Istorija, Demokratija ir valdymas

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 3 d. 17:34

5     

    

Hannah Arendt: Kaip gimsta totalitarizmas

Bernardinai.lt

Siūlome keletą ištraukų iš 1974 metų interviu su Hannah Arendt. Filosofę kalbino prancūzų rašytojas Rogeris Errera.

Totalitarizmas

Totalitarizmas prasideda nuo neapykantos tam, ką dabar turi. Antrasis žingsnis yra nuostata: „Dalykai turi pasikeisti, nesvarbu, kaip. Bet kas yra geriau, nei yra dabar.“ Totalitariniai lyderiai organizuoja tokio tipo masinį sentimentą, jį organizuodami artikuliuoja, o artikuliuodami kažkaip priverčia žmones jį pamilti. Jiems prieš tai buvo sakoma „nežudyk“, ir jie nežudė. Dabar jiems sakoma „žudyk“, ir, nors jie mano, kad žudyti labai sudėtinga, jie tą daro, nes tai yra dalis elgesio kodekso. Jie išmoksta, ką žudyti, kaip žudyti ir kaip daryti tai kartu. Tai yra taip plačiai apkalbėtas Gleichschaltung – koordinavimo procesas. Jūs esate koordinuojamas ne esančios valdžios, o savo kaimyno – koordinuojamas daugumos. Užuot komunikavęs su kitu, tu dabar esi prie jo priklijuotas. Be abejo, jautiesi nuostabiai. Totalitarizmas apeliuoja į labai pavojingus emocinius poreikius žmonių, kurie gyvena visiškoje izoliacijoje ir baiminasi vienas kito.

Melai

Tą akimirką, kai nebelieka laisvos žiniasklaidos, gali nutikti bet kas. Totalitarizmui ar bet kokiai kitai diktatūrai valdyti leidžia žmonių neinformuotumas. Kaip gali turėti nuomonę, jei nesi informuotas? Jei visi tau nuolatos meluoja, padarinys yra ne tas, kad tu pradedi tikėti melu, o tas, jog niekas daugiau niekuo nebetiki. Taip yra, nes melai pačia savo prigimtimi turi būti pakeisti, o meluojanti valdžia nuolatos turi perrašinėti savo istoriją. Tie, kuriems transliuojami melai, sulaukia ne vieno melo, su kuriuo galėtų gyventi likusias dienas. Jie sulaukia gausybės melų, kurie priklauso nuo tuo metu pučiančių politinių vėjų. Ir žmonės, kurie daugiau nebegali pasitikėti niekuo, negali apsispręsti. Iš jų yra atimamas ne tik gebėjimas veikti, tačiau ir gebėjimas mąstyti ir vertinti. Su tokiais žmonėmis tu gali daryti, ką panorėjęs.

Atsitiktinumas ir istorija

Pagrindinė kiekvieno įvykio charakteristika yra ta, kad jis nebuvo numatytas. Mes nežinome ateities, visi veikia į ateitį. Niekas nežino, ką daro, nes ateitis yra daroma, veiksmą atlieka ne „aš“, o „mes“. Tik tokiu atveju, jei aš būčiau vienintelis veikėjas, galėčiau numatyti savo veiksmo padarinius. Tai, kas nutinka, yra visiškas atsitiktinumas, ir atsitiktinumas yra vienas didžiausių visos istorijos veiksnių.

Niekas nežino, kas nutiks, nes tiek daug priklauso nuo gausybės kintamųjų, nuo paprasto šanso. Kita vertus, jei žvelgiame į istoriją retrospektyviai, tai tokiu atveju, nors ji ir yra atsitiktinė, tačiau mes galime papasakoti istoriją, turinčią prasmę… Pavyzdžiui, žydų istorija, turėjo savo pakilimų ir nuosmukių, savo priešiškumų ir draugysčių, kaip ir kiekviena kitos tautos istorija. Manymas, kad yra viena linijinė istorija, savaime suprantama, yra klaidingas. Tačiau, jei į tai žvelgi po Aušvico, tai atrodo, kad visa istorija, ar bent jau nuo viduramžių, neturėjo jokio kito kelio kaip tik Aušvicą… Tai yra tikroji kiekvienos istorijos filosofijos problema, kaip yra įmanoma, kad žvelgiant retrospektyviai visada atrodo, jog kitaip nutikti ir negalėjo.

Parengta pagal „The New York“

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Daiva       2017-02-3 19:36

Ačiū Dievui, yra Hannah Arendt. Skaitykite Hannah Arendt.Dabar - pats laikas.

Nutylėjimai.       2017-02-3 19:25

Dabar apie smurto uždraudimo įstatymą kiekviena televizija praneša vis kitu kampu,kai kurios kai ką nutylėdamos,kitos pasakydamos.Yra garbingai ir negarbingai besielgiančios televizijos.

E951       2017-02-3 19:03

bet tai kaip tinka liberalmarksizmui !

kai moterys pradeda rūkyti...       2017-02-3 18:25

tada vyrai tampa pederastais
o paskui jau gimsta totalitarizmas
(visos blogybės dėl nuodėmės)

Izraelyje panasiai elgiasi Palestinoje       2017-02-3 18:12

Bet ar tai totalitarizmas ?Gal tik paprastas semitizmas?


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.