokslo ir studijų ateities, kad per ateinančius dešimtmečius būtų padėti tvirti pagrindai kritiškai mąstančios, vidaus bei išorės grėsmėms atsparios visuomenės kūrimui. Susitarimas dėl mokslo pažangos ir studijų kokybės kaip pagrindinio šalies prioriteto leistų nustatyti reikalingą atramos tašką nuosekliai ir ilgalaikei valstybės pažangos politikai vystyti.

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas – prof. dr. Dalius Jonkus

Lietuvos filosofų draugijos prezidentė – dr. Audronė Žukauskaitė

Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė – dr. Žydronė Kolevinskienė

Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas – prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Lietuvos politologų asociacijos prezidentas – doc. dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė – dr. Neringa Grigutytė

Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė – doc. dr. Milda Ališauskienė

Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė – prof. dr. Elvyra Acienė

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė – prof. dr. Meilutė Ramonienė

Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas – prof. dr. Vytautas Nekrošius

Lituanistikos (baltistikos) centrų asociacijos prezidentas – prof. dr. Dainius Vaitiekūnas

sociology.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jooo'tui 15:03        2017-04-22 16:52

Atsakiau. Praplečiu: kritiškam mokslui, žmogaus protą apribojančiam metodo teikiamomis galimybėmis, aišku, kad yra didesnių dalykų už mokslą - tai tikėjimas Dievą ir visatą kaip Jo k ū r i n į, tiesos pažinimo galimybę, gyvenimo prasmę. Todėl tikyba, kaip pasirinkimas, mokyklose yra būtina.

jooo       2017-04-22 15:03

>jooo’tui 11:32     2017-04-22 13:41, neatsakei į klausimą “ar religijos pamokos/tikyba yra mokslas Lietuvos mokykloje?”
Humanitariniai mokslai tai tuštybių tuštybė ir demagogikų auginimas

>13:41       2017-04-22 13:48

Puikus komentaras!

jooo'tui 11:32        2017-04-22 13:41

Vargšas žmogau, ar bent suvoki, kad visų klausimų klausimas
“Kas yra žmogus?” irgi nėra “mokslinis”, bet filosofinis ir teologinis?
Jei Dievo nėra, tai žmogus turėtų tapti tas,
ko tokiam bedieviui nėra - dievas. Akivaizdu, kad žmogui tai neįmanoma.
Tikėjimas ir religinis išsilavinimas nepalyginamai svarbesni dalykai išmintingam žmogui, nei mokslinės žinios, kurios pačios savaime neturi jokios išganomosios vertės.
Mokslas būtinas kaip gyvenimo priemonių klausimo sprendimo sąlyga, bet ne galutinio tikslo ir gyvenimo prasmės klausimo sprendimas.
Ateistinė pasaulėjauta nuovokiam psichoterapeutui tėra neurotinė būsena (dėl radikalaus neigimo, jo suabsoliutinimo).
Vadinasi, jaunimo sekuliarizacija mokyklose yra ne tik mokslui prieštaraujanti, bet ir žmogų susargdinanti veikla, žmogaus subeždžioninimo ideologija.
Humanitariniai mokslai tiek vertingi, kiek jie galiausiai padeda sąmoningai dalyvauti žmogaus išganymo slėpinyje. Antraip jie yra “tuštybių tuštybė”, kuriai neverta gaišinti trumpo gyvenimo laiko.
Tie, kas užtamsina Dievo tikrovę, užtamsina ir žmogaus.
Deja, abejoju, ar bent keli iš pasirašiusiųjų šią Deklaraciją man pritartų.

jooo       2017-04-22 11:32

ar religijos pamokos/tikyba yra mokslas Lietuvos mokykloje?

Tarabilda       2017-04-22 9:46

Marazmatikai. Ar pagrindinė Lietuvos problema šiandien, nepakankamas mokslo finansavimas. Ir tas mokslas, ne visai mokslas, nes didžioji dalis mūsų socialinių mokslų yra gryno plauko feikai. Pvz. politologija su armija Jastramskių ir kių neolibinių valdžios subinlaižių. Ar tai mokslas? Sudilusio grašio neverta propaganda, kuri negali atspėti, kas laimės rinkimus. Mazgajobai, vaidinantys mokslininkus.
Tegul patys mokslininkai visų pirma apsivalo nuo to brudo, o po to reikalauja paramos, nes šie gudručiai prie dalybų stalo visados pirmi su didžiausiais šaukštais.

dėl fizikos       2017-04-22 9:29

grąžinkit į mokyklas privalomą fizikos mokymą - stabdykit jaunuolių debilinimą

UAB " Švaros troliai"       2017-04-22 7:46

Kelsime atliekų išvežimo kainas valdżios įstaigoms.
Pastaruoju metu šiukšlių konteineriai prie seimo, vyriausybės ir prezidentūros nuolat perpildyti, šalia voliojasi kalnai peticijų, deklaracijų. Labai daug papildomo darbo.

Sveikiname       2017-04-22 6:20

Atsibudome ir kelkimės. Kelkimės ir rūpinkimės mūsų valstybe.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.